- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2519-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- J. A. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21763-375/2015 pagal pareiškėjo J. A. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., AS Reverta dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė 2015-06-25 – 2015-07-27 įvykdytas varžytines pripažinti negaliojančiomis ir įvykdyti vykdomąjį procesą, nepažeidžiant skolininko teisių. Skunde nurodė, jog jis apie vykdomosios bylos atnaujinimą ir paskelbtas varžytines buvo informuotas ir sužinojo tik 2015-07-17, todėl iškart pateikė prašymą stabdyti varžytinių procesą, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta ir varžytinių procesas buvo tęsiamas toliau. Apie teisę iki varžytinių pradžios surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją jam tapo žinoma atsiėmus 2015-05-29 patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo. Jis suradęs areštuoto turto pirkėją, kuris galėtų sumokėti 19 983,78 Eur, 2015-07-27 pateikė prašymą dėl varžytinių sustabdymo, prašydamas suteikti galimybę pasiūlyti savo pirkėją, tačiau tą pačią dieną varžytinės buvo paskelbtos pasibaigusiomis. Antstolis, neturėdamas jokių duomenų apie 2015-05-29 patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo pristatymą ar įteikimą skolininkui, 2015-06-25 paskelbė varžytines, o 2015-07-09 grįžus neįteiktam patvarkymui toliau vykdė varžytines. Šiuo atveju antstolis galėjo skirti kuratorių, skelbti jo paiešką ar pasistengti jį informuoti kitu būdu bei sustabdyti vykdymo procesą, o ne tęsti skolininko turto pardavimą iš varžytinių šiam apie tai nežinant. Skolininkui užkirtus kelią pasinaudoti prioritetine teise pasiūlyti savo pirkėją buvo pažeisti tiek skolininko, tiek išieškotojo interesai, išaugo vykdymo proceso išlaidos, buvo rizikuojama gauti ne visą skolininko įkeisto turto nustatytą vertę, o tik 80 ar 60 procentų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AS Reverta pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Antstolis M. P. 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio M. P. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad 2015-05-29 antstolis surašė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo, kurį išsiuntė skolininkui ir išieškotojui registruotu paštu. Atsižvelgdamas į CPK 604 str. ir 644 str. 2 d. nuostatas, teismas laikė, jog skolininkas buvo tinkamai informuotas apie patvarkymo priėmimą, o skolininko argumentą dėl netinkamo minėto antstolio patvarkymo įteikimo atmetė kaip nepagrįstą, kadangi patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo buvo siunčiamas vykdomajame dokumente nurodytu adresu registruota pašto siunta, kitų adresų skolininkas nebuvo nurodęs, prašymų dėl dokumentų įteikimo nebuvo pateikęs. Teismas taip pat atmetė ir skolininko argumentus, susijusius su tuo, kad antstolis neįteikęs skolininkui patvarkymo, turėjo skirti kuratorių arba skelbti paiešką, kadangi antstoliui atlikti skolininko nurodytus veiksmus nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju skolininko gyvenamoji vieta buvo žinoma, o tai, kad skolininkas siunčiamų dokumentų neatsiima, nėra pagrindas konstatuoti, kad nežinoma jo buvimo vieta. Be to, teismas pažymėjo, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo procesą, apie pradėtus vykdymo veiksmus, tame tarpe apie turto arešto akto priėmimą, turto ekspertizę. Minėtų vykdymo veiksmų skolininkas neginčijo, prašymų nereiškė, prieštaravimų dėl ekspertizės neteikė bei jokių aktyvių savalaikių veiksmų, užtikrinančių kuo greitesnį, ekonomiškesnį, operatyvesnį sprendimo vykdymą, nesiėmė. Vykdymo procesas inicijuotas 2013 m., sustabdytas išieškotojo iniciatyva 2014 m., atnaujintas 2015 m., todėl teismas konstatavo, kad skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie pradėtus vykdymo veiksmus, turėjo pakankamai laiko tinkamai ir savalaikiai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, o skolininko prašymas dėl siūlomo pirkėjo be konkrečių realių veiksmų, be konkretaus pirkėjo nurodymo ir jo sutikimo, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti varžytines ir tai gali būti traktuojama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir kliudymas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkas būtų suradęs įkeisto turto pirkėją, todėl neaiškūs galimai surasto pirkėjo asmens duomenys, vardas pavardė, nėra pirkėjo sutikimo patvirtinimo pirkti areštuotą turtą, nesumokėta pirkėjo įmoka už perkamą skolininko turtą, todėl teismas atmetė skolininko argumentus, kad jis buvo suradęs įkeisto turto pirkėją ir jam nebuvo leista pasinaudoti teise jį pasiūlyti. Be to, įkeisto turto pardavimo kaina (39 284 Eur) yra beveik dvigubai viršijanti įkeisto turto vertę (19 984 Eur) ir ženkliai viršijanti pradinę turto, parduodamo iš varžytinių, kainą (15 987 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad įkeisto turto pardavimas iš varžytinių nagrinėtinu atveju buvo tikslingesnis ir naudingesnis abiem vykdymo proceso šalims, t. y. tiek skolininkui, tiek išieškotojui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolio veiksmai nepažeidė pareiškėjo teisių. Pagal CPK 604 str. yra laikoma, jog procesinis dokumentas buvo įteiktas praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, tačiau 2015 m. liepos 9 d. patvarkymui dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo grįžus kaip negautam, antstolis nesiėmė jokių procesinių veiksmų ir neinformavo pareiškėjo nei pakartotiniu laišku, nei jokiomis telekomunikacinėmis priemonėmis iki pat 2015 m. liepos 17 d., t. y. antstolis žinodamas, jog pareiškėjas nežino apie atnaujintą vykdomąjį procesą ir 2015 m. birželio 25 d. paskelbtas turto varžytines bei tai, jog pareiškėjas negali pasinaudoti CPK 704 str. numatyta teise surasti ir pasiūlyti pirkėją, nesiėmė jokių veiksmų. Be to, antstolis apribojo apelianto teisę pareikšti motyvuotą prieštaravimą dėl eksperto nustatytos turto vertės. Netgi tas faktas, jog pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo informuotas apie įkeisto turto vertę ir žinojo savo teisę pasiūlyti įkeisto turto pirkėją neapriboja pareiškėjo/skolininko teisės iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją. Tą pačią dieną, kai pareiškėjas sužinojo faktą apie vykdymo proceso atnaujinimą, iškart kreipėsi į antstolį su prašymu ir nurodė, jog nebuvo informuotas apie vykstančias varžytines bei paprašė jas sustabdyti. Antstolis netgi ir sulaukęs pareiškėjo rašytinio prašymo jokių veiksmų ir toliau nesiėmė – nesuteikė nei informacijos žodžiu, nei priėmė patvarkymą. 2015 m. liepos 27 d., t. y. paskutinę varžytinių dieną, pareiškėjui pavyko surasti pirkėją G. V., kuris norėtų įsigyti parduodamą turtą ir galėtų sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 19 983, 78 Eur, todėl tą pačią dieną pateikė antstoliui prašymą sustabdyti varžytynes bent kelioms dienoms. Faktinė aplinkybė, jog turtas buvo parduotas už didesnę kainą, nei siūlė pareiškėjo surastas pirkėjas negali turėti teisinės reikšmės nagrinėjant antstolio veiksmų teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AS Reverta nesutinka su atskiruoju skundu ir nurodo, jog skolininkas dar 2014-05-27 pateikė kreditoriui prašymą leisti pačiam pardavinėti turtą už antstolio nustatytas kainas, su skolininku buvo sudaryta taikos sutartis, t. y. jam buvo leista pačiam surasti turto pirkėją, nebuvo vykdomas išieškojimas per antstolį. Tuo tarpu antstolis laikėsi visų terminų, numatytų CPK ir proceso normų nepažeidė. Neatsiimdamas antstolio siunčiamų pranešimų, J. A. G. pažeidė savo kaip skolininko pareigas, įtvirtintas CPK 644 str. 2, 4 punktuose, t. y. aktyviai domėtis vykdymo eiga, nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Be to, tai, kad skolininkas neatsiima antstolio siunčiamų laiškų, nėra pagrindas skelbti jo paiešką per policiją ar skirti kuratorių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis).
Byloje nustatyta, jog antstolio M. P. kontoroje vykdomas Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas. 2015-05-29 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo, kurį išsiuntė skolininkui ir išieškotojui registruotu paštu. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirąjį skundą grindžia iš esmės vienu pagrindiniu argumentu, jog jam nebuvo įteiktas antstolio patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo, t. y. jis nebuvo tinkamai informuotas apie šio patvarkymo priėmimą bei apie varžytynių paskelbimą, dėl ko negalėjo pasinaudoti savo kaip skolininko teisėmis surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, pareikšti motyvuotą prieštaravimą dėl eksperto nustatytos turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tinkamo pareiškėjo informavimo apie vykdymo procesą ir dokumentų įteikimą laikyti nepagrįstomis (CPK 185 straipsnis). Apelianto tiek skundo dėl antstolio veiksmų, tiek atskirojo skundo teiginius apie netinkamą jo informavimą apie vykdymo procesą paneigia vykdomosios bylos medžiaga, kurią išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (176 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas buvo informuojamas apie vykdymo veiksmus, laikantis CPK nuostatų, t. y. jog 2015-05-29 antstolio patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo buvo išsiųstas skolininkui registruota pašto siunta, o pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Šiuo atveju antstolis įrodė procesinių vykdymo dokumentų išsiuntimo faktą, todėl tai, kad dokumentai grįžo neįteikti, nors buvo siųsti teisingu adresu, neleidžia konstatuoti procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimo. Pažymėtina, kad neįteikta korespondencija grąžinta, nurodant, kad jos adresatas neatsiėmė, kas patvirtina skolininko pasyvius veiksmus. Be to, pagal CPK 644 straipsnio 2 punktą skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Skolininkas apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą antstoliui jokių duomenų nebuvo pateikęs, todėl procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu ir pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Apeliantas šiuo atveju pagal savo supratimą, kuris prieštarauja įstatymų nuostatoms, bendrosioms asmeniui keliamoms sąžiningumo, atidumo, pareigingumo, atsakingumo, aktyvumo proceso metu pareigoms, pasirinkdamas pasyvią poziciją, t. y. ignoruoti pareigą aktyviai veikti ir domėtis proceso eiga, turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjo neveikimas, t. y. nesidomėjimas vykdymo procesu, procesinių dokumentų neatsiėmimas, negali perkelti antstoliui didesnės pareigos veikti (pvz., pakartotinai siųsti skolininkui procesinius dokumentus, ieškoti kitų galimybių ir būdų, kaip įteikti skolininkui minėtus procesinius dokumentus ir pan.).
Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0123/13/00442 medžiagos, skolininkas buvo informuotas apie pradėtą vykdymo procesą (2013-07-04 skolininkui asmeniškai buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą ir pranešimas dėl sprendimo vykdymo; 2013-07-07 skolininkui pasirašytinai įteiktas turto arešto aktas; 2013-05-15 surašytas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, išsiųstas registruotu paštu), todėl turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu (CPK 643 straipsnio 1 dalis). CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje A. L. ir A. K. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt. Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje D. R. v. D. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje A. S. v. S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, spręstina, jog pareiškėjo skundo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju skolininkas pats nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir nesidomėjo vykdymo eiga, tinkamai ir savalaikiai nesinaudojo įstatymo jam suteiktomis teisėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2013-07-26 išieškotojo sutikimu vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, kadangi to prašė pats skolininkas. Skolininkas šiuo laikotarpiu nesiėmė jokių veiksmų tam, kad atsiskaitytų su kreditoriumi ir įvykdytų savo įsipareigojimus, taip pat nepasinaudojo teise surasti ir pasiūlyti įkeisto turto pirkėją.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/13/00442 medžiagos matyti, jog antstolis patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir turto vertės nustatymo išsiuntė skolininkui 2015-05-29 registruotąja pašto siunta. Taigi patvarkymas skolininkui laikytinas įteiktu 2015-06-04 (CPK 604 straipsnis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 10 d.), 96 punktą pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Patvarkyme antstolis nurodė, kad skolininkas turi teisę per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, o jo nepasiūlius bus skelbiamos varžytynės. Antstolis praėjus 20 dienų nuo patvarkymo įteikimo paskelbė turto varžytynes (2015-06-25 varžytynių pradžia). Iš Instrukcijos 96 punkto formuluotės matyti, kad antstolis turi teisę skelbti varžytynes ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo dienos, o ne įteikimo dienos. Taigi antstolis laikėsi visų terminų, numatytų CPK ir proceso normų nepažeidė, įstatymo numatyta tvarka informavo skolininką apie vykdymo veiksmų atnaujinimą ir turto vertės nustatymą, tokiu būdu sudarė visas įstatyme numatytas sąlygas vykdymo proceso šalims, tame tarpe ir pareiškėjui (skolininkui), tiek surasti ir pasiūlyti įkeisto turto pirkėją, tiek pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės. Tuo tarpu skolininkas, kaip jau minėta, užimdamas pasyvią poziciją ir nesidomėdamas vykdymo proceso eiga, nesiimdamas aktyvių veiksmų kuo operatyviau ir ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei užbaigti vykdomąją bylą, prisiėmė su tuo susijusias neigiamas pasekmes.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog 2015 m. liepos 27 d., t. y. paskutinę varžytinių dieną, jam pavyko surasti pirkėją G. V., kuris norėtų įsigyti parduodamą turtą ir galėtų sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 19 983, 78 Eur, todėl tą pačią dieną pateikė antstoliui prašymą sustabdyti varžytynes bent kelioms dienoms. Iš vykdomojoje byloje esančio skolininko 2015 m. liepos 27 d. prašymo matyti, jog jis nurodo tik 2015 m. liepos 17 d. sužinojęs apie varžytynes, todėl nespėjo atvesti savo pasiūlyto pirkėjo, tačiau jokių konkrečių pirkėjo anketinių ir kontaktinių duomenų skolininkas nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skolininko prašymas dėl siūlomo pirkėjo be konkrečių realių veiksmų, be konkretaus pirkėjo nurodymo ir jo sutikimo, nesumokėjus pirkėjo įmokos už perkamą skolininko turtą, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti varžytines ir tai gali būti traktuojama kaip skolininko piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir kliudymas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skolininkas duomenis apie konkretų įkeisto turto pirkėją pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, šie duomenys nebuvo pateikti nei kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, nei nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme.
Pažymėtina, jog išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, jog priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad išieškotojas gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Nagrinėjamu atveju turtas iš varžytynių buvo parduotas už daugiau nei dvigubai didesnę kainą nei buvo pradinė turto pardavimo kaina, t. y. už 39 284 Eur. Turto pardavimo kaina yra 19 300,22 Eur didesnė nei skolininko surastas pirkėjas yra pasiruošęs sumokėti už turtą. Taigi turto pardavimas už didesnę kainą šiuo atveju yra naudingas abiem vykdymo proceso šalims, nes kuo brangiau parduodamas turtas, tuo didesnė įsiskolinimo dalis yra padengiama ir mažėja skolininko skola kreditoriui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese, ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.