Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-16-667/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-07
Bylos Nr.: 1-16-667/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00066-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis: A. C., V. C.

Kategorijos

1.2.14.12Neteisėtas praturtėjimas (BK 189-1 str.)
2.3.6.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-16-667/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00066-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, K. G.-Guobienei,dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui,

kaltinamajam A. C., jo gynėjui advokatui D. M.;

kaltinamajai V. C., jos gynėjai advokatei B. P.,specialistei D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189¹ straipsnio 1 dalį;

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pensininkė, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. C. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su sutuoktine V. C. neteisėtai praturtėjo, t. y. žinodamas, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nuosavybės teise turėjo ir tebeturi didesnės nei 500 MGL vertės dalį turto, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vykdė statybas, kurių išlaidos 2011 - 2015 metais viršijo teisėtas A. C. ir V. C. pajamas iš viso 198 548,18 Eur, o būtent: 2011 m. gegužės 18 d. gavus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos leidimą statyti statinius, vykdė statybas adresu (duomenys neskelbtini):

- gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2014 m. rugpjūčio 20 d. nustačius kadastro duomenis bei 2015 m. lapkričio 9 d. pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą - statybų vertė 117 528 Eur.

- namų ūkio pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2015 m. balandžio 10 d. nustačius kadastro duomenis bei 2015 m. lapkričio 9 d. pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą - statybų vertė 45 382,80 Eur.

- garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2015 m. balandžio 10 d. nustačius kadastro duomenis bei 2015 m. lapkričio 9 d. pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą – statybų vertė 27 824,40 Eur.

- pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2014 m. rugpjūčio 20 d. nustačius kadastro duomenis (100 proc. baigtumą), tačiau registrų centro duomenų bazėse neįregistravus – statybų vertė 14 584,80 Eur.

Taip pat nuo 2011 metų, tiksliai nenustatytos datos, vykdė statybas:

- valymo įrenginių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2014 m. rugpjūčio 20 d. nustačius kadastro duomenis (100 proc. baigtumą), tačiau registrų centro duomenų bazėse neįregistravus – statybų vertė 2 805,62 Eur.

- vasaros namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2015 m. balandžio 10 d. nustačius kadastro duomenis (100 proc. baigtumą), tačiau registrų centro duomenų bazėse neįregistravus – statybų vertė 8991,60 Eur.

- sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2015 m. balandžio 10 d. nustačius kadastro duomenis (100 proc. baigtumą), tačiau registrų centro duomenų bazėse neįregistravus – statybų vertė 5 557,80 Eur.

- malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2015 m. balandžio 10 d. nustačius kadastro duomenis (100 proc. baigtumą), tačiau registrų centro duomenų bazėse neįregistravus – statybų vertė 4063,92 Eur.

- vasaros namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2015 m., tiksliai nenustatytu laiku - statybų vertė 13 257,98 Eur.

Visų nurodytų objektų statybų kaina sudarė iš viso 239 996,92 Eur, tačiau A. C. ir V. C. 2011 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 98 874,77 Eur, 2012 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 72 979,70 Eur, 2013 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 12 209,68 Eur, 2014 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 1 193,86 Eur bei 2015 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 13 290,17 Eur – iš viso 198 548,18 Eur, žinant, kad šios lėšos negalėjo būti įgytos iš teisėtų šaltinių.

V. C. buvo kaltinama, kad veikdama kartu su sutuoktiniu A. C. neteisėtai praturtėjo, t. y. žinodama, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nuosavybės teise turėjo ir tebeturi didesnės nei 500 MGL vertės dalį turto, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vykdė statybas, kurių išlaidos 2011 - 2015 metais viršijo teisėtas V. C. ir A. C. pajamas iš viso 198 548,18 Eur, o būtent: 2011 m. gegužės 18 d. gavus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos leidimą statyti statinius, vykdė statybas adresu (duomenys neskelbtini):

- namų pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2015 m. balandžio 10 d. nustačius kadastro duomenis bei 2015 m. lapkričio 9 d. pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą - statybų vertė 45 382,80 Eur.

Taip pat nuo 2011 metų, tiksliai nenustatytos datos, vykdė statybas:

- vasaros namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos užbaigtos 2015 m., tiksliai nenustatytu laiku - statybų vertė 13 257,98 Eur.

Visų nurodytų objektų statybų kaina sudarė iš viso 239 996,92 Eur, tačiau V. C. ir A. C. 2011 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 98 874,77 Eur, 2012 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 72 979,70 Eur, 2013 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 12 209,68 Eur, 2014 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 1193,86 Eur bei 2015 metų išlaidos viršijo teisėtas pajamas 13 290,17 Eur – iš viso 198 548,18 Eur, žinant, kad šios lėšos negalėjo būti įgytos iš teisėtų šaltinių.

Kaltinamasis A. C. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jie su žmona 2010 m. pirko G. M. sodybą esančią (duomenys neskelbtini), šalia jo tėviškės, kur tame pačiame kaime gyveno jo tėvai. Kai išsikraustė G. M. iš tos sodybos, ją jos vaikai ruošėsi parduoti. Vienam kaime jo tėvai su ja gyveno tame pačiame kaime. Jis su žmona ir jų vaikais sugalvojo nusipirkti tą sodybą. Tai buvo šeimos susitarimas. Ši sodyba buvo apie 100 m atstumu nuo tėvų sodybos. Su vaikais buvo sutaupę pinigų, dar jo tėvai prisidėjo, be to jų vaikai išvyko užsidirbti į užsienį. Sodyba nemaža buvo, sklypo dydis su žeme - apie 1 hektarą. Kai pirko sodybą, buvo namas, klojimas, tvartas, dirbtuvės. Nugriovė tuos pastatus. Tų pastatų medieną panaudojo malkinės statybai, supjaustė atraižas. Gateris buvo jau tada, kai pirko sodybą. Restauruoja tėvų sodybą, tai gaterį naudoja. Jis yra senas, bet veikia. Pasistatė sodybą. Dabar sodyba išnuomota. Tėvai susirgo, išvyko iš kaimo, jie su žmona dirba, vaikai išvyko į užsienį, todėl ir teko išnuomoti sodybą. Sodyboje jie pastatė pirtį, pokylių salę, namą. Prūdai buvo sodyboje, juos valė. Prūdo dydis 50 m x 50 m. Jie pastatė vieno aukšto namą su palėpe. Joje įrengti kambariai. Namas- vieno aukšto su mansarda. Namelis- jaunavedžių. Neseniai pastatytas dar vienas dviejų aukštų namelis. Jį pastatė, atrodo, kai jau byla buvo iškelta. Tėvai mažai rūpinosi sodyba, pagrinde- jis su žmona ir du vaikai. Reikėjo leidimų statybai. Žmona tuo rūpinosi. Namelis, kuris yra dviejų aukštų, išėjo didesnis, nei 80 kv. m. ploto. Tai reikėjo sumokėti baudą. Nežino, ar registruotas tas namelis, žmona tvarko dokumentus. Negali pasakyti, kiek kainavo statybos. Viskas vyko ūkio būdu, padėjo artimieji. Vaikai davė 200 000 Eur, siuntė ir litus, ir eurus. Negali pasakyti, kiek kuris tiksliai davė. Neteisybę kalbėjo moteris iš mokesčių inspekcijos. Vaikai važiavo užsidirbti. Jis su žmona buvo susitaupę pinigų. Negali pasakyti, kiek buvo susitaupę. Su žmona jie investavo 100 000 Eur. Tėvai augino kiaules, veršius, parduodavo. Tiksliai nepasakys, kiek tėvai paliko pinigų. Tėtis pasirašė, kad 60 000 Lt davė. Daugiau neprisimena, kiek davė. Tai ką davė tėvai ir vaikai, nebuvo paskola. Niekas negalvojo, kad kažkam reikės įrodinėti. Rašytinių įrodymų apie dovanotas pinigų sumas neturi, tik tėvo rašytą raštelį dėl 60 000 Lt. Loterijoje nelaimėjo, neturėjo obligacijų. Jis dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini), važinėdavo visokiomis mašinomis - autobusais, mikroautobusais, lengvosiomis mašinomis. Neveždavau cemento darbiniu transportu. Jam priklausė (duomenys neskelbtini). Jo alga buvo 800 Eur ( tuo metu apie, 2000-2500 Lt). Dabar jau pensijoje, gauna 700 Eur pensijos. Žmona iki pensijos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ji mažiau už jį gaudavo atlyginimo. Žmona į išankstinę pensiją išėjo, nes saugo anūkus, atidirbinėja vaikams už duotus pinigus sodybos statymui ir įrengimui. Jis rūko, bet nedaug. Ne jo cigaretės buvo policijos rastos sodyboje. Švogeris S. V. ir jo brolis V. pirko statybines medžiagas. Jo sesuo G. V. turi šalia savo sodybą. Tame kaime beveik vien jų giminių sodybos. V. V. daugiausiai pirkdavo statybines medžiagas, jo žmona buvo jam parašiusi įgaliojimą pirkti statybines medžiagas. A. buvo darbų vadovas „nuo pamatų iki raktų“. S. V. dirbo visus darbus, jo vaikai D. gipsą dėjo, D.- taip pat dirbo. N. G. (jo pusbrolio sūnus) dėjo plyteles, S. (ne giminaitis, su juo susipažino, kai kartu lošdavo tenisą parke) dėjo trinkeles. Santechniką kas tvarkė, neprisimena. Duris dėjo D. V. (sesers sūnus), G. N. (pusbrolio sūnus). Tie patys žmonės dėjo langus. Langai- plastikiniai. (duomenys neskelbtini), atrodo, buvo langų firma. Tie patys žmonės dėjo grindis. Grindys - lietas betonas ir ant jo minkšta danga užlieta. S. dengė stogą. Jis su žmona dirbo valdiškam darbe. Nemokėjo už darbus, ją statę žmonės tik naudojasi sodyba: S. atvyksta žaisti tenisą, giminaičiai gali švęsti savo šventes sodyboje. Pokyliams sodybą nuomoja E. S.. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė kaltinamojo A. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 14 t., b. l. 135–138.

Kaltinamasis A. C. parodė, kad nugriovę mūrinius pastatus, kelią išpylė, o medinių pastatų medieną panaudojo namų statybai. „Palubkėm“ naudojo lentas, dar jas naudojo, kur reikėjo ką prikalti ir nesimatė. Šiferio, senų skardų nenaudojo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik jau prieš perkant pradėjo tvarkyti sodybą. Jis D. V. buvo paskolinęs 2 000. Jis gyveno Norvegijoj. Jis siuntė pinigus statybom. Apie jokias cigaretes nieko nežino.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė kaltinamojo A. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 14 t., b. l. 145–148.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. C. patvirtino šiuo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis A. C. parodė, kad sodybos nuoma dabar užsiima E. S., V. V. duktė. Jis buvo apklaustas dėl sodybos pastate rastų cigarečių, tos cigaretės yra ne jo. Neišsiaiškino, kieno tos cigaretės. Jį tik apklausė dėl cigarečių. Jie dirbo, atvažiuodavo kas savaitgalį ar du. Sodybą pirko nuomoti šventėms, šalia tėvai gyveno, neprieštaravo tėvai, vaikai. Dabar sodybą išnuomojo E. S.. C. tėvai – jo uošviai, (duomenys neskelbtini)pardavė namą ir visiems vaikams išdalijo gautus pinigus. Davė ir žmonai nemažą sumą pinigų, tik jis nežino kiek. Jų mašinos nebuvo draustos Kasko draudimu, nes nebuvo vertos. Dabar jokių pajamų iš sodybos negauna. Kai dirbo, tik savaitgalį pirtyje išsimaudydavo. Dabar dar atvyksta tenisą pažaisti. Dabar jis pensininkas, ten gyvena, naudojasi sodyba. Kai rado cigaretes, tada dirbo, retai būdavo sodyboje. Vaikai pinigus per draugus perduodavo per jų draugus - I. K., A. B., B., jo vardo neprisimena. Jie gerai pažįstami, todėl atveždavo grynus pinigus, nes bankiniai pavedimai kainuodavo. Jis su žmona V. C. gyvena šalia šios sodybos - tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Stato panašią sodybą.

Kaltinamoji V. C. kalta neprisipažino ir parodė, kad jų sodyba yra (duomenys neskelbtini) Tai yra kaimo turizmo sodyba, dabar nuomojama. Ji išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini). Sodyboje gyvena jos vyras, kai reikia, pašienauja. Jie turi 15 ha žemės, tai ganyklos, jas nuomoja. Sodybą įsigijo iš G. M.. Jos uošviai gyvena 200 metrų atstumu nuo sodybos, tame pačiame kaime. Turėjo pinigų, norėjo juos saugiai investuoti. Šeima turėjo 100 000 Lt. Šeima - tai uošviai, ji su vyru, jų vaikai, bendras turtas buvo 100 000 Lt. Negali pasakyti, kiek buvo jos, kiek uošvių pinigų. Uošviai, vaikai davė pinigus grynais. Per banką niekas nepervedė pinigų. 2010 metais įsigijo sodybą. 2012 metais pradėjo sodybos statybą. Statė ją iki 2019 metų. Pagal žodinį susitarimą jau 2008 metais pradėjo į sodybą vežti statybines medžiagas - medieną. Buvusių sodybos savininkų duktė pardavė šią savo tėvų sodybą. Su ja buvo sutarę, kad anksčiau pradės statybos darbus. Uošviai turėjo mišką. Toje pačioje sodyboje buvo palikta mediena. Neprisimenu, ką surašė policijoje.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė V. C. paaiškinimą 15 t., b. l. 7–10.

Paaiškinime V. C. nurodė, kad su jai pareikštu įtarimu visiškai nesutinka, jie yra nepagrįsti ir pranešime apie įtarimą nurodytos klaidingos faktinės aplinkybės, todėl yra priversta nurodyti kaip buvo vykdomos statybos. Pirmiausiai nori atkreipti dėmesį į Lietuvos valstybėje galiojusius statybos būdus, kadangi jai nėra suprantama, kodėl jos šeima privalo pasirinkti vienintelį statybos būdą, rekonstruoti sodybą tik pasitelkus juridinius asmenis, t. y. statybos rangos būdas. Ji nori paaiškinti, kad dar 2009-2010 metais ji žinojo teisėtą kitą statybos būdą, t. y. mišrų statybos būdą. Statybos įstatymo redakcijose, galiojusiose nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. birželio 29 d. nuostatoms, kuriose buvo nustatyta: 2 straipsnio 6 dalyje, kad „Statyba ūkio būdu - statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius“. 12 straipsnio 2 d. 2 p. įteisinta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę statybos organizavimo būdą“ rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį - ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams.

Tai reiškia, kad jos šeima, pasirinkdama mišrų statybos būdą, elgėsi teisėtai, kadangi (2006-2013 m.) statytojas turėjo teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų. Mišrus statybos organizavimo būdas yra toks, kai dalis darbų atliekama rangos, dalis ūkio būdu.

Be to, klaidingai pranešime apie įtarimus nurodomos aplinkybės, susijusios su statinių statyba. Pažymėtina tai, kad bet kuris asmuo, norintis nekilnojamo turto registre įregistruoti nekilnojamą daiktą, baigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį, bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu jis turi pateikti nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą, parengtą matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius, statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto objektas nebūtinai buvo pastatytas tais metais, kada jis buvo įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre. Susipažinus su gautais ikiteisminio tyrimo duomenimis matyti, kad šios teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra išsiaiškintos, o remiamasi formaliai nekilnojamo turto įregistravimo metais. Ji patvirtina, kad sodybos statymo ir sodybos įregistravimo metai nesutampa, todėl tai turi būti įvertinta.

Ji nesutinka su pranešime apie įtarimą išdėstyta sodybos statymo samprata. Atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamo turto objektai gali būti statomi netik statybos metu asmeniui įsigyjant statybos medžiagas, bet turi būti įvertinama, kad nėra draudžiama Lietuvoje ruošti nekilnojamo turto statyboms, iš anksto superkant reikalingas medžiagas būsimai statinių statybai ar jų rekonstrukcijai.

Ji patvirtina ir prašo vertinti, kad sodyboje statinių rekonstrukcija buvo pradėta iki statybos leidimo išdavimo, iki turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, didelė dalis statybinių medžiagų buvo įsigytos 2009-2010 metais, iki ir po turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo 2010 m. rugpjūčio 12 d. Statybos darbus aktyviai vykdė 2010-2012 metais beveik visus statybos darbus ūkio būdu, atsižvelgiant į sezoniškumą.

Kartu su šiais paaiškinimais pateikiami dokumentai patvirtina statybos darbų pradžią ir medžiagų įsigijimą patvirtina pridedamos statybinių medžiagų įsigijimo sąskaitos, kvitai, kurių suma 2010 metais siekia 26 565,32 Eur, 2011 metais - 40 173 Eur, 2012 metais- 56 429,55 Eur. Pradedant 2010 metais statybas su vyru turėjo asmeninių santaupų po 12 000 Eur, Nei vienas iš jų neužėmė pareigų, dėl kurių privaloma deklaruoti gyventojo pajamas, grynųjų pinigų nedeklaravo.

Statyboms buvo panaudotos ir statybinės medžiagos, įsigytos tėvų J. ir J. C. sodybai rekonstruoti (duomenys neskelbtini), bei 2010 metais nuo rugpjūčio iki gruodžio mėn. buvo atlikti statybos darbai - pamatų kasimas, betonavimas, projekto parengimas, blokų mūrijimas, vandens, nuotėkų įrangos įsigijimas, užsandarinimas žiemai. Statybai reikalinga mediena buvo naudojama iš turimo šeimos miško, be to, pardavėja G. M., parduodama sodybą, perdavė ir leidimą kirsti mišką apie 20 kubų. Tai labai sumažino statybos kaštus, jiems tereikėjo apdirbti medieną, todėl buvo išnuomota mobili pjovimo įranga, dėl ko medienos turėjo visos statybos laikotarpiu. Statybų pradžioje naudojo visas šeimos asmenines santaupas, vėliau tęsti statybas lėšų skyrė 2011 metais - uošvis J. C. 17 377,20 Eur (pridedama paskolos sutartis), sūnus D. C. investavo 14 481 Eur, sūnus R. C. skyrė 12 000 Eur. 2012 metais sūnus D. C. skyrė 18 000 Eur, sūnus R. C. skyrė 20 000 Eur. Ji su vyru turėjo nuolatines darbines pajamas, kurios per 2011 metus sudarė 3 566 Eur, A. C. 2011 m. pajamos 5 900 Eur, 2012 metais jos pajamos 3566 Eur, A. C. 6 000 Eur. Taip pat padėjo ūkininkauti J. ir J. C. šeimai (dėl ko gavo medienos, gavo lėšų iš tėvų ūkio, gautos buvo išmokos už žemės išdirbimą). Jos sūnūs D. C. ir R. C. išvykę į (duomenys neskelbtini) nuo 2009 metų, vaikų pajamas patvirtina pridedamos deklaracijos. Iš deklaracijų matyti, kad vaikai galėjo turėti santaupų ir finansuoti tėvų statybas, nes vieno asmens pajamos per mėnesį sudarė apie 3000 Eur. Jų vaikai gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) iki šiol, jie turi galimybę padėti jiems finansiškai, bei supranta, kad sodybą paveldės ateityje, taip pat realizavus sodybą, jų investicijos sugrįš. 2011 metais faktinės statybos išlaidos sudaro apie 40 173,38 Eur, 2012 metais faktinės statybų išlaidos sudaro apie 56 429,55 Eur. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyti ir įrengti visi statiniai, išskyrus vasaros namelį, kuris buvo pastatytas 2015 metais. Šiam statiniui statybinės medžiagos buvo panaudotos iš turimos medienos likučių, skardos likučių, iš kitų statybinių medžiagų likučių, todėl preliminariai ši statyba galėjo kainuoti dar investuojant apie 5000 Eur, bet ne daugiau.

Įtarimuose nurodytas neva nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis yra visiškai neteisingas, juo siekiama dirbtinai išdidinti statybos kaštus, turto vertinimai atlikti atkuriamąja verte 2014-2015 metų statybos kainomis, tačiau statybų sektoriuje kainos nuo 2009 m. iki 2015 metų keitėsi ir augo ir dėl euro įvedimo, ir ekonomikos augimo, todėl vertinimai tikrai nėra teisingi ir objektyvūs. Pakartotinai nurodė, kad statybą vykdė ir ūkio būdu, ir samdė kai kuriuos specialistus, pavyzdžiui stogo darbams atlikti, todėl prašo leisti atlikti nepriklausomą vertinimą. Nori pažymėti, kad visi statybos darbai įvykdyti ir baigti 2009-2012 metais, išskyrus vasaros namelį, kuris pastatytas 2015 metais. Rašytinius paaiškinimus ir teikiamus statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus prašo prijungti bei nurodė, kad į papildomus klausimus neatsakinės

Kaltinamoji V. C. patvirtino, kad paaiškinime nurodytos teisingos aplinkybės.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė kaltinamosios V. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 14 t., b. l. 162–163.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji V. C. parodė, kad statybas adresu (duomenys neskelbtini)padėjo organizuoti jos vyro A. C. sesers G. V. vyro brolis V. V.. Jis dalyvavo beveik visame statybų procese. Jis už jų pinigus padėjo supirkti medžiagas, surasti įmones ar darbuotojus darbų atlikimui. V. V. jų geras draugas, jie bendraujame šeimomis. Jis padėjo jiems draugiškumo pagrindais, jokio darbo užmokesčio jam už jo pagalbą ir darbus nemokėjo. V. V. turi žemės dirbimo technikos, su kuria padėjo sodybos statybų eigoje. Pinigus statybinėms medžiagom V. V. perduodavo grynais, o jis atveždavo jiems čekius. Didžiąją dalį statybų išlaidų sąskaitų ir čekių išsaugojo bei pateikė prie šio ikiteisminio tyrimo, tačiau ar tai visi išlaidas patvirtinantys dokumentai, ji nepamena. Galėjo kažko ir neišsaugoti. 2021 m. liepos 14 d. raštu pateikė parodymus, kur nurodė viską apie statybų eigą. Visos datos yra surašytos, t. y. kad statybos pradėtos 2009-2010 metais. Dar iki sodybos pirkimo jau tvarkė aplinką, žemes lygino, medžius genėjo, pamatus kasė. Jie jau žinojo, kad pirks sodybą ir turėjo konkretų planą, kur kokius pastatus statys. Tuo laiku turėjo medienos, kurios užteko visam statybų laikotarpiui. Medienos kirtimui leidimai buvo išduoti J. C. ir A. seseriai V. G.. Taip pat sodybos pardavėja M. G., iš kurios 2010 m. rugpjūtį arba rugsėjį pirko sodybą, paliko savo medienos ir leidimą kirsti mišką. Viską apie statybų laikotarpius ir eigą ji surašė, parodymų nekeis. Taip pat surašė duomenis apie lėšas, išleistas statyboms. Rašė, kad su A. C. pradedant statybas 2010 metais turėjo abu po 12 000 Eur, t.y. abu su A. turėjo 24 000 Eur, kuriuos laikė namuose grynais pinigais. Šie pinigai - jų gyvenimo santaupos. Šią sumą sutaupė iš darbo užmokesčių ir apie 1991 m. pardavė jai priklausantį butą Kauno mieste. Kiek už butą gavo pinigų, ji neprisimena. Kai nusipirko sodybą ir pradėjo statybas, jų vaikai jau tuo laiku buvo užsienyje, kur dirbo. D.. dirbo statybose, o R. dirbo žuvininkystės srityje. Statyboms, kaip ir rašė 2021 m. liepos mėn, teikdama parodymus, daug davė jų vaikai. Visas sumas ji surašė ir dabar tiksliai negalėtų pasakyti, kokios sumos būdavo duotos. Jų vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), kur jokio nekilnojamo turto nėra įsigiję. Jie gyvena nuomojamuose butuose. Vaikai turi šeimas. D. C. turi žmoną ir du vaikučius, o R. A. gyvena vienas, bet turi dukrą Lietuvoje. Tikslių sumų, kiek D.. ir R. davė pinigų statyboms, ji negalėtų pasakyti, neprisimena. Jokių pinigų perdavimo dokumentų ar kokių sutarčių, išskyrus vieną sutartį su D. C., kuri yra pateikta tyrimui, nepasirašinėjo. Visada pinigus jiems perduodavo grynais parvežę patys, arba perduodavo per į Lietuvą grįžtančius draugus. Draugų duomenų ji nenori pasakyti. Taip pat 2011 metais buvo pasirašyta paskolos sutartis su A. C. tėvu J. C., kai skolinosi 60 000 Litų. Nei D. C., nei J. C. paskolų negrąžino. Susitarė, kad pinigų nereikės grąžinti. Statyboms dovanų yra gavę iš sūnėno D. V. kažkokią sumą pinigų, tačiau neprisimena kokią. Šią pinigų sumą kaip gautą dovaną deklaravo teikdama deklaracijas VMI. Prie 2021 m. liepos 14 d. parodymų pateikė daug įvairių sąskaitų ir čekių. Tos dienos paaiškinime surašė sumas, išleistas statyboms, pagal metus. Šias sumas tiksliai įvardino pagal pateiktus mokėjimo dokumentus, kuriuos išsaugojo, tačiau tai gali būti ne visi išlikę dokumentai, bet dauguma. Šiaip statybų visos sąmatos nevedė ir neturi. 2021 m. spalio mėn. pateikė papildomų dokumentų prie šio tyrimo. 2019 metais sumokėjo baudą už savavališką statybą. Vasaros namelis buvo pastatytas ne pagal projektą, t. y. namelis pastatytas didesnis ir jo statybai reikėjo leidimo. Namelį jie pastatė 2015 metais ir įrenginėjo iki statybų inspekcijos apsilankymo. Susimokėjus baudą, namelio statybų dokumentus sutvarkė ir įteisino statybą. Bauda buvo paskaičiuota pagal statybos vertę, kurią paskaičiavo jos pasamdytas ekspertas. Per visą statybų laikotarpį iš bankų ar fizinių asmenų pinigų nesiskolino. Visos statybos finansuotos iš šeimos turimų lėšų. Daugiau nieko paaiškinti nenori. Visus turimus dokumentus pateikė jau anksčiau. Dar papildomai pateiks sūnaus R. C. duomenis apie pajamas nuo 2009 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamoji V. C. patvirtino, kad šie jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Vaikai investavo po 100 000 Eur. Per jų draugus gaudavo tuos pinigus. Vyras paimdavo iš draugų tuos pinigus, kurie buvo vokeliuose. Buvo įvairios pinigų sumos. Gal per 11 metų suvežė tuos pinigus. Neprisiminė šio fakto tada, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Kai trūko pinigų statyboms, vaikai finansavo. Abudu sūnūs- R. ir D.. davė pinigus. (duomenys neskelbtini) R. dirbo statybose, jūroje, dabar su sunkvežimiu dirba. D.. dirba statybose visą laiką. Tik vienas iš sūnų- D.. yra vedęs. (duomenys neskelbtini) D.. su šeima gyvena. R. nevedęs, turi 22 metų dukrą. Ji augo Lietuvoje, pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Neturėjo sūnus problemų dėl alimentų mokėjimo. Ji pervesdavo pinigus buvusiai sūnaus žmonai, o sūnus jai parveždavo pinigus. Pervesdavo gal 130 Lt. Vėliau eurais pervesdavo. Teismas buvo nustatęs, kiek reikia mokėti pinigų. Ji norėjo, kad oficialiai matytųsi, jog mokami alimentai. Kai suėjo 18 metų, sūnus baigė mokėti alimentus. Neturėjo sūnus skolų dėl alimentų. Iki 2010 metų nereikėjo deklaruoti pajamų. Kai pradėjo statybas, Jai VMI (duomenys neskelbtini)gatvėje paaiškino, kad reikia deklaruoti, tada deklaravo dalį pinigų. Vaikai jai su vyru davė kiekvienas po 100 000 Eur, atmetus tas sumas, kurias minėjo paaiškinamajame rašte. Nežino, kokios sūnaus pajamos (duomenys neskelbtini) buvo. Svetimi žmonės neskolino pinigų. Sūnėnas per banką pervedė pinigų. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), o vėliau- (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Jos išsilavinimas - vidurinis. Uošviai turėjo apie 18 ha žemės. Anksčiau gyvulius augindavo, jie padėjo auginti gyvulius pardavimui. Buvo 8 kiaulės, turėjo arklį. Žino, kad ūkiškai galima statyti namą. Ji prisidėjo prie statybų - valgyti darė. Vyras, V. V., sūnėnai V. statė namą. Š. S. statė namą. Ką reikėdavo, tą jie darydavo- pastumdydavo žemes, trinkeles sudėdavo. Kas mūrijo sienas- negali pasakyti pavardžių, bet mūrijo sienas jų draugas V., nemokėjo už tą darbą. Jie dirbo už maistą. M. G. yra uošvių kaimynė. Iš jų pirko sodybą.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė kaltinamosios V. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 14 t., b. l. 162–163.

Kaltinamoji V. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad statybas adresu (duomenys neskelbtini) padėjo organizuoti jos vyro A. C. sesers G. V. vyro brolis V. V.. Jis dalyvavo beveik visame statybų procese. Jis už jų pinigus padėjo supirkti medžiagas, surasti įmones ar darbuotojus darbų atlikimui. V. V. jų geras draugas, jie bendraujame šeimomis. Jis padėjo jiems draugiškumo pagrindais, jokio darbo užmokesčio jam už jo pagalbą ir darbus nemokėjo. V. V. turi žemės dirbimo technikos, su kuria padėjo sodybos statybų eigoje. Pinigus statybinėms medžiagom V. V. perduodavo grynais, o jis atveždavo jiems čekius. Didžiąją dalį statybų išlaidų sąskaitų ir čekių išsaugojo bei pateikė prie šio ikiteisminio tyrimo, tačiau ar tai visi išlaidas patvirtinantys dokumentai, ji nepamena. Galėjo kažko ir neišsaugoti. 2021 m. liepos 14 d. raštu pateikė parodymus, kur nurodė viską apie statybų eigą. Visos datos yra surašytos, t. y. kad statybos pradėtos 2009-2010 metais. Dar iki sodybos pirkimo jau tvarkė aplinką, žemes lygino, medžius genėjo, pamatus kasė. Jie jau žinojo, kad pirks sodybą ir turėjo konkretų planą, kur kokius pastatus statys. Tuo laiku turėjo medienos, kurios užteko visam statybų laikotarpiui. Medienos kirtimui leidimai buvo išduoti J. C. ir A. seseriai V. G.. Taip pat sodybos pardavėja M. G., iš kurios 2010 m. rugpjūtį arba rugsėjį pirko sodybą, paliko savo medienos ir leidimą kirsti mišką. Viską apie statybų laikotarpius ir eigą ji surašė, parodymų nekeis. Taip pat surašė duomenis apie lėšas, išleistas statyboms. Rašė, kad su A. C. pradedant statybas 2010 metais turėjo abu po 12000 Eur, t. y. abu su A. turėjo 24 000 Eur, kuriuos laikė namuose grynais pinigais. Šie pinigai jų gyvenimo santaupos. Šią sumą sutaupė iš darbo užmokesčių ir apie 1991 m. pardavė jai priklausantį butą Kauno mieste. Kiek už butą gavo pinigų, ji neprisimena. Kai nusipirko sodybą ir pradėjo statybas, jų vaikai jau tuo laiku buvo užsienyje, kur dirbo. D.. dirbo statybose, o R. dirbo žuvininkystės srityje. Statyboms, kaip ir rašė 2021 m. liepos mėn, teikdama parodymus, daug davė jų vaikai. Visas sumas ji surašė ir dabar tiksliai negalėtų pasakyti, kokios sumos būdavo duotos. Jų vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), kur jokio nekilnojamo turto nėra įsigiję. Jie gyvena nuomojamuose butuose. Vaikai turi šeimas. D. C. turi žmoną ir du vaikučius, o R. A. gyvena vienas, bet turi dukrą Lietuvoje. Tikslių sumų, kiek D.. ir R. davė pinigų statyboms, ji negalėtų pasakyti, neprisimena. Jokių pinigų perdavimo dokumentų ar kokių sutarčių, išskyrus vieną sutartį su D. C., kuri yra pateikta tyrimui, nepasirašinėjo. Visada pinigus jiems perduodavo grynais parvežę patys, arba perduodavo per į Lietuvą grįžtančius draugus. Draugų duomenų ji nenori pasakyti. Taip pat 2011 metais buvo pasirašyta paskolos sutartis su A. C. tėvu J. C., kai skolinosi 60 000 Litų. Nei D. C., nei J. C. paskolų negrąžino. Susitarė, kad pinigų nereikės grąžinti. Statyboms dovanų yra gavę iš sūnėno D. V. kažkokią sumą pinigų, tačiau neprisimena kokią. Šią pinigų sumą kaip gautą dovaną deklaravo teikdama deklaracijas VMI.

Prie 2021 m. liepos 14 d. parodymų pateikė daug įvairių sąskaitų ir čekių. Tos dienos paaiškinime surašė sumas, išleistas statyboms, pagal metus. Šias sumas tiksliai įvardino pagal pateiktus mokėjimo dokumentus, kuriuos išsaugojo, tačiau tai gali būti ne visi išlikę dokumentai, bet dauguma. Šiaip statybų visos sąmatos nevedė ir neturi. 2021 m. spalio mėn. pateikė papildomų dokumentų prie šio tyrimo. 2019 metais sumokėjo baudą už savavališką statybą. Vasaros namelis buvo pastatytas ne pagal projektą, t. y. namelis pastatytas didesnis ir jo statybai reikėjo leidimo. Namelį jie pastatėme 2015 metais ir įrenginėjome iki statybų inspekcijos apsilankymo. Susimokėjus baudą, namelio statybų dokumentus sutvarkė ir įteisino statybą. Bauda buvo paskaičiuota pagal statybos vertę, kurią paskaičiavo jos pasamdytas ekspertas. Per visą statybų laikotarpį iš bankų ar fizinių asmenų pinigų nesiskolino. Visos statybos finansuotos iš šeimos turimų lėšų. Daugiau nieko paaiškinti nenori. Visus turimus dokumentus pateikė jau anksčiau. Dar papildomai pateiks sūnaus R. C. duomenis apie pajamas nuo 2009 metų.

Kaltinamoji V. C. parodė, kad naujam namui panaudojo ir senų pastatų statybines medžiaga. Kluonas didžiulis buvo, geras. Uošvių sodyba nebuvo rekonstruota. Pirtelė buvo pastatyta anksčiausiai. Pirtelė buvo įrengta, o salės tik apačia buvo įrengta 2012 metais. 2013 metais pradėjo nuomoti sodybą. E. S. - draugės dukra nuomodavo sodybą. Nėra su ja susiję giminystės ryšiais. Ji tvarkė sodybos dokumentus. Vaikų draugų, kurie vokeliuose parveždavo pinigus, vardus žino: I. K., A. B. ar B., G., jo pavardės nežino. Duodavo pasirašyti, kad gavo pinigus. Neklausė tyrėja, kas vežė, kaip vežė pinigus. Vaikai planavo grįžti į Lietuvą, kai jų vaikai pradės eiti į mokyklą. Daugiausiai būna sodyboje vaikai, kai atvažioja į Lietuvą. Tam jie ir investavo pinigus, kad turėtų, kur sugrįžti.

Liudytojas D. C. parodė, kad kaltinamieji yra jo tėvai. Sutinka duoti parodymus. Jis nuo 2006 metų gyvena (duomenys neskelbtini), dirba statybose. Iš pradžių dirbo nelegaliai. Po to dirbo ekskavatorininku, su „Bobcat“u. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą. Brolis R. C. taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), vairuoja sunkiasvorę. 2009 metais tėvai pirko sodybą (duomenys neskelbtini) Ją prižiūri A., jis nėra giminaitis. Sodyba išnuomota E.. Ji nuomoja sodybą vestuvėms, kitokioms šventėms. Įsigyjant sodybą už ją mokėjo tėvai, o pinigais įrengiant sodybą visa šeima padėjo. Tėvai yra sodybos savininkai. Matė, kaip užaugo sodyba. Grįždavau 1-3 kartus per metus į Lietuvą, matė, kaip sodyba keitėsi. 2018 m. rugpjūčio 18 d. šventė sodyboje savo vestuves. Tuo metu ji jau buvo pilnai įrengta. Pirmas balius sodyboje buvo 2012 metais, tuo metu buvo namas, pirtis. Dabar yra pirtis, salė, namas, du svečių nameliai, kur apie 10 kambarių, ūkinis pastatas. Nepasakys datos, kada tėvai išnuomojo sodybą. Nuomos klausimų tėvai nederino su juo, jis nesikišo. Sodybos statyboms jis davė pinigus grynais arba grįžęs į Lietuvą pats nuimdavo pinigus nuo sąskaitos. Yra perdavęs tėvams pinigus, kai jie buvo atvykę į (duomenys neskelbtini). Buvo, kad draugų, kurie vykdavo į Lietuvą, paprašydavo, kad perduotų pinigus tėvams. Bendroje sumoje tėvams yra davęs ne mažiau, kaip 100 000 eurų. (duomenys neskelbtini) turto neįgijo. (duomenys neskelbtini) jam gerai sekasi dirbti. Jo alga apie 2 500 eurų, jis uždirbo tuos 100 000 eurų. Apie cigaretes, kurias rado sodyboje, nieko nežino, jis nerūko. Jis su tėvais yra pasirašę raštelį, nepatvirtintą notaro, kad davė jiems kažkokią tai sumą pinigų. Tėvams pinigus perdavinėjo nuo 2007 metų, kai pirmą kartą grįžo į Lietuvą. Nuo 2009 m. iki 2015 m. davė pinigus tėvams. Tėvai negrąžino jam pinigų. Nemano, kad kada nors prašys, kad jie grąžintų pinigus. Jie investuoja į sodybą.

Liudytojas R. C. parodė, kad kaltinamieji yra jo tėvai. Sutinka duoti parodymus. Jis 17 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad tėvai nusipirko iš kaimynų namą 2009 metais ir pradėjo statyti naujus namus. Jis padėjo tėvams finansiškai. Neskolino tėvams pinigų, bet visi bendromis pastangomis statė sodybą. Įvairiais būdais tėvams perdavinėjo pinigus. Kai prieš 17 metų atvyko į (duomenys neskelbtini), siuntė per „Western Union“, perdavinėjo per pažįstamus, kurie iš (duomenys neskelbtini) vyko atostogauti į Lietuvą. Tėvams per visą laiką, kai vyko statybos, galėjo perduoti apie 100 000 eurų. Notarinių sutarčių su tėvais nesudarydavo. Į Lietuvą grįždavo 2-3 kartus per metus. Kai nėra senelių, per 3 metus tik kartą buvo grįžęs į Lietuvą, paskutinį kartą – 2022 m. lapkritį. Per bankus tėvams nepervedinėjo pinigų, nes tai brangiai kainuodavo, siųsdavo pinigus per draugus. (duomenys neskelbtini) dirbo statybose, pajamos buvo labai didelės. Nuoma buvo labai maža, mokėjo po 300 eurų. Pragyvenimo lygis (duomenys neskelbtini) buvo labai žemas. Visus sutaupytus pinigus perduodavo tėvams. (duomenys neskelbtini) neįsigijo nekilnojamo turto. Viskas buvo investuojama į sodybą, kurios savininkai yra jo tėvai, jo mama. Šiuo metu sodyba išnuomota E., kuri tolima giminaitė, V. duktė. V. - krikšto tėvo giminaitis. Kiek girdėjo, E. sodybą nuomoja vestuvėms. Nežino, kiek tėvai gauna lėšų už sodybos nuomą. 2015 metais baigė įrenginėti sodybą. Pačioje pabaigoje viskas labai lėtai vyko. Kai buvo pastatyta pirtis, salė, namas, tada mažesnes sumas tėvams pervedinėjo. Per visą laiką tėvams yra persiuntęs apie 100 000 eurų.

Liudytoja G. M. parodė, kad su kaltinamaisiais prieš 50 metų buvo kaimynai, tada gyveno (duomenys neskelbtini). Ji gyveno sodyboj pas tėvus, dabar gyvena (duomenys neskelbtini)k., tik kitoj vietoj- 3 km atstumu nuo buvusios gyvenamosios vietos, ūkininkauja. A. C. kilęs iš tos vietos. Jos ir A. C. tėvai ten gyveno iki mirties. Ji 2010 m. rugpjūtį V. C. pardavė savo sodybą ir apie 70 arų sklypą už 25 000 Lt. Jos sūnus įdėjo skelbimą. Jis norėjo buto, todėl pardavė sodybą. Sodyboje buvo gal 6 pastatai- atskirai tvartas, kluonas, garažas, sklepas, bites dar laikė, buvo sodyboje vadinamas „revas“. C. atsiskaitė už sodybą. Kai pardavė sodybą, ji paliko visas statybines medžiagas, kurios buvo kluone, tvarte. Buvo gal 10 kubinių metrų lentų, dilių, nes prieš tai galvojo remontuoti sodybą. Brolis pjovė akmenis, paminklus gamino, sodyboje visko buvo palikta.

Prieš pardavimą darė geodezinius matavimus. Pardavimas buvo pas notarą (duomenys neskelbtini), C. atsiskaitė grynais pinigais. Gautus pinigus atidavė sūnui R. M., savo vardu pirko butą. Kai statė savo namus, nugriovė seną ir pastatė naują, o iš tvartų pastatė ūkinį pastatą. C. taip pat padarė. Kluonas buvo naujas. Dabar jų name gyvena sūnus R. M.. Jis dabar išsiskyręs, negali pasakyti, ar tuo metu, kai C. tvarkėsi sodybą, sūnus sodyboje gyveno su žmona. Buvo sutarę, kad C. nuo pavasario galės tvarkytis sodyboje. Nežino, ar C. griovė pastatus, netikrino, ką jie daro. Matė, kad sodyboje viskas gražėja. Kai 2012 m. buvo jos 55 metų jubiliejus, C. namai buvo sutvarkyti, ten šventė savo jubiliejų, miegojo ir baliavojo. Buvo toje sodyboje, kai vyko A. C. tėvo laidotuvės 2021 m. Toje sodyboje buvo gedulingi pietūs, dalyvavo gal 100 žmonių. Nesidomėjo, kas ten gyvena. Ji yra paveldėjusi hektarą miško, esančio prie C. sodybos gal 100 metrų atstumu. Tas namas miške buvo. Kai 2009 m. atlikinėjo geodezinius matavimus, C. prie pat namų aplinkui išsipjovė mišką. Tėvų turtą jie paveldėjo 5-iese, miško nepasidaliję, visiems priklauso apie 1 ha. Dabar ant sodybos užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Kai šventė jos jubiliejų, tokio užrašo dar nebuvo. Toje sodyboje 2016 m. buvo sūnaus vestuvės, sesers jubiliejus. Kai buvo sūnaus vestuvės, visi statiniai jau buvo pastatyti. Gal dar kokio statinio nebuvo tada sodyboje. Yra pirtis, salė, miegamieji, ūkinis pastatas, gyvenamas namas. Nesidomi, kokie pastatai ten yra, kas kaip gyvena, nes neturi laiko. Sodybos pirkimą-pardavimą pradėjo derinti gal prieš metus. Vienu metu lyg nenorėjo C. pirkti sodybą, tai kitiems norėjo parduoti. Jos brolis, kuris jau mirė, lyg norėjo ją pirkti, bet pinigų suma netiko. Sūnus metus iki pardavimo gyveno sodyboje. Po to stovėjo tuščia sodyba, dar ir apvogta buvo. Su C. iš giminių nieko daugiau nebuvo. A. C. sesers G. sodyboje nebūdavo. Jos gimtadienyje buvo C.. Į savo gimtadienį kvietė ir G., bet nebuvo sveiki senukai. G. sūnaus gimtadienyje nebuvo. Dėl nakvynės sodyboje derino su E., nežino, kas ji tokia, gal E. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, gal buvo administratorė. Leidimas pasinaudoti sodyba, kurioje šventė jubiliejų- buvo jai C. dovana. Nežino, ar sūnus už tai, kad vestuvės vyko C. sodyboje, jiems mokėjo. Kai šventė sūnaus vestuves sodyboje 2016 metais, gal vienu pastatu ir buvo ten daugiau, nei kad 2012 metais. 2012 metais, kai šventė jos jubiliejų, miegojo tame pačiame pastate, kur baliavojo. Dar buvo pirtis ten ir pastatukas priekinis.

Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nurodytų adresų, sąskaitos faktūrų numerių neprisimena. Davė ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus, juos tvirtina, teismas gali jais vadovautis. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), 2009 metais dirbo bankroto administratoriaus įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo nuo 2005 m. iki įmonės bankroto, po to dirbo toje pačioje bankrutuojančioje įmonėje pas bankroto administratorių. Įmonė bankrutavo 2009 m. gegužės mėnesį. Įmonė užsiėmė pagrinde prekyba, bet buvo ir statybos veikla. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), bet turėjo daugiau padalinių Šiauliuose, Biržuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. 2009 metais bankrutavus įmonei, jos darbuotojai buvo atleisti. Įmonės administratorius buvo verslo valdymo ir restorizacijos centras, bet (duomenys neskelbtini) buvo įgaliotas asmuo. Įmonei bankrutavus visą dokumentaciją tvarkė ji, iš pradžių dar buvo viena moteris vardu R. P.. Buvo daug įvairaus turto, kurį įmonė pardavinėjo, nes turėjo kelis prekybos centrus ir buvo daug medžiagų, kurias pardavinėjo. Prekės buvo suvežtos pagrinde į (duomenys neskelbtini). Didesnis prekių centras dar buvo Biržuose ir Šiauliuose, nes dirbo su „Senukais“ ir ten daug prekių buvo. Kauno mieste dirbo du vadybininkai, L. Č. ir D. J.. Kiek laiko veikė padalinys, nepasakys, bet pati įmonė veikė apie 20 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovavo pagrindinis direktorius A. K.. Kam buvo parduodamas bankrutuojančios įmonės turtas, nežino, bet per tą laiką naujų prekių neužsakinėjo, viską realizavo, kas buvo likę po bankroto paskelbimo. Parduodant prekes buvo išrašomos sąskaitos faktūros, jų numerių neprisimena. Sąskaitos faktūros Nr. KON 25/01/10 buvo ne ant firminio blanko, ji negalėjo būti išrašyta, nes tuo metu išrašydavo sąskaitas ant firminio blanko. Sąskaitas rašė tik ji. 2010 metais D. J. nebedirbo. Oficialiai kas nors kitas išrašyti sąskaitos negalėjo. R. S. nepažįsta, pirmą kartą girdi jo pavardę. Bankrutavimo laikotarpiu krovinių važtaraščių nepildė, buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Po 2009 metų bankroto jokia veikla Kauno padalinyje nebuvo vykdoma. Išankstinės sąskaitos bankrutavusiai įmonei nebuvo išrašinėjamos. Įmonei paskelbus bankrotą, rekvizituose buvo rašomos faktūros, ant kurių rekvizituose jau buvo rašomas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra buvo matomas įmonės statusas. BUAB reiškė iš pradžių bankrutuojanti, po to jau bankrutavusi įmonė. 2010 metais UAB negalėjo būti išrašyta sąskaitos faktūra, taip pat negalėjo išrašyti sąskaitos faktūros numerio su kodu KON. Ji neprisimena, kokia numeracija buvo taikoma, bet tokia serija tikrai negalėjo būti. Iki bankroto įmonės buhalterė buvo V. M., o bankrutuojančioje įmonėje ji buvo buhalterė. Naujo asmens, kuris kūrė naują tvarką įmonėje, nebuvo. Bankroto metu prekės buvo pardavinėjamos dideliais kiekais, nes mažų kiekių pardavimu neužsiiminėjo. Kaip viską pardavinėjo, nepasakys, bet, kiek pamena, ieškojo pirkėjo, kuris viską paimtų. Tuo metu gaminių iš skardos negamino ir jų nelankstė. Jokie darbai nebuvo vykdomi. Kai įmonė bankrutavo, buvo kita sąskaita. 2010 metais tikrai negalėjo išduoti sąskaitos kaip UAB. Kada baigėsi bankroto procedūros nepasakys, žino, kad du kartus prašė teismo pratęsti procedūras, tai bankrotas užsitęsė 3 metus. Dar įmonei nebankrutavus rašydavo sąskaitas ant to paties blanko. Negali pasakyti, ką pardavinėjo iš skardinių gaminių likučių. Iki bankroto 2009 m. įmonė prekiavo stogo danga. Iš kur veždavo gaminius nepasakys, nes nežino tiekėjų, bet vyko derybos su Rusija. Žinau, kad Kauno padalinys su skarda užsiiminėdavo, bet kad pardavinėdavo stogo dangą, ji neturi tokios informacijos. Kaip buvo prekės užsakomos, nepasakys, nes tai vadybininkų darbas, o mokėjo pavedimu. Kauno padalinyje užsakinėjo L. Č. ir D. J., jie buvo atsakingi įmonės direktoriui. Kauno padalinys nebuvo savarankiškas. Atskiros sąskaitos Kauno padalinys tikrai neturėjo, nes buvo apmokama už prekes iš bendros įmonės sąskaitos. Galėjo būti, kad antspaudus padalinys turėjo, kas išdavė, nežino. Nežino, ar iki bankroto visi dokumentai patekdavo pas ją. Nežino, kiek buvo sandėlyje prekių, iškėlus bankroto bylą, bet gali būti, kad buvo dangos prekių. Po 2010 metų sąskaitos ant kitų blankų nebuvo išrašinėjamos. Neprisimena, ar Kauno filialas neturėjo firminių blankų. Po bankroto įmonė negalėjo pardavinėti prekių. Dokumentai iki jos neatėjo, ką darė vadybininkai, ji negali atsakyti.

Liudytojas D. J. parodė, kad liudytoja R. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Įmonės centras su buhalterija buvo (duomenys neskelbtini), ten važiuodavo kiekvieną mėnesį, kad priduotų buhalteriją iš Kauno. Dirbo vadybininku Kaune, kai atidarė Kauno filialą. Kano padaliniui vadovavo jis ir L. Č.. 2009 m. bankrutavus įmonei, jie daugiau nebendravo. Po bankroto jis liko dirbti įmonėje ne oficialiai, nes sandėlyje buvo pilna prekių likučių, kuriuos vežė į centrą. Neprekiavo, tai buvo prekių grąžinimas į centrą. Užsakytos ir neatsiimtos prekės, kas buvo klientų, buvo atiduotos klientui. Įmonėje po bankroto paskelbimo dirbo dar iki pusės metų. Vykdyti prekybos negalėjo. Kai jį iškvietė apklausai, jis davė teisingus parodymus. 2010 m. sausio 25 d. sąskaita buvo išdirbta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip firminei, pavaizduota (duomenys neskelbtini) reiškė tuo metu pirmaujančią įmonę. Mano, kad važtaraštyje ne jo parašas.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo D. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 90–93.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad keletą metų yra dirbęs įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kurie tai buvo metai, negalėtų pasakyti, neprisimena, tačiau šioje įmonėje dirbo iki bankroto bylos iškėlimo. Dirbo Kauno padalinyje, turėjo sandėlį ir vykdė statybinių medžiagų prekybą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija, t. y. vadovybė ir buhalterija, buvo (duomenys neskelbtini). Kaune dirbo keliese – jis buvo padalinio vadovas, kolega L. Č. ir D., kurio pavardės nepamena, buvo vadybininkai. Taip pat buvo du sandėlininkai, bet jų duomenų neprisimena. Paskelbus įmonei bankrotą, visi Kauno darbuotojai buvo atleisti bei statybinės medžiagos per kokius du mėnesius buvo grąžintos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuomojamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), sutartis nutraukta. Datų nepamena, bet visus dokumentus pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K.. Išvežus visas prekes, sutartis turėjo būti nutraukta, bet nei datų, nei aplinkybių jis negalėtų paaiškinti. Tai buvo daug metų atgal, todėl viso neprisimena. Kai buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžino visus įmonės dokumentus, antspaudus ir Kaune buvusią darbui skirtą įrangą (kompiuteriai ir pan.) bei visus baldus. Paliko visiškai tuščias patalpas. Atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokios veiklos, susijusios su šia įmone ar jos vardu nevykdė bei jokių dokumentų įmonės vardu nepasirašinėjo. Šios apklausos metu jam parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 25 d. išankstinės sąskaitos faktūros Nr.25/01/10 jis negalėjo pasirašinėti, kadangi tuo metu jau įmonėje nedirbo. Iš įmonės jis atleistas 2009 m. birželio mėn., todėl 2010 metais negalėjo pasirašyti jokių pardavimo dokumentų ar kitų įmonės dokumentų. Jam parodytas ir Krovinio gabenimo važtaraštis Nr. ANT-KON Nr.0227, išrašytas 2010 m. sausio 25 d. Apžiūrėjęs jam parodytus dokumentus, mato, kad juose yra įrašyta jo pavardė ir parašas, panašus į jo, tačiau jis jų tikrai negalėjo pasirašyti, kadangi šioje įmonėje jau nedirbo. Parašas panašus į jo, bet negalėtų užtikrintai pasakyti, kad tai jis pasirašė. Krovinio gabenimo važtaraštyje įrašyto vežėjo R. S. jis nepažįsta. Gali paaiškinti, kad išankstines sąskaitas faktūras jis išrašinėdavo, kol dar dirbo įmonėje, bet išankstinė sąskaita faktūra tai nereiškia, kad pardavimas įvyko. Toks dokumentas būdavo išrašomas labiau kaip komercinis pasiūlymas bei jeigu pasiūlymas netenkina, pardavimo nebūdavo. Jeigu pasiūlymas tenkina, tuomet būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra. Pirmiausiai išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, o krovinio gabenimas būdavo organizuojamas tik gavus apmokėjimą. Kas išrašė šiuos dokumentus, jis negali paaiškinti. Jis tokių dokumentų neišrašinėjo ir nedirbdamas įmonėje pardavimų nevykdė.

Liudytojas D. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad jis kaltinamųjų nepažįsta. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku, bet neoficialiai buvo vyresnis pareigose.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 25 d. išankstinės sąskaitos faktūros Nr.25/01/10 ir krovinių važtaraščio jis nepasirašė. Kai dirbo filialas, buvo bendri kompiuteriai, sąskaitos faktūros, popieriai, o antspaudas gulėjo pas jį stalčiuje ir jį galėjo paimti bet kas iš įmonėje dirbančių asmenų. Kokios prekės buvo užsakytos neprisimena. Ar po bankroto dirbo sandėlininkai, neprisimena. Rašydavo popierius ir juos reguliuodavo L. Č.. Liudytoja R. B. matė popierinę buhalteriją. Jie Kaune neturėjo buhalterinės sistemos, todėl išrašinėjo su „Excel“ programa, o visi medžiagų nurašymai vykdavo (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) buvo buhalterinė sistema. Buvo vedama griežta apskaita. Po atleidimo jo darbas buvo medžiagų grąžinimas centrui. Buvo gražinama viskas: kompiuteriai, įranga, baldai ir t. t. Mano, kad 2010 metais nedirbo. 2010 metais išrašyti sąskaitų negalėjo. 2009 metais prekiavo stogo danga ir jos aksesuarais iš skardos. Buvo vežamos žaliavos ir atliekamos paslaugos pagal sutartį su kolegomis iš kitos įmonės, kuri lankstė, profiliavo iš jų žaliavų. Pati įmonė skardų nelankstė, ši paslauga buvo perkama. Tyrėja, kaip nurodė, į apklausą kvietė dėl stogo dangos. Stogo dangos spalvų paletė buvo plati, tuo metu perkamiausia buvo ruda, raudona, pilka ir žalia. Žalios spalvos stogo danga nedažnai užsakinėjama buvo. Medžiagas užsakinėjo pagal projektą. Projektą skaičiuodavo jis su statybine programa pagal išsidėstymą ir atiduodavo gamybai. (duomenys neskelbtini) rajone tuo metu srautas buvo labai didelis, jie dirbo per visą Lietuvą. Iš centro eidavo nurodymai, vidutiniškai į savaitę 3-4 stogai išvažiuodavo, be kitų medžiagų, tai vos ne kasdien. (duomenys neskelbtini) užsakymai būdavo, galėjo būti ir žalios spalvos, bet rajono, iš kur buvo užsakymas dėl žalios spalvos stogo, jis negali pasakyti. Žalios spalvos užsakymų galėjo nebūti iš Šilutės ar Rusnės. (duomenys neskelbtini) nebuvo išskirtinis, pirkdavo nemažai, nes tuo metu jie buvo labai stiprūs. Dėl žalio stogo, tai jis gavo projektą ir skaičiavo. Galėjo būti taip, kad prekė gauta po bankroto paskelbimo. Tyrėja žinojo, kad tai yra žalias stogas pagal spalvų kodą 6002. Jam buvo šokas, todėl nepasakė, kad jis jį skaičiavo. Tyrėja jo klausė apie pardavimus, o ne apie skaičiavimus. Jis neprisimena, ar paskaičiavimus darė tada, kai jau buvo įmonės bankrotas. Po bankroto antspaudas ir visa kita pagal perdavimo aktus buvo gražinta į centrą, liko tuščios patalpos. Stogo jis nepardavė. Stogo sulankstymo užsakymas užtrukdavo apie dvi savaites. Jis nežinojo, kad bus įmonės bankrotas. Kad įvyktų pardavimas, turėjo būti užsakymas, jei jo nebuvo, tai ir pardavimo nebuvo. Užsakymo jis nepadarė. Jis skaičiavo žalią stogą Alytui, jo plotas buvo didelis, apie 3000 m³. Sąskaitos faktūroje nurodoma medžio imitacijos stogo danga. 6020 spalva yra neoriginali spalva, tai yra reta spalva, dėl to atsimena, kad ją skaičiavo.

Liudytojas E. D. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Apklausos metu jo klausė apie vamzdynus, apie valymo įrengimus, kokio dydžio būna ir kiek kainuoja. Dažiausiai dirba (duomenys neskelbtini). Teko važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jo įmonė vadinasi „(duomenys neskelbtini)“, jis šios įmonės direktorius ir savininkas, dirba 25 metus, įmonėje dirba 10 žmonių. Stato vamzdyno valymo įrangius. (duomenys neskelbtini) yra dirbęs (duomenys neskelbtini), sodyboje, kurią dar tik statė. Jis tyrėjai kasos priėmimo orderį, dėl to prisimena šį įvykį.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo E. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 87–88.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Šioje įmonėje dirba daugiau nei 20 metų. 2011 metais turėjo užsakymą (duomenys neskelbtini) rajone įrengti valymo įrenginius. Kai įrenginėjo valymo įrenginius, sodybvietėje buvo pradėtos statybos. Tiksliai pamena, kad buvo išlieti pamatai, tačiau keliems pastatams, tikrai neprisimena. Kiek pamena, valymo įrenginius įvedė į vieną objektą, t. y. prie vienų pamatų. Koks tai turėjo būti statomas statinys, nežino. Gerai pamena, kad sodybvietėje dar stovėjo labai senas namas, tačiau valymo įrenginių į tą namą nevedė. Jie įrengė valymo įrenginius nuo būsimo pastato iki valymo įrenginio ir nuo valymo įrenginio iki kur išbėga išvalytos nuotekos, t. y. vedė išvalytoms nuotėkoms vamzdyną į sodyboje esantį prūdą. Tenai tuo metu buvo krūvos žemių, prikasinėta ir daugiau prūdų, todėl dabar tiksliai pasakyti, į kurį vedė, negalėtų. Tiek, kiek išvedžiojo vamzdynų, jeigu naudojant tam vienam pastatui, daugiau medžiagų ir darbų lauke nereikėjo atlikti, o tik išvedžioti pačiame name. Bet, kaip minėjo, tuomet buvo tik pamatai.

Liudytojas E. D. parodė, kad 2011 m. sodyboje buvo kasamas prūdas, stogų nebuvo. Ten buvo žemių krūvos. Ar ten buvo troba prie sklypo, nepasakys. Nepamena, ar buvo pagalbinės patalpos medžiagų sandėliavimui. Į sodybą buvo nuvažiavęs, nes dėliojo schemas. Sodyboje buvo pamatai, bet naujų pastatų nebuvo. Ne viskas perskaitytuose parodymuose yra teisingai surašyta. Jis nežino iš kur dabar 4 įrenginiai yra. Sodyboje dėjo tokį įrenginį, koks yra sąskaitoje. Ne jis pirko įrenginį. Jis vamzdynus kasė su dideliu traktoriumi ir rankomis. Sodyboje buvo daug žmonių, nes kasė prūdus. Su juo atsiskaitė V., pavardės nežino, gali būti V..

Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamieji yra buvę kaimynai. G. M. yra jo mama. Jis iki 2008 metų 5 metus gyveno Sodyboje (duomenys neskelbtini)kaime, po to persikraustė į (duomenys neskelbtini). Sodybą paveldėjo mama. Po to ją pardavė C.. Mama pasakė, kad jie nori pirkti sodybą. C. gyveno tame pačiame kaime, gal kilometro atstumu nuo jų. Sodyboje buvo namas, garažiukas. Pastatai seni buvo, tačiau namas buvo neblogos būklės. C. apie 2010 metus nupirko sodybą. C. statėsi sodybą. Gal 2012 metais toje sodyboje vyko mamos gimtadienis. Sodyboje jau buvo pokylių salė, sodyba buvo įrengta. C. sodyboje jo vestuvės buvo prieš 6 metus. Už sodybą mokėjo C. giminaitei E., V. V. dukrai. Nepasakys, kiek pastatų tada buvo ten. Kai šventė, tame pačiame pastate, kambaryje miegojo. Sodyboje yra gal 10 arų pločio prūdas. Pažįsta C. sūnus, su R. jie draugai. V. V.- yra jo pažįstamas, pažįsta jo sūnų D... Jie tolimesni mamos giminės, gyvena Kaune. Nežino, kuo V. V. užsiima. Jis sutinka kaime C., nežino, ar sodyba pilnai baigta įrengti. Po to, kai jie pardavė sodybą, joje vyko statybos. Žino, kad ir patys C., ir jų vaikai dirbo sodyboje. C. vaikai dirba (duomenys neskelbtini), tai iš jų pinigų vyko statybos. Iš R. C. sužinojo, kad statyboms buvo siunčiami pinigai iš (duomenys neskelbtini). Statybos buvo pradėtos dar prieš tai, kai buvo sutvarkyti dokumentai. Jis yra užsukęs į sodybą, kai ten vyko statybos. Sodyboje nemažai išpjautos medienos, gal 100 kubinių metrų. Buvo dilios. Turbūt tos medžiagos buvo panaudotos statyboms. Nugriauto namo medžiagos galėjo būti panaudotos statyboms. Senelio namas buvo 100-120 kv. metrų ploto.

Specialistė D. B. paaiškino, kad ji dirba Kauno apskrities VMI juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Jos darbo stažas - 22 metai. 2022 m. birželio 29 d. buvo pasirašyta specialisto išvada dėl A. C. ūkinės - finansinės veiklos tyrimo rezultatų, ir specialisto išvada dėl V. C. ūkinės - finansinės veiklos tyrimo rezultatų. Prie šios užduoties gavo papildomai gautus dokumentus - statybos išlaidas, pirkimo kvitus, čekius. Susipažino su visa bylos medžiaga, kuri jai buvo pateikta. Buvo padaryta išvada, kad C. išlaidos viršija gautas pajamas. Visoje apimtyje tvirtina specialisto išvadas. Nematė R. C. pajamų, negali pasakyti, ar keistų specialisto išvadą šie dokumentai. Matė D. C. deklaracijas. Nematė dokumentų, kurie teisme buvo gauti 2023 m. spalio 25 d., jie nebuvo vertinti. Jai buvo paskirta užduotis nustatyti teisėtas pajamas. Vertino visas C. pajamas, kurios buvo gautos ir pagrįstos dokumentais bei faktais. Nustatė, kad pajamos buvo gautos. Kai vertinau medžiagą, turėjo vienintelį dokumentą- buvo pateikta D. C. paskolos sutartis. Šios sumos neįtraukė į pajamas, kadangi iš FNTT gavo dokumentą apie išlaidas vienam namų ūkiui. Pagal D. C. pajamas matosi, kad jis negalėjo suteikti tokios paskolos. Ji rėmėsi statistiniais duomenimis, nes pagal banko išlaidas negalėjo nustatyti C. vartojimo išlaidų. Duodant išvadą buvo naudojamasi statistinėmis išlaidomis. Nebuvo galima nustatyti, kokios piniginės lėšos kam išleistos. Lėšos iš banko buvo pervestos trečiam asmeniui. Buvo nurodyta, kad bankinis mokėjimas buvo už sūnų. Kitų dokumentų jai nepateikė. Negaliu pasakyti, kodėl nepaprašė pareigūno surinkti papildomą informaciją, reikalingą išvadai padaryti. Iš V. C. deklaracijos mato, kad 2011 m. pervesta 1 000 Lt dovana mamai. Deklaracija už 2014-2016 metus buvo pateikta tik 2017 m. Ji tyrė pagal turimus dokumentus. Jeigu turėtų faktus ir duomenis, kad sūnūs pervedė lėšas tėvams, situacija keistųsi. Iš muitinės pateiktų duomenų mato, kad daugiau nei 10 000 eurų nebuvo pervežta. Mažesnės sumos nefiksuojamos. Teikiant deklaracijas, nereikia teikti deklaraciją pagrindžiančių dokumentų, jų reikėtų, jeigu iškviestų į VMI. 2017 m. birželio 16 d. 308GPR deklaracija priimta, galiojanti. Negali pripažinti, kad šis dokumentas nėra teisingas. Dovanų už 2014 metus buvo deklaruota: 49 000 Lt, už 2015 metus-15 000 Lt, už 2016 metus - 16 200 eurų. Negali pasakyti, ar iš artimo žmogaus deklaracija buvo. Iš artimo žmogaus gavus dovaną, nereikia mokėti mokesčių. Yra deklaracijoje 46 punktas - dovanos. Nenurodyta, ar iš artimo žmogaus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2024-01-23 raštu Nr. 1-42-667/2024 (Kauno apskrities VMI reg. 2024-01-25 reg. Nr. Kl-814) pateikė A. C. gynėjo D. M. ir V. C. gynėjos B. P. Prašymą, adresuotą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui A. Rimkevičiui, dėl klausimų Kauno apskrities VMI specialistei D. B. pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-667/2023.

Klausimai.

1. Kokiais teisės aktais remiantis buvo pripažintos A. ir V. C. išlaidos? Prašome nurodyti visus teisės aktus, taip pat nurodyti, kokiais teisės aktais grindžiamos Specialistės išvados?

Atsakymas.

A.ir V. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimai atlikti (toliau - ŪFVT) ir specialisto išvados surašytos vadovaujantis ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) viršininko 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-295 (2011 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 388 redakcija).

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius gali kreiptis į mokesčių mokėtoją dėl reikiamų dokumentų, duomenų ar informacijos gavimo.

A. ir V. C. ŪFVT atlikti pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau - NVTS) vyresniosios tyrėjos L. M. 2019 m. gruodžio 12 d. Užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. 04/11-1-27-13243 ir 2021 m. gruodžio 10 d. Užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. 04/11-1-27-8725 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-5-00066-19, todėl, vadovaujantis ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėmis, ŪFVT metu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau - Kauno apskrities VMI) 2020-06-04 raštu Nr. (12.1 E) K-5334 kreipėsi į FNTT Kauno apygardos valdybos NVTS, tikslu apklausti A. C. ir V. C. atsakant į priede Nr. 1 ir priede Nr. 2 pateiktus klausimus, iš jų dėl A. C. ir V. C. patirtų išlaidų bei patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga FNTT Kauno apygardos valdybos NVTS pateikė V. C. ir A. C. 2020 m. rugpjūčio 6 d. liudytojo apklausos protokolus, pagal kuriuos V. ir A. C. negali nurodyti, kokias vartojimo ir kitas išlaidas kiekvienas ir bendrai šeima patyrė. V. C. nurodė, kad atsiskaitymai už statybos darbus ir medžiagas paprastai buvo vykdomi grynais pinigais ir nurodė, kad surinksianti visus su statybomis susijusius dokumentus, sąskaitas ir užrašus bei pateiksianti viską prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

ŪFVT atlikimui pateiktas 2021 m. liepos 14 d. V. C. rašytinis paaiškinimas, prie kurio pridėti 33 priedai, t. y. įvairių pardavėjų sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai, kasos pajamų orderiai, krovinio gabenimo dokumentai ir kt.

Atlikus 2011–2012 metų pirkinių analizę, įvertinus tai, kad buvo perkama įvairios statyboms skirtos medžiagos, t. y. betono gaminiai, šiltinimo medžiagos, plytos, elektros instaliacijos įrengimo medžiagos, santechnikos medžiagos ir kt., darytina išvada, kad vyko statinių statybos darbai bei vidaus įrengimo darbai.

Pastebėtina, kad nėra pateikta jokių mokėjimo dokumentų už pastatų langus, stogo dangas, skardinimo detales ir pan., kas sudarytų didelę dalį statybos išlaidų (2022 m. birželio 29 d. Specialisto išvados Nr. (12.30)AU22-21 - 20 lapas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 70 straipsniu ir VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ Nr. VA-103 patvirtintų taisyklių (toliau - Taisyklės) 6, 16 ir 29.7 punktais, tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečiu išlaidų sumų. vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys, t. y. teisės aktai numato galimybes mokesčiui administratoriui atlikti įvertinimą apskaičiuoti mokesčius pagal pasirinktus informacijos šaltinius, kurie leistų tiksliausiai objektyviausiai atlikti skaičiavimus.

Surašant 2022 m. birželio 29 d. Specialisto išvadas dėl V. C. ir A. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (12.30)AU22-21 ir Nr. (12.30)AU22-21 vadovautasi MAĮ Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPMĮ), Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuva Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos Taip pat vadovautasi poįstatyminiais aktais:

-Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“;

-Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 „Dėl mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius (duomenys neskelbtini) formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“;

-Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 113-372 „Dėl iš Europos sąjungos valstybių narių j Lietuvos Respubliką ir per ją į kitas M sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklių“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Specialistei buvo pateiktas klausimas Nr. 1 „Kiek ir kokių teisėtų pajamų ir gavo ir kokias išlaidas patyrė“? Klausimas - kaip Specialistė suvokė tyrimo meru klausime nurodytą sąvoką „Teisėtų pajamų gavimas“ Kokiu teisės aktu rėmėsi, spręsdama klausimą, ar pripažinti V. ir A. C. pajamas ir išlaidas teisėtomis?

Atsakymas:

GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad pajamos - per mokestinį laikotarpį gautas atlyginimas už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra.

Pagal GPMĮ 8 straipsnio nuostatas. „Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu“.

Ar asmenys yra gavę pajamų iš neteisėtos veiklos, tiria teisėsaugos institucijos, todėl vertinti pajamų teisėtumo VMI specialistai neprivalo.

Pagal GPMĮ nuostatas pajamų mokesčio objektas yra gyventojo gautos pajamos, kurių sąvoka apibrėžta minėto įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. GPMĮ nenumatyta, kad apmokestinamos tik teisėtai gautos pajamos.

Tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, administracinės teisės pažeidimų gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo, ar jo rezultato.

Todėl iš įstatymais draudžiamos veiklos gautos pajamos taip pat laikytinos mokesčių objektu ir turėtų būti apmokestinamos.

Pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau-GPM) atsiranda gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gauna pajamų. Apmokestinimo tikslais pajamomis laikomos tiek pajamos, gautos iš teisėtų veiklų, tiek pajamos, gautos iš nelegalios (draudžiamos) veiklos, teisės aktai šiuo aspektu išimčių nenustato. Toks vertinimas grindžiamas ir įstatyme įtvirtintais teisingumo, visuotino privalomumo bei mokesčių mokėtojų lygybės principais - asmuo, besiverčiantis draudžiama veikla ir iš jos gaunantis pajamų, negali atsidurti geresnėje padėtyje nei teisėtas pajamas gaunantys ir mokesčius mokantys asmenys.

V. ir A. C. pajamomis pripažintos gautos pajamos, vadovaujantis GPMĮ straipsnių nuostatomis.

3. Ar buvo nustatyta, kad A. ir V. C. būtų įgiję prabangos prekių tiriamuoju laikotarpiu? Jeigu taip - tai kokių?

Atsakymas.

Visuotinės Lietuvių enciklopedijos duomenimis - prabangos prekės, prekės (plačiąja prasme - ir paslaugos), kurios nėra skirtos būtiniausiems kasdieniams žmonių poreikiams tenkinti ir prieinamos tik pasiturintiems vartotojams (pavyzdžiui, prabangūs automobiliai, juvelyriniai dirbiniai, meno kūriniai).

ŪFVT metu negauta duomenų, kad A. ir V. C. būtų įgiję prabangos prekių tiriamuoju laikotarpiu.

Paminėtina, kad ŪFVT atlikimui buvo pateikti ne visi minėtų gyventojų patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

4. Ar teikiant išvadą buvo nustatyti kokie nors konkretūs nelegalių pinigų ar kitų pajamų šaltiniai iš atsiskaitomosios sąskaitos ir pan.

Atsakymas.

Ar asmenys yra gavę pajamų iš neteisėtos veiklos, tiria teisėsaugos institucijos, todėl vertinti pajamų teisėtumo VMI specialistai neprivalo.

Pagal GPMĮ nuostatas pajamų mokesčio objektas yra gyventojo gautos pajamos. GPMĮ nenumatyta, kad apmokestinamos tik teisėtai gautos pajamos.

Tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo, ar jo rezultato.

Todėl iš įstatymais draudžiamos veiklos gautos pajamos taip pat laikytinos mokesčių objektu ir turėtų būti apmokestinamos.

Pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau-GPM) atsiranda gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gauna pajamų. Apmokestinimo tikslais pajamomis laikomos tiek pajamos, gautos iš teisėtų veiklų, tiek pajamos, gautos iš nelegalios (draudžiamos) veiklos, teisės aktai šiuo aspektu išimčių nenustato. Toks vertinimas grindžiamas ir įstatyme įtvirtintais teisingumo, visuotinio privalomumo bei mokesčių mokėtojų lygybės principais - asmuo, besiverčiantis draudžiama veikla ir iš jos gaunantis pajamų, negali atsidurti geresnėje padėtyje nei teisėtas pajamas gaunantys ir mokesčius mokantys asmenys.

V. ir A. G. pajamomis pripažintos gautos pajamos, vadovaujantis GPMĮ straipsnių nuostatomis.

5. Kokį konkrečiai laikotarpį apėmė Specialistės tyrimas? Ar buvo tiriama, kokias pajamas gavo A. ir V. C. iki 2011 m. lapkričio 1 d.? Jeigu taip tai kokio dydžio?

Atsakymas:

Pagal FNTT Kauno apygardos valdybos NVTS vyresniosios tyrėjos L. M. 2019 m. gruodžio 12 d. Užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. 04/11-1-27-13243 ir 2021 m. gruodžio 10 d. Užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. 04/11-1-27-8725 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-5-00066-19 V. C. ir A. C. ŪFVT atliktas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Tyrimo metu buvo tiriama, kokias pajamas gavo V. ir A. C. kiekvienais metais už tiriamąjį laikotarpį, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Tyrimo metu iš turimų dokumentų ir duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima gavo 102 422,35 Lt pajamų, iš jų:

-60 000 Lt (54,10 proc.) - pasiskolinta suma;

-33 982,29 Lt (36,77 proc.) - darbo užmokestis;

-7 440,06 Lt (8,05 proc.) - AB LESTO permokos grąžinimas;

-1 000 Lt (1,08 proc.) - dovanos iš artimųjų (pagal banko išrašus).

6. Kokias gautas pinigų sumas pripažino Specialistė, kad A. ir V. C. gavo iš savo vaikų?

Atsakymas.

ŪFVT pateiktos V. C. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, duomenimis, D. C. 2011 m. birželio 28 d. pervedė 1 000 Lt sumą į minėtą V. C. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. ŪFVT metu D. C. 1 000 Lt pervesta piniginių lėšų suma įtraukta į V. C. gautas pajamas bei į V. ir A. C. šeimos gautas pajamas, sudarant 2011 m. minėtos gyventojos ir šeimos pajamų-išlaidų balansą.

7. Ar pripažįstamos legaliomis pajamomis ganios piniginės lėšos, jeigu vaikai grynais perduoda tėvams? Ar buvo bandoma šias lėšas apskaičiuoti? Ar buvo gauti faktiniai duomenys apie tai, kad A. ir V. C. vaikai negalėjo perduoti vaikams piniginių lėšų, skirtų statyboms?

Atsakymas.

V. ir A. C. pajamomis pripažintos gautos pajamos, vadovaujantis GPMĮ straipsnių nuostatomis. {

Pagal ŪFVT pateiktą medžiagą (2022 m. birželio 29 d. Specialisto išvados dėl V. C. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (12.30) AU22-21 – 5–9 lapai):

-2021 m. liepos 14 d. rašytiniame paaiškinime V. C. nurodė „Statybų pradžioje panaudojome mūsų šeimos asmenines santaupas, vėliau tęsti statybas skyrė 2011 metais <...>, mano sūnūs R. ir D. C.. Visi šeimos nariai prisidėjo prie sodybos statybos ir suprato, kad tai ilgalaikė ir stabili investicija dėl infliacijos, pinigų reformos, kuri įvyko 2015 m. Tuo būdu, vėliau tęsti statybos darbus 2011 metais lėšų davė <...>, sūnus D. C. investavo 14 481 eurą, sūnus R. C. skyrė 12 000 eurų, 2012 m. sūnus D. C. skyrė 18 000 eurų,| R. C. skyrė 20 000 eurų. <...> Mūsų sūnūs D. C. ir R. C. išvyko į (duomenys neskelbtini) nuo 2009 metų, vaikų pajamas patvirtina pridedamos deklaracijos <...>„.

-2021 m. spalio 19 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole V. C. nurodė: „<...> Tikslių sumų kiek D.. ir R. davė pinigų statyboms, aš negalėčiau pasakyti, neprisimenu. Jokių pinigų perdavimo dokumentų ar kitokių sutarčių. Išskyrus vieną sutartį su D. C., kuri yra pateikta tyrimui, nepasirašinėjome. Visada pinigus mums perduodavo grynais parvežę patys, arba perduodavo per į Lietuvą grįžtančius draugus. Draugų duomenų aš nenoriu pasakyti <...>“.

Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1B-372 patvirtintų iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką ir per kitas Europos Sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklių 6 punktą „Pagal rizikos požymius ar turimą informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus pasirinktas tikrinti asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę kontrolę vykdančiam muitinės pareigūnui pareikalavus, privalo raštu, pateikdamas užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaraciją (pateiktą tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno), deklaruoti gabenamus 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko tikrinimo nustatytą euro ir kitos valiutos kursą) viršijančią vienkartinę grynųjų pinigų sumą.“ Muitinės duomenimis, D. C. iki 2016 m. gruodžio 13 d. nėra teikęs grynųjų pinigų deklaracijos, kurioje turi būti deklaruotos per sieną vežamos didesnės nei 10 000 Eur (34 500 Lt) vertės pinigų sumos. Atsižvelgiant į D. C. ir R. C. pateiktas darbo užmokesčio pažymas bei į FNTT Kauno apygardos valdybos NVTS pateiktą informaciją apie laikotarpiu nuo 2009-2010 m. ir nuo 2015-2016 m. laikotarpiu vidutines savaitės išlaidas vienam namų ūkiui matyti, kad metinės vartojimo išlaidos (duomenys neskelbtini) viršijo D. C. 2011 m. - 2012 m. gautas metines ir R. C. 2011 m., 2013 m., 2014 m. gautas metines pajamas.

Muitinės duomenimis, D. C. ir R. C. laikotarpiu 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra teikęs grynųjų pinigų deklaracijų, kuriose būtų deklaruotos per sieną vežamos 10 000 eurų (34 500 Lt) vertės ir didesnės pinigų sumos.

Gyventojų registro duomenimis, D. C. deklaravo gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. lapkričio 7 d., R. C. deklaravo gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini), t. y. R. C. išvykimo iš Lietuvos Respublikos nedeklaravo.

8. Ar atliekant tyrimą buvo įtrauktos pinigų sumos, gautos iš vaikų? Jeigu ne, remiantis kokiais teisės aktais šios piniginės lėšos nebuvo pripažįstamos A. ir V. C. legaliomis pajamomis?

Atsakymas.

Atliekamo A. ir V. C. ŪFVT metu sūnaus D. C. 2011 m. birželio 28 d. pervesta 1 000 Lt suma į mamos V. C. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, atliekamo ŪFVT metu įtraukta į V. C. bei į A. ir V. C. šeimos gautas pajamas, sudarant 2011 m. minėtos gyventojos ir šeimos pajamų-išlaidų balansus.

9. Kaip buvo apskaičiuotos vartojimo išlaidos? Kokių konkrečiai dokumentų trūko, kad būtų apskaičiuotos A. ir V. C. faktinės išlaidos?

Atsakymas.

ŪFVT metu, už tiriamąjį laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateiktus V. C. ir A. C. patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus nebuvo galima nustatyti minėtų gyventojų vartojimo išlaidų, todėl sudarant V. ir A. C. šeimos pajamų ir išlaidų balansus už tiriamąjį laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vartojimo išlaidos buvo nustatytos vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ Nr. VA-103 patvirtintų taisyklių 16 ir 29.7 punktais, tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys, t. y. teisės aktai numato galimybes mokesčiui administratoriui atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius pagal pasirinktus informacijos šaltinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti skaičiavimus.

Vartojimo išlaidas apskaičiuotos remiantis Statistikos departamento prie Vyriausybės skelbiamais ūkio vartojimo išlaidų rodiklių duomenimis, t. y. Statistikos departamento apskaičiuojamomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis vienam namų ūkio nariui.

Nustatinėjant mokesčių bazę pagal administratoriaus įvertinimą, vartojimo išlaidos yra sudėtinė mokėtojo išlaidų dalis, turinti tiesioginę įtaką mokesčių bazei (nuo kurios skaičiuojami mokesčiai), ją didinanti arba mažinanti, todėl V. ir A. C. realiai patirtų vartojimo išlaidų dydį turi pagrįsti.

10. Ar buvo atsižvelgta į C. gyvenimo būdą ir natūra išsiaugintus žemės ūkio produktus, kitas gautas pajamas iš ūkio?

Atsakymas.

ŪFVT atlikimui nebuvo pateikta dokumentų, duomenų ar informacijos apie tai, kad V. ir A. C. gyveno iš savo ūkio ir gavo pajamų (pardavinėjo žemės ūkio produkciją) iš žemės ūkio veiklos, todėl tokia informacija nebuvo vertinta.

11. Kokiais teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis buvo remiamasi apskaičiuojant visas C. išlaidas, įskaitant, kurios buvo pripažįstamos vidutinėmis pragyvenimo išlaidomis?

Atsakymas.

ŪFVT metu, už tiriamąjį laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarant V. ir A. C. šeimos pajamų ir išlaidų balansus minėtų gyventojų patirtos išlaidos, kurias buvo galima nustatyti pagal tyrimui pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nustatytos pagal pagrindžiančius dokumentus, kurių nebuvo galima nustatyti pagal pagrindžiančius dokumentus (vartojimo išlaidos, nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos), nustatytos vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ Nr. VA-103 patvirtintų taisyklių 16 ir 29 dalių nuostatomis.

12. Ar buvo įtraukta į pajamas iš D. V. gauta 30 000 Lt suma? Jeigu ne, kokiais remiantis teisės aktais ši suma nepripažįstama A. ir V. C. gautoms pajamoms tiriamuoju laikotarpiu?

Atsakymas.

ŪFVT metu pateikto A. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašo duomenimis. D. V. pervestos piniginės lėšos – 2013 m. gegužės 29 d. 30 000 NOK (Norvegijos kronų) (13 353 Lt), 2013 m. birželio 14 d. - 16 459,81 Lt, iš viso 2013 m. - 29 812,81 (13 353+16 459,81) suma, nustatant šeimos pajamų - išlaidų balansą už 2013 metus, buvo pripažinta gautomis pajamomis. (2022 m. birželio 29 d. Specialisto išvados dėl A. C. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (12.30)AU22-22 - 21 lapas ir 2022 m. birželio 29 d. Specialisto išvados dėl V. C. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (12.30)AU22-21 - 56 lapas).

13. Kas yra atkūrimo kaštai? Kaip jie buvo apskaičiuojami? Kokio laikotarpiu kuinam buvo naudojamas?

Atsakymas.

V. ir A. C. ŪFVT atlikimui buvo pateikta VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 18 d. surašyta ,,Konsultacinė išvada dėl nekilnojamojo turto kainos“ (toliau - Konsultacinė išvada). VĮ Registrų centro pateiktos Konsultacinės išvados 15 lape nurodyta, kad „Objekto sukūrimo kaštai gali būti nustatomi vienu iš dviejų skaičiavimo modelių: turto sukūrimo skaičiavimo modeliu arba turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modeliu. Buvo naudojamas pirmasis modelis - pagal galiojančius Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynus paskaičiuoti turto atkūrimo kaštai, nes nustatyti kaštai (sąnaudos) parodo pinigų sumą, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių analogiškam objektui pastatyti (sukurti) pagal šios dienos statybos darbų ir medžiagų kainas.<.. .> Pastatų atkūrimo kaštų apskaičiavimas atliktas naudojant 2020 m. Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynu, patvirtintu 2019 m. gruodžio 23 d. Valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus įsakymu Nr. VE-653 (1.3E) dalimi.

14. Kas paskolino 50 000 litų A ir V. C.? Kokiu laikotarpiu? Ar A. ir V. C. turto ar pajamų deklaracijos, kurios pateiktos tiriamuoju laikotarpiu, yra panaikintos ir negaliojančios?

Atsakymas.

V. ir A. C. ŪFVT pateikta 2011 m. gegužės 9 d. įforminta paskolos sutartis (be numerio), pagal kurią D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Paskolos gavėju, ir V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), toliau vadinama Paskolos davėju, sudarė paskolos sutartį. Pagal paskolos sutarties 1 dalies 1 punktą Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjo nuosavybėn sutarties 1.2. punkte numatytą pinigų sumą pinigais (paskolos sumą), o Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti Paskolos davėjui paskolos sumą. Pagal sutarties 1 dalies 2 punktą paskolos suma yra 50 000 Lt. Paskolos sutartyje palūkanos nenumatytos. Minėtos sutarties 5 dalyje „Šalių rekvizitai ir parašai“ 1 punkte Paskolos davėju įrašytas D. C. (yra parašas), 2 punkte Paskolos gavėju įrašyta V. C. (yra parašas).

Atsižvelgiant į D. C. pateiktas darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) pažymas bei į FNTT Kauno apygardos valdybos NVTS pateiktą informaciją apie 2009-2010 m. laikotarpiu vidutines savaitės išlaidas vienam namų ūkiui (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. C. 2011 m. gegužės 9 d. negali turėti 50 000 Lt (14 481 Eur), todėl ŪFVT metu, sudarant V. C. pajamų-išlaidų balansas 50 000 Lt (14 481 Eur) grynų pinigų suma nevertinta, kaip iš sūnaus D. C. gautos pajamos (2022 m. birželio 29 d. Specialisto išvada dėl V. C. finansinės Veiklos tyrimo rezultatų (13.30) AU22-21).

Už ŪFVT laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. V. ir A. C. pateikė Metines pajai) deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)

1. V. C.:

-2017 m. gegužės 23 d. už 2012 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metinės pajamų deklaracijos;

-2017 m. gegužės 23 d. už 2013 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metinės pajamų deklaracijos;

-2017 m. gegužės 23 d. už 2014 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metinės pajamų deklaracijos;

-2017 m. gegužės 23 d. UŽ2015 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metinės pajamų deklaracijos;

-2017 m. gegužės 23 d. už 2016 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metinės pajamų deklaracijos;

-2017 m. birželio 16 d. už 2012 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 16 d. už 2013 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 16 d. už 2014 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 16 d. už 2015 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 16 d. už 2016 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2018 m. balandžio 8 d. už 2017 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2019 m. kovo 26 d. už 2017 m. (statusas aktuali) - galiojanti.

2. A. C.:

-2013 m. kovo 28 d. už 2012 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2014 m. balandžio 8 d. už 2013 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2016 m. birželio 13 d. už 2014 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2016 m. birželio 13 d. už 2015 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 7 d. už 2016 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2018 m. balandžio 8 d. už 2017 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2019 m. balandžio 17 d. už 2018 m. (statusas aktuali) - galiojanti.

15. Kokiu teisiniu pagrindu A. ir V. C. pajamų ir turto deklaracijos tiriamuoju laikotarpiu buvo pripažįstamos niekinėmis?

Už ŪFVT laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. V. ir A. C. pateikė Metines pajamų deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)

1. V. C.:

-2017 m. gegužės 23 d. už 2012 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metines pajamų deklaracijos;

-2017 m. gegužės 23 d. už 2013 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metines pajamų deklaracijos;

-2017 m. gegužės 23 d. už 2014 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metines pajamų deklaracijos;

-2017 m. gegužės 23 d. už 2015 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metines pajamų deklaracijos;

-2017 m. gegužės 23 d. už 2016 m. (statusas neaktuali) - negaliojanti dėl 2017 m. birželio 16 d. už tą patį laikotarpį pateiktos Metines pajamų deklaracijos;

-2017 m. birželio 16 d. už 2012 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 16 d. už 2013 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 16 d. už 2014 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 16 d. už 2015 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 16 d. už 2016 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2018 m. balandžio 8 d. už 2017 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2019 m. kovo 26 d. už 2017 m. (statusas aktuali) - galiojanti.

2. A. C. :

-2013 m. kovo 28 d. už 2012 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2014 m. balandžio 8 d. už 2013 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2016 m. birželio 13 d. už 2014 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2016 m. birželio 13 d. už 2015 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2017 m. birželio 7 d. už 2016 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2018 m. balandžio 8 d. už 2017 m. (statusas aktuali) - galiojanti;

-2019 m. balandžio 17 d. už 2018 m. (statusas aktuali) - galiojanti.

Vadovautasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 (2013 m. lapkričio 8d. įsakymo Nr. VA-77 redakcija) patvirtintų „Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės“ taisyklių 10 punktu, kad prie deklaracijos nereikia pridėti dokumentų, patvirtinančių gautas pajamas, sumokėtų ar išskaičiuotų pajamų mokestį ir sveikatos draudimo įmokas, leidžiamas atimti GPMĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas (išlaidas, leidžiamus atskaitymus). Šie dokumentai pateikiami mokesčių administratoriaus prašymu.

16. Kokią reikšmę turi įrašas „Už sūnų R. C. 4050 Lt“ Ar buvo tiriama kokio asmens lėšomis buvo sumokėta ši ir kitos sumos už R. C.?

Pagal ŪFVT tyrimui pateiktų V. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų duomenis:

-2011 m. sausio 26 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, A. V. pervesta 450 Lt suma, nurodant pervedimo pagrindą - dukros išlaikymui už R. C..

-iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. gegužės 23 d., 2012 m. birželio 22 d., 2012 m. liepos 23 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. spalio 23 d., 2012 m. lapkričio 23 d. ir 2012 m. gruodžio 21 pervesta – 4 050 Lt, 2013 ir 2014 m. pervesta - 10 800 Lt, 2015-2018 m. pervesta – 6 255,84 Eur suma A. V., nurodant pervedimo pagrindą - dukros išlaikymui už R. C..

ŪFVT metu buvo tiriamos V. C. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB SEB banke, įplaukos, kurias sudarė:

-2011 m. - 1 452 Lt, iš jų D. C. pervesta suma - 1 000 Lt ir grynųjų įmokėjimas į sąskaitą - 452 Lt;

-2013 m. - 303,85 Lt M. L. pervesta suma.

ŪFVT metu buvo tiriamos V. C. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, įplaukos, kurias sudarė:

-2011 m.- 21 084,61 Lt, iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis 12 655,55 Lt, iš V. C. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS SEB bankas pervestos piniginės lėšos -989 Lt, AB LESTO permokos grąžinimas po perskaičiavimo - 7 440,06 Lt,

-2012 m. - 12 311,62 Lt, iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis – 12 032,41 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) pervesta – 279,21 Lt;

-2013 m. - 13 868,77 Lt, iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis 12 438,02 Lt, iš V. C. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS SEB bankas pervestos piniginės lėšos – 295,10 Lt, VSDFV pervesta – 65,65 Lt, įnešti gryni pinigai - 70 Lt;

-2014 m. - 12 764,78 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis;

-2015 m. - 4 149,27 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis;

-2016 m. - 4 853,16 Eur. iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis 4 609,43 Eur, VSDFV pervesta - 223,73 Eur, įnešti gryni pinigai - 20 Eur;

-2017 m. - 4 797,67 Eur, iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis 4 400,55 Eur, VSDFV pervesta – 369,50 Eur, VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokesčio grąžinimas - 27,62 Eur;

-2018 m.- 5 118,61 Eur, iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis 4 824,37 Eur, VSDFV pervesta – 259,24 Eur, VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokesčio grąžinimas - 35 Eur.

17. Kodėl nebuvo tikslinama suma, kurią gavo A. ir V. C. iš savo vaikų? Nurodyti teisės aktą.

Atsakymas.

Atliekamo A. ir V. C. ŪFVT metu sūnaus D. C. 2011 m. birželio 28 d. pervesta 1 000 Lt suma į mamos V. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ABEB banke, įtraukta į V. C. bei į A. ir V. C. šeimos gautas pajamas, sudarant 2011 m. minėtos gyventojos ir šeimos pajamų-išlaidų balansus.

Atsižvelgiant į D. C. pateiktas darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) pažymas bei į FNTT Kauno apygardos valdybos NVTS pateiktą informaciją apie 2009-2010 m. laikotarpiu vidutines savaitės išlaidas vienam namų ūkiui (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. C. 2011 m. gegužės 9 d. negalėjo turėti 50 000 Lt (14 481 Eur), 2012 m. negalėjo turėti 2021 m. liepos 14 d. V. C. rašytiniame paaiškinime nurodytos D. C. į statybas investuotos 18 000 Eur sumos, todėl ŪFVT metu, sudarant V. C. pajamų-išlaidų balansą, 50 000 Lt (14 481 Eur) grynų pinigų suma ir 18 000 Eur pinigų suma nevertinta kaip iš sūnaus D. C. gautos pajamos (2022 m. birželio 29 d. Specialisto išvada dėl V. C. finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (13.30) AU22-21 - 9 lapas).

18. Kaip būtų apmokestinamos pinigų sumos gautos iš vaikų?

Atsakymas.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra šios: dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Tokiu būdu jeigu iš V.ir A. C. vaikų būtų gautos dovanos, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatomis būtų neapmokestinamos.

19. Ar šios sumos būtų priskirtos prie kitų gautų sumų?

Atsakymas.

V. ir A. C. pajamomis gautos pajamos pripažintos vadovaujantis GPMĮ straipsnių nuostatomis.

20. Kaip keistų Jūsų apskaičiuotų pajamų ir išlaidų santykį, jeigu būtų pripažinta, kad A. ir V. C. gavo pinigines lėšas iš savo vaikų?

Atsakymas.

ŪFVT metu nustatyta, kad A. C. ir V. C. išlaidos viršijo gautas pajamas 198 548,18 Eur.

Gauti papildomi dokumentai, informacija ir faktinės aplinkybės gali turėti įtakos V. ir A. C. šeimos pajamų ir išlaidų balansui už tiriamąjį laikotarpį.

(20 t., b. l. 153–158).

Specialistė D. B. paaiškino, kad pagal gautą informaciją, (duomenys neskelbtini) savaitės išlaidos vienam namų ūkiui 2009-2010 m. sudarė 810,61 Eur, metams- 38 909,98 Eur. Deklaracijos, kurios buvo pateiktos, neviršija šių statistinių (duomenys neskelbtini) pargyvenimo išlaidų, todėl jos nekeičia specialisto išvados. Pajamos už 2017 metus 35 095 Eur, už 2016 metus- 23 164 Eur. Deklaruotos pajamos buvo „suvartotos“. Jeigu 2009-2010 metais vartojimo išlaidos sudarė 810,61 Eur, tai 2015-2016 metais-837,47 Eur. Vartojimo išlaidos su metais kyla. Deklaracijose nurodytos mažesnės sumos, nei kad turėjo būti suvartotos pagal statistines vartojimo išlaidas. Ji neturi tokių duomenų, kad C. vaikai gyveno kaip statistinis airis. Ji vertina pagal statistines išlaidas. Apskaičiuojant mokesčius, jeigu neturi faktinių duomenų, vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu. Legalu yra naudoti statistines išlaidas, jeigu nėra faktinių duomenų, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti, kad jis galėjo patirti mažiau išlaidų. Neskaičiuoja, kiek žmogus duonos ar kt. pirko, tačiau žmogui užduodamas klausimas, kokios išlaidos buvo patirtos atskirais metais. Ji paprašė tyrėjos, kad C. būtų apklausti ir apie faktines patirtas išlaidas. Jokių dokumentų nebuvo pateikta ir pasakyta, kad patys negali pasakyti, kiek išleido vartojimo išlaidų. Žmogus gali ir žodžiu pasakyti, kad gyvena už 100 Eur. Po to vyksta jų vertinimas. Jeigu asmuo pateiktų čekius, kiek išleido pinigų, tai jau būtų dokumentinis pagrindimas. Fiziniam asmeniui nėra prievolės saugoti dokumentus. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 23 straipsniu, jie turi prievolę pareikalauti iš mokesčių mokėtojo pateikti dokumentus. Anksčiau buvo prievolė pateikti dokumentus už 5 metus, dabar- už 3. 20 atsakyme nurodytos išlaidos, kurios viršija gautas pajamas. Tai- visos išlaidos, kurios buvo vertintos ūkinio finansinio vertinimo metu. Buvo išlaidos, kurais galima buvo nustatyti pagal dokumentus, o tos, kurių nebuvo galima nustatyti, buvo nustatytos pagal statistiką. Faktinės C. išlaidos, žinoma, galėjo skirtis nuo tų, kurias nustatė. C. išlaidos nėra pagrįstos dokumentais, jas nustatė pagal statistiką. Ji jas vertino pagal turto vertintojo išvadą, rėmėsi registro duomenimis. Ar R. C. ir D. C. nuo 2010 metų buvo Lietuvos mokesčių mokėtojai, negaliu atsakyti. Neturėjo duomenų, kad 2009-2010 metais jie būtų dirbę Lietuvoje. Pagal dokumentus, kurie buvo pateikti, trūko dokumentų, kad 2010 metais C. gavo daugiau pajamų. Tyrė pagal dokumentus, kuriuos pateikė tyrėja. Už 2010 metus neatliko jokio tyrimo. Tyrimo laikotarpis- nuo 2011 m. sausio 1 d. Kiekvieną nekilnojamo turto statybos pradžią vertino pagal tyrėjos pateiktus topografinius duomenis. Mažino 2011 metų patirtas išlaidas ta dalimi, kuri pagrįsta 2010 metų statybinių medžiagų pirkimo dokumentais. Turėjo statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus, darydama 2011 m. pajamų išlaidų balansą, ir juos vertino (Išvados 54 lape). Sumažino 2011 metų patirtas išlaidas 56 251,52 Eur. Į C. pajamas įtraukė tik 1 000 eurų sumą, kuri buvo pervesta per banką. Nei vienos kitos C. vaikų nurodytų sumų, neįtraukė į vertinimą. Į statistines išlaidas patenka maistas, būsto išlaikymas, nežino, ar įeina paskolos. 2009-2010 metais vartojimo išlaidos sudarė 810,61 Eur, 2015-2016 metais-837,47 Eur. 2013, 2014, 2012 statistinių išlaidų neturi. Jeigu būtų turėjusi, jas būtų vertinusi. C. vaikų pajamos, kurios pagrįstos dokumentais, neviršijo airio vidutinių statistinių išlaidų. Nebuvo kviečiami ir tikrinami C. dėl deklaracijos teisėtumo. C. pajamų deklaraciją už 2003 m. tyrė, nes buvo pateiktas dokumentas, kad J. C. dovanojo ar paskolino 60 000Lt. Buvo ne tirta, o pasižiūrėta, ar jis deklaravo šias sumas. Negali atsakyti, ar buvo įsigyta daugiau automobilių. Gal apie kitų automobilių pardavimą dokumentų nebuvo. Išlaidoms tai reikšminga. Šiandien jai buvo pateiktos 2017 metų deklaracijos. 2017 metais nėra deklaruotos dovanos. Turbūt, 2016 metais deklaruota paskutinė 14 200 eurų dovana. Ši deklaracija buvo tikslinta. Pirminėj deklaracijoj nebuvo dovanų. 2012 metais buvo deklaruota 48 000 Lt dovanų, 2013 metais C. deklaracijoje deklaruota 46 500 Lt dovanų, 2014 metais deklaruota 49 000 Lt dovanų, 2015 metais deklaruota 14 000 Eur dovanų. Šių deklaruotų dovanų nevertino, vertino tik 1 000 Eur, kurie buvo pervesti. Nevertino minėtų duomenų, nes dovanos nebuvo pagrįstos. Jeigu būtų notarinė dovanojimo sutartis, ji būtų vertinta. Nebuvo dovanas suteikę asmenys identifikuoti.

Specialistė N. V. paaiškino, kad ji tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji Dirba (duomenys neskelbtini)turto vertintoja, atliko nekilnojamo turto tyrimą pagal tiriamo turto kaštus. Patikrinimo vietoje- (duomenys neskelbtini). apžiūrėjo pastatus. Atliekant matavimus nurodytu adresu buvo vyras, bet ne savininkas. Nustatė 349 650 Eur visų pastatų kainą. Vertės nenustatinėjo. Vertė skaičiuojama pagal įvykusius sandorius, apskaičiuojama lyginamuoju metodu. Jos neprašė atlikti turto vertinimo. Buvo daug neregistruotų pastatų. Jų nebūtų vertinę. Jeigu tie pastatai būtų įregistruoti, tai bendra pastatų vertė būtų didesnė. Jeigu tie neįregistruoti pastatai menkaverčiai, tai esminio vertės pokyčio nebūtų. Darė pastatų fotonuotraukas. Buvo registruota gyvenamasis namas 199,16 kv. m. ploto, pastatas pagalbinis- nėra kvadratūros, kaip ūkinis pastatas. Jų įrengimo lygis nevienodas. Pastatai yra apžiūrėti, aprašyti, kokia apdaila ir pan. Įrengimo kaina nebuvo įskaičiuota. Vidaus apdaila užima apie 9 procentus pastato kainos. Apžiūri pastatą, matai, kad viskas įrengta. Šiuo metodu nebuvo paskaičiuota apdailos medžiagų kokybė- pvz., kokios plytelės- ar itališkos, ar pan. Pastato kainą nustatinėjo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ aprašą. Nevertino, kaip buvo įrengta. Sodyba buvo įrengta kaip kaimo turizmo sodyba. Ji buvo geriau įrengta, nei statistinis vidutiniškai įrengtas pastatas. Kaimo turizmo sodybai, mažiausiai, vidutiniško įrengimo reikėtų. Mano, buvo įrengta vidutiniškai, ekonomiškai. Dar buvo įregistruotas garažas, buvo išduoti leidimai dviejų pastatų statybai, jie buvo pastatyti, bet neįregistruoti. Iš viso buvo 9 pastatai teritorijoje. Trys buvo įrengti, dvejiems buvo išduoti leidimai, o kiti neturėjo leidimo. Tai buvo normalūs pastatai, vasaros namas buvo, pirtis buvo neįregistruota. Visiems pastatams suteikti numeriai kadastrinio matavimo bylose. Tam, kad atliktų rinkos vertę, nenustatė neįregistruoto pastato vertės. Neaišku, ar jis bus įregistruotas. Parašė, kad stovi namas, ūkinis pastatas, dar papildomai šioje valdoje stovi pastatai, bet jų vertės negali nustatyti. Buvo vietinis centrinis šildymas dujomis. Projekto nenagrinėjo. Valymo įrenginys nebuvo įregistruotas. Ji naudojosi kadastrine byla ir joje esančiais duomenimis. Negali patikrinti pastato kokybės, nes nematė įsigijimo dokumentų to, kas buvo sumontuota. Teismas gali vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Išvada konsultacinė, nes ji asmeniškai nesudarė sutarties. Vadovė sudarė sutartį. Tai yra rekomendacinio pobūdžio išvada. Atkūrimo kaštai- už kiek pastatytum objektą pagal esamą laikotarpį pagal šios dienos kainas. Ji 2020 m. gruodžio 14 d. apžiūrėjo objektą. Atkūrimo kaštais įvardinta suma 2020- iems metams. Tiek tas objektas kainuotų pastatyti 2020 metais.2010-2012 m. statyti tuos statinius būtų kainavę kitą sumą. Ji naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ normatyvą- nekilnojamo turto atkūrimo kaštų kainyną. Nesusimąstė dėl to, ar yra skirtumas, fizinis ar juridinis asmuo statys pastatą. Paskaičiuotos medžiagos neįeina į darbų kainą. Mano, kad neįeina Sodros mokesčiai. Čia pagal konstrukcinius elementus apskaičiuota, apibendrintai. Jeigu reikia išsamaus paskaičiavimo- koks stogas, unitazas, gali tai atlikti specialistai, kurie lokalines sąmatas apskaičiuoja. Mano, būtų didesni skaičiai. 20 procentų preliminariai sudaro apdailos kaštai. 80 procentų yra dalinė apdaila- tinkuotos sienos, išvedžiotas grindinis šildymas, nėra durų, grindų. Kai jie vertina, betonuotos grindys, tinkuotos sienos įeina į dalinę apdailą. Būna išvedžioti santechnikos įvadai. Atlikus pilną remontą, maždaug 20 procentų pabrangs statinys. Tvenkiniai, aplinka nebuvo įskaičiuota į kainą. Kažkokiam pastate nebuvo grindų- atrodo garaže. Retrospektyvinis vertinimas- kai daromas vertinimas atbulinei datai, bet vertintojas įvertins, jeigu turės įrodymus, dokumentus, nuotraukas, kad pamatytų, kas tada buvo. Nustatė tik neįregistruotų pastatų kainą, vertinti jų negali. Jeigu paskaičiuota atkuriamųjų kaštų vertė 2020 metams, naudoja duomenis, kurie buvo pateikti. Kai gaus naujus duomenis, jeigu bus paskaičiuotos kitos vertės, tai, aišku, tai turės įtakos specialisto išvadai.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. liepos 14 d. V. C., teikdama rašytinį paaiškinimą, pateikė įvairių dokumentų kopijas - 33 priedus (694 lapai), kurių nuo 1 iki 32 priedai sudaro įvairių pardavėjų 10 sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai, kasos pajamų orderiai, krovinių gabenimo dokumentai ir kt.

33 priedą sudaro:

- 2011 m. kovo 1 d. paskolos sutartis, pagal kurią J. C. paskolino V. C. 60 000 litų.

- 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartis, pagal kurią D. C. paskolino V. C. 50 000 litų.

- Duomenys apie D. C. gautas pajamas 2009-2016 m. laikotarpiu.

- (duomenys neskelbtini)išrašas (15 t., b. l. 7–200, 6 t., b. l. 1–200, 17 t., b. l. 1-200, 18 t., b. l. 1–99).

2021 m. spalio 11 d. V. C. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo. Prie prašymo pridėti 9 priedai, kuriuos sudaro:

- 2001 m. lapkričio 9 d. leidimas miškui (duomenys neskelbtini), kirsti, išduotas I. V.. Nurodyta, kad miško mediena buvo panaudota sodyboje vykdant naujų statinių statybą 2009 - 2010 metais.

- 2010 m. rugpjūčio 22 d. sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vidaus vandentiekio, buitinės nuotakynės, dujinės katilinės montavimo darbų. 2010 m. rugpjūčio mėnesį buvo atlikti statybos darbai - kasami tinklai vandentiekiui, nuotekoms, šildymo sistemoms.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 25 d. išankstinė sąskaita Serija KON Nr. 25/01/10 bei 2010 m. sausio 25 d. krovinio gabenimo važtaraštis ANT-KON Nr. 0227 bei pažymėta, kad šie dokumentai patvirtina, jog 2010 m. sausio 25 d. V. C. įsigijo lietaus surinkimo nuvedimo sistemas, 44 vnt. palangių, medžio imitacijos lankstinių apskardinimui, medžio imitacijos profiliuotos dangos. Tai kainavo 8 713,82 litus.

- 2010 m. spalio 27 d. Naujojo buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarties specialiu sąlygų sutartis. Nurodyta, kad ši sutartis patvirtina apie 2010 metais pradėtą eksploatuoti sodybą, t. y. leidimą prisijungti prie elektros tinklų, suteikiant 3 kW galingumą. Prisijungimo kaina — 6 370,65 litai.

- 2011 m. balandžio 11 d. Statybos rangos sutartis Nr.2011/04 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kanalizacijos tinklų išvedžiojimo ir kt. statybos darbų. Pridėtas Kasos pajamų orderis dėl 9 667,26 litų apmokėjimo.

- Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. birželio 4 d. atlikto pavedimo 2 451,53 Eur sumai - baudos dėl savavališkos statybos sumokėjimo. Pridėtas Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas ir su tuo susiję dokumentai.

- 2014 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)” už kadastrinių matavimų atlikimą.

- 2011 m. rugsėjo 8 d. Rangos sutartis dėl elektros instaliacijos sistemos įrengimo.

- UAB „Alina” kasos pajamų orderis už prekes — 7 771,89 Lt sumai (t. 18, b. l. 100–138).

2021 m. lapkričio 3 d. V. C. 2021 m. liepos 14 d. ir 2021 m. spalio 11 d. pateikti dokumentai buvo apžiūrėti, surašytas apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-2556192-21. Iš jo matyti, kad apžiūrint pateiktus dokumentus, naudojantis Microsoft Office Excel elektronine skaičiuokle, visi duomenys iš 2021 m. liepos 14 d. V. C. pateiktų nuo 1 iki 32 prieduose esančių įvairių pardavėjų sąskaitų faktūrų, mokėjimų kvitų, kasos pajamų orderių, krovinių gabenimo dokumentų buvo suvesti į Excel formato lenteles išskiriant mokėjimo dokumentus pagal atliktos ūkinės operacijos metus. Toje pačioje Excel formato lentelėje suvesti duomenys iš pateiktų 2021 m. spalio 11 d. dokumentų. Suvedus visus duomenis, matyti, kad 2021 m. liepos 14 d. pateikti priedai nuo 1 iki 32 priedo, nors rašytiniame paaiškinime išskirti pagal prekių rūšis, metus ir kt., tačiau sudėti tiksliai nerūšiuojant nei pagal prekes, nei pagal datas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis tų pačių mokėjimo dokumentų kopijų sudėta į skirtingus priedus, sumaišant tiek pirkinius pagal 2011 metus, tiek pagal rūšį. Besikartojantys mokėjimo dokumentai Excel formato lentelėje pažymėti raudona spalva prie įrašytos pastabos, nurodant priedus ir lapus. Pažymėtina, kad daugiausiai besikartojančių mokėjimo dokumentų kopijų - 2010 metų įvairūs mokėjimai, kurių didesnė dalis sudaro didesni ir brangesni pirkiniai. 2011 metų mokėjimo dokumentai prieduose pasikartojantys pavieniai. 2012 metais pasikartojančių dokumentų kopijų nėra.

Atlikus pateiktų dokumentų apžiūrą, matoma, kad pateikti mokėjimo dokumentai už 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. Atlikus paskaičiavimus bei prekių analizę, nustatyta, kad:

- 2010 metų statybų išlaidos sudarė 43 832,98 litų ir 13 800 Lenkijos zlotų. Mokėjimo dokumentai pateikti už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. Absoliuti dauguma prekių – betono gaminiai, t. y. betoniniai blokeliai, pamatų blokai ir kt., iš ko darytina išvada, kad vyko pasiruošimas statyboms.

- 2011 metų statybų išlaidos sudarė 130 340,09 litų ir 7 317,6 Lenkijos zlotų.

- 2012 metų statybų išlaidos sudarė 109 620,47 litų.

Atlikus 2011-2012 metų pirkinių analizę, darytina išvada, kad vyko statinių statybos darbai bei nedidelė dalis vidaus įrengimo darbų. Tokia išvada darytina iš to, kad buvo perkama įvairios statyboms skirtos medžiagos, t. y. betono gaminiai, šiltinimo medžiagos, šamotinės plytos (pagamintos iš ugniai atsparaus molio, skirto pakurai, katilams, pirtims ir kt.), elektros instaliacijos įrengimo medžiagos, santechnikos medžiagos ir kt.

Pastebėtina, kad nėra pateikta jokių mokėjimo dokumentų už pastatų langus, lauko duris, stogo dangas, skardinimo detales ir pan., kas sudarytų didelę dalį statybų išlaidų.

Atlikus analizę, nustatyta, kad dalis pateiktų mokėjimo dokumentų yra nesusiję su statinių statybomis arba nevertintos Registrų centro specialistų kaip statybų išlaidos - tai sodybos gerbuvio tvarkymo, buitinės išlaidos (pvz. trinkelės, atsijos, suskystintos dujos, roletai langams ir kt.). Taip pat pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai už 2019 metus, tačiau 2019 metais nėra šio ikiteisminio tyrimo tiriamasis laikotarpis.

V. C. prie 2021 m. spalio 11 d. pateikto prašymo pridėjo 2 priedą – 2010 m. spalio 22 d. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei paaiškinimą, kad 2010 m. buvo atlikti statybos darbai, tačiau pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras matyti, kad prekės iš šios įmonės pirktos nuo 2011 m. spalio 18 d. ir daugumos prekių pirkimas atliktas 2012 metais. Mokėjimo dokumentuose nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų suteikęs kažkokias paslaugas, išskyrus prekių pardavimą, todėl pagal šią sutartį 2010 metais išlaidų Virginija ir A. C. nepatyrė. Prašyme nurodyta, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis sudaryta dėl dujinės katilinės montavimo darbų, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad iš šios įmonės buvo pirkti dujiniai katilai, bet montavimo darbai nebuvo atlikti.

Iš pateiktų dokumentų kopijų (2021 m. liepos 14 d. rašto 17 priedo 14 ir 15 lapų) matyti, kad už dujotiekio statybų darbus 2012 m. kovo 12 d. buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra bei pagal kasos pajamų orderį sumokėta už statybos darbus 13 981,55 litų (8 t., b. l. 71–75).

2021 m. spalio 18 d. atlikta sodybvietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 16 d. 3:00 val. ir 2012 m. birželio 9 d. 3:00 val. žemės paviršiaus iš oro fotonuotraukos, esančios programoje „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimi 4 atvaizdai (nuotraukos).

Žemesnės instancijos teismas

Sodybvietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2012-2013 m. Ortofotonuotrauka, gauta www.geoportal.lt. Surašytas apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-2421844-21.

2021 m. spalio 14 d. tarnybiniu kompiuteriu per interneto naršyklę prisijungta prie programos „Google Earth Pro“. Puslapyje į paieškos laukelį suvedus adresą (duomenys neskelbtini), matomas nurodytu adresu esantis vaizdas pagal pasirinktą datą. Vaizdas kokybiškas, aiškiai matomi pastatų kontūrai ir visa sodybos teritorija. Sodyba žemėlapyje pažymėta „(duomenys neskelbtini).“. Programoje žiūrėtas sodybos vaizdas, užfiksuotas 2010 m. spalio 16 d. bei 2012 m. birželio 9 d. Lyginant fotonuotraukas, aiškiai matyti, kad sodyboje nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2012 m. birželio 9 d. padaryti dideli pakeitimai - atsirado 4 nauji pastatai, kurių 2010 m. spalio 16 d. nebuvo. Iš 2010 m. spalio 16 d. metais užfiksuoto vaizdo matyti, kad naujų pastatų pėdsakų, t. y. 2012 m. atvaizde matomų pastatų pamatų, naujai formuojamų pastatų, statybų aikštelės, statybinių medžiagų sandėliavimo ir pan., nėra. Lyginant nuotraukas, pastatai atsiradę po 2010 m. spalio 16 d. Žiūrint 2012 metais užfiksuotą atvaizdą, matyti, kad teritorijoje nebėra 2010 m. spalio 16 d. stovėjusių pastatų.

Žemesnės instancijos teismas

Palyginimui apžiūrėtas 2012-2013 m. to paties objekto atvaizdas, gautas 2021 m. spalio 15 d. puslapyje www.geoportal.lt. 2012 m. birželio 9 d. sodybvietėje stovėjo 4 nauji pastatai, o nuotraukoje, gautoje www.geoportal.lt, 2012-2013 m. stovėjo papildomas dar vienas didelis pastatas, kurio, sprendžiant pagal atvaizdą, pastatymo laikotarpis nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2013 m. (8 t., b. l. 52–59).

2021 m. spalio 18 d. atlikta sodybvietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 1995-1999 m., 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m., 2015-2017 m., 2018-2020 m. ir aktualiausia (2021 m. spalio mėn.) Ortofotonuotraukos, esančios (duomenys neskelbtini) (Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas yra VĮ „(duomenys neskelbtini)”). Surašytas apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-2420991-21.

Apžiūrimos Ortofotonuotraukos (Ortofoto – pagrindinė informacijos apie žemės paviršių ir jame esančius objektus rinkimo priemonė. Žemės paviršiaus nuotrauka iš oro). 2021 m. spalio 15 d. tarnybiniu kompiuteriu per interneto naršyklę prisijungta prie puslapio www.geoportal.lt. Puslapyje pasirinkus nuorodą „naudotis žemėlapiu“, į paieškos laukelį suvedus adresą (duomenys neskelbtini), bei pasirinkus pasirinktį „Ortofoto“, pagal metus nuo 1995 m. iki 2021 m. spalio („aktualiausia“), matomas užfiksuotas sodybvietės vaizdas. Pagal pateikiamą vaizdą matyti, kad nuo 1995 m. iki 2010 m. sodybos teritorijoje stovi statiniai bei per nurodytą laikotarpį statinių kiekis ir vaizdas nepakitęs. Žiūrint ortofotonuotraukas nuo 2012 m. iki 2013 m. statinių išdėstymas ir formos visiškai kitokie - matyti, kad teritorijoje nebėra senųjų, iki 2010 metų buvusių pastatų bei kitose vietose pastatyti kitokios formos ir dydžio pastatai, dengti žalios spalvos stogais. Pastatų skaičius teritorijoje nuo 2012 m. iki 2013 metų - penki, o žiūrint ortofotonuotraukas nuo 2015 m. iki 2017 m., pastatų skaičius - šeši. Nuo 2018 m. pastatų skaičius nepakitęs. Taip pat teritorijoje atsirado du papildomi tvenkiniai. Iš senos sodybvietės, kurioje iki 2010 m. kiemas buvo grįstas žole, sklypas sutvarkytas, jame mažiau medžių bei teritorija grįsta tvirtu pilku pagrindu, tačiau iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokiu (t. 8, b. l. 60–70).

2019 m. vasario 26 d. VĮ „Regitra“ raštu pateikti duomenys apie A. C. įsigytas transporto priemones (3 t., b. l. 2–33).

2019 m. spalio 1 d. VĮ „Regitra“ raštu pateikti duomenys apie A. C. įsigytas transporto priemones (3 t., b. l. 137–140).

2019 m. kovo 6 d. UAB „Western Union Procesing Lithuania“ raštu pateikė duomenis apie piniginės perlaidos siuntimą V. C. (3 t., b. l. 38–57).

2019 m. kovo 14 d. Užimtumo tarnybos prie LR SADM raštu pateikti duomenis apie V. C. ir A. C. išmokėtas išmokas (3 t., b. l. 76–79).

2019 m. kovo 26 d. Muitinės departamento prie LR FM raštu pateikti duomenys apie V. C., A. C. ir kt. muitų procedūras (4 t., b. l. 111–123).

2019 m. gegužės 27 d. VĮ Registrų centro raštu pateikti duomenys apie V. C., A. C. ir kt. nekilnojamo turto registrų duomenys (4 t., b. l. 23–109).

2019 m. balandžio 19 d. VMI prie LR FM raštu pateikti duomenys apie V. C., A. C. ir kt. (3 t., b. l. 89–200, 4 t., b. l. 1–20).

2018 m. gruodžio 12 d. Swedbank AB raštu gauti V. C. sąskaitų išrašai (6 t., b. l. 122–123).

2019 m. liepos 22 d. Swedbank AB raštu gauti A. C. sąskaitų išrašai (7 t., b. l. 9–18).

2019 m. liepos 23 d. Swedbank AB raštu gauti V. C. sąskaitų išrašai (7 t., b. l. 19–21).

2019 m. liepos 8 d. AB SEB banko raštu gauti V. C. sąskaitų išrašai (7 t., b. l. 22–23).

2019 m. gegužės 28 d. D. C. el. paštu pateikė duomenis apie darbo užmokestį (2 t., b. l. 43–45).

2020 m. liepos 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštu pateikti duomenys apie V. C., A. C. ir kt. gautas išmokas (4 t., b. l. 168–195).

2020 m. rugpjūčio 13 d. Gyventojų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikti duomenys apie V. C. ir A. C. mokesčius bendrijai (5 t., b. l. 2–3).

2020 m. rugpjūčio 20 d. AB „Ignitis“ raštu pateikti duomenys apie V. C. ir A. C. sumokėtas įmokas (5 t., b. l. 7–10).

2021 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės miškų tarnybos raštu pateikti duomenys apie V. C., A. C. ir kt. asmenims išduotus leidimus miškų kirtimui (5 t., b. l. 12).

2021 m. spalio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos raštu pateikti duomenys apie V. C. ir A. C. statybų pažeidimus adresu (duomenys neskelbtini). (5 t., b. l. 14–49).

2021 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė raštu pateikė duomenis (iš archyvo) susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų suteikimu V. C. (5 t., b. l. 113–114).

2021 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateikė dokumentus, susijusius su paslaugų teikimu V. C. adresu (duomenys neskelbtini). (5 t., b. l. 119–127).

2021 m. spalio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą raštu pateikė dokumentus, susijusius su paslaugų teikimu V. C. adersu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 51–86).

2021 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateikė dokumentus, susijusius su paslaugų teikimu V. C. adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 116–117).

2021 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateikė dokumentus, susijusius su paslaugų teikimu V. C. adersu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 129–136).

2021 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė raštu pateikė duomenis (iš archyvo) susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų suteikimu V. C. (5 t., b. l. 88–111).

2021 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateikė dokumentus, susijusius su paslaugų teikimu V. C. adersu (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 2–23).

2021 m. gruodžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateikė dokumentus, susijusius su paslaugų teikimu V. C. adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 176–180).

2021 m. lapkričio 30 d. Valstybinė mokesčių inspekcija raštu pateikė duomenis apie V. C. išduotus leidimus naudoti nuo akcizų atleistas naftos dujas ir dujinius angliavandenius (5 t., b. l. 138–174).

2020 m. gruodžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateikė dokumentus (6 t., b. l. 25–71).

2020 m. gruodžio 18 d. gauta Registrų centro konsultacinė išvada dėl nekilnojamo turto kainos Nr. NTVA-1101 (9.6 E) (specialistė N. V.), kurioje pateiktos sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) statinių: gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), namų ūkio pagalbinio pastato ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vasaros namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vasaros namelio ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo įrenginių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kainos pagal turto atkūrimo kaštus.

Išvadoje patektais skaičiavimais nustatyti objektų suapvalinti atkūrimo kaštai atėmus fizinį nuvertėjimą yra:

Gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 166 000 Eur.

Namų ūkio pagalbinio pastato ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 64 100 Eur.

Garažo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 39 300 Eur.

Vasaros namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 29 400 Eur (kadastro duomenų nustatymo data 2020 m. rugpjūčio 6 d.).

Pirties ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 20 600 Eur.

Vasaros namelio ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 12 700 Eur.

Sandėlis ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 7 850 Eur.

Malkinės ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 5 740 Eur.

Valymo įrenginių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3 960 Eur.

Atsižvelgiant į kainai darančius įtaką faktorius bei aplinkybes, nekilnojamojo turto komplekso, kurį sudaro gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), namų ūkio pagalbinis pastatas ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vasaros namas ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vasaros namelis ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo įrenginių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kaina (nustatyta pagal atkūrimo kaštus) yra 349 650 Eur (trys šimtai keturiasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų) (8 t., b. l. 190–170).

Ikiteisminis tyrimas bei V. C. ir A. C. turto tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vasaros namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo data 2020 m. rugpjūčio 6 d. 2020 m. gruodžio 18 d. gauta Registrų centro konsultacinėje išvadoje dėl nekilnojamo turto kainos Nr. NTVA-1101 (9.6 E) šio objekto suapvalinti atkūrimo kaštai nustatyti 29 400 Eur. Kadangi kadastro duomenys nustatyti ne tiriamuoju laikotarpiu, vasaros namo statybų išlaidos neįtrauktos į Virginijos ir A. C. išlaidas tiriamuoju laikotarpiu, tačiau V. C. 2021 m. spalio 11 d. pateikė dokumentus (Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. birželio 4 d. atlikto pavedimo 2 451,53 euru sumai - baudos dėl savavališkos statybos sumokėjimo. Pridėtas Savavališkos statybos atliktu darbu statinio ekspertizės aktas ir su tuo susiję dokumentai), patvirtinančius, jog Vasaros namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos užbaigtos 2015 metais bei V. C. užsakymu atlikta statinio ekspertizė ir suskaičiuota statybos sąmata. Pagal pateiktus dokumentus, vasaros namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybų išlaidos sudaro 18 725,96 Eur.

2022 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (12.30) AU22-21 dėl V. C. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų ir 2022 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (12.30) AU22-22 dėl A. C. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų atsakant į klausimus, konstatuota:

1. Kiek ir kokių teisėtų (nustatyta tvarka apmokestinamų/neapmokestinamų) pajamų gavo ir kokių išlaidų patyrė V. C. ir A. C. 2011 m sausio 1 d.-2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu? Kokia išlaidų suma nepagrįsta gautomis V. C. ir A. C. teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/ neapmokestinamosiomis) pajamomis?

Pagal šio ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. C. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktiniu A. C. gavo 254 046,66 Lt pajamų/įplaukų ir patyrė 954 498,49 Lt išlaidų, įskaitant sutuoktinės pasiskolintas lėšas iš J. C., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktiniu A. C. gavo 47 128,680 Eur pajamų/įplaukų ir patyrė 55 350,42 Eur išlaidų, įskaitant sutuoktinio finansinius duomenis.

Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. didžiausią dalį V. C. ir A. C. gautų pajamų sudarė: 54,11 proc. (137 454,88 Lt) - darbo užmokestis, 23,62 proc. (60 000 Lt) – gauta paskola iš J. C., 11,85 proc. (30 116,66 Lt) – gauta iš fizinių asmenų, 5,96 proc. (15 139,20 Lt) – metalo laužo pardavimo pajamos.

Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. didžiausią dalį V. C. ir A. C. gautų pajamų sudarė: 95,24 proc. (44 882,50 Eur) - darbo užmokestis, 2,67 proc. (1 259,74 Eur) - metalo laužo pardavimo pajamos, 1,81 proc. (852,47 Eur) - ligos pašalpa.

Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. didžiausią dalį V. C. ir A. C. patirtų išlaidų sudarė: 82,02 proc. (782 884,23 Lt) - nekilnojamojo turto įsigijimo (statybos išlaidos), 9,46 proc. (90 285,60 Lt) - vartojimo, 1,60 proc. (15 300 Lt) - už R. C. dukros išlaikymui A. V., 1 proc. (9 500 Lt) - automobilio įsigijimo, 0,62 proc. (5 876,27 Lt) - grąžinama paskola ir palūkanos, 0,20 proc. - banko paslaugų išlaidos, 5,10 proc. (48 729,80 Lt) kitų prekių įsigijimo išlaidos.

Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. didžiausią dalį V. C. ir A. C. patirtų išlaidų sudarė: 23,95 proc. (13 257,98 Eur)- nekilnojamojo turto įsigijimo (statybos išlaidos), 57,86 proc. (32 027,76 Eur) - vartojimo, 11,30 proc. (6 255,84 Eur) – už R. C. dukros išlaikymui A. V., 0,72 proc. (400 Eur) - pervesta fiziniam asmeniui, 1,05 proc. (579,24 Eur) - grąžinama paskola, 0,9 proc. (498,92 Eur) - banko paslaugų išlaidos, 0,07 proc. (36 Eur) - mokesčiai ir įmokos, 4,15 proc. (2 294,68 Eur) įvairių prekių pirkimo išlaidos.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, iš turimų duomenų apskaičiuoti V. C. ir A. C. (šeimos) pinigų ne banke likučiai ir nustatyta, kad 2011-2015 m. V. C. ir V. C. išlaidos viršijo gautas pajamas, t. y. gyventojai galimai turėjo pajamų iš kitų mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių nedeklaravo.

Paminėtina, kad:

- V. C. 2017 m. birželio 16 d. VMI pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose deklaravo gautas dovanas už 2012 m. - 48 000 Lt (13 901,76 Eur), už 2013 m. - 46 500 Lt (13 467,33 Eur), už 2014 m. - 49 000 Lt (14 191,38 Eur), už 2015 m. - 14 000 Eur ir už 2016 m. - 14 200 Eur gautų dovanų, tačiau ŪFVT metu nebuvo pateikti dovanų gavimą patvirtinantys dokumentai, todėl, sudarant pajamų-išlaidų balansus, deklaruotos dovanos iš viso 69 760,47 Eur (13 901,76 +13 467,33 +14 191,38+14 000+14 200) nevertintos;

-A. C. už 2014 metus 2016 m. birželio 13 d. pateiktos Metinės pajamų deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)) priede (duomenys neskelbtini) Neapmokestinamosios pajamos N3 laukelyje deklaravo gautų dovanų vertę 6 964 Lt (46 pajamų rūšies kodas - dovanos), tačiau ŪFVT metu nebuvo pateikti dovanų gavimą patvirtinantys dokumentai, todėl, sudarant pajamų-išlaidų balansus, deklaruota dovana 6 964 Lt nevertinta.

2. Ar tiriamuoju laikotarpiu V. C. ir A. C. gautas pajamas deklaravo nustatyta tvarka ir sumokėjo mokesčius? Jei ne, tai kiek ir kokių mokesčių nesumokėjo?

ŪFVT metu iš turimų duomenų nustatyta, kad A. C. į „Swedbank“ AB esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. pervedė: 2013 m. gegužės 29 d. - 30 000 NOK (Norvegijos kronų) (13 353 Lt), 2013 m. birželio 14 d. - 16 459,81 Lt, iš viso 2013 m. pervedė 29 812,81 Lt (13 353+16 459,81).

2020 m. rugpjūčio 6 d. liudytojo apklausos protokole V. C. nurodė, kad „Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. esu gavusi dovanų pinigais. Mums su vyru pinigų dovanojo <...> vyro sūnėnas D. V.. Tiksliai galiu pasakyti, kad D. V. padovanojo 30 000 Lt. Jis pinigus pervedė į mano vyro A. C. banko sąskaitą <...>„

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį „įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė“. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių (arba kiekvieno sutuoktinio atskirai) pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, vieno iš sutuoktinių (arba kiekvieno sutuoktinio atskirai) įsteigta įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimai, gauta tikslinė materialinė (duomenys neskelbtini), skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), laikoma bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. turtas yra bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl nepriklausomai nuo V. C. ir jos sutuoktinio A. C. veiksmų, mokestinės prievolės turi būti nukreiptos tiek į A. C., tiek į V. C..

VĮ Registrų centro vedybos sutarčių registro ir vedybų sutarčių registro archyvo 2019 m. kovo 13 d. 15.29 val. duomenimis, registre nėra įregistruota galiojančių ar išregistruotų A. C. ir V. C. sudarytų vedybų (sugyventinių) sutarčių ar turto padalijimo faktų.

ŪFVT metu nepateikti dokumentai (sutartys ar kiti), kurių pagrindu D. V. A. C. pervedė: 2013 m. gegužės 29 d. - 30 000 NOK (Norvegijos kronų) (13 353 Lt), 2013 m. birželio 14 d. - 16 459,81 Lt, iš viso 2013 m. pervedė 29 812,81 Lt (13 353+16 459,81).

Vadovaujantis CK 4.73 straipsniu, „jeigu sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise turimo turto konkretus kiekvieno sutuoktinio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad abiejų sutuoktinių turimo turto dalys lygios“. Mokesčio baze A. C. ir V. C. laikyta po ½ iš D. V. 2013 m. gautų piniginių lėšų suma, t. y. po 14 906,41 Lt (29 812,81 /2).

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra šios: dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 Lt. Jeigu iš kitų gyventojų dovanojimo būdu gautos pajamos per mokestinį laikotarpį viršija 8 000 Lt, tai šį dydį viršijančioji suma, vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio nuostatomis apmokestinama, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, iš turimų duomenų apskaičiavus gyventojo (šeimos) pinigų ne banke likučius, nustatyta, kad 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., ir 2015 m. A. C. ir V. C. šeimos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, t. y. gyventojai galimai turėjo pajamų iš kitų, mokesčių administratoriui nežinomų, šaltinių, kurių nedeklaravo.

Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei mokesčių administratorius negali nustatyti mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI prie LR FM viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – Taisyklės), 4.1. punktu, įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais.

Tyrimo metu, įvertinus visą surinktą informaciją bei nustatytas aplinkybes, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių IX skyriaus ,,Išlaidų metodas“ 14, 15, 16, 17 punktais, A. C. ir V. C. patirtos išlaidos, viršijančios pajamas, apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Vadovaujantis MAĮ 70 str. nuostatomis, atliekant V. C. ir jos sutuoktinio A. C. pajamų mokesčio apskaičiavimą, naudotasi iš trečiųjų šaltinių gauta informacija, FNTT prie LR VRM pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kitais VMI turimais šaltiniais, kas atitinka Taisyklėse nurodytus šaltinius. Minėtų Taisyklių III skyriaus 6.3 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas atlikti kuo tikslesnius mokesčio apskaičiavimus, gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. A. C. ir V. C. atveju, atsižvelgus į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir turimą informaciją, taikomas išlaidų metodas.

Tyrimo metu, įvertinus nustatytas A. C. ir V. C. šeimos gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, kad A. C. ir V. C. šeimos patirtos išlaidos viršijo nustatytas pajamas: 2011 m. – 341 394,79 Lt, 2012 m. – 251 984,30 Lt, 2013 m. - 42 157,59 Lt, 2014 m. - 4 122,17 Lt, 2015 m. - 13 290,17 Eur. Šio ŪFVT metu daroma išvada, kad A. C. ir V. C. 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., ir 2015 m. gavo pajamų iš kitų, mokesčių administratoriui nežinomų, šaltinių, todėl gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą.

Vadovaujantis CK 4.73 straipsniu, „jeigu sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise turimo turto konkretus kiekvieno sutuoktinio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad abiejų sutuoktinių turimo turto dalys lygios“. Mokesčio baze A. C. ir V. C. laikyta po ½ sutuoktinių patirtų išlaidų dalies viršijančios pajamas:

-2011 m. po 170 697,39 Lt (341 394,79/2);

-2012 m. po 125 992,15 Lt (251 984,30 /2);

-2013 m. po 21 078,79 Lt (42 157,59 /2);

-2014 m. po 2 061,08 Lt (4 122,17/2);

-2015 m. po 6 645,08 Eur (13 290,17 /2).

A. C. nuo dovanojimo būdu gautų pajamų iš kito gyventojo (apmokestinamųjų pajamų 2013 m.) ir nuo kitų gautų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų (2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m.):

-2011 m. nuo 170 697,39 Lt (341 394,79/2) nedeklaravo ir nesumokėjo 25 952 Lt GPM;

-2012 m. nuo 125 992,15 Lt (251 984,30 /2) nedeklaravo ir nesumokėjo 19 216 Lt GPM;

-2013 m. nuo 27 985,19 Lt [{21 078,79 Lt (42157,59 /2)} +{(13 353+16 459,81 – 14 906,41) - 8 000}] nedeklaravo ir nesumokėjo 4 484 Lt GPM;

-2014 m. nuo 2 061,08 Lt (4 122,17/2) nedeklaravo ir nesumokėjo 390 Lt GPM;

-2015 m. nuo 6 645,08 Eur (13 290,17 /2) nedeklaravo ir nesumokėjo 1 113 Eur GPM.

V. C. nuo dovanojimo būdu gautų pajamų iš kito gyventojo (apmokestinamųjų pajamų 2013 m.) ir nuo kitų gautų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų (2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m.):

-2011 m. nuo 170 697,39 Lt (341 394,79/2) nedeklaravo ir nesumokėjo 26 220 Lt GPM;

-2012 m. nuo 125 992,15 Lt (251 984,30 /2) nedeklaravo ir nesumokėjo 19 537 Lt GPM;

-2013 m. nuo 27 985,19 Lt [{21 078,79 Lt (42157,59 /2)} +{(13 353+16 459,81 – 14 906,41) - 8 000}] nedeklaravo ir nesumokėjo 4 798 Lt GPM;

-2014 m. nuo 2 061,08 Lt (4 122,17/2) nedeklaravo ir nesumokėjo 389 Lt GPM;

-2015 m. nuo 6 645,08 Eur (13 290,17 /2) nedeklaravo ir nesumokėjo 1 224 Eur GPM.

Nustatyta, kad A. C. ir V. C. nesivadovavo minėtomis GPMĮ nuostatomis, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio už 2013 m. nuo 29 812,81 Lt dovanojimo būdu gautų pajamų iš kito gyventojo, 2011 m. nuo 341 394,79 Lt, 2012 m. nuo 251 984,30 Lt, 2013 m. nuo 42 157,59 Lt, 2014 m. nuo 4 122,17 Lt, 2015 m. nuo 13 290,17 Eur kitų gautų su darbo santykiais nesusijusių ir ne indivudualios veiklos pajamų.

Šio ŪFVT metu nustatyta, kad už 2011 m. – 2015 m. laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio:

-A. C. - 50 042 Lt (14 493,17 Eur) ir 1 113 Eur, iš viso 15 606,17 Eur;

-V. C. – 50 944 Lt (14 754,41 Eur) ir 1 224 Eur, iš viso 15 978,41 Eur.

Iš viso sutuoktiniai nedeklaravo ir nesumokėjo 100 986 Lt (50 042+50 944) ir 2 337 Eur (1 113+1 224 ), arba iš viso 31 584,58 Eur (14 493,17 +14 754,41 + 2 337).

Paminėtina, kad pagal MAĮ 68 straipsnio nuostatas, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje numatytas terminas galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

3. Kokį ir kokios vertės privalomą registruoti turtą tiriamuoju laikotarpiu įgijo ir perleido A. C. ir V. C. ?

Tiriamuoju laikotarpiu A. C. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas pateiktas 36 lentelėje. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, A. C. vardu nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2016-11-28, įregistravimo pagrindas – 2016 m. spalio 26 d. Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, statiniui, kuriame yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1996-03-26 įformintas Statinio priėmimo naudoti aktas.

Gyventojų registro duomenimis, A. C. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. kovo 6 d.

Pagal DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 1 pateiktą informaciją A. C. ir V. C., kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas minėtai bendrijai 2011 m. sausio 1 d. sudarė 3 391 Lt (paskola pagal terminuotą įsipareigojimą), kuris buvo sumokėtas 2011-2014 m. laikotarpyje.

Tiriamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 3 888,54 Lt, iš jų 3 391 Lt paskola ir 497,54 Lt palūkanos.

Šio ŪFVT metu apskaičiuoti statybos kaštai V. C. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) iš viso 782 884,23 litų ir 13 257,98 Eur.

VMI informacinės sistemos duomenimis ir VĮ „Regitra“ turimos informacijos duomenimis, A. C. vardu tiriamuoju laikotarpiu registruotos/išregistruotos transporto priemonės - PASSAT VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 1998 m. liepos 17 d., išregistruota 2014 m. rugsėjo 29 d. (išregistravimo priežastis - negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą), BMW 525 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2008 m. birželio 26 d., išregistruota 2014 m. spalio 31 d. (išregistravimo priežastis - negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą), BMW 530 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas 2014 m. kovo 28 d. (sandorio suma 9 500 Lt (2 751,39 Eur)).

Tyrimo metu negauti duomenys apie A. C. gautas pajamas iš transporto priemonių pardavimo.

Tyrimo metu negauti duomenys apie V. C. patirtas išlaidas transporto priemonių įsigijimui bei gautas pajamas iš transporto priemonių pardavimo.

4. Kokį ir kokios vertės privalomą registruoti turtą V. C. ir A. C. turi nuosavybės teise po 2011 m. sausio 1 d.? Prašome nurodyti kada ir kokiais sandoriais (juridinę galią turinčiais dokumentais) buvo įsigytas toks turtas.

VĮ Registrų centras duomenimis, A. C. nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas ir jo vidutinė rinkos vertė, nurodyta:

Nekilnojamas turtas:

- 2,360 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindas - dovanojimo sutartis, vidutinė rinkos vertė – 2 110 Eur.

- 0,8400 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindas - dovanojimo sutartis, vidutinė rinkos vertė – 1 475 Eur.

- 0,8700 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., pagrindas - dovanojimo sutartis, vidutinė rinkos vertė – 829 Eur.

- Butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Asmeninė nuosavybė 2016 m. spalio 26 d., pagrindas - Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 39 000 Eur.

VĮ Registrų centras duomenimis, V. C. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris sunaikintas ir išregistruotas, vidutinė šio turto rinkos vertė (2011 m. rugsėjo 7 dienai) iš viso 7 330 Eur.

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, V. C. nuosavybės teise įregistruotų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2010 m. spalio 8 dienai 3 951 Eur.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 18 d. įformintas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui V. C. statyti naujus statinius, kuriuo pagal projektuotojos I. G.-Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) d., atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą statinio projektą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. 03/11, 2011 m.

2011 m. gegužės 18 d. Leidimu leidžiama statyti naujus statinius: gyvenamosios paskirties gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio paskirties namų ūkio pagalbinį pastatą, garažą ir pirtį.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą:

1. 2015 m. lapkričio 9 d. įforminta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (be numerio, ranka įrašyta data 2015 m. lapkričio 11 d. ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta šių statinių statyba:

-gyvenamoji (vieno buto pastatai) neypatingas, nauja statyba, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

-pagalbinio ūkio, neypatingas, nauja statyba, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

-pagalbinio ūkio (garažas), neypatingas, nauja statyba, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

2. 2015 m. lapkričio 9 d. įforminta deklaracija apie statybos užbaigimą, paskirties pakeitimą Nr.1, kurioje skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta šių statinių statyba:

- pagalbinio ūkio, nesudėtingas, naujo statinio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

- pagalbinio ūkio, nesudėtingas, naujo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pagalbinio ūkio, nesudėtingas, naujo statinio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

- pagalbinio ūkio, nesudėtingas, naujo statinio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

3. 2015 m. lapkričio 9 d. įforminta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, kurioje skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta pagalbinio ūkio, nesudėtingas, naujo statinio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), statyba.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikta VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 18 d. surašyta „Konsultacinė išvada dėl nekilnojamojo turto kainos“, kurios duomenimis, nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), atkūrimo kaštai sudaro:

- Gyvenamasis namas – 166 000 Eur.

- Namų ūkio pagalbinis pastatas – 64 100 Eur.

- Garažas- 39 300 Eur.

- Vasaros namas- 29 400 Eur.

- Pirtis - 20 600 Eur.

- Vasaros namelis - 12 700 Eur.

- Sandėlis – 7850 Eur.

- Malkinė – 5740 Eur.

- Valymo įrenginiai – 3960 Eur.

Iš viso: 349 650 Eur.

Šio ŪFVT tyrimo metu apskaičiuotos ūkio būdu vykdytų statybų išlaidos :

- Gyvenamasis namas – 117 528,00Eur.

- Namų ūkio pagalbinis pastatas – 45 382,80 Eur.

- Garažas- 27 824,40 Eur.

- Vasaros namas- 13 257,98 Eur.

- Pirtis - 14 584,80 Eur.

- Vasaros namelis - 8 991,60 Eur.

- Sandėlis – 5 557,80 Eur.

- Malkinė – 4 063,92 Eur.

- Valymo įrenginiai – 2 805,62 Eur.

Iš viso: 239 996,92 Eur.

VMI informacinės sistemos duomenimis ir VĮ „Regitra“ turimos informacijos duomenimis, A. C. vardu tiriamuoju laikotarpiu registruotos/išregistruotos transporto priemonės - PASSAT VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 1998 m. liepos 17 d., išregistruota 2014 m. rugsėjo 29 d. (išregistravimo priežastis - negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą), BMW 525 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2008 m. birželio 26 d., išregistruota 2014 m. spalio 31 d. (išregistravimo priežastis - negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą), bmw 530 (valst. nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas 2014 m. kovo 28 d. (sandorio suma 9 500 Lt (2 751,39 Eur)).

5. Ar V. C. ir A. C. tiriamuoju laikotarpiu dovanojo, skolino ar kitaip perleido turtą kitiems asmenims? Jeigu taip, tai kada ir kokiais sandoriais (juridinę galią turinčiais dokumentais)?

ŪFVT metu nustatyta, kad :

- 2011 m. gegužės 9 d. įforminta paskolos sutartis (paskolos sutartis be numerio) pagal kurią D. C., gyvenantis (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Paskolos gavėju ir V. C., gyvenanti (duomenys neskelbtini), toliau vadinama Paskolos davėju, sudarė paskolos sutartį.

Pagal paskolos sutarties 1 dalies 1 punktą Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjo nuosavybėn sutarties 1.2 punkte numatytą pinigų sumą pinigais (paskolos sumą), o Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti Paskolos davėjui paskolos sumą. Pagal sutarties 1 dalies 2 punktą paskolos suma yra 50 000 Lt. Minėtos sutarties 5 dalyje „Šalių rekvizitai ir parašai“ 1 punkte Paskolos davėju įrašyta D. C. (yra parašas), 2 punkte Paskolos gavėju įrašyta V. C. (yra parašas);

-2011 m. kovo 1 d. įforminta paskolos sutartis (be numerio), pagal kurią J. C., gyvenantis (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Paskolos gavėju ir V. C., gyvenanti (duomenys neskelbtini), toliau vadinama Paskolos davėju sudarė paskolos sutartį. Pagal paskolos sutarties 1 dalies 1 punktą Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjo nuosavybėn sutarties 1. 2. punkte numatytą pinigų sumą pinigais (paskolos sumą), o Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti Paskolos davėjui paskolos sumą. Pagal sutarties 1 dalies 2 punktą paskolos suma yra 60 000 Lt. Paskolos sutartyje palūkanos nenumatytos. Minėtos sutarties 5 dalyje „Šalių rekvizitai ir parašai“ 1 punkte Paskolos davėju įrašytas J. C. (yra parašas), 2 punkte Paskolos gavėju įrašyta V. C. (yra parašas).

Pažymėtina, kad paskolos sutartyse neatitinka paskolos gavėjo ir paskolos davėjo duomenys sutarties pradžioje su rekvizitų ir parašų dalyje esančiais duomenimis.

Pažymėtina, kad pagal V. C. apklausos protokolus minėtų dokumentų pagrindu teigė gavusi, o ne teikusi paskolas.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyta, kad V. C. ir A. C. tiriamuoju laikotarpiu būtų vykdę sandorius, kuriais dovanojo, skolino ar kitaip perleido turtą kitiems asmenims.

Lėšų pervedimai. Tyrimo metu nustatyta:

- V. C. tiriamuoju laikotarpiu iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, pervedė pinigines lėšas A. V., mokėjimo paskirtyje nurodant „dukros išlaikymui už R. C.“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 15 300 Lt ir laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 6 255,84 Eur.

- A. C. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, 2015 m. birželio 9 d. pervedė A. F. 400 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas pervedimo paskirtį – sąskaitos papildymas.

6. Ar sandorio (-ių) sudarymo momentu V. C. ir A. C. turėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti sandoryje (-iuose) numatytas sąlygas, tai yra dovanoti, skolinti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turtą arba įsigyti turtą, turimą/turėtą po 2011 m. sausio 1 d.?

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad A. C. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktine V. C. gavo 254 046,66 Lt pajamų/įplaukų ir patyrė 954 498,49 Lt išlaidų, įskaitant sutuoktinės pasiskolintas lėšas iš J. C., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktine V. C. gavo 47 128,68 Eur pajamų/įplaukų ir patyrė 55 350,42 Eur išlaidų.

Tyrimo metu iš turimų duomenų nustatyta, kad:

2011 m. -laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011-12-31 A. C. ir V. C. šeima gavo 102 422,35 Lt pajamų, iš jų:

60 000 Lt (54,10 proc.) - pasiskolinta suma;

33 982,29 Lt (36,77 proc.) - darbo užmokestis;

7 440,06 Lt (8,05 proc.) - AB LESTO permokos grąžinimas;

1 000 Lt (1,08 proc.) - dovanos iš artimųjų (pagal banko išrašus).

-laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011-12-31 A. C. ir V. C. šeima patyrė

502 770,51 Lt išlaidų, iš jų:

19 166,40 Lt (3,81 proc.) - vartojimo išlaidos;

2 091,79 Lt (0,42 proc.) - grąžinama paskola ir palūkanos;

450 Lt (0,09 proc.) - už sūnų R. C. dukros išlaikymui;

474 111,90 Lt (94,30 proc.) – pastatų statybos išlaidos;

410,80 Lt (0,08 proc.) – kitos išlaidos;

6 539,62Lt (1,30 proc.) – įvairių prekių pirkimo išlaidos.

Atsižvelgiant į piniginių lėšų likučius banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, piniginių lėšų likutį ne banke laikotarpio pradžioje, 2011 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio ŪFVT tyrimo metu daroma išvada, kad A. C. ir V. C. 2011 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas – 397 646,31 Lt, t. y. gyventojai galimai turėjo pajamų iš kitų, mokesčių administratoriui nežinomų, šaltinių, kurių nedeklaravo.

Atsižvelgiant į 2010 m. patirtas 56 251,52 Lt išlaidas, susijusias su statybinių medžiagų, ar kitų prekių, susijusių su statybomis, įsigijimu, 2011 m. patirtos išlaidos, viršijančios pajamas, 397 646,31 Lt mažinamos 2010 m. patirtomis išlaidomis 56 251,52 Lt ir darytina išvada, kad 2011 m. patirtos išlaidos, viršijančios pajamas, sudaro 341 394,79 Lt (397 646,31 - 56 251,52).

2012 m.

-laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima gavo 41 227,50 Lt pajamų, iš jų:

33 506,89 Lt (81,27 proc.) - darbo užmokestis;

7 322,40 Lt (17,76 proc.) - už metalo laužą;

279,21 Lt (0,68 proc.) - ligos pašalpa;

119 Lt (0,29 proc.) - profesinio mokymo stipendija.

-laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima patyrė 292 371,12 Lt išlaidų, iš jų:

22 737,60 Lt (7,78 proc.) - vartojimo išlaidos;

4 050 Lt (1,39 proc.) - už sūnų R. C. dukros išlaikymui;

1 206,10 Lt (0,41 proc.) - grąžinama paskola ir palūkanos;

235 975,24 Lt (80,71 proc.) - pastatų statybos išlaidos;

27 952,70 Lt (9,56 proc.) - įvairių prekių/paslaugų išlaidos;

449,48 Lt (0,15 proc.) – kitos išlaidos.

Atsižvelgiant į piniginių lėšų likučius banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, 2012 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio ŪFVT tyrimo metu daroma išvada, kad A. C. ir V. C. 2012 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas – 251 984,30 Lt, t. y. gyventojai galimai turėjo pajamų iš kitų, mokesčių administratoriui nežinomų, šaltinių, kurių nedeklaravo.

2013 m.

-laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima gavo 73 974,41 Lt pajamų, iš jų:

35 223,90 Lt (47,62 proc.) - darbo užmokestis;

29 812,81 Lt (40,30 proc.) - kitų pajamų iš D. V.;

7 363,20 Lt (9,95 proc.) - už metalo laužą;

1 205 Lt (1,63 proc.) - grąžintas GPM;

303,85 Lt (0,41 proc.) - kitų pajamų iš M. L.;

65,65 Lt (0,09 proc.) - ligos pašalpa.

-laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima patyrė 110 892,19 Lt išlaidų, iš jų:

23 716,80 Lt (21,39 proc.) - vartojimo išlaidos;

5 400 Lt (4,87 proc.) - už sūnų R. C. dukros išlaikymui;

625,35 Lt (0,56 proc.) - grąžinama paskola ir palūkanos;

72 797,09 Lt (65,65 proc.) - pastatų statybos išlaidos;

7 771,89 Lt (7,01 proc.) - įvairių prekių/paslaugų išlaidos;

581,06 Lt (0,52 proc.) - kitos išlaidos.

Atsižvelgiant į piniginių lėšų likučius banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, 2013 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio ŪFVT tyrimo metu daroma išvada, kad A. C. ir

V. C. 2013 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas – 42 157,59 Lt, t. y. gyventojai galimai turėjo pajamų iš kitų mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių nedeklaravo.

2014 m.

-laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima gavo 36 422,40 Lt pajamų, iš jų:

34 741,80 Lt (95,39 proc.) - darbo užmokestis;

453,60 Lt (9,95 proc.) - už metalo laužą;

1 227 Lt (1,63 proc.) - grąžintas GPM.

-laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima patyrė 48 464,67 Lt išlaidų, iš jų:

24 664,80 Lt (50,89 proc.) - vartojimo išlaidos;

9 500 Lt (19,60 proc.) - automobilio įsigijimo išlaidos;

6 465,59 (13,34 proc.) – kitos prekės;

5 400 Lt (11,14 proc.) - už sūnų R. C. dukros išlaikymui;

1 953,03 (4,03 proc. ) - grąžinama paskola ir palūkanos;

481,25 Lt (1 proc.) - kitos išlaidos.

Atsižvelgiant į piniginių lėšų likučius banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, 2014 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio ŪFVT tyrimo metu daroma išvada, kad A. C. ir V. C. 2014 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas – 4 122,17 Lt, t. y. gyventojai galimai turėjo pajamų iš kitų, mokesčių administratoriui nežinomų, šaltinių, kurių nedeklaravo.

Paminėtina, kad V. C. 2017 m. birželio 16 d. pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose deklaravo gautas dovanas už 2012 m. – 48 000 Lt, už 2013 m. - 46 500 Lt ir už 2014 m. -49 000 Lt, tačiau ŪFVT metu nebuvo pateikti dovanų gavimą patvirtinantys dokumentai, todėl, sudarant pajamų išlaidų balansus, deklaruotos dovanos nevertintos.

2015 m.

-laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima gavo 10 726,50 Eur pajamų, iš jų:

10 622,30 Eur (99,03 proc.) - darbo užmokestis;

104,20 Eur (0,97 proc.) - už metalo laužą.

- laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima patyrė 22 791,11 Eur išlaidų, iš jų:

13 257,98 Eur (58,17 proc.) – vasaros namo pastatymo išlaidos;

7 430,40 Eur (32,60 proc.) - vartojimo išlaidos;

1 563,96 Eur (6,86 proc.) - už sūnų R. C. dukros išlaikymui;

400 Eur (1,76 proc.) - pervesta A. F. (pagal banko išrašus);

138,77 Eur (0,61 proc.) - kitos išlaidos.

Atsižvelgiant į piniginių lėšų likučius banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, 2015 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, šio ŪFVT tyrimo metu daroma išvada, kad A. C. ir V. C. 2015 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas - 13 290,17 Eur, t. y. gyventojai galimai turėjo pajamų iš kitų, mokesčių administratoriui nežinomų, šaltinių, kurių nedeklaravo.

Paminėtina, kad V. C. 2017-06-16 pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose deklaravo gautas dovanas už 2012 m. - 48 000 Lt (13 901,76 Eur), už 2013 m. - 46 500 Lt (13 467,33 Eur), už 2014 m. - 49 000 Lt (14 191,38 Eur) ir už 2015 m. - 14 000 Eur gautų dovanų, tačiau ŪFVT metu nebuvo pateikti dovanų gavimą patvirtinantys dokumentai, todėl, sudarant pajamų-išlaidų balansus, deklaruotos dovanos nevertintos.

2016 m.

-laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima gavo 11 294,80 Eur pajamų, iš jų:

11 070,72 Eur (98,02 proc.) - darbo užmokestis;

223,73 Eur (1,98 proc.) – ligos pašalpa;

0,35 Eur – grąžintas GPM.

-laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima patyrė 9 594,31 Eur išlaidų, iš jų:

7 905,60 Eur (82,40 proc.) - vartojimo išlaidos;

1 563,96 Eur (16,30 proc.) - už sūnų R. C. dukros išlaikymui;

124,75 Eur (1,30 proc.) - kitos išlaidos.

Atsižvelgiant į piniginių lėšų likučius banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, 2016 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, daroma išvada, kad A. C. ir V. C. 2016 m. turėjo pakankamai lėšų patirtoms išlaidoms padengti ir šeimos piniginių lėšų likutis ne banke 2016 m. gruodžio 31 d. galėjo būti ne didesnis kaip - 987,83 Eur.

2017 m.

-laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima gavo 11 381,89 Eur pajamų, iš jų:

10 984,77 Eur (96,51 proc.) - darbo užmokestis;

369,50 Eur (3,25 proc.) – ligos pašalpa;

27,62 Eur (0,24 proc.) – grąžintas GPM.

-laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima patyrė 10 243,87 Eur išlaidų, iš jų:

8 190,24 Eur (79,95 proc.) - vartojimo išlaidos;

1 563,96 Eur (15,27 proc.) - už sūnų R. C. dukros išlaikymui;

300 Eur (2,93 proc.) – kredito kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) išnaudotų lėšų dengimas;

189,67 Eur (1,85 proc.) - kitos išlaidos.

Atsižvelgiant į piniginių lėšų likučius banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, piniginių lėšų likutį ne banke laikotarpio pradžioje, 2017 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, daroma išvada, kad A. C. ir V. C. 2017 m. turėjo pakankamai lėšų patirtoms išlaidoms padengti ir šeimos piniginių lėšų likutis ne banke 2017 m. gruodžio 31 d. galėjo būti ne didesnis kaip - 1 750,22 Eur.

2018 m.

-laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima gavo 13 725,49 Eur pajamų, iš jų:

12 204,71 Eur (88,92 proc.) - darbo užmokestis;

259,24 Eur (1,89 proc.) - ligos pašalpa;

1 155,54 Eur (8,42 proc.) - už metalo laužą;

106 Eur (0,77 proc.) - grąžintas GPM.

-laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. A. C. ir V. C. šeima patyrė 12 721,13 Eur išlaidų, iš jų:

8 501,52 Eur (66,83 proc.) - vartojimo išlaidos;

1 563,96 Eur (12,29 proc.) - už sūnų R. C. dukros išlaikymui;

279,24 Eur (2,20 proc.) - kredito kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) išnaudotų lėšų dengimas;

2 294,68 Eur (18,04 proc.) - kitos prekės;

81,73 Eur (0,64 proc.) - kitos išlaidos.

Atsižvelgiant į piniginių lėšų likučius banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, piniginių lėšų likutį ne banke laikotarpio pradžioje, 2018 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, daroma išvada, kad A. C. ir V. C. 2018 m. turėjo pakankamai lėšų patirtoms išlaidoms padengti ir šeimos piniginių lėšų likutis ne banke 2018 m. gruodžio 31 d. galėjo būti ne didesnis kaip – 3 290,71 Eur.

7. Kiek ir kokių išlaidų V. C. ir A. C. patyrė tiriamuoju laikotarpiu? Kokia išlaidų suma nepagrįsta asmens gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/ neapmokestinamosiomis) pajamomis?

Pagal šio ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad A. C. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktine V. C. gavo 254 046,66 Lt pajamų/įplaukų, įskaitant sutuoktinės pasiskolintas lėšas iš J. C., ir patyrė 954 498,49 Lt išlaidų, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktine V. C. gavo 47 128,680 Eur pajamų/įplaukų ir patyrė 55 350,42 Eur išlaidų.

Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. didžiausią dalį A. C. ir V. C. patirtų išlaidų sudarė: 82,02 proc. (782 884.23 Lt) - nekilnojamojo turto įsigijimo (statybos išlaidos), 9,46 proc. (90 285,60 Lt) - vartojimo, 1,60 proc. (15 300 Lt) - už R. C. dukros išlaikymui A. V., 1 proc. (9 500 Lt) - automobilio įsigijimo,0,62 proc. (5 876,27 Lt) - grąžinama paskola ir palūkanos, 0,20 proc. - banko paslaugų išlaidos, 5,10 proc. (48 729,80 Lt) kitų prekių įsigijimo išlaidos.

Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. didžiausią dalį A. C. ir V. C. patirtų išlaidų sudarė: 23,95 proc. (13 257,98 Eur)- nekilnojamojo turto įsigijimo (statybos išlaidos), 57,86 proc. (32 027,76 Eur) - vartojimo, 11,30 proc. (6 255,84 Eur) – už R. C. dukros išlaikymui A. V., 0,72 proc. (400 Eur) - pervesta fiziniam asmeniui, 1,05 proc. (579,24 Eur) - grąžinama paskola, 0,9 proc. (498,92 Eur) - banko paslaugų išlaidos, 0,07 proc. (36 Eur) - mokesčiai ir įmokos, 4,15 proc. (2 294,68 Eur) įvairių prekių pirkimo išlaidos.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, iš turimų duomenų apskaičiuoti A. C. ir V. C. (šeimos) pinigų ne banke likučiai ir nustatyta, kad 2011-2015 m. A. C. ir V. C. išlaidos viršijo gautas pajamas, t. y. gyventojai galimai turėjo 198 548,18 Eur pajamų iš kitų, mokesčių administratoriui nežinomų, šaltinių, kurių nedeklaravo.

Paminėtina, kad:

- A. C. už 2014 metus 2016 m. birželio 13 d. pateiktos Metinės pajamų deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)) priede (duomenys neskelbtini) Neapmokestinamosios pajamos N3 laukelyje deklaravo gautų dovanų vertę 6 964 Lt (46 pajamų rūšies kodas - dovanos), tačiau ŪFVT metu nebuvo pateikti dovanos gavimą patvirtinantys dokumentai.

(A. C. išvada 11 t., b. l. 37–134), (V. C. išvada 11 t., b. l. 135–200, 12 t., b. l. 1–15).

BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, t. y. už turėjimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turto, žinant ar turint arba galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Aiškinant neteisėto praturtėjimo sudėtį svarbu ir tai, kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014); kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumą. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016); kad savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014). Kartu pabrėžtina, kad neteisėtas praturtėjimas buvo kriminalizuotas visų pirma atsižvelgiant į siekį kovoti su organizuotu bei sisteminiu nusikalstamumu, užkertant kelią asmenims gauti ir legalizuoti iš nusikalstamų šaltinių – narkotikų, kontrabandos, prekybos žmonėmis, korupcinių bei kitų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu praturtėjimu, gaunamą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2020, 2K-241-976/2020), taigi, procese, susijusiame su pajamomis, gautomis iš sunkių nusikalstamų veikų, nereikalaujama, kad neteisėta nuosavybės kilmė būtų įrodyta „atmetus pagrįstas abejones“. Vietoj to neteisėtos kilmės įrodinėjimas (įrodymas), grindžiamas tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinamas su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020). Iš BK 189¹ straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2015, 2K-87-719/2019, 2K-147-697/2020) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-976/2022).

Kaltinamieji V. C. ir A. C. kaltinami neteisėtai praturtėję, t. y., žinodami, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nuosavybės teise turėjo ir tebeturi didesnės nei 500 MGL vertės dalį turto, t. y., laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vykdė statybas, kurių išlaidos 2011–2015 metais viršijo teisėtas A. C. ir V. C. pajamas, kurios yra iš viso 198 548,18 Eur. Kaltinime nurodyta, kad visų A. C. ir V. C. atliekamų statybų kaina sudarė 239 996,92 Eur, tačiau A. C. ir V. C. 2011 metais viršijo teisėtas pajamas 98 874,77 Eur, 2012 metais išlaidos viršijo teisėtas pajamas 72 979,70 Eur, 2013 m. 13 290,17 Eur, 2014 m.- viršijo 1 193,86 Eur, 2015-13 290,17 Eur, iš viso 198 548,18 Eur, žinant kas šios lėšos negalėjo būti įgytos iš teisėtų šaltinių.

Kaltinamieji dėl jiems pareikštų kaltinimų neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nurodė, kad jie buvo dirbantys žmonės, gavo darbo užmokesčius, todėl turėjo susitaupę pinigų. Be to, apie 1991 metus buvo parduotas butas Kaune. Kai šalia A. C. tėvų namų sugalvojo nusipirkti ir įrengti jų kaimynės J. M. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Prie šios planuojamos veiklos prisidėjo visa šeima. Vaikai dirbo (duomenys neskelbtini), dalį uždirbtų pinigų per draugus siuntė namo į sodybos statybą, kartą 2011 m. sūnus D. C. pervedė 1 000 Lt sumą į V. C. sąskaitą. 2011 m. kovo 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią J. C. paskolino V. C. 60 000 litų, tačiau buvo sutarta, kad pinigų atiduoti nereikės. Nurodė, kad A. C. tėvai gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, juos parduodavo. Šeima suprato, kad tai ilgalaikė ir stabili investicija dėl infliacijos, pinigų reformos, kuri įvyko 2015 m. Nurodė, kad sodybą statė ūkio būdu, t. y. savo jėgomis, jiems padėjo giminaičiai ir pažįstami, kuriems už atliktus darbus pinigų nemokėjo, o vėliau jiems buvo leista pasinaudoti sodyba renginiams. A. ir V. C. į statybas investavo sutaupytus 100 000 eurų. Jų sūnūs D.. ir R. į sodybą taip pat investavo po 100 000 eurų. Statybines medžiagas dažniausiai pirkdavo S. V. ir jo brolis V.. Daugiausiai pirkdavo V. V., nes V. C. jam buvo parašiusi įgaliojimą. Tvirtina, kad sodyboje statybos darbus pradėjo dar prieš pasirašant sodybos pirkimo pardavimo sutartį. Sodybą 2013 m. išnuomojo E. S., V. V. dukrai. Už nuomą pinigų negauna. Kaltinamieji ir jų vaikai gali naudotis sodyba. Liudytojais apklausti kaltinamųjų sūnūs aplinkybes apie investuotas pinigų sumas patvirtino, nurodė, kad dirbdami užsienyje gauna nemažus atlyginimus, todėl turėjo galimybę perduoti uždirbtus pinigus tėvams ir investuoti juos į sodybą.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Taigi, įrodinėjant, kad asmuo neteisėtai praturtėjo, turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2015, 2K-P-169-222/2017, 2K-87-719/2019, 2K-98- 489/2020, 2K-147-697/2020). Tokio pobūdžio bylose išaiškinta, kad vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014). Ir kitose kasacinės instancijos teismo nutartyse išaiškinta, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016). Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji patvirtino, kad sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją atlikinėjo visa jų šeima, tai yra kaltinamieji, jų vaikai, tėvai savo jėgomis ir savo darbu, buvo naudojamos turimos medžiagos ir visų piniginės lėšos.

Statybos įstatyme (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. birželio 29 d.) nurodyti skirtingi teisėti statybos būdai. Šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „Statyba ūkio būdu - statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.“. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį - ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų ir kitos bylos medžiagos, samdant kitus asmenis, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamųjų sodybos statybos būdas buvo mišrus, kas neprieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms, nes 2006–2013 m. statytojas turėjo teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą.

Kaltinamieji nurodė, kad jų patirtos didžiausios statybos išlaidos buvo ne pastatų įteisinimo metais, bet pradžioje, kada buvo įgyjamas statybinės medžiagos. Kaltinamieji nurodė, kad statybinės medžiagos įgytos 2010 metais, o statyba buvo pradėta anksčiau nei gautas statybą leidžiantis dokumentas, dėl ko kaltinamasis buvo nubaustas administracine tvarka, po ko statybas jis įteisino. Aplinkybių apie statybinių medžiagų įgijimą vertinimas turi įtakos turėtų išlaidų statyboms pagrindimui. Pažymėtina ir tai, kad buvusi sodybos šeimininkė perleido sodyboje buvusias medžiagas, leido kirsti mišką aplink sodybą, kas taip pat teigiamai įtakojo kaltinamųjų patirtas statybos išlaidas. Kaltinamieji nurodė, kad statyboms taip pat buvo naudojamos kaltinamojo tėvo turimos statybinės medžiagos. Kitos reikiamos medžiagos įgytos 2010 metais, t. y., iki ir po 2010 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, o 2010–2012 m. buvo nuolat ūkio būdu vykdomi statybos darbai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010 metais kaltinamojo šeimos narių išlaidos siekė apie 26 565,32 eurus, 2011 metais - apie 40 173 eurus, 2012 metais - apie 56 429,55 eurus. Statybos išlaidos buvo dengiamos ir kaltinamųjų asmeninėmis lėšomis, kurių jie abu turėjo po 12 000 eurų. Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu nei vienas iš kaltinamųjų neturėjo pareigos deklaruoti savo gaunamų pajamų ir turto, jų užimamos pareigos to daryti neįpareigojo, todėl deklaravimas atliktas tik 2018 metais. Statybai reikalinga mediena buvo naudojama iš turimo šeimos miško, be to, kaip jau minėta, teismo posėdžio metu sodybos pardavėja G. M. patvirtino, kad parduodama sodybą kaltinamiesiems, perdavė ir leidimą kirsti prie sodybos esantį mišką -apie 20 kubų, taip pat paliko sodyboje jau buvusias įvairias medžiagas, kas akivaizdu, kad kaltinamiesiems sumažino statybos kaštus.

2020 m. gruodžio 18 d. VĮ Registrų centro konsultacinėje išvadoje dėl nekilnojamojo turto kainos Nr. NTVA-1101 nurodyta, kad „išvadoje pateiktais skaičiavimais nustatyti objektų suapvalinti atkūrimo kaštai atėmus fizinį nusidėvėjimą“. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, atkuriamoji turto vertė - apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti). To paties straipsnio 11 punktas nustato, kad turto vertė (toliau - vertė) - turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Vertinimą atlikusi N. V. nurodė, kad turto vertė nustatyta pagal galiojančius statytos kaštus ir gauta suma sumažinta nekilnojamojo turto nusidėvėjimo suma arba ne. Tai reiškia, kad buvo apskaičiuota turto vertė, kaip suma, kurią reiktų išleisti norint atkurti daiktą jo vertės apskaičiavimo momentu, šiuo atveju, 2020 m. gruodžio 18 d., kas kelia abejones dėl sąsagų tarp patirtų išlaidų pastato statybos metu ir atkuriamosios jo vertės praėjus 10 metų.

2022 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato, vasaros namo ir valymo įrenginių vertė apskaičiuota skirtingais būdais. Vasaros namo statybos išlaidos apskaičiuotos atsižvelgiant į savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą, valymo įrenginių statybos išlaidos - pagal statinio ekspertizės aktą. Konsultacinė išvada dėl Nekilnojamojo turto kainos parengta 2020 m. spalio 22 d. „Dėl užduoties atlikti objektų tyrimą“ Nr. 25/11-1-27-16895 pagrindu. Šios išvados 1.2 punkte nurodyta, kad turto rinkos kaina nustatyta pagal 2020 m. gruodžio 14 d. objekto būklę ir rinkos konjunktūros sąlygas. Šios aplinkybės kelia abejones dėl ryšio tarp realių statybos kaštų ir turto rinkos kainos, kuri nustatyta atsižvelgiant į rinkos konjunktūros sąlygas.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR I .06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, statinio ekspertizė - esamo ar statomo statinio technines būkles įvertinimas, norint nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrines saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo). Tai parodo esamą statinio būklę, bet neparodo statinio būklės buvusios vienais ar kitais jau praėjusiais metais. Tokiu būdu laikytina nenustatytu, kokią pinigų sumą reikėjo kaltinamiesiems išleisti pastatant statinius ūkio būdu. Be to, specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nėra jokių objektyvių metodikų, kurios leistų teisingai tą padaryti.

Kaip jau buvo minėta, savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti ir nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/20I4. 2K-75/20I4). Be to, iki įstatymo dėl BK 189¹ straipsnio priėmimo, nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą, tai yra tokia veika nebuvo nusikalstama. Dėl to asmenys nebūtinai saugojo bylai reikšmingus dokumentus ar sudarydamas sandorį nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos. Tokiu atveju, vertindami asmens pajamas, teismai gali remtis liudytojų parodymais, įvertinę jų patikimumą. Kartu pažymėtina, kad. esant tokiai situacijai, teismai turėtų labai atsargiai vertinti specialisto išvadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-75/2014).

Mokestinį patikrinimą ir mokesčių administratoriaus teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Šio įstatymo 68 straipsnis reglamentuoja mokesčio perskaičiavimą ir perskaičiavimo senatį. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.

Kaip matyti iš patikrinimo akto, buvo skaičiuojamos kaltinamųjų pajamos ir išlaidos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y., neįvertinant aukščiau paminėtos įstatymo nuostatos dėl galimo mokestinio tyrimo laikotarpio ir kaltinamųjų, kaip mokesčių mokėtojų, pareigos pateikti dokumentus už 3 ar 5 metų laikotarpį, o ne būtinybę saugoti dokumentus ilgesniu nei 10 metų laikotarpiu. Reikalavimas pateikti dokumentus už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį kaltinamiesiems negalėjo būti reiškiamas,. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymas riboja mokesčių administratoriaus teisę atlikti asmens mokestinį patikrinimą. Šiuo atveju, patikrinimas vertintinas kritiškai, kaip neatitinkantis kasacinės teismo suformuotos praktikos, vertinant asmens galimybes įrodinėti savo pajamas. Atsižvelgtina į tai, kad netirtos kaltinamųjų pajamos ir išlaidos už ankstesnį laikotarpį nei 2011 metai, neįskaičiuotos jų nurodytos turėtos santaupos. Be to, specialistė į vertinimą neįtraukė į kaltinamųjų gautų pajamų tiriamuoju laikotarpiu iš vaikų R. ir D. C. perduotų piniginių lėšų, bei pripažino, kad sūnaus D. C. pareigą mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą vykdė kaltinamieji. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno VMI specialistės 2021 m. kovo 31 d. išvadoje Nr. AU22-7 nurodyta, kad V. C. 2017 m. birželio 16 d. pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose deklaravo gautas dovanas už 2012 m. - 48 000 Lt, už 2013 m.- 46 500 Lt ir už 2014 m. – 49 000 Lt. Tačiau specialistė nurodo, kad ŪFVT metu nebuvo pateikti dovanų gavimą patvirtinantys dokumentai, todėl sudarant pajamų - išlaidų balansus, deklaruotos dovanos nevertinamos.

Teisminio posėdžio metu apklausta turto vertės apskaičiavimą atlikusi specialistė N. V. patvirtino, kad turto, priklausančio C. vertė buvo apskaičiuota 2020 metų nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynu, inkriminuojamu laikotarpiu (2011 - 2015) turto vertė nevertinta. Teisminio nagrinėjimo metu C. pateikė R. C. 2007 metų - 2014 metų pajamas patvirtinančius dokumentus, šie duomenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinti ar vertinti tik iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo siekiama gauti iš kompetentingų (duomenys neskelbtini) institucijų šeimos pajamas, šeimos išlaidas pagrindžiančių dokumentų. A. C. vaikai teisme nuosekliai patvirtino, kad sistemingai, įvairiais laikotarpiais teikė tėvams pinigines lėšas statybai vykdyti, atlikti vidaus įrengimo darbus. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti paslaugas teikusių bendrovių atstovai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas patvirtino dėl suteiktų paslaugų, šiuos duomenis pagrindžia ir krovinio gabenimo važtaraštis sudarytas 2010 m. sausio 25 d. Tai patvirtino, kiti paslaugas teikę sodyboje asmenys, su kuriais buvo atsiskaityta pagal išrašytas sąskaitas- faktūras pavedimais ar grynais pinigais. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo metu gauti nauji duomenys nebuvo vertinti nustatant pajamas ir išlaidas, pajamų ir išlaidų susidarymo laikotarpius. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016).

Kaltinamieji nurodė, kad piniginių lėšų jiems davė A. C. tėvas J. C.. C. gavo papildomas pajamas iš tėvų valdomo ūkio, kas taip pat nevertinta. Nevertinta D. V. dovanojimas C., C. sūnų, kurie buvo apklausti teismo posėdžiuose apie prisidėjimo prie šeimos sodybos statymo, investicijos vertintos tik iš dalies.

Specialistė D. B. skaičiuodama išlaidas nurodė, kad „statistiniai išlaidų dydžiai mažesni už statistines vartojimo išlaidas, todėl sudarant A. C. ir V. C. šeimos pajamų ir išlaidų balansą vartojimo išlaidoms priskiriamos statistinės vartojimo išlaidos pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuojamus ir skelbiamus namų ūkių vartojimo išlaidų rodiklius apie miesto ir kaimo namų ūkių pajamas ir išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį“ (Išvados 15 psl.). Tačiau nepaneigta aplinkybė, kad asmenys galėjo gyventi taupiau, užsiauginti reikalingas daržoves, gauti pieno produktus, rengtis ne statistiškai ir t. t., kas kelia abejones specialisto išvados pagrįstumu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtine nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas - taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarta, kad, aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėt sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo: dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti ir nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-75/2014).

Teismo vertinimu, neginčijamai nenustačius, kad kaltinime nurodytas turtas kaltinamųjų negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kaltinamieji dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamiesiems A. C. ir V. C. paskirtos kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavynės teisių apribojimas kaltinamųjų turtui:

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini),

Paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (2 t., b. l. 182; 6 t., b. l. 121, 123; 7 t., b. l. 23, 40; 8 t., b. l. 75; 21 t., prie bylos viršelio įmautėje), paliktini saugoti byloje.

Fotoalbumas grąžintinas kaltinamiesiems.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. C. ir V. C. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį, nepaD. veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavynės teisių apribojimą kaltinamųjų turtui:

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: (duomenys neskelbtini)palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini)palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje. Fotoalbumą grąžinti kaltinamiesiems.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius