Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-254/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-29Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-02-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2A-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-01339-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stenlita“
Atsakovas
R. M.
Trečiasis asmuo
R. R., A. P.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-254/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01339-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 27.7, 44.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stenlita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1286-253/2012 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transgoja“ teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stenlita“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. R., A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo padarytos žalos neperdavus administratoriui įmonės turto ir dokumentacijos.

Šalies argumentai

BUAB „Transgoja“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui R. M., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 418 330 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi BUAB „Transgoja“ iškelta bankroto byla. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovas nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. balandžio 20 d. buvo bendrovės direktorius. Atsakovas bankroto administratoriui neperdavė nei bendrovės turto, nei dokumentų, nors buvusi bendrovės buhalterė L. K. nurodė, jog visi dokumentai perduoti direktoriui – atsakovui. VĮ Registrų centras pateikė UAB „Transgoja“ balansą už 2007 metus, iš kurio matyti, kad turtas sudarė 2 303 257 Lt. Tačiau iškėlus bankroto bylą ir lizingo bendrovėms atsiėmus lizinguotą turtą, kuris buvo įtrauktas į bendrovės ilgalaikį turtą, bei atsižvelgus į pateiktus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, ieškovo teigimu, 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 418 333 Lt. Atsakovas, kaip buvęs UAB „Transgoja“ vadovas, neperdavė administratoriui pagal 2007 m. balansą apskaityto dalies turto, todėl padarė bendrovei 418 330 Lt vertės žalą. Be to, VĮ Regitra pateikė pažymą apie įregistruotas transporto priemones, pagal kurios duomenis nustatyta, jog bendrovei nuosavybės teise priklauso keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 m.) bei keleivinis automobilis MERCEDES BENZ S500 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai nenurodyti).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. protokoline nutartimi pradinis ieškovas BUAB „Transgoja“ pakeistas jo teisių perėmėju UAB „Stenlita“ (t. 2, b.l. 143).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 3, b.l. 2-4). Teismas nustatė, kad UAB „Transgoja“ direktoriumi nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. balandžio 20 d. buvo atsakovas R. M., tačiau pagal 2009 m. kovo 10 d. aktą – įsipareigojimą atsakovas perdavė visą UAB „Transgoja“ dokumentaciją bei įmonės antspaudą naujam akcininkui A. P.. Ieškovas nurodo, kad atsakovo kalti veiksmai – tai dokumentų ir turto neperdavimas bankroto administratoriui. Tačiau, nustačius, kad bendrovės dokumentai yra pas trečiąjį asmenį A. P., teismas sprendė, jog atsakovas, realiai neturėdamas šių dokumentų, jų negali perduoti. Be to, 2009 m. kovo 10 d. aktu – įsipareigojimu naujasis bendrovės akcininkas A. P. iš atsakovo perėmė visas finansines ir materialines vertybes, kas konstatuota ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte. Teismas pažymėjo, kad dokumentų neperdavimas pats savaime materialinės žalos negali padaryti, o minėtas aktas – įsipareigojimas nėra nuginčytas, todėl už BUAB „Transgoja“ bankroto administratoriui neperduotus dokumentus ir turtą ir dėl to atsiradusią žalą atsakovas nėra atsakingas. Finansinė atskaitomybė už 2008 m. turėjo būti sudaryta ir akcininkų patvirtinta iki 2009 m. gegužės 1 d. (Akcinių bendrovių įstatymo 24 str.1 d.). Bendrovei 2009 m. balandžio 9 d. iškelta bankroto byla, atsakovas iš direktoriaus pareigų atleistas 2009 m. balandžio 20 d., į bylą pateiktas preliminarus 2008 m. balansas, kurį pasirašė atsakovas. Todėl nustatant įmonei padarytos žalos dydį negalima besąlygiškai vadovautis 2007 m. balansu, nes iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad įmonė visus 2008 m. vykdė ūkinę veiklą.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00042-09 dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, kuriame paskelbta automobilio „Mercedes-Benz S500“ paieška. Teismo posėdžio metu atsakovas ir trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad šis automobilis parduotas išsimokėtinai buvusiam įmonės darbuotojui I. Č., o pardavimo dokumentai yra pas trečiąjį asmenį. Todėl A. P. 2009 m. kovo 10 d. perėmus visus finansinius bendrovės dokumentus, kuriuose buvo nurodytas ir bendrovės turtas, jis privalėjo nedelsiant pasidomėti tuo turtu, jo būkle ir imtis priemonių jį išsaugoti, o nustačius, kad turtas prarastas, nedelsiant veikti ir siekti, kad turtas būtų surastas ir grąžintas bendrovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. buvo nedarbingas ir tuo metu nedirbo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltų veiksmų, tinkamai neįvykdžius Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Transgoja“ įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl ieškinį atsakovo atžvilgiu atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Stenlita“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (t. 3, b.l. 22-24). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Perdavus įmonės apskaitos dokumentus naujajam akcininkui, atsakovas veikė savo rizika, nes įstatymas nenumato įmonės vadovui tokios pareigos bei neatleidžia jo nuo atsakomybės už apskaitos dokumentų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d.). Atsakovas, perduodant įmonės dokumentus trečiajam asmeniui, nebuvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl privalėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai bei vykdyti įstatymų reikalavimus – saugoti bendrovės apskaitos dokumentus, to nepadarius apeliantas atliko neteisėtą veiksmą.Atsakovas neturėjo pareigos ir teisės neatlygintinai perduoti visų finansinių ir materialinių vertybių trečiajam asmeniui. Todėl atsakovas, perduodamas visas įmonės finansinės ir materialines vertybes, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto reikalavimą organizuoti bendrovės veiklą ir siekti jos tikslų įgyvendinimą, t.y. atliko neteisėtą veiksmą. 2008 m. balansą negalima laikyti tinkamu įrodymu, nes jis neatspindi realios bendrovės finansinės būklės. Be to, balanse esant prieštaringiems duomenims, jis negalėjo būti vertinamas kaip bendrovės apskaitos dokumentas, atspindintis įmonės finansinę būklę nurodytai datai. Nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovė visus 2008 m. vykdė ūkinę veiklą, nes A. P. teismo posėdyje paliudijo, kad įsigijo bendrovės akcijas 2008 m. spalio 15 d. ir nuo to laiko įmonės reikalais neužsiiminėjo, palikdamas bendrovės direktoriaus pareigas eiti atsakovą. Apelianto teigimu, jei bendrovė vykdė veiklą po 2007 m., ši veikla turėjo būti atvaizduota jos finansinės atskaitomybės dokumentuose, kurie turėjo būti pateikti bankroto administratoriui. Neįvykdžius šios pareigos, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasekoje bendrovei atsirado žala. Teismas nepagrįstai nenustatė žalos bendrovei padarymo fakto. Teismas didesnę įrodomąją vertę suteikęs atsakovo ir trečiojo asmens A. P. atstovo paaiškinimams, kad automobilis „Mercedes-Benz S500 buvo parduotas išsimokėtinai buvusiam įmonės darbuotojui I. Č., pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie paneigtų VĮ Regitra pažymoje, kuri laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, nurodytus duomenis, kad automobiliai Mercedes-Benz S500 ir Mazda 626 yra įregistruoti UAB „Transgoja“ vardu. Todėl, apelianto teigimu, turėtų būti laikoma įrodyta, jog dalį įmonės ilgalaikio turto sudaro du automobiliai, kurių vidutinė rinkos vertė 2008 m. kovo mėnesį buvo 45 900 Lt. Pagal 2007 m. balansą bendrovės 243 905 Lt gautinų sumų, 2 844 Lt atsargų ir išankstinių apmokėjimų bei 3 259 Lt pinigų ir jų ekvivalentų, t.y. viso 250 008 Lt, negalima nustatyti dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, t.y. turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visų dokumentų neperdavimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 3, b.l. 32-33). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

Pasirašius 2009 m. kovo 10 d. aktą – įsipareigojimą, įvyko realus bendrovės vadovų pasikeitimas. Be to, šiame akte nustatyta, kad bendrovės vadovas yra atšaukiamas, todėl pareiga tai užfiksuoti juridinių asmenų registre kilo būtent UAB „Transgoja“ savininkui A. P.. Tai jis ir įsipareigojo padaryti, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių šeimyninių aplinkybių jis to padaryti nespėjo, tai paliudijo ir teismo posėdyje. Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, jog perduodamas bendrovės dokumentus atsakovas padarė 418 330 Lt žalą, nes vien tik dokumentų perdavimas žalos nepadaro. Atsakovo teigimu, pas bendrovės savininką ir realų ūkinio subjekto valdytoją esantys dokumentai turėjo būti perduoti administratoriui to asmens, kuris juos turi. Todėl trečiasis asmuo A. P. ir turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Transgoja“ iškelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas R. M. įmonės vadovu (direktoriumi) buvo nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. balandžio 20 d. (iki bankroto bylos iškėlimo). Apeliantas reikalavimą atlyginti UAB „Transgoja“ padarytą turtinę žalą grindžia tuo, kad bankroto administratoriui neperduotas visas įmonės turtas bei dokumentai.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Siekiant išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Byloje dalyvaujantys asmenys inter alia atsakovas savo argumentus išsamiai yra išdėstę procesiniuose dokumentuose pateiktuose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas nenurodo detalizuojančių argumentų, kurie sudarytų pagrindą žodinio bylos nagrinėjimo reikalingumui, t. y. neįvardija, kokių aplinkybių ir dėl kokių priežasčių jis negali nurodyti savo procesiniame dokumente (atsiliepime į apeliacinį skundą), taip pat nenurodė, kokius konkrečius dokumentus ar kitus įrodymus jis norėtų, bet negalėjo pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundą ar iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos ir tai galėtų padaryti tik žodinio proceso metu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taigi, įmonė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to jai buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 str. 7 d.). Sprendžiant atsakovo, kaip buvusio UAB „Transgoja“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.) arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar įmonei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl apeliantas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėtų atsakovas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas buvusio vadovo veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad jis netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovo pareigas - neperdavė bankroto administratoriui UAB „Transgoja“ turto ir dokumentų, dėl ko įmonė patyrė 418 330 Lt žalą. Apeliantas padarytos žalos dydžiui nustatyti vadovavosi iš 2007 m. balanse nurodytos turto vertės minusavus lizinguoto turto, kuris grąžintas lizingo bendrovėms, likutinę vertę. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, teigia, kad 2008 m. spalio 15 d. akcininkui R. R. pardavus visas UAB „Transgoja“ akcijas A. P., jis 2009 m. kovo 10 d. pastarajam perdavė ir visą įmonėje buvusią dokumentaciją bei prašymą atleisti jį iš darbo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad įmonės dokumentai yra pas trečiąjį asmenį A. P., sprendė, jog už UAB „Transgoja“ bankroto administratoriui neperduotus dokumentus ir turtą bei dėl to atsiradusią žalą atsakovas nėra atsakingas. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka tik iš dalies.

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. spalio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi R. R. pardavė visas (100 proc.) jam priklausančias UAB „Transgoja“ akcijas trečiajam asmeniui A. P. (t. 2, b.l. 183). Tą pačią dieną pasirašytas ir aktas – įsipareigojimas, pagal kurį naujasis akcininkas perėmė visas finansines bei materialines vertybes ir įsipareigojo apie akcininkų pasikeitimą informuoti valstybės institucijas (t. 2, b.l. 181). Be to, aplinkybė, kad keitėsi įmonės akcininkai, konstatuota ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte (t. 2, b.l. 13). Atsakovas, 2009 m. kovo 5 d. priėmęs iš UAB „Transgoja“ buhalterės L. K. visą įmonės dokumentaciją (įmonės įstatus, finansinius balansus, banko suvestines, Sodros suvestines, VMI deklaracijas-suvestines, kasos knygą, pirkimų pardavimų žurnalus, darbo sutarčių registracijos žurnalą ir sutartis, darbo užmokesčio žurnalą ir kitą buhalterinę dokumentaciją), ją ir du įmonės antspaudus 2009 m. kovo 10 d. perdavė naujam akcininkui A. P. (t. 1, b.l. 59, 60). Šias aplinkybes patvirtina ne tik 2009 m. kovo 10 d. aktas – įsipareigojimas, bet ir pats trečiasis asmuo A. P., kuris paaiškino, kad nusipirkus įmonę, jam buvo perduota visa įmonės dokumentacija (t. 2, 84, 172-174, 199). Taigi, minėti įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovas dokumentus yra perdavęs įmonės akcininkui - trečiajam asmeniui A. P.. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas, realiai neturėdamas UAB „Transgoja“ dokumentų, jų perduoti bankroto administratoriui ir negalėjo. Kita vertus, iš dalies galima būtų sutikti ir su apelianto teiginiu, kad įmonės vadovas neturėjo pareigos perduoti įmonės dokumentus akcininkui. Tačiau įvertintina ir tai, kad medicininiai dokumentai iš esmės neabejotinai patvirtina, jog atsakovas nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo beveik visą laiką buvo nedarbingas (t. 1, b.l. 81-83), dokumentai akcininkui buvo perduoti dar prieš mėnesį iki bankroto bylos iškėlimo ir tuomet nebuvo aišku, ar bus ir kada bus iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovas, tokioje faktinėje situacijoje perduodamas dokumentus akcininkui, iš tikrųjų elgėsi neatsakingai ir būtent tai sąlygojo žalos atsiradimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aptartu aspektu taikyti civilinę atsakomybę atsakovui nėra pakankamo pagrindo.

Kaip minėta, apeliantas žalą kildina ne tik iš neteisėtų atsakovo veiksmų, pasireiškusių įmonės dokumentų bankroto administratoriui neperdavimu, bet ir įmonei priklaususio turto neperdavimu. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nėra atsakingas už žalą, atsiradusią neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto, tačiau teisėjų kolegija su tuo iš dalies nesutinka.

Byloje nustatyta, kad UAB „Transgoja“ turėjo dvi transporto priemones – „Mersedes Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ 2012 m. spalio 26 d. duomenimis šios transporto priemonės registruotos UAB „Transgoja“ vardu (t. 2, b.l. 151, 152). Tai, kad minėtos transporto priemonės priklausė UAB „Transgoja“ patvirtina ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktas (t. 2, b.l. 10). Kaip minėta, atsakovas 2009 m. kovo 10 d. aktu – įsipareigojimu UAB „Transgoja“ naujajam akcininkui A. P. perdavė visą įmonės dokumentaciją bei du antspaudus (t. 1, b.l. 60). Duomenų, kad A. P. būtų perduotas koks nors įmonei priklausantis materialusis turtas, nėra. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00042-09 apklaustas A. P., parodė, kad perdavus jam įmonės dokumentus, jokio įmonės turto (inter alia transporto priemonių) jam neperduota (t. 2, b.l. 172-174). Šias aplinkybes patvirtino ir minėtoje baudžiamojoje byloje apklausiamas atsakovas, teigdamas, kad grynojo turto A. P. neperdavė (t. 1, b.l. 101-103). Taigi, sutiktina su apeliantu, kad UAB „Transgoja“ finansinėje atskaitomybėje nurodyto įmonės ilgalaikio turto dalį sudarė minėtos transporto priemonės, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu neperdavus įmonei priklausiusio turto, neįvertino bylos aplinkybių visumos (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už žalą neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto, iš esmės grindė tuo, kad automobilis „Mersedes Benz S500“ parduotas išsimokėtinai buvusiam įmonės darbuotojui I. Č., o pardavimo dokumentai yra pas trečiąjį asmenį A. P.. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo paties nurodytą aplinkybę, kad ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00042-09 yra paskelbta automobilio „Mersedes Benz S500“ paieška, bei į VĮ „Regitra“ duomenis, kad tiek pastaroji, tiek kita transporto priemonė yra registruotos UAB „Transgoja“ vardu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2014 m. sausio 8 d. duomenimis automobilis „Mersedes Benz S500“ taip ir nerastas. Viešame registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 str.), o civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) bet kuriuo atveju lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad versija apie automobilio „Mersedes Benz S500“ pardavimą I. Č. net ir nebuvo nuosekli, ji atsirado tik bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu anksčiau savo paaiškinime administratoriui bei apklaustas ikiteisminiame tyrime atsakovas iš pradžių buvo nurodęs, jog apskritai nieko net nežinojęs nei apie vieną, nei apie kitą automobilį (t. 1, b.l. 58, 101-103). Kartu įvertinant tai, kad „Mersedes Benz S500“ iki šiol nėra perregistruotas kitų asmenų vardu ir, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimo, apskritai nesurastas (kaip ir minėtas I. Č.), tokia atsakovo versija yra ne tik neįrodyta, bet ir pakankamai abejotina iš viso. Tas pat pasakytina ir apie automobilį „Mazda 626“ – jis nėra nei perregistruotas, nei išregistruotas, nėra netgi jokių jo nurašymą patvirtinančių dokumentų.

Nustačius, kad UAB „Transgoja“ vardu buvo registruotos aukščiau minėtos dvi transporto priemonės bei konstatavus, kad joks materialusis turtas trečiajam asmeniui A. P. neperduotas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas kaip įmonės vadovas (direktorius) turėjo pareigą imtis priemonių nustatyti, tinkamai apskaityti bei išsaugoti įmonei priklausantį turtą. Be to, net ir tuo atveju, jei iki atsakovo darbo vadovu pradžios įmonės turto apskaita buvo netinkamai vedama, būtent jis turėjo pareigą imtis priemonių nustatyti ir tinkamai apskaityti bei išsaugoti įmonės turimą turtą. Atsakovui tinkamai nevykdant jam pavestų pareigų, konstatuotina, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir atsakingu asmeniu už įmonei priklausančio turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo, tyčia ar dėl aplaidumo neišsaugodamas bankroto administratoriui perduotino turto, nepateikdamas šio turto realizavimo ar jo panaudojimo įmonės interesais pagrindžiančių dokumentų, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą.

Dėl patirtos žalos dydžio

Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Apeliantas patirtos 418 330 Lt žalos dydžiui nustatyti vadovavosi balanso už 2007 metus duomenimis. Minėto balanso duomenimis UAB „Transgoja“ ilgalaikis materialusis turtas (minusavus lizinguoto turto, kuris grąžintas lizingo bendrovėms, vertę) sudarė 168 322 Lt, o trumpalaikis turtas – 250 008 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 2 844 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 243 905 Lt bei pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 259 Lt). Minėta, kad dėl įmonės dokumentų neperdavimo civilinė atsakomybė (dėl gautinų pagal 2007 m. balansą sumų priteisimo) atsakovo atžvilgiu netaikytina. Kito trumpalaikio turto vertė 2008 m. pradžiai nėra didelė (apie 6 000 Lt), dėl ko neatmestina, kad įmonės veikloje metų bėgyje atsargos ar piniginės lėšos galėjo būti panaudotos. Todėl byloje nesant duomenų, pagrindžiančių įmonės trumpalaikio turto neabejotiną buvimą bankroto bylos iškėlimo dienai, spręstinas UAB „Transgoja“ patirtos žalos dydis dėl neperduoto (netekto) ilgalaikio materialiojo turto vertės.

Iš byloje apelianto pateiktų pažymų dėl transporto priemonės vidutinės rinkos vertės matyti, kad automobilio „Mersedes Benz S500“ vidutinė rinkos vertė 2009 m. kovo mėnesį buvo 44 280 Lt (t. 2, b.l. 158), o transporto priemonės „Mazda 626“ – 1 620 Lt (t. 2, b.l. 159). Nesant kitų byloje pateiktų įrodymų, paneigiančių minėtų transporto priemonių vertes, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl atsakovo aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų UAB „Transgoja“ patyrė 45 900 Lt žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti (CK 2. 87 str. 7 d., 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, padarydamas įrodymais nepagrįstą išvadą dėl civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu netaikymo apskritai. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo R. M. 45 900 Lt žalos atlyginimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), 5 procentų metinės palūkanos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009 m. gruodžio 7 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

CPK 80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas ieškinys yra apmokamas žyminiu mokesčiu, kuris skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 1 377 Lt žyminis mokestis ir 15,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė PVM sąskaitą – faktūrą bei vietinio mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad jis patyrė 300 Lt turto (transporto priemonių) vertinimo išlaidų (t. 2, b.l. 160, 161). Ieškinys tenkinamas būtent dėl transporto priemonių vertės, todėl šios apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovo turtą 2 303 257 Lt sumai (t. 1, b.l. 33-34). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 45 900 Lt sumai, todėl atitinkamai keistinas ir laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Stenlita“ (juridinio asmens kodas 302584279) iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 900 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus litų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. M. valstybei 1 377 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 15,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pakeisti atsakovo R. M. atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sumažinant jį iki 45 900 Lt (keturiasdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų litų).

Sprendimo kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims bei Turto arešto registro tvarkytojui.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisAlvydas Poškus Kazys KailiūnasGintaras PečiulisAlvydas Poškus