- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-394-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00338-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- P. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės I. Š. ieškinio atsakovui P. P. dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. pateikė ieškinį atsakovui P. P., prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-36-904/2019 nustatytą nepilnamečio V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2019 m. sausio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, iš mamos priteistas išlaikymas vaikams po 120 Eur kiekvienam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas 2021 m. rugsėjo mėnesį smurtavo prieš vyriausiąjį šalių sūnų jaunesniojo sūnaus akivaizdoje, dėl to buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio abu sūnūs gyvena kartu su ieškove. Abu vaikai pageidauja likti gyventi su mama, nors ir pripažįsta, kad gyvenimo sąlygų pasikeitimai sunkūs, ir gyvenimas su mama reikalauja daugybės pastangų. Ieškinys teikiamas nepilnamečio vaiko V. P., tiesiogiai patyrusio tėvo smurtą, ir V. P., stebėjusio šį smurtą, interesais. Ieškovė prašo taikyti įstatyminę išimtį ir nereikalauti pereiti privalomosios mediacijos su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog šeimos ginčuose taikytina privalomoji mediacija, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas, ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.2. Ieškovė inicijuoja ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo. Dėl ginčo galima sudaryti taikos sutartį.
2.3. Duomenų, kad bylą inicijuojanti ieškovė būtų patyrusi smurtą artimoje aplinkoje, o atsakovas būtų smurtavęs prieš ją, ir dėl to būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra. Vaikas, galbūt patyręs smurtą artimoje aplinkoje, nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Aiškinti ir taikyti įstatymą plečiamai pagrindo nėra. Anksčiau nurodyta įstatyme numatyta išimtis netaikytina. Duomenų, kad dėl ginčo būtų inicijuota privalomoji mediacija, byloje nėra.
2.4. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tokio tipo byloje nepilnamečiai vaikai nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Ieškiniu siekiama apginti nepilnamečių vaikų teisę gyventi saugioje, grėsmės nekeliančioje aplinkoje. Ieškinio reikalavimo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės apie galimą tėvo smurtą prieš nepilnamečius sūnus, ir dėl tokių veiksmų kilusį vaikų norą pakeisti savo gyvenamąsias vietas. Taip pat nurodyti duomenys apie netinkamą vaikų priežiūrą – nepakankamą aprūpinimą apranga, maistu, kitų poreikių nepatenkinimą. Nelogiška ir neprotinga daryti išvadą, jog nepilnamečiai vaikai neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovė pažymi, kad, pagal Civilinio kodekso 3.157 straipsnio 1 dalį, ji kaip motina yra savo neveiksnių nepilnamečių sūnų atstovė pagal įstatymą. Pagal Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 2, 4 dalis, tik vaikų įstatyminiai atstovai turi procesinį veiksnumą ir gali atstovauti jų interesus teismuose. Taikant minėtas nuostatas kaip sistemą, akivaizdu, jog tik dėl įstatymo reikalavimų ieškove ieškinyje nurodoma motina. Apeliantės nuomone, šios ieškinio pagrindu iškeltos bylos baigtis yra susijusi su nepilnamečių vaikų interesais, ir teismas turėtų juos laikyti dalyvaujančiais byloje asmenimis.
3.2. Teismas plečiamai aiškina Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą išimtį. Teismas reikalauja iš įstatyminio atstovo įrodyti ne tik smurtą prieš nepilnamečius vaikus, bet ir prieš patį įstatyminį atstovą. Kaip jau minėta, patys nepilnamečiai vaikai kreiptis dėl jų gyvenamosios vietos pakeitimo negali. Tą už juos privalo padaryti vienas iš įstatyminių atstovų. Apeliantės nuomone, Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta išimtis neturi būti taikoma formaliai. Apeliantė neturėtų įrodinėti esą ji patyrė smurtą, nes toks nuostatos aiškinimas būtų paviršutiniškas ir realiai trukdytų gauti teisminę gynybą smurtą patyrusiems nepilnamečiams vaikams.
3.3. Po ginčijamos nutarties priėmimo apeliantė gavo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį. Šia nutartimi buvo panaikintas 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį galioti palikęs 2022 m. sausio 31 d. nutarimas.
3.4. Papildomai pažymi, kad atsakovas 2021 m. spalio mėnesį sūnums aiškino, kad jis reikalauja jų grįžti į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip nurodyta 2019 m. sausio 14 d. sprendime. Jis sutiko leisti vaikams pagyventi su motina tik tol, kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas. Po to nurodė atvyksiąs su policijos pareigūnais ir antstoliu jų pasiimti. Taigi apeliantė yra įsitikinusi, kad taikus susitarimas šiuo atveju neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d nutartį, prašo pridėti jį prie bylos. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto įrodymo reikšmę sprendžiamam klausimui, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, priima ir prideda prie bylos su atskiruoju naujai pateiktą įrodymą. Atsižvelgiant į įrodymo datą, akivaizdu, jog jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, taigi būtinybė jį pateikti iškilo jau po nutarties priėmimo.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jos ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo dėl to, jog ieškovė nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos – neinicijavo privalomos mediacijos. Ieškovė remiasi tuo, jog iš esmės atstovauja vaikų, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje, interesams, todėl šiuo atveju turėtų būti pritaikyta Mediacijos įstatyme numatyta išimtis.
7. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje; kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu, nepilnamečių šalių vaikų – V., V. ir V. P. – gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl vaikų V. ir V. P. gyvenamosios vietos pakeitimo – nustatymo su ieškove ir išlaikymo priteisimo, taigi ginčas patenka į šeimos ginčų kategoriją ir pagal nurodytą įstatymo nuostatą turėtų būti privalomai medijuojamas, tačiau ieškovė mano, jog šiuo atveju turėtų būti pritaikyta straipsnyje numatyta išimtis, pagal kurią mediacija netaikoma, jei kreiptis į teismą siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nurodytą išimtį, nes ieškovė nėra smurtą patyręs asmuo.
9. Kaip numatyta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
10. Ieškovė pateikė įrodymus, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. savo namuose P. P. panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį sūnų V. P.. Tuo metu namuose buvo ir kitas šalių sūnus V. P.. Ikiteisminis tyrimas 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutrauktas. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi panaikintas 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį galioti palikęs 2022 m. sausio 31 d. nutarimas.
11. Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis, matyti, jog yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nors pagal pateiktą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžimą smurtą patyrusiais asmenimis laikytini V. ir V. P., o ieškovė neatitinka sąvokos taikymo kriterijų, tačiau toks formalus Mediacijos įstatymo išimties taikymas neatitiktų mediacijos proceso paskirties ir tikslo. Nagrinėjamu atveju, nors nepilnamečiai vaikai ir nėra tiesiogiai dalyvaujantys byloje asmenys, nes neturi teisinio veiksnumo, tačiau ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, ieškinį iš esmės reiškia siekdama apginti vaikų teises. Kadangi ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo iš esmės reiškiamas vaikų interesais, siekiant juos apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje, procesas turėtų būti kuo operatyvesnis ir ekonomiškesnis, kad maksimaliai efektyviai būtų užtikrinta nepilnamečių vaikų teisių apsauga. Dėl šios priežasties netaikyti įstatyme nustatytos išimties ir reikalauti, kad ieškovė inicijuotų mediaciją, būtų neekonomiška ir netikslinga, o toks formalus įstatyme numatytos išimties aiškinimas ir taikymas galėtų lemti nepakankamai efektyvią vaikų teisių apsaugą. Be to, svarbu ir tai, jog mediacijos procesas nėra savitikslis – jis skirtas tam, kad šalims būtų sudarytos galimybės išspręsti ginčą taikiu būdu. Manytina, jog tokioje situacijoje, kai ieškovė siekia apginti vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje, rezultatyvus mediacijos procesas mažai tikėtinas, todėl formalus reikalavimas taikyti mediaciją tokioje situacijoje yra netikslingas ir neperspektyvus.
12. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė Mediacijos įstatyme numatytos išimties, kai mediacija nėra privaloma, sąlygas, nesiejo jų su konkrečios situacijos aplinkybėmis, todėl nepagrįstai užkirto kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje – ieškovei turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti įstatyme numatyta išimtimi ir kreiptis tiesiogiai į teismą.
13. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės I. Š. ieškinio atsakovui P. P. dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.