- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1526-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05902-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- A. A.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1526-538/2015
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-05902-2015-5) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.4.4.11.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., BKU „Švyturio taupomoji kasa“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė antstoliui A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2015-03-31 turto arešto akto Nr. S1-337595 2 p. „kiti su turto areštu susiję apribojimai“; panaikinti 2015-04-22 patvarkymą Nr. S1-341947. Nurodė, kad 2015-03-31 turto arešto akto Nr. S1-337595 reikalavimas pristatyti turimus ginklus į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos yra neįvykdomas, kadangi yra neįgalus, senatvės pensininkas, gyvena tik iš gaunamos pensijos ir neturi papildomų lėšų kelionei į Vilnių. Teigė, kad teismo sprendimą turi vykdyti antstolis, o ne skolininkas.
Suinteresuotas asmuo antstolis A. S., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-29 nutartimi skundo netenkino. Netenkino suinteresuoto asmens antstolio A. S. prašymo dėl baudos pareiškėjui A. A. skyrimo. Nurodė, kad tai, jog asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Norint nustatyti ginklų vertę, yra būtina pristatyti ginklus į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos, kad ekspertai nustatytų jų vertę ir apie tai informuotų antstolį. Pareiškėjo nurodytas skundo argumentas apie tai, kad teismo sprendimus vykdo antstoliai, todėl neva pats antstolis turėtų pristatyti pareiškėjui priklausančius areštuotus ginklus į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos yra nepagrįstas, kadangi antstolis negali paimti ginklų priverstinai iš skolininko ir pats pristatyti įvertinimui, nes neturi įstatymų numatytų leidimų ginklams gabenti ir naudotis. Atkreipė dėmesį, kad antstolis 2015-04-22 patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1-341947 išaiškino pareiškėjui, jog 2015-03-31 turto arešto aktu Nr. S1-337595 areštuotus ginklus yra galimybė pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK, esantį Jūros g. 1, Klaipėdoje, dėl to antstolio įpareigojimo pristatyti ginklus įvykdymas nesukels pareiškėjui papildomų išlaidų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nutartį panaikinti ir jo skundą tenkinti; antstoliui A. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą. Nurodo, kad turto arešto aktas surašytas 2015-03-31, tačiau jį gavo 2015-04-14. Yra neįgalus, senatvės pensininkas, turto arešto akte nenurodyta, kas finansuos jo kelionę į Vilnių, be to, teismo sprendimus vykdo antstoliai, o ne skolininkai. Antstolis pirmiau privalėjo pakeisti savo padėjėjos turto arešto aktą ir tik po to keisti turto arešto vykdymo tvarką. Antstolis neįvertino, kad jis dengia skolą BKU „Švyturio taupomoji kasa“ ir pagal CPK 663 straipsnio prasmę išieškojimas į areštuotą turtą yra negalimas. Antstolis neįvertino, kad pagal 2013-08-02 turto arešto aktą antstolė B. T. yra areštavusi 2015-03-31 turto arešto akte minimą ginklą ir jis yra įsipareigojęs šį ginklą saugoti. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolis, neturėdamas leidimo šaunamajam ginklui, negali pats įvykdyti teismo sprendimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis negali pristatyti ginklo nepagrįsti, ypatingai įvertinus, kad ginklą jam suteikta galimybė pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK. Mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, prašo pareiškėjui skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Nustatyta, kad antstolis A. S., vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-94-903/2015 dėl 4501,41 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos BKU „Švyturio taupomoji kasa“ naudai. 2015-03-31 turto arešto aktu Nr. S1-337595 antstolis areštavo skolininkui priklausančius ginklus(duomenys neskelbtini), įpareigojant juos pristatyti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos (vykd. b. l. 36-38). 2015-04-17 antstolio kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) skundas (vykd. b. l. 47). Antstolis 2015-04-22 patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1-341947 išaiškino pareiškėjui (skolininkui), jog 2015-03-31 turto arešto aktu Nr. S1-337595 areštuotus ginklus galima pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK, esantį Jūros g. 1, Klaipėdoje (vykd. b. l. 54).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Dėl antstolio veiksmų.
Apeliantas argumentuoja, kad yra neįgalus, senatvės pensininkas, turto arešto akte nenurodyta, kas finansuos jo kelionę į Vilnių, be to, teismo sprendimus vykdo antstoliai, o ne skolininkai.
Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
CPK 624 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 699 straipsnyje nustatyta, jog turtas išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti.
Kaip nustatyta, 2015-03-31 turto arešto aktu Nr. S1-337595 antstolis areštavo skolininkui priklausančius ginklus(duomenys neskelbtini), įpareigojant juos pristatyti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriame nurodė priežastis, dėl kurių jis negali pristatyti ginklų į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos. Antstolis 2015-04-22 patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1-341947 išaiškino pareiškėjui (skolininkui), jog 2015-03-31 turto arešto aktu Nr. S1-337595 areštuotus ginklus galima pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK, esantį Jūros g. 1, Klaipėdoje. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis pakankamai aiškiai išaiškino skolininkui, kokiu būdu galima įvykdyti antstolio patvarkymą, tai yra, išaiškino jam galimybę ginklus pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK. CPK 585 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad pareiškėjui priklausantys ginklai yra išimti iš apyvartos, juos turi realizuoti ne antstolis, o kitos institucijos, tai yra, ginklų fondas, kuris realizavęs ginklus pinigines lėšas perveda antstoliui, o šis pinigines lėšas paskirsto išieškotojams, taigi nepagrįstas apelianto argumentas, jog antstolis, įpareigodamas jį pristatyti ginklus atitinkamai institucijai, nesilaiko pareigos vykdyti teismo sprendimą.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiškėjo prašymas skirti antstoliui 5 792 eurų baudą, tiek antstolio prašymas skirti pareiškėjui baudą nepagrįsti.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taigi pareiškėjo skundo pateikimas, ar tai, kad antstolis skundą persiuntė teismui, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nėra duomenų kad pareiškėjas ar antstolis veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl prašymai skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmestini.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.