- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 2-1685-752/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13518-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- K. T.
- Atsakovas
- N. V.
- Advokatai
- Austėja Gylytė, Violeta Naujokienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnametės ieškovės K. T., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. M., ieškinį atsakovei N. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. nepilnametė ieškovė K. T., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. M., 2018-08-13 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. V. 1737,72 Eur skolą pagal 2013 m. gegužės 23 d. skolos raštelį; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1737,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 2000 Eur skolą pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
1.1. Savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 16 d. mirė jos tėvas R. T.. Ieškovė yra kreipusis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, todėl jai, kaip įstatyminei įpėdinei, perėjo ir palikėjo turtinė reikalavimo teisė į atsakovę. Atsakovė yra pasiskolinusi pinigų iš ieškovės tėvo ir jų nėra gražinusi, t.y. 2013 m. gegužės 23 d. sudaryto neprotestuotino paprastojo vekselio pagrindu atsakovė pasiskolino iš R. T. 6000 Lt (1737,72 Eur) sumą, kurią be sąlygų įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. R. T.. Atsakovė taip pat yra skolinga 2000 Eur pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. sausio 15 d. Bendra skolos suma sudaro 3737,72 Eur. Kadangi skolų terminai yra suėję, ieškovė 2018-07-19 registruotu laišku išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolų grąžinimo, tačiau atsakymo negavo. Todėl kreipėsi į teismą dėl 3737,72 Eur skolos ir palūkanų priteisimo.
1.2. Ieškovės įstatyminė atstovė (mama) I. M. 2019 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos santuoka su palikėju R. T. buvo nutraukta, tačiau jų santykiai buvo draugiški. Jis buvo minėjęs, kad atsakovė N. V., o taip pat ir jos sūnus E. V. yra jam skolingi. Po R. T. mirties jo tėvai rado skolos raštelius ir perdavė jai. Žino, kad po R. T. mirties jo tėvai bandė užmegzti kontaktą su atsakove ir jos sūnumi, tartis dėl skolų grąžinimo, tačiau nesusitarė. Nemano, kad atsakovė yra grąžinusi skolą ar jos dalį, jos buvęs sutuoktinis būtų pasakęs, jei skola ar jos dalis būtų grąžinta. 2017 m. rudenį R. T. yra kalbėjęs, kad nelabai gali padėti dukrai Kamilei, tačiau galės daugiau prisidėti prie dukros išlaikymo kai atgaus skolas. Be to, jai yra žinoma, jog prieš mirtį R. T. dėl tų skolų apsipyko su atsakovės sūnumi. Taip pat žino, kad R. T. dirbo, turėjo kelias bankų korteles, tame tarpe ir kreditinę.
1.3. Ieškovės atstovė advokatė Violeta Naujokienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl turi būti tenkinamas. Paaiškino, kad 2015-11-29 paskolos raštelyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes nurodyta, kad pasiskolinta 2000 Eur skola turi būti grąžinta 2015-01-15, t.y. anksčiau, nei pasiskolinta. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pasirašė vekselį ir paskolos raštelį, taip pat nėra ginčo, kad pinigus gavo. Atsakovė neįrodė, kad skolas ar jų dalį grąžino.
2. Atsakovė N. V. su ieškiniu sutiko iš dalies – nurodė, kad yra negrąžinusi 810 Eur sumos, iš pasiskolintos 2000 Eur sumos pagal 2015-11-29 skolos raštelį. Teigė, kad likusią sumą pagal skolos raštelį yra grąžinusi, o 6000 Lt (1737,72 Eur) sumą pagal 2013-05-23 vekselį yra grąžinusi visą.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje skirtingai nurodė pinigų grąžinimo aplinkybes: atsiliepime į ieškinį nurodė neneigianti, kad pasirašė 2013-05-23 paprastąjį vekselį 6000 litų sumai. Teigė, kad pinigai buvo išgryninti iš R. T. kreditinės kortelės, išduotos AB Nordea banko ir ji grynaisiais jam atidavė skolą, o R. T. pinigus įnešė į banko sąskaitą ir padengė kreditinės kortelės skirtumą. Skolą grąžino sūnaus E. V. akivaizdoje, pinigų grąžinimą turėtų patvirtinti ir R. T. AB Nordea sąskaitos išrašas, kurį prašė išreikalauti. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad pinigus grąžino iki vekselyje nurodytos dienos – t.y. iki 2013-08-15, tačiau skolos grąžinimo dokumentas nebuvo pasirašytas ir vekselis jai grąžintas nebuvo, nes R. T. teigė, kad vekselio neranda. Atsakovė tikėjosi, kad vekselis bus sunaikintas.
2.2. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė pripažįstanti, kad skolinosi 2000 Eur iš R. T. pagal 2015-11-29 paskolos raštelį. Iš šių pinigų 1000 Eur R. T. grąžino jos sūnus grynaisiais pinigais prieš 2-3 dienas iki Kalėdų, tačiau jokio skolos grąžinimo dokumento nesurašė, nes tarp jų buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai. Dar 190 eurų atsakovė pati 2016 m. pradžioje atidavė R. T. grynaisiais pinigais, savo darbovietėje bazėje „Urmas“. Dėl likusių pinigų grąžinimo su R. T. susitarė, kad juos grąžins po dviejų metų, kadangi tuo metu atsakovė užsidarė savo prekyvietę Vilniaus gatvėje ir reikėjo laiko verslo reorganizavimui. Taigi, iš 2000 Eur pagal paskolos raštelį pasiskolintos sumos ji liko skolinga 810 Eur. Po R. T. mirties atsakovė buvo susitikusi su jo mama I. T. ir siūlė jai grąžinti 810 eur sumą, tačiau ji pradėjo kalbėti apie 10 000 Eur sumą ir jos nesusitarė. Tuomet nežinojo, kad R. T. mama net nepriėmė jo palikimo. Atsakovė taip pat teigė, kad R. T. iki mirties nei jai, nei sūnui jokių pretenzijų nereiškė, nors skolos dokumentuose nurodytas pinigų grąžinimo terminas buvo jau ilgą laiką pasibaigęs (b.l. 22-24).
2.3. Triplike atsakovė nurodė, kad rašant asiliepimą įsivėlė klaidų – iš tiesų ir likusią 810 Eur skolos sumą R. T. perdavė jos sūnus E. V.. Taip pat nurodė, kad pagal paprastąjį vekselį prašomi priteisti 6000 Lt buvo išgryninti iš R. T. kreditinės kortelės ir juos naudojo atsakovės sūnus, o vėliau grynaisiais atidavė R. T.. Todėl atsakovė nėra skolinga, prašo ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad 2015-11-29 skolos raštelyje nurodytas skolos grąžinimo terminas 2015-01-15 logiškai neįmanomas, todėl nėra galimybės nustatyti, koks iš tikrųjų yra skolos grąžinimo terminas ir ar jis yra praleistas (b.l. 34-35).
2.4. Pažymėtina, kad 2019-07-01 atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tripliką rengę advokatai netinkamai suformulavo atsakovės poziciją. Atsakovė, kaip ir teiktame atsiliepime, pripažįsta, kad liko skolinga R. T. 810 Eur pagal 2015-11-29 skolos raštelį, todėl šioje dalyje ieškinį pripažįsta. Likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti, kadangi 6000 Lt pagal 2013-05-23 vekselį yra grąžinusi R. T. ne vėliau kaip 2013-08-15 grynais pinigais, savo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimą matė buvusi įmonės darbuotoja. Pagal 2015-11-29 skolos raštelį atsakovė grąžino 1190 Eur, dalimis: 1000 Eur prieš 2015 m. Šv. Kalėdas perdavė R. T. per savo sūnų grynais pinigais, o 190 Eur 2017 m. mažomis dalimis perdavinėjo pati atsakovė, tai patvirtina į bylą pateiktas R. T. pasirašytas raštelis (b.l. 63-64).
2.5. 2019-07-02 teismo posėdyje atsakovė, iš esmės analogiškai kaip ir atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose, nurodė, jog yra grąžinusi visą 6000 Lt sumą, gautą pagal vekselį, bei 190 Eur iš pagal paskolos raštelį pasiskolintos 2000 Eur sumos. Likusi negrąžinta skolos dalis sudaro 810 Eur, todėl ieškinį iš dalies pripažįsta.
2.6. Atsakovė paaiškino, kad su R. T. buvo pažįstama per savo sūnų, jie kartu studijavo, rengė projektus, R. T. dažnai užsukdavo į atsakovės namus ir į darbą. Po R. T. mirties ji su sūnumi buvo nuėję pas jo tėvus, kurie apie jos ir sūnaus paskolas nieko nežinojo. Atsakovės sūnus pats jiems apie tai pasakė, nurodė, kur jie galėtų rasti paskolų raštelius. Su R. T. tėvais bandė derinti skolų grąžinimo grafiką, atsakovė siekė, kad būtų įrašyta, jog jos skola yra 810 Eur.
2.7. Atsakovė taip pat paaiškino, kad vekselį padengė laiku, perduodama 6000 Lt R. T. grynais pinigais savo įmonės „(duomenys neskelbtini)“, veikusios (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpose. Tuo metu buvo užėjusi buvusi darbuotoja A. G., kai atėjo R. T. su jos sūnumi. R. T. pažadėjo vekselį suplėšyti.
2.8. Atsakovė pripažįsta, kad 2015-11-25 skolinosi 2000 Eur pagal paskolos raštelį, susitarė grąžinti iki 2016-01-15, bet raštelyje buvo klaidingai įrašyta, kad skolinasi iki 2015-011-15. Kam skolinosi gerai neprisimena, galimai trūko automobilio pirkimui, nes panašiu laikotarpiu pirko automobilį už 12 000 litų. Iš šios skolos 1000 Eur grąžino per savo sūnų, kuris pakvitavimo nepaėmė. Likusią 1000 Eur sumą susitarė grąžinti pagal galimybes, ji yra grąžinusi 190 Eur mažomis sumomis, o kad nesusimaišytų, R. T. pinigų grąžinimą yra užfiksavęs raštelyje, kuriame ji net taško nėra pridėjusi.
2.9. Atsakovės atstovė advokatė Austėja Gylytė – Masaitienė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės 810 Eur skolos pagal 2015-11-29 paskolos raštelį, o likusioje dalyje atmesti, nes dalis skolos yra grąžinta. Pažymėjo, kad atsakovė yra sąžininga, po R. T. mirties su sūnumi nuvyko pas jo tėvus, pasakė, kad yra likusi 810 Eur skola. Be jos prisipažinimo ieškovė skolos nebūtų įrodžiusi. Ieškovė nebandė išsiaiškinti visų skolos aplinkybių, piktybiškai padavė į teismą. Atsakovė pripažino, kad buvo pasiskolinusi 6000 Lt pagal 2013-05-23 vekselį, kuriuos pati nusiėmė nuo R. T. kreditinės kortelės. Taip pat pripažino, kad skolinosi 2000 Eur pagal paskolos raštelį. Tačiau pasiskolintą pagal vekselį pinigų sumą atsakovė yra grąžinusi, tai patvirtino liudytoja A. G. ir atsakovės sūnus. Kad pinigai buvo grąžinti patvirtina ir Citadelės banko pateiktas R. T. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2013-08-14 buvo įnešta 1500 Lt ir padengtas kredito įsiskolinimas. Pagal vekselį visa skola buvo grąžinta, jei būtų negrąžinta, R. T. nebūtų skolinęs 2000 Eur sumos. Iš 2000 Eur sumos atsakovė yra grąžinusi 1000 Eur per savo sūnų E. V., taip pat yra grąžinusi 190 Eur, tai patvirtina R. T. surašytas ir pasirašytas skolos grąžinimo raštelis. Raštelį R. T. rašė dėl to, kad buvo grąžinamos smulkios sumos, bijojo suklysti. Šie netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad dalis skolos buvo grąžinta.
3. Liudytoja A. G. 2019-07-02 teismo posėdyje paaiškino, kad jos santykiai su atsakove yra draugiški, ji anksčiau yra dirbusi N. V. įmonėje. Prisimena, kad 2013 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje buvo užėjusi pas atsakovę į trikotažo parduotuvę Vilniaus g. Jos gėrė kavą, kai užėjo atsakovės sūnus su draugu R. T.. Jų pokalbio su N. V. nesiklausė, matė, kaip N. V. buvo užėjusi į tarnybines patalpas, skaičiavo pinigus ir juos padavė R. T.. Atkreipė dėmesį, kad nieko nepasirašė, kažką kalbėjo, kad pasirašys vėliau. Suprato, kad tai asmeniniai reikalai. Neprisimena, ar matė kuris skaičiavo pinigus, tik prisimena, kad šlamėjo pinigai. Negali pasakyti, kokia buvo pinigų suma.
Atsiliepimas
4. Atsakovės sūnus, liudytojas E. V., 2019-07-02 teismo posėdyje paaiškino, kad su R. T. turėjo įvairių finansinių reikalų. Jo mama N. V. taip pat bendravo su R. T.. 2013 m. mamai reikėjo pinigų, R. T. sutiko paskolinti savo kreditinę kortelę, už kurią bankas 30 d. neskaičiavo palūkanų. Jis parvežė ir perdavė kortelę mamai, o ji pasirašė R. T. surašytą vekselį. 2013 m. apie liepos mėnesį R. T. jam pasakė, kad jam reikia „uždengti“ kreditą. Jis paskambino mamai, mama sutiko grąžinti pinigus. Abu užėjo pas jo mamą į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus gatvėje ir mama grąžino pinigus, skaičiavo Renaldas ir mama. Tuo metu parduotuvėje buvo A. G.. Pakvitavimo nepaėmė, pasitikėjo Renaldu. Žino, kad R. T. iš tų pinigų padengė kreditą. Po šio įvykio jis pats naudojosi ta kreditine kortele. 2015 m. lapkričio 29 mamai vėl prireikė pinigų. Jis paėmė iš R. T. 2000 Eur ir perdavė mamai, o mama surašė paskolos raštelį, kurį jis perdavė Renaldui. Iki Kūčių mama grąžino 1000 Eur, kuriuos jis perdavė Renaldui, o likusią sumą susitarė grąžinti vėliau, nes tuo metu mama išėjo į pensiją. Būtų grąžinusi per kokius du metus. Žino, kad mama dar grąžino 190 Eur ir liko skolinga 810 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės K. T., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai I. M. ir R. T. (b. l. 7). I. M. su R. T. išsituokė 2005 m. rugpjūčio 26 d. (b.l. 12), tačiau I. M. paaiškinimu, su R. T. jie bendravo. 2018 m. sausio 16 d. R. T. mirė (b. l. 6). K. T. priėmė R. T. palikimą ir 2018 m. vasario 27 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. B. išdavė ieškovei liudijimą, suteikiantį jai teisę gauti informaciją ir pažymas apie mirusiojo turtą, turtines teises ir kt. (b.l. 8). 2018-07-19 K. T. įstatyminė atstovė I. M. pateikė pretenziją atsakovei dėl skolos grąžinimo, nurodydama, kad ji yra pasiskolinusi pinigų iš nepilnametės dukters tėvo R. T. pagal vekselį ir skolos raštelį, prašė juos grąžinti (b.l. 11).
5.1. Byloje pateiktas atsakovės N. V. pasirašytas 2013 m. gegužės 23 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis, pagal kurį ji įsipareigojo be sąlygų sumokėti R. T. 6000 Lt R. T. (b.l. 9), bei atsakovės surašytas 2015-11-29 skolos raštelis, pagal kurį atsakovė pasiskolino 2000 Eur iš R. T. ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2015 m. sausio 15 d. (b.l. 10).
5.2. Atsakovė pinigų skolinimosi faktą pagal vekselį ir paskolos raštelį pripažįsta, sumų neginčija, taip pat pripažįsta, kad 2015-11-29 skolos raštelyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida - skola turėjo būti grąžinta ne 2015-01-16, o 2016-01-15.
Dėl skolos priteisimo
6. Byloje nustatyta, kad tarp palikėjo R. T. ir atsakovės N. V. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė pripažino, kad du kartus skolinosi pinigus iš R. T.: 2013 m. gegužės 23 d. pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį pasiskolino 6000 Lt, kuriuos įsipareigojo be sąlygų sumokėti R. T. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., bei pagal 2015-11-29 skolos raštelį, pagal kurį pasiskolino 2000 Eur ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2016 m. sausio 15 d. (skolos raštelyje nurodyta data, kad skola turi būti grąžinta iki 2015-01-15, vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Ginčas kilo dėl to, ar atsakovė grąžino dalį paskolos. Anot atsakovės, ji grąžino visą paskolą pagal vekselį, iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. sumokėdama 6000 Lt R. T. grynais pinigais liudytojų akivaizdoje, taip pat prieš kelias dienas iki 2015 m. Šv. Kalėdų grąžino per sūnų 1000 Eur iš pasiskolintos 2000 Eur sumos pagal skolos raštelį, dar 190 Eur grąžino mažomis sumomis, liko skolinga 810 Eur. Ieškovė su tuo nesutinka.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2013-12-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-430/2013),
8. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Proceso šalys joms tenkančias įrodinėjimo pareigas vykdo paraleliai, faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.
9. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; ir kt.).
10. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Iki 2015-01-01 galiojusioje CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, o nuo 2015-01-01 – 600,00 Eur.
11. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalį, vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015 ir kt.). Jeigu atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, tai nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2016 ir kt.). Kitaip tariant, vekselis, kuris neatitinka ĮPVĮ nustatytos formos, ar praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, jis patampa paprastu skolos (paskolos) rašteliu (sutartimi), kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2009).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas R. T. praleido vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl atsakovės pasirašytas vekselis tapo paprastu skolos (paskolos) rašteliu (sutartimi), kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama atsakovės pareiga atsiskaityti.
13. Byloje esantis atsakovės pasirašytas vekselis ir skolos raštelis atitinka įstatymo paskolos sutarčiai keliamą rašytinės formos reikalavimą, byloje nėra ginčo dėl paskolos sutarties objekto perdavimo atsakovei, todėl laikytina, kad paskolos sutarties sudarymo aplinkybės pagal vekselį ir paskolos raštelį byloje yra įrodytos.
14. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, paskolos suma pagal vekselį viršijo 2000 Lt, o pagal paskolos raštelį viršijo 600 Eur, darytina išvada, jog abiejų šių sutarčių įvykdymo sandoriams taip pat keliamas privalomas rašytinės formos reikalavimas. Tai reiškia, jog paskolų grąžinimo aplinkybes atsakovė gali įrodinėti tik rašytiniais įrodymais. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių 6000 Lt paskolos grąžinimą pagal 2013-05-23 vekselį ir pagal 2015-11-29 skolos raštelį atsakovė nepateikė.
15. Vadovaujantis CK 6.65 straipsnio 2 dalimi, jeigu skolininkas yra išdavęs prievolei patvirtintą skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, - nurodyti tai pakvitavime. Nurodytas teisinis reglamentavimas sąlygoja įstatyminę prezumpciją, jog, kreditioriui turint skolos dokumento originalą ir skolininkui neturint kreditoriaus pakvitavimo apie įvykdytą prievolę, prievolė laikoma neįvykdyta. Ši prezumpcija nelaikytina absoliučia, ji gali būti nuginčyta skolininkui pateikiant kitokius skolinės prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Iš kitos pusės, aptariamas teisinis reglamentavimas turi esminės įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui tarp šalių (CPK 178 str.). Galiojant įstatyminei skolinės prievolės neįvykdymo prezumpcijai, pareiga įrodyti prievolės įvykdymo faktą tenka atsakovui. Priešinga išvada sukurtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai ne skolininkas turėtų įrodyti prievolės įvykdymo faktą, bet kreditorius turėtų teikti įrodymus, jog prievolė neįvykdyta.
16. Atsakovė prievolės pagal vekselį ir dalies prievolės pagal skolos raštelį įvykdymo faktą bylos nagrinėjimo metu iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais, taip pat liudytojų parodymais.
17. Tačiau, pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, todėl teismas, laikydamasis šio įstatymo reikalavimo dėl įrodymų leistinumo, nesiremia liudytojos A. G. ir E. V. parodymais, pažymėdamas dar ir tą aplinkybę, kad liudytojas E. V. yra atsakovės sūnus, o A. G. – draugė, taigi, turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.
17.1. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo taikyti draudimo remtis liudytojų parodymais išimtį, numatytą CK 1.93 straipsnio 6 dalyje. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių skolos grąžinimo faktas negalėjo būti įformintas, atsakovė nenurodė, taip pat neįrodinėjo, kad prievolės įvykdymo faktą patvirtinantys įrodymai buvo prarasti ne dėl jos kaltės, taip pat netvirtino, jog egzistavo kokios nors kliūtys teisės aktuose nurodytam prievolės įvykdymo įforminimui.
17.2. Į bylą taip pat nebuvo pateikti ir jokie rašytiniai įrodymai, kuriuos būtų galima vertinti kaip netiesioginius įrodymus, patvirtinančius prievolės įvykdymo faktą. Atsakovės prašymu pagal teismo liudijimą gautuose kreditoriaus R. T. Luminor bank (buvusio Nordea) bankų sąskaitų išrašuose nėra jokios informacijos, patvirtinančios atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė pagal 2013-05-23 vekselį gautus pinigus yra grąžinusi iki nustatyto termino, t.y. 2013-08-15, kuriuos R. T. įnešė į Nordea banko sąskaitą ir padengė kredito limitą. Iš pateiktų išrašų matyti, kad nurodytu laikotarpiu pinigai įnešti nebuvo. Kreditas padengtas 2013-06-17 ir 2013-07-15 iš debetinės kortelės sąskaitoje buvusių lėšų (b.l. 87-102).
17.3. Teismas neturi pagrindo plečiamai aiškinti pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytą aplinkybę ir daryti prielaidą, kad galimai R. T. iš atsakovės gautus pinigus įnešė į Citadelės banko sąskaitą, kadangi tokių aplinkybių ji nebuvo nurodžiusi, apie R. T. sąskaitą Citadelės banke ir kituose bankuose net nežinojo. Todėl pačio R. T. atliktą Citadelės banke esančios kredito sąskaitos sąskaitų papildymą 1500 Lt suma 2013 m. rugpjūčio 14 d., nelaiko netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės nurodytą aplinkybę, kad 6000 Lt pagal 2013-05-23 vekselį ji grąžino R. T. grynais pinigais, ne vėliau kaip iki 2013-08-15. Jokie kiti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas galėtų vertinti kaip netiesiogiai patvirtinančius prievolės įvykdymo faktą, byloje nebuvo pateikti.
17.4. Taip pat, nėra pagrindo spręsti, kad paskolos šalis siejo specifiniai santykiai, kurie draudimą remtis liudytojų parodymais leistų vertinti kaip nesuderinamą su protingumo, teisingumo, sąžiningumo principu. Aplinkybė, kad R. T. su atsakovės sūnumi galimai siejo draugystės ryšiai ir bendri verslo projektai, galėjo sąlygoti tik pagrindo paskolinti pinigines lėšas atsakovei egzistavimą, tačiau nepaneigia atsakovės pareigos, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, reikalauti prievolės įvykdymo patvirtinimo. Šią aplinkybę patvirtina ir pats vekselio ir paskolos raštelio pasirašymo faktas. Tiek atsakovė, tiek jos sūnus teismo posėdžio metu patvirtino, kad skolindamas pinigus, R. T. reikalavo, kad atsakovė išduotų vekselį bei pasirašytų paskolos raštelį. Toks kreditoriaus elgesys rodo, kad jis siekė užsitikrinti savo interesų apsaugą. Taip pat, atsakovei grąžinant 190 Eur mažomis sumomis, R. T. savo ranka surašė pinigų grąžinimo raštelį, kas rodo, jog pinigų grąžinimo fakto R. T. nevengė įforminti, pats tai fiksavo. Atsakovė nei vekselio, nei skolos raštelio ar pinigų grąžinimo raštelio surašymui neprieštaravo. Tai leidžia spręsti, jog abi šalys suvokė jas siejančių teisinių santykių pobūdį, nusprendė šiuos santykius įforminti, neapsiribodamos žodiniu susitarimu. Todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad skolinio įsipareigojimo įvykdymas gali būti neįforminamas ir nepatvirtinamas.
17.5. Nesant jokių sąlygų įstatyme nustatytai išimčiai taikyti (be to, atsakovė neįrodinėjo šių sąlygų egzistavimo fakto), spręsti, jog vien liudytojų parodymais nagrinėjamu atveju gali būti pagrįstas visos prievolės pagal vekselį ir dalies prievolės pagal paskolos raštelį įvykdymo faktas, teismas neturi pagrindo.
18. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas pripažinti, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog ji yra įvykdžiusi prievolę R. T. pagal 2013-05-23 vekselį, o taip pat grąžinusi 1000 Eur sumą iš pasiskolintos 2000 Eur sumos pagal 2015-11-29 paskolos raštelį.
19. Vertintina, kad atsakovė įrodė, jog ji yra grąžinusi 190 Eur mažomis sumomis R. T. iš pasiskolintos 2000 Eur sumos pagal 2015-11-29 paskolos raštelį, nes tai patvirtina leistinas rašytinis įrodymas – R. T. surašytas ir pasirašytas pinigų gavimo raštelis, kuris laikytinas pakvitavimu. Ieškovė nepaneigė, kad pakvitavime yra ne R. T. parašas, nors tokias abejones ir išdėstė teismo posėdyje. Nesant objektyvių įrodymų, paneigiančių, kad pinigų grąžinimo raštelį surašė ir prie nurodytų grąžintų smulkių sumų pasirašė R. T., teismas vertina, kad 190 Eur grąžinimo aplinkybę atsakovė įrodė. Atsižvelgiant į tai, šia suma mažintina iš atsakovės priteistina suma pagal 2015-11-29 paskolos raštelį.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovei kaip įstatyminei palikėjo paveldėtojai iš atsakovės priteistina 1737,72 Eur skola pagal 2013-05-23 vekselį ir 1810 Eur skola pagal 2015-11-29 skolos raštelį, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1–2 dalys, 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalys). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
21. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).
22. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies (95 procentais) tenkino ieškinį. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
22.1. Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), tenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 112 Eur, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 95 proc. žyminio mokesčio – 106 Eur.
22.2. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės priteistina 95 proc. išlaidų - 5,16 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Atsakovei išaiškintina, kad šias bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurių bendra suma 111,56 Eur, ji turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
22.3. Ieškovei K. T. teiktos antrinė teisinė pagalbos išlaidos sudaro 351 Eur. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistina 333,45 Eur (95 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630 (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. T., gim. (duomenys neskelbtini)., 1737,72 Eur skolą (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų ir 72 ct ) skolą pagal 2013 m. gegužės 23 d. vekselį ir 1810 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) skolą pagal 2015 m. lapkričio 29 d. skolos raštelį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 547, 72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 111,56 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas (106 Eur žyminio mokesčio ir 5,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), bei 333,45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.