- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-1173-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13518-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- K. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. T., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. M., ieškinį atsakovei N. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. T., atstovaujama įstatyminės atstovės I. M., ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės N. V. 1 737,72 Eur skolą pagal 2013 m. gegužės 23 d. skolos raštelį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 737,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 000 Eur skolą pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas R. T.. Ji yra kreipusi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, todėl jai, kaip įstatyminei įpėdinei, perėjo ir palikėjo turtinė reikalavimo teisė į atsakovę. Atsakovė yra pasiskolinusi pinigų iš jos tėvo ir nėra grąžinusi, t. y. 2013 m. gegužės 23 d. sudaryto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu atsakovė pasiskolino iš R. T. 6 000 Lt (1 737,72 Eur) sumą, kurią be sąlygų įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. Atsakovė taip pat yra skolinga 2 000 Eur pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. sausio 15 d. Bendra skolos suma sudaro 3 737,72 Eur. Kadangi skolų terminai yra suėję, ieškovė 2018 m. liepos 19 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolų grąžinimo, tačiau atsakymo negavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė N. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra negrąžinusi 810 Eur sumos iš pasiskolintos 2 000 Eur sumos pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį. Teigė, kad likusią sumą pagal skolos raštelį yra grąžinusi, o 6 000 Lt (1 737,72 Eur) sumą pagal 2013 m. gegužės 23 d. vekselį yra grąžinusi visą. Skolą grąžino sūnaus E. V. akivaizdoje iki vekselyje nurodytos dienos, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., tačiau skolos grąžinimo dokumentas nebuvo pasirašytas ir vekselis jai grąžintas nebuvo, nes R. T. teigė, kad vekselio neranda. Atsakovė tikėjosi, kad vekselis bus sunaikintas. Atsakovė pripažino, kad skolinosi 2 000 Eur iš R. T. pagal 2015 m. lapkričio 29 d. paskolos raštelį. Iš šių pinigų 1 000 Eur R. T. grąžino jos sūnus grynaisiais pinigais, tačiau jokio skolos grąžinimo dokumento nesurašė, nes tarp jų buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai. Dar 190 Eur atsakovė pati 2016 m. pradžioje atidavė R. T. grynaisiais pinigais savo darbovietėje bazėje „Urmas“. R. T. iki mirties niekuomet nereiškė jai jokių pretenzijų, nors pinigų grąžinimo terminas jau buvo pasibaigęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei K. T. iš atsakovės N. V. 1 737,72 Eur skolą pagal 2013 m. gegužės 23 d. vekselį ir 1 810 Eur skolą pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 547,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės N. V. valstybei 111,56 Eur bylinėjimosi išlaidas (106 Eur žyminį mokestį ir 5,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), 333,45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad tarp palikėjo R. T. ir atsakovės N. V. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė 2013 m. gegužės 23 d. pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį iš R. T. pasiskolino 6 000 Lt, kuriuos įsipareigojo be sąlygų sumokėti R. T. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., bei pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį pasiskolino 2 000 Eur ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2016 m. sausio 15 d. (skolos raštelyje nurodyta data, kad skola turi būti grąžinta iki 2015 m. sausio 15 d., vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas).
5. Teismas sprendė, kad atsakovės pasirašytas vekselis ir skolos raštelis atitinka įstatymo paskolos sutarčiai keliamą rašytinės formos reikalavimą, byloje nėra ginčo dėl paskolos sutarties objekto perdavimo atsakovei, todėl laikė, kad paskolos sutarties sudarymo aplinkybės pagal vekselį ir paskolos raštelį byloje yra įrodytos. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, paskolos suma pagal vekselį viršijo 2 000 Lt, o pagal paskolos raštelį viršijo 600 Eur, teismas sprendė, kad abiejų šių sutarčių įvykdymo sandoriams taip pat keliamas privalomas rašytinės formos reikalavimas. Tai reiškia, kad paskolų grąžinimo aplinkybes atsakovė gali įrodinėti tik rašytiniais įrodymais. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimą pagal 2013 m. gegužės 23 d. vekselį ir pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį atsakovė nepateikė.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, todėl teismas nesirėmė liudytojos A. G. ir E. V. parodymais, pažymėdamas dar ir tą aplinkybę, kad liudytojas E. V. yra atsakovės sūnus, o A. G. – draugė, taigi turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti draudimo remtis liudytojų parodymais išimtį, numatytą CK 1.93 straipsnio 6 dalyje. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių skolos grąžinimo faktas negalėjo būti įformintas, atsakovė nenurodė, taip pat neįrodinėjo, kad prievolės įvykdymo faktą patvirtinantys įrodymai buvo prarasti ne dėl jos kaltės, netvirtino, jog egzistavo kokios nors kliūtys teisės aktuose nurodytam prievolės įvykdymo įforminimui.
7. Teismas sprendė, kad į bylą nebuvo pateikti ir jokie rašytiniai įrodymai, kuriuos būtų galima vertinti kaip netiesioginius įrodymus, patvirtinančius prievolės įvykdymo faktą. Atsakovės prašymu pagal teismo liudijimą gautuose kreditoriaus R. T. Luminor bank (buvusio Nordea) bankų sąskaitų išrašuose nėra jokios informacijos, patvirtinančios atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė pagal 2013 m. gegužės 23 d. vekselį gautus pinigus yra grąžinusi iki nustatyto termino, t. y. 2013 m. rugpjūčio 15 d., kuriuos R. T. įnešė į Nordea banko sąskaitą ir padengė kredito limitą. Iš pateiktų išrašų matyti, kad nurodytu laikotarpiu pinigai įnešti nebuvo. Kreditas padengtas 2013 m. birželio 17 d. ir 2013 m. liepos 15 d. iš debetinės kortelės sąskaitoje buvusių lėšų.
8. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog paskolos šalis siejo specifiniai santykiai, kurie draudimą remtis liudytojų parodymais leistų vertinti kaip nesuderinamą su protingumo, teisingumo, sąžiningumo principu. Aplinkybė, kad R. T. su atsakovės sūnumi galimai siejo draugystės ryšiai ir bendri verslo projektai, galėjo sąlygoti tik pagrindo paskolinti pinigines lėšas atsakovei egzistavimą, tačiau nepaneigia atsakovės pareigos, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, reikalauti prievolės įvykdymo patvirtinimo. Šią aplinkybę patvirtina ir pats vekselio ir paskolos raštelio pasirašymo faktas. Tiek atsakovė, tiek jos sūnus teismo posėdžio metu patvirtino, kad skolindamas pinigus R. T. reikalavo, jog atsakovė išduotų vekselį bei pasirašytų paskolos raštelį. Toks kreditoriaus elgesys rodo, kad jis siekė užsitikrinti savo interesų apsaugą. Taip pat atsakovei grąžinant 190 Eur mažomis sumomis R. T. savo ranka surašė pinigų grąžinimo raštelį, kas rodo, jog pinigų grąžinimo fakto R. T. nevengė įforminti, pats tai fiksavo. Atsakovė nei vekselio, nei skolos raštelio ar pinigų grąžinimo raštelio surašymui neprieštaravo. Tai leidžia spręsti, kad abi šalys suvokė jas siejančių teisinių santykių pobūdį, nusprendė šiuos santykius įforminti, neapsiribodamos žodiniu susitarimu. Todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad skolinio įsipareigojimo įvykdymas gali būti neįforminamas ir nepatvirtinamas.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog ji yra grąžinusi 190 Eur mažomis sumomis R. T. iš pasiskolintos 2 000 Eur sumos pagal 2015 m. lapkričio 29 d. paskolos raštelį, nes tai patvirtina leistinas rašytinis įrodymas – R. T. surašytas ir pasirašytas pinigų gavimo raštelis, kuris laikytinas pakvitavimu. Nesant objektyvių įrodymų, paneigiančių, kad pinigų grąžinimo raštelį surašė ir prie nurodytų grąžintų smulkių sumų pasirašė R. T., teismas vertino, kad 190 Eur grąžinimo aplinkybę atsakovė įrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė N. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, priteisti ieškovei K. T. iš atsakovės N. V. 810 Eur, priteisti atsakovei iš ieškovės 780 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas įrodymus vertino vienašališkai, neįsigilino į bylos aplinkybes, neleido iškviesti liudytojų, neatsižvelgė į surinktus įrodymus, dalies argumentų nepriėmė.
1.2. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą 2020 m. gruodžio 20 d. posėdžio metu kviesti liudyti I. T. (R. T. motiną), kuri dėl 2013 m. gegužės 23 d. vekselio buvo girdėjusi iš R. T., kad jis paskolino atsakovei 6 000 litų ir tie pinigai buvo grąžinti.
1.3. R. T. 2015 metų deklaracijoje nėra jokių duomenų apie suteiktas paskolas, kadangi pagal 2013 m. gegužės 23 d. vekselį visi pinigai buvo grąžinti.
1.4. Po pasirašyto 2013 m. gegužės 23 d. vekselio iš R. T. Nordea kortelės Varšuvoje buvo išimta 3 000 zlotų suma 2013 m. gegužės 29 d., o 2013 m. birželio 6 d. dar 3 000 zlotų suma.
1.5. Teismas neteisingai įvardijo liudytoją A. G. kaip draugę. Atsakovę su liudytoja siejo darbiniai santykiai, nors jie ir nutrūkę daugelį metų. E. V. parodymai taip pat buvo praleisti, su R. T. juos finansiniai, dalykiniai ryšiai siejo nuo 19 m., R. T. buvo bendrų veiklų, organizacijų, projektų finansininkas, E. V. buvo įpratęs finansinius dokumentus laikyti pas R. T., o parašus jie vienas kitam ant sutarčių, sąskaitų, dokumentų yra dėję daug kartų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje ginčas kilo dėl prievolių, kylančių iš paskolinių teisinių santykių, įvykdymo.
13. Nustatyta, kad palikėją R. T. ir atsakovę N. V. iki R. T. mirties siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovė N. V. 2013 m. gegužės 23 d. pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį iš R. T. pasiskolino 6 000 Lt, kuriuos įsipareigojo be sąlygų sumokėti R. T. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., bei pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį pasiskolino 2 000 Eur ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2016 m. sausio 15 d. (skolos raštelyje nurodyta data, kad skola turi būti grąžinta iki 2015 m. sausio 15 d., vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas). Byloje yra pateiktas raštelis su R. T. parašais apie nedidelių piniginių sumų iš N. V. gavimą, bendra suma 190 Eur (t. 1, b. l. 55). Atsakovė teigia, kad ji pagal šiuos paskolos raštelius su R. T. yra beveik visiškai atsiskaičiusi, išskyrus dar negrąžintą 810 Eur sumą.
14. Ieškovė – palikėjo R. T. nepilnametė dukra K. T., atstovaujama įstatyminės atstovės, prašė priteisti iš atsakovės N. V. 1 737,72 Eur skolą pagal 2013 m. gegužės 23 d. skolos raštelį, 2 000 Eur skolą pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei K. T. iš atsakovės N. V. 1 737,72 Eur skolą pagal 2013 m. gegužės 23 d. vekselį ir 1 810 Eur skolą pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 547,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovė leistinais įrodymais patvirtino tik 190 Eur skolos sumos grąžinimą, likusioje dalyje ieškinį patenkino, kadangi laikė, jog atsakovė neįrodė, kad paskolą R. T. yra grąžinusi.
16. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti tik jos pripažįstamoje ieškinio dalyje, t. y. 810 Eur priteisimo dalyje. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, be pagrindo netenkino jos prašymo apklausti liudytoją I. T..
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
17. Atsakovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl to, kad galėtų iškviesti liudytoją, kurią atsisakė kviesti pirmosios instancijos teismas.
18. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
19. Atsakovė nurodė vienintelį motyvą, kad žodinis bylos nagrinėjimas reikalingas tam, jog ji galėtų iškviesti liudytoją, kurį atsisakė iškviesti pirmosios instancijos teismas. Tačiau byloje buvo apklausti kiti atsakovės liudytojai, o pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus laikė nepakankamais įrodymais paskolos grąžinimo aplinkybėms patvirtinti, todėl papildomo liudytojo apklausa nėra tikslinga ir būtina.
20. Byloje nenustatyta, kad kokias nors konkrečias bylos aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl paskolos grąžinimą patvirtinančių įrodymų vertinimo
21. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė pagal du dokumentus gavo paskolą iš palikėjo R. T., t. y. paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo paskolos gavėjai faktas nėra ginčijami, tačiau atsakovė teigia, kad didžiąją paskolos dalį R. T. yra grąžinusi. Tokiu būdu esminis ginčas kyla dėl paskolos grąžinimo fakto nustatymo.
22. Vienas iš paskolos gavėjo prievolių pagal paskolos sutartį pasibaigimo būdų yra pareigos grąžinti paskolos dalyką įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). CK 6.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente.
23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino vienašališkai, nesigilino į bylos aplinkybes, neatsižvelgė į surinktus įrodymus, neteisingai įvertino liudytojų parodymus ir neleido iškviesti liudytojų. Taigi šioje byloje nustatant bylos aplinkybes ir įvertinant įrodymus reikia nustatyti, ar buvo laikytasi įstatymo nustatytų reikalavimų įvykdant piniginę prievolę ir ar įrodymai, kuriais patvirtintas prievolės įvykdymas, gali būti pripažįstami leistinais ir pakankamais.
24. Kadangi paskolos dokumentai dėl perduodamų piniginių lėšų sumos (paskolos dydžio) turėjo būti sudaryti rašytine forma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir prievolės įvykdymo faktas, t. y. paskolų grąžinimo aplinkybės turėjo būti patvirtintos rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė N. V. nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas bei R. T. patvirtintas, kaip to yra reikalaujama CK 6.65 straipsnyje, prievolės grąžinti paskolintas lėšas įvykdymas. Atsakovė paskolos grąžinimo faktą bandė įrodyti liudytojų parodymais ir išvestiniais rašytiniais įrodymais, t. y. R. T. banko sąskaitos duomenimis.
25. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, atsižvelgė į atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą apie nedidelių piniginių lėšų, viso 190 Eur, perdavimą R. T., todėl šioje dalyje ieškinio netenkino, tačiau likusioje ieškinio dalyje paskolos grąžinimą R. T. pagrįstai laikė neįrodytu, kadangi atsakovė nepateikė leistinų rašytinės formos pinigų grąžinimo įrodymų, o liudytojų parodymais teismas pagrįstai nesirėmė, kadangi nenustatė aplinkybių, leidžiančių taikyti išimtį, kai nesilaikius įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos, būtų galima remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 ir 6 dalys). CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria vertinant įrodymus padarytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl kurių tokias pirmosios instancijos teismo išvadas būtų galima pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis. Netiesioginių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų paskolos grąžinimą, byloje nėra pateikta, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino R. T. banko sąskaitos duomenų įrodomąją vertę, kaip nepatvirtinančių atsakovės nurodytų aplinkybių apie paskolos grąžinimą. Nustatant paskolos grąžinimo aplinkybes, nėra jokio pagrindo remtis liudytojų E. V. (atsakovės sūnaus) ir A. G. (atsakovės buvusios bendradarbės) parodymais, kadangi šie asmenys yra susiję atsakove tam tikrais ryšiais (giminystės, draugystės), be to, nenustatyta, kad būtų buvusios kokios nors kliūtys, trukdžiusios atsakovei tinkamai įforminti pinigų grąžinimą, t. y. raštu, ir todėl šias aplinkybes reiktų įrodinėti liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas paskolos grąžinimo faktui nustatyti apklausti dar vieną liudytoją – A. T. motiną, įrodomąja prasme būtų perteklinis ir negalėtų pakeisti padarytų teismo išvadų. Todėl byloje esant tik tokiems paskolos grąžinimo įrodymams (faktiškai vien liudytojų parodymams), jie laikytini nepakankamais paskolos grąžinimo aplinkybėms patvirtinti, ypač kai įstatymas tokiems sandoriams sudaryti numato rašytinę formą.
27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir santykius, buvusius tarp A. T. ir atsakovės sūnaus E. V., todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja ir pritaria teismo išvadai, kad šie santykiai negalėjo turėti reikšmės tam, jog atsakovė nebūtų turėjusi galimybių paskolos grąžinimą įforminti tinkamai.
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
29. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–185 straipsniuose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.