Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-175-2014

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00499-2013-2

2014 m. gegužės 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir A. A., sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam L. J., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. V. ir O. Ž., jų atstovui advokatui Raimundui Jurkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio ir nuteistojo L. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. 6 (šešiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimas, bausmę paskiriant atlikti atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., L. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Nukentėjusiojo V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir jam iš L. J. priteista 588 Lt (penki šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai) turtinės ir 482 736 Lt (keturi šimtai aštuoniasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši litai) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios O. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant jai iš L. J. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš L. J. priteista 3 800 Lt (trys tūkstančiai aštuoni šimtai litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo V. V. ir 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) nukentėjusiosios O. Ž. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo du žmonės, o būtent: jis, 2013 m. liepos 3 d., apie 17.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) D, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusių pėsčiųjų – A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), jas parbloškė ir mirtinai sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo L. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ar teismo išvadų dėl L. J. kaltės ir jo padarytos veikos kvalifikacijos, jo apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, prašant nuteistajam skirti BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas L. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

Skiriant bausmes už nusikaltimus, susijusius transporto eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, teismas taip pat įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (pvz., nukentėjusių asmenų skaičius), kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, ar šis pažeidimas padarytas susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms), aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę – ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013).

L. J. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl įvykio pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. J. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuteistasis padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir mirtinai sužalojo per perėją ėjusias pėsčiąsias – motiną su mažamete dukra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. J. už BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis didesnis nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, šiuo atveju, nėra akivaizdžiai per švelni ar aiškiai neteisinga.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų. Bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos neatsargų pobūdį ir pasekmes, taip pat į nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nė vienai iš aplinkybių nesuteikiant išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Tuo tarpu prokuroras prašo paskirtąją bausmę griežtinti, vien tik atsižvelgiant į nuteistajam nepalankias aplinkybes, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, L. J. paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, todėl ją griežtinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo L. J. apeliacinio skundo

Apeliantas nesutinka su byloje pareikštų civilinių ieškinių dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems išsprendimu. Nuteistojo teigimu, teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo V. V. patikslintą civilinį ieškinį ir iš nuteistojo priteisęs 482 736 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, neišsamiai įvertino neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir suformuotos teisminės praktikos šios kategorijos bylose už analogiškas veikas. Aukštesnysis teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka ir konstatuoja, kad teismo V. V. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, taigi neteisingas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiojo V. V. civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 1 d. 4 p.).

Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).

Akivaizdu, šioje byloje to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad žuvusiųjų, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. žmonos ir dukros, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiojo dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, ką savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas atsižvelgė į L. J. padarytos žalos sukeltas pasekmes, o būtent į tai, kad nukentėjusiojo dviejų artimiausių žmonių – žmonos ir vienintelės dukros, mirtis sukėlė jam itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jo gyvenimą. Nustatant V. V. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir tai, kaip pasireiškė žalą padariusio asmens kaltė, taip pat buvo atsižvelgta ir į žuvusiųjų bei nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšio glaudumą. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad nuteistasis L. J. yra jauno amžiaus – nedirba, registruotas darbo biržoje, savo vardu registruoto turto neturi. Todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir vertinant realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, taip pat į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 Lt iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013), teisėjų kolegija priėjo išvados, kad nukentėjusiajam V. V. pirmosios instancijos teismo priteistas 482 736 Lt neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažinamas iki 200 000 Lt ir atitinkamai keičiamas nuosprendis šioje dalyje.

Apeliaciniame skunde L. J. taip pat nesutinka su neturtinės žalos priteisimu žuvusiosios L. V. seseriai O. Ž., kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno ne- įregistravęs santuokos (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.), kitiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) teisė į kompensaciją už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, nėra absoliuti. Tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka.

Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą nusikaltimu patirtos žalos atlyginimą. Tai išplaukia iš Konstitucijos 30 ir 109 str., juos detalizuojančių BPK 109–118 str., CK 6.250, 6.263, 6.283–285 ir kitų straipsnių. BPK 109 str. numato bendrą nuostatą, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pateikti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniame kodekse taip pat nėra numatyti kokie nors neturtinės žalos atlyginimo ribojimai subjektų atžvilgiu. CK 6.250 str. 2 d. numatyta bendra nuostata, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo atlyginama visais atvejais. CK 6.284 straipsnyje „Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą“ yra vardijami asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą gyvybės atėmimo atveju (asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties), tačiau, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-853/2007, ši norma nėra ribojanti, joje pateiktas artimųjų, galinčių pretenduoti į pinigus už neturtinę žalą, sąrašas nėra baigtinis. CK 6.283 str. „Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju“ nėra suformuluota jokių specialių (taip pat ir ribojančių) taisyklių dėl artimųjų (įskaitant brolius, seseris) neturtinės žalos, tad remiantis bendrąja 6.250 str. nuostata, jiems pinigai už neturtinę žalą gali būti priteisiami.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju seseris siejo artimi santykiai, jos ir jų šeimos dažnai bendravo, O. Ž. taip pat buvo žuvusiosios A. V. krikšto motina, kurias siejo glaudus ryšys. Teismas nuosprendyje pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 str. 5 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino L. J. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, ir juos tinkamai pritaikė. Teismas, visapusiškai įvertinęs nagrinėjamą situaciją, sumažino O. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį tik tuo pagrindu, kad jos ryšys su žuvusiosiomis nebuvo toks artimas kaip vyro ir tėvo. Akivaizdu, kad seserų ryšys negali prilygti vyro su žuvusiomis ryšiui, kai jie kartu gyveno, tačiau tai nereiškia, kad dėl to neturtinė žala seseriai iš viso neturi būti atlyginta. Aukštesniojo teismo vertinimu, priimtas sprendimas priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai O. Ž. atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką panašiose bylose, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo. Taigi nuteistojo apeliacinis skundas, prašant atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai O. Ž. atlyginimo, šioje dalyje atmestinas.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiesiems V. V. ir O. Ž. iš nuteistojo L. J. priteisė išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. V. ir O. Ž. turėjo papildomų išlaidų juos atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame bylos nagrinėjimo procese, atitinkamai – 1500 Lt ir 1500 Lt (t. 2, b. l. 147-148), ir teismo posėdžio metu prašė šias išlaidas išieškoti iš nuteistojo. Apeliacinius skundus šioje apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje yra padavęs nuteistasis L. J. ir prokuroras. Nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais byloje, todėl jie buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą ir atstovaujant juos apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nukentėjusiųjų turėtos advokato pagalbos išlaidos jiems turi būti apmokėtos. Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., 332 str.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Sumažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. priteistą nusikaltimu padarytą neturtinės žalos atlyginimą iki 200 000 Lt (dviejų šimtų tūkstančių litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. J. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. V. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų), O. Ž. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) už jiems suteiktą advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.