Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovo LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui V. K., atsakovui V. G., jo atstovui advokato padėjėjui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. G. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. G. 24000,00 Lt žalos gamtai atlyginimą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

Ieškinyje ieškovas nurodo, bei teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad 2013-07-09, naktį Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miške, ant seniūnijai priklausančio kelio V. G. išvertė apie 10 kub. metrų nepavojingų atliekų, atliekos išverstos iš UAB „L3S" priklausančios automašinos. Neteisėtais veiksmais buvo užteršta aplinka ir padaryta žala, tuo pažeisti LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 7 punkto reikalavimai. Kadangi didesnis negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekis vežtas ir išpiltas ne tam skirtoje vietoje, pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, dėl ko nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka ir padaryta 24000 Lt žala, V. G. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 9 d. sudėtį. Rašant protokolą, V. G. pažeidimą pripažino, nurodė, jog atlygins padarytą žalą, tačiau iki šiol aplinkai padaryta žala nėra atlyginta. Plungės rajono apylinkės teismas 2013-10-11 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-631-225/2013 pripažino V. G. padarius administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 7000 Lt baudą. Atsakovas nesutikdamas su Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-631-225/2013 jį apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas administracinio pažeidimo byloje Nr. ATP-835-380/2013 konstatavo, jog atsakovas V. G. pripažįsta protokole nurodytų veiksmų atlikimą, tačiau aiškina, jog tokie veiksmai nesukėlė jokios realios žalos gamtai. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Klaipėdos apygardos teismas savo 2013-12-13 nutartyje, byloje Nr. ATP-835-380/2013, nurodė, kad nemato jokio pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju aplinka buvo užteršta dėl apelianto neteisėtų veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas už atsakovo neteisėtą veiką paskyrė 5000 Lt baudą. Neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, kuri paskaičiuota vadovaujantis „Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos", patvirtintos 2002 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 (pakeitimas 2013 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. D1-456), 31 punktu. Paskaičiuota žala aplinkai sudaro dvidešimt keturis tūkstančius litų. Duomenų, kas pašalino atliekas (šiukšles) ir kada jos buvo pašalintos neturi. Tai buvo nepavojingos atliekos, tačiau išverstos miško kelyje. Žala buvo padaryta. Ji buvo paskaičiuota pagal anksčiau nurodytą metodiką, žala paskaičiuota pagal atliekų išmestų į aplinką rūšį.

Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2013 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 070109, dėl 2013-07-09 įvykio, kurio metu (duomenys neskelbtini), miške, ant seniūnijai priklausančio kelio buvo išversta apie 10 kub. metrų nepavojingų atliekų, kurios buvo išverstos iš UAB „L3S" priklausančios automašinos. Šiais veiksmais buvo užteršta aplinka ir padaryta žala, tuo pažeisti LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių" 7 punkto reikalavimai. Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 9 d. ir paskirta 7000 Lt bauda. Nesutikdamas su Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimu, pateikė skundą Klaipėdos apygardos teismui. 2013-12-13 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria iš dalies patenkino atsakovo skundą, Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimą pakeitė ir paskyrė 5000 Lt baudą. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Nesutikdamas su žemesnių instancijų teismų sprendimais, 2014-03-12 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą atnaujinti administracinių teisės pažeidimų bylą ATPK 302¹⁷ str. 5 p. pagrindu, nurodydamas, jog buvo padarytas esminis materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimas ir jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai negali būti tapatinami su žalos gamtai atsiradimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas negali vienareikšmiškai patvirtinti neteisėtų veiksmų ar padarytos žalos. Kasacinis teismas, aiškindamas žalos gamtai dydžio nustatymo tvarką, nurodė, kad žalą gamtai prašančios priteisti institucijos negali remtis tik administracinės institucijos nutarime konstatuotais faktais. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime nurodytas žalos dydis negali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos gamtai atlyginimo civilinėje byloje, toks nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo nustatymas, jeigu toks ir būtų, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, o teismo — nustatyti žalos aplinkai buvimo faktą, kaip tokį. Ieškovas visiškai nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl esą padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Ieškovas, grįsdamas žalos faktą ir mastą remiasi tik pateikta 2013-07-24 Žalos skaičiuokle, kuri paskaičiuota vadovaujantis aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos" (toliau - Metodika), patvirtintos 2002 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 (pakeitimas 2013 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. Dl-456), 31 punkte nurodyta formule, pagal kurią, ieškovo paskaičiuota žala aplinkai sudaro 24 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. Įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (2005 m. spalio 3 d. (sakymo Nr. D7-476 redakcija), kuria šiuo atveju remiantis buvo apskaičiuotas priteistinos žalos dydis, yra skirta apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį (Metodikos 1 punktas), tačiau tam, kad ši metodika būtų taikoma, turi būti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir remiantis metodika, apskaičiuotas žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3433/2008). Ieškovo pateiktas žalos įvertinimas pinigine išraiška, pagal specialią metodiką negali būti vertinamas kaip įrodymas, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinantis žalos padarymą gamtai, kadangi (duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalies, dispozicijoje viena iš būtinųjų sąlygų yra aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, t. y. tokiais veiksmais turi būti padaryta žala aplinkai. Be to, kiti pateikti rašytiniai dokumentai, nepatvirtina ir neįrodo esminės aplinkybės, turinčios įtaką nustatant patirtą žalą, t.y. kad atsakovo faktiškai atlikti veiksmai turėjo įtakos galutinei gamtos būklei. Ieškovas, turi pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų žalos padarymą aplinkai, šiuo atveju žemės užteršimo faktą bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimą. Šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų viseto, t.y. neįrodytas žalos dydis, todėl ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginti reikalaujamą žalą. Šiuo atveju, sprendžiamas žalos, padarytos aplinkai, klausimas. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos Įstatymo 34 str. 2 d.), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas kaip toks nepreziumuojamas, priešingai nei teigia ieškovas. Specialiuosiuose norminiuose aktuose įtvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais (žala - atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas) atitinka bendrąją žalos sampratą civilinėje teisėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Nėra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų - žala. Šiuo atveju žala gamtai nebuvo padaryta, kadangi ieškovas yra pateikęs įrodymus tik patvirtinančius žalos aplinkai padarymo faktą, kuris buvo nustatytas pinigine išraiška apskaičiuojant žalos dydį, pagrįstą aplinkos ministro patvirtinta Metodika, tačiau ši metodika nustato tik padarytos žalos piniginę išraišką, bet ne patį žalos padarymo faktą. Be to, pagal šią Metodiką, padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami, žalai atsiradus dėl ilgalaikės ūkinės veiklos arba dėl vienkartinio (ūmaus) teršimo, kai žala padaroma išmetus teršalus neleistinoje vietoje, neleistinu būdu (be aplinkos apsaugos institucijų išduoto leidimo) arba kitaip užteršus aplinkos komponentus: 1.1. vandens telkinius; 1.2. žemės paviršių ir/ar gilesnius jos sluoksnius; 1.3. aplinkos orą. Akcentuotina, jog buitinės atliekos, jokiuose teisės aktuose nėra įvardijamos kaip teršalai, juo labiau, buitinių atliekų išpylimas negalėjo sukelti ūmaus užteršimo, kas patvirtintų aplinkybę, kad buvo padaryta žala gamtai. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų (dokumentų, aktų ir pan.), kurie neginčijamai ir vienareikšmiškai patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) užvertimas buitinėmis šiukšlėmis, kurių dauguma buvo maišuose, būtų sukėlęs kokį nors neigiamą poveikį žemei, kad būtų buvusi sunaikinta augmenija arba, kad būtų kaip nors pabloginęs jos funkcijas ir sukėlęs pavojų žmonių sveikatai ar buvo padarytas negrįžtamas poveikis gamtai, t.y. patvirtintų padarytą žala aplinkai, juo labiau, kad ta žala būtų preziumuojama, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog žala buvo padaryta sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams ar nematerialiems objektams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegulės 3 d. atliekų tvarkymo taisyklių (įsakymo Nr. Dl-368) 17 p. numato, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas - ne ilgiau kaip vienerius metus, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta teritorija ((duomenys neskelbtini), miške, ant seniūnijai priklausančio kelio) kur buvo išpiltos atliekos, nepriklauso saugomoms teritorijoms, kraštovaizdis nebuvo pažeistas. Atkreiptina dėmesys ir į tai, kad išverstos nepavojingos atliekos - buitinės atliekos, buvo plastikiniuose maišuose, nebuvo pasklidusios plačiai, buvo vienoje krūvoje, ką patvirtina byloje ieškovo pateikta įvykio foto nuotrauka. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad minėtos nepavojingos atliekos būtų laikomos daugiau kaip metus laiko, kadangi buitinės atliekos buvo išverstos ant kelio, surinktos ir pašalintos greitai, todėl jų trumpas buvimas negalėjo padaryti jokio neigiamo poveikio gamtai. Ieškovas, išskyrus žalos skaičiuotę, kuri apskaičiuota aplinkos ministro įsakymu patvirtinta metodika, teismų sprendimus, patikrinimo aktą, administracinio teisės pažeidimo protokolą bei foto nuotraukos, kurioje užfiksuotas tik pažeidimo padarymo faktas, nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindusių žalos padarymo faktą. Tuo pačiu, ieškovas neįrodė ir pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. neįrodė atsakovo veiksmais padarytos žalos aplinkai. Mano, kad nepavojingas atliekas pašalino seniūnija, tačiau tiksliai nežino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais (išpilant didelį kiekį nepavojingų atliekų miško kelyje) padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neigia savo veiksmais padaręs žalą gamtai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5), atsakovo 2013-07-23 paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 6), Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-07-15 raštas aplinkos apsaugos agentūrai (b.l. 7), foto nuotraukos (b.l. 8, 9, 10), patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 2013-07-09, naktį Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miške, ant seniūnijai priklausančio kelio V. G. išvertė apie 10 kub. metrų nepavojingų atliekų, atliekos išverstos iš UAB „L3S" priklausančios automašinos. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys, patvirtina aplinkybes, jog atsakovas V. G. prisipažino dėl nepavojingų atliekų išpylimo miško kelyje, jam Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-631-225/2013 (b.l. 16), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51-3 str. 9 d. padarymą buvo paskirta 7000,00 Lt dydžio bauda, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-13 nutartimi (b.l. 17-18) sumažinta iki 5000,00 Lt.

Ginčo dėl to, jog atsakovas padarė neteisėtus veiksmus - administracinį teisės pažeidimą Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miške, ant seniūnijai priklausančio kelio išversdamas apie 10 kub. metrų nepavojingų atliekų, pažeisdamas LR aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių‘ 7 punkto reikalavimus, užteršdamas aplinką, šioje byloje nėra. Atsakovas ginčija tai, jog jis savo veiksmais padarė žalą gamtai.

Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. V. 2013-07-15 rašto Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūrai (b.l. 7), fotonuotraukos (b.l. 8) matyti, kad 2013 m. liepos 10 d. iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) gatvė yra nepravažiuojamai užversta šiukšlėmis. Nuvykus į vietą rasta apie 10 m³ įvairiuose maišuose ir palaidų, kaip įtariama atvežtų didžiatūriu sunkvežimiu ir išverstų atliekų. Kaip ir pranešė gyventojas, kelias buvo nepravažiuojamas. Nors nei ieškovo atsakovas, nei atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kas pašalino atliekas nuo kelio, tačiau iš pateikto rašto teismas daro išvadą, jog atliekos buvo likviduotos seniūnijos iniciatyva, 2013-07-15.

Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-13 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-835-380/2013 (b.l. 17-18) konstatavo, kad aplinkos užteršimo nepavojingomis atliekomis faktas buvo neginčijamai įrodytas byloje išanalizavus pateiktą fotonuotrauką, kuri ne tik įrodo, kad įvairios buitinės atliekos buvo tiesiog išverstos ant kelio (visiškai užkertant pravažiavimą), bet ir tai, jog minėtoje vietoje aplinka buvo užteršta įvairiomis atliekomis. Išpiltų nepavojingų atliekų kiekį (10 m³) pagrindžia byloje pateiktas 2013-07-10 patikrinimo aktas (b.l. 16-17).

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

Pats atsakovas savo neteisėtus veiksmus dėl atliekų išpylimo pripažįsta, tačiau teigia, jog žala aplinkai tokiais veiksmais nekilo. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos jo teiginius neigiant žalos gamtai padarymą.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (b.l. 7. 8, 16-17), ieškovo atstovo paaiškinimus, Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-13 nutartyje nustatytas aplinkybes (b.l. 17-18) teismas daro išvadą, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo užterštas didelis plotas miško kelio, esančio Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įvairiomis atliekomis užteršiant mišką, visiškai užkertant pravažiavimą. Iš pateiktų įrodymų teismas daro išvadą, jog išverstomis atliekomis buvo užterštas žemės paviršius (Metodikos 1.2. punktas), nepavojingos atliekos išverstos neleistinoje vietoje bei neleistinu būdu, tokiu būdu, dėl vienkartinio ūmaus buitinių atliekų išpylimo, padarant žalą gamtai.

Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

Ieškovė šioje byloje pateikė žalos aplinkai paskaičiavimą (b.l. 14), kuri paskaičiuota vadovaujantis „Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos", patvirtintos 2002 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 (pakeitimas 2013 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. D1-456), 31 punktu, ir pagal pateiktą formulę sudaro 24000 Lt. Nurodyto dydžio žalą atsakovas ragintas sumokėti 2013-07-24 jam išsiunčiant pretenziją (b.l. 13).

Teismas, įvertindamas padarytos žalos aplinkai dydį, atsižvelgia į byloje surinktus įrodymus apie žalos gamtai padarymo aplinkybes – į tai, jog miško kelyje buvo išpiltas didelis kiekis nepavojingų atliekų, pateikta fotonuotrauka (b.l. 8) patvirtina, kad atliekos išpiltos pagrinde važiuojamoje miško kelio dalyje, ant miško paklotės išpiltas palyginti nedidelis nepavojingų atliekų kiekis, atliekos buvo likviduotos per pakankamai trumpą laikotarpį (b.l. 7), duomenų, jog neteisėtai išpiltos atliekos padarė ilgalaikį neigiamą poveikį: gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą, byloje ieškovas nepateikė.

Esant nustatytoms aplinkybėmis, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog atsakovo neteisėtais veiksmais negalėjo būti padaryta pagal metodiką apskaičiuoto dydžio (24000,00 Lt) žala, todėl žalos dydis mažintinas, iš atsakovo priteisiant 7000,00 Lt žalos gamtai atlyginimo. Nurodyto dydžio žalos dydį teismas laiko pagrįstu atsižvelgiant į anksčiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes.

Ieškinį tenkinus iš dalies (29 % ieškinio reikalavimų), iš atsakovo priteisina 209,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų) (2027,34 Eur) žalos gamtai atlyginimą, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, į.k. 190742486, naudai.

Priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 209,00 Lt (du šimtus devynis litus) (60,53 Eur) žyminio mokesčio valstybei. (žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.