Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-1076-553/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-18
Bylos Nr.: e2A-1076-553/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00236-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: biudžetinės įstaigos Lietuvos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Transporto centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Olego transportas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1076-553/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00236-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kariuomenei dėl viešajame pirkime Nr. 542163 priimtų sprendimų, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Transporto centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Olego transportas“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti tiekėją pirkimo laimėtoju teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kautra“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės (toliau – Lietuvos kariuomenė) padalinio Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono skelbiamos apklausos būdu vykdomame viešajame pirkime „Keleivinio transporto nuoma su vairuotoju“ (toliau – Pirkimas) priimtus sprendimus dėl UAB „Transporto centras“ ir UAB „Olego transportas“ pasiūlymų atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo (UAB „Transporto centras“, o vėliau – UAB „Olego transportas“) nustatymo bei Pirkimo sutarties sudarymo; panaikinti iš neteisėtų sprendimų kylančius kitus procedūrinius sprendimus (jei tokių būtų), o tuo atveju, jeigu atsakovė jau sudarė Pirkimo sutartį – pripažinti tokią sutartį niekine; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Nurodė, kad ieškovė pateikė Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Perkančiajai organizacijai sudarius pasiūlymų eilę ir pirmosios vietos laimėtojai UAB „Transporto centras“ savo pateikto pasiūlymo atsisakius, laimėtoja buvo paskelbta antroje vietoje buvusi tiekėja UAB „Olego transportas“.

4. Juridinių asmenų duomenimis UAB „Transporto centras“ ir UAB „Olego transportas“ yra susiję subjektai per abi įmones kontroliuojančius akcininkus (šeimos narius) E. R. ir O. R., todėl turi realią galimybę keistis komerciškai jautria informacija bei derinti tarpusavyje veiksmus. E. ir O. R. yra UAB „Transporto centras“ ir UAB „Olego transportas“ akcininkai, kartu valdantys 70 proc. visų UAB „Transporto centras“ akcijų ir 76 proc. UAB „Olego transportas“ akcijų, o E. R. yra UAB „Olego transportas“ direktorius.

5. Perkančiosios organizacijos sprendimai dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo, nesant paneigtam UAB „Olego transportas“ ir UAB „Transporto centras“ veiksmų koordinavimui Pirkime, prieštarauja viešojo pirkimo skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principams ir sąžiningos konkurencijos principams. Perkančioji organizacija nesikreipė į susijusius ūkio subjektus, iš esmės nevertino jų sąsajų ir galimybės keistis jautria informacija. UAB „Transporto centras“ atsisakymo sudaryti sutartį aplinkybės ir nepamatuota atsisakymo rizika kelia dar daugiau pagrįstų abejonių dėl tokio pasiūlymo atsisakymo savarankiškumo. UAB „Olego transportas“ ir UAB „Transporto centras“ tarpusavio sąsajos turėjo įtakos jų pasiūlymų turiniui, nes mažesnę kainą pasiūliusi tiekėja UAB „Transporto centras“ atsisakė savo pasiūlymo UAB „Olego transportas“ naudai. Šių tiekėjų dalyvavimo pirkime aplinkybės objektyviai ir nuosekliai pagrindžia, kad šie susiję ūkio subjektai susitarė nesavarankiškai dalyvauti ir nesąžiningai konkuruoti pirkime. UAB „Olego transportas“ ir UAB „Transporto centras“ pasiūlymai turi būti vertinami kaip alternatyvūs, kas yra savarankiškas pagrindas atmesti UAB „Olego transportas“ ir UAB „Transporto centras“ pasiūlymus.

Šalies argumentai

6. Atsakovė Lietuvos kariuomenė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės priimti sprendimai nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų. Ieškovės siūlomas trečiųjų asmenų pašalinimo ir jų pasiūlymų atmetimo pagrindas vykdant mažos vertės pirkimus nėra įtvirtintas nei Pirkimo sąlygose, nei VPĮ, nei paremtas teisiniu reglamentavimu.

7. Perkančiajai organizacijai nevertinant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pirkimo dalyvio pašalinimo pagrindo, nėra ir kitų duomenų, pagrindžiančių trečiųjų asmenų neteisėto draudžiamo susitarimo egzistavimą. Atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti trečiuosius asmenis, kaip sudariusius draudžiamus susitarimus. Ieškovė alternatyvių pasiūlymų pateikimo institutą taiko ne pavienio tiekėjo keliems pateiktiems pasiūlymams, bet kelių tiekėjų pateiktiems pasiūlymams kaip vieno tiekėjo. VPĮ nereguliuoja tokios alternatyvių pasiūlymų pateikimo situacijos.

Šalies argumentai

8. Trečiasis asmuo UAB „Olego transportas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Olego transportas“ viešajame pirkime savo veiksmų nederino su kitomis bendrovėmis ir su UAB „Transporto centras“. Nesant įrodymų apie susijusių tiekėjų veiksmų derinimą, nėra pagrindo teigti, kad buvo priežastis perkančiajai organizacijai nurodytų tiekėjų pasiūlymus atmesti. UAB „Olego transportas“ pirkimo pasiūlymą rengė bendrovės darbuotojai, niekaip nesusiję su UAB „Transporto centras“. UAB „Olego transportas“ ginčo pirkime pateikė nepriklausomą, savarankišką pasiūlymą, kuriame rėmėsi savo pajėgumais. Vien tai, kad ūkio subjektai yra valdomi dalies tų pačių akcininkų, nedraudžia jiems dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime. UAB „Olego transportas“ pasiūlymas negali būti laikomas alternatyviu, nes pasiūlyme nurodytos kainos pagal įmonės valdomas transporto priemones ir siūlomos įmonės darbuotojų paslaugos. Sutikimo kitoms įmonėms dėl pajėgumų naudojimo nebuvo duota, todėl tokių siūlymų negalėjo būti kitų tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose. Nėra nustatytas ir pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumas ir (ar) vienodumas, o UAB „Olego transportas“ neturi galimybės susipažinti su UAB „Transporto centras“ pateiktais pirkimo dokumentais. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad tretieji asmenys yra taip susiję, jog jų veikla būtų bendrai nukreipta tam pačiam tikslui pasiekti. Perkančioji organizacija konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba bei atliko veiksmus, kurių metu nenustatė, kad UAB „Olego transportas“ būtų sudariusi susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime.

9. Trečiasis asmuo UAB „Transporto centras“ prašė civilinę bylą nutraukti; netenkinus pirmojo trečiojo asmens UAB „Transporto centras“ reikalavimo, ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Nurodė, kad trečiųjų asmenų veiksmų vertinimas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pašalinimo pagrindu prieštarautų viešųjų pirkimų teisiniam reglamentavimui, nes nei Pirkimo sąlygos, nei taikytinas teisinis reguliavimas nenumato ieškovės minimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pašalinimo pagrindo taikymo šiame pirkime. Tokiu atveju būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė Pirkimo dalyviams turi taikyti ir kitus netaikytinais nurodytus pašalinimo pagrindus. Be to, tai reikštų, kad atsakovė Pirkimo dalyvių atžvilgiu taikytų paslėptas sąlygas, o tai pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką perkančiosioms organizacijoms yra draudžiama. Ieškovės nurodyta teismų praktika šioje byloje netaikytina. Ieškinio reikalavimams pagrįsti įrodymų ieškovė nepateikė, tariamą veiksmų derinimą grindžia vien viešai prieinama informacija apie trečiųjų asmenų akcininkus. Visos kitos ieškovės nurodytos aplinkybės yra subjektyvus ir nepagrįstas ieškovės vertinimas.

11. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad Pirkimo dokumentuose nenurodžius VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo, tiekėjas negali būti pašalinamas iš Pirkimo procedūrų, pašalinimą grindžiant tuo, kad tiekėjas su kitais tiekėjais galimai yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame Pirkime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino atsakovės Lietuvos kariuomenės Pirkime priimtus sprendimus, kuriais buvo nuspręsta sudaryti pasiūlymų eilę (2021 m. balandžio 21 d. pranešimas Nr. 9405452) ir nuspręsta paslaugas įsigyti iš trečiojo asmens UAB „Olego transportas“ (2021 m. balandžio 23 d. pranešimas Nr. 9413468); įpareigojo atsakovę iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus bei nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtoją ginčo pirkime; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Transporto centras“ akcininkais yra E. R., ir O. R., turintys 70 proc. bendrovės akcijų. Be to, E. R., ir O. R. yra UAB „Olego transportas“ akcininkai, turintys 76 proc. bendrovės akcijų; E. R. kartu yra ir bendrovės vadovas. Taigi, E. R. ir O. R. turi absoliučią balsų daugumą įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, sudarančias galimybę daryti lemiamą įtaką tiekėjų UAB „Transporto centras“ ir UAB „Olego transportas“ veiklai, šių ūkio subjektų organų sprendimams ar personalo sudėčiai, vykdo tokią pačią veiklą. Teismas konstatavo, kad šios bendrovės yra tarpusavyje susiję ūkio subjektai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 3 straipsnio 18 dalies prasme, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „Transporto centras“ ir UAB „Olego transportas“ nėra ūkio subjektai, galintys savarankiškai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teismas pažymėjo, kad VPĮ nėra numatyta draudimo viešajame pirkime dalyvauti KĮ 3 straipsnio 18 dalyje nurodytiems susijusiems ūkio subjektams. Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakydama į atsakovo paklausimą, 2021 m. gegužės 11 d. elektroniniame laiške nurodė, jog tokie tiekėjai turi realiai ir sąžiningai konkuruoti, o perkančioji organizacija spręsti apie tiekėjų elgesį.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors VPĮ nedraudžia susijusiems tiekėjams dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime ir nenumato tiekėjų pareigos išviešinti informaciją apie pirkime dalyvaujančių tiekėjų tarpusavio sąsajas, tačiau nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, gavusi informacijos apie galimai susijusių asmenų teikiamus pasiūlymus ir jų elgesį pirkimo metu, prieš priimdama sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmusia tiekėja UAB „Olego transportas“, turėjo priimti sprendimą dėl UAB „Transporto centras“ ir UAB „Olego transportas“ veiksmų, t. y. užtikrinti, kad abu tiekėjai pirkime dalyvavo savarankiškai, elgėsi sąžiningai ir realiai konkuravo. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija atskirai nesikreipė į tiekėjus, prašydama paaiškinti jų tarpusavio ryšių reikšmę savarankiškam dalyvavimui pirkime ir nevertino jų elgesio.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Transporto centras“, dalyvaudama viešajame pirkime ir pateikdama pasiūlymą, įgijo prievolę sudaryti Pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiekėja UAB „Transporto centras“ Pirkime pateikė mažiausios kainos pasiūlymą ir šis pasiūlymas buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju, tačiau, pakvietus tiekėją sudaryti pirkimo sutartį, ji atsisakė teikti paslaugas, pasirašyti viešojo pirkimo sutartį ir pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties. Jokių įrodymų apie tai, jog atsisakymas buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis, kad toks atsisakymas atitinka viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūki subjektų įprastinę verslo praktiką, nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepateikė. Teismo vertinimu, UAB „Transporto centras“ elgesys vertintinas kaip neatsakingas, nes nusprendusi dalyvauti viešame pirkime ji pateikė pasiūlymą ir jo laiku neatšaukė. UAB „Transporto centras“ turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti pirkime, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį, todėl jos veiksmai tiek perkančiosios organizacijos, tiek ir ieškovės atžvilgiu buvo nesąžiningi.

16. Nors byloje ir nėra pateikta tiesioginių įrodymų apie tai, kad tretieji asmenys galbūt buvo sudarę susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją viešajame pirkime, jog trečiasis asmuo UAB „Olego transportas“ žinojo apie UAB „Transporto centras“ ketinimus laimėjimo atveju atsisakyti sudaryti sutartį, tačiau byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dėl nesąžiningų trečiojo asmens UAB „Transporto centras“ veiksmų buvo sudarytos sąlygos kitam, su ja susijusiam ūkio subjektui (trečiajam asmeniui UAB „Olego transportas“) dėl to gauti naudos – laimėti viešąjį pirkimą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija, nesivadovavusi pirkimo sąlygų 1.3 punktu ir nevertinusi trečiųjų asmenų elgesio viešajame pirkime, pasiremdama vien tik Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad viešajame pirkime teikdami atskirus pasiūlymus gali dalyvauti ir susiję ūkio subjektai, nepriėmusi sprendimų dėl trečiojo asmens UAB „Transporto centras“ nesąžiningo elgesio ir galimų susitarimų iškreipiančių konkurenciją sudarymo su susijusiu asmeniu UAB „Olego transportas“, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos kariuomenė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. gegužės 11 d. nurodė, kad konkretaus pašalinimo pagrindo pirkimo dokumentuose nenustačius, tiekėjams, kad ir atitinkant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą, perkančioji organizacija dėl šios priežasties tokių dalyvių pasiūlymų atmesti negali. Esant objektyvių duomenų apie galbūt nesąžiningą tiekėjų elgesį, turimus duomenis perkančioji organizacija gali persiųsti Konkurencijos tarybai.

17.2. Ieškovė nors ir pasirinko savo ieškinio teisiniu pagrindu laikyti VPĮ nustatytų principų pažeidimą, tačiau rėmėsi teisiškai reikšmingų faktų sudėtimi pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kai VPĮ principų pažeidimą ir ieškovė, ir teismas galiausiai konstatavo pasireiškus tuo, kad tretieji asmenys yra sudarę susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją Pirkime. Teismas tokiu atveju nors ir eksplicitiškai sprendime nurodė, kad nėra nagrinėjamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrindas ir atsakovės ginčo sprendimų panaikinimui šis pagrindas negali būti taikomas, tačiau iš esmės rėmėsi šiuo teisiniu pagrindu ir šio teisinio pagrindo sąlygų visuma, dėl ko tiekėjo pašalinimo instituto pagrindas dėl susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, buvo nepagrįstai suniveliuotas su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo principų institutu, taigi pagal griežtesnę teisinę sąlygą (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą), reikalaujančią mažesnio įrodomojo standarto, KAT vertino šalių elgesį Pirkime, taikydamas švelnesnę teisinę sąlygą (VPĮ 17 straipsnį), reikalaujančią didesnio įrodomojo standarto.

17.3. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus VPĮ redakcijai Nr. XIII-327 nebegali būti taikoma visa apimtimi. Atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir dėl to priėjo prie neteisingų išvadų, panaikindamas perkančiosios organizacijos ginčo sprendimus.

17.4. Teismas, taikydamas viešųjų pirkimų principus neapibrėžtu Pirkimo sąlygose ir VPĮ pirkimo procedūrų atveju, iš esmės prisiėmė įstatymų leidėjo vaidmenį, kai remdamasis viešųjų pirkimų principais pritaikė modifikuotą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pašalinimo pagrindo atvejį, kai, nors ir šiuo VPĮ teisiniu pagrindu nesiremiama, tačiau tokio teisinio pagrindo taikymo mechanizmas paremiamas kita teisės nuostata, o būtent – VPĮ 17 straipsniu. Nėra pagrindo konstatuoti tiekėjo pašalinimo pagrindų reglamentavimo omisijos mažos vertės pirkimuose, nes įstatymų leidėjas gana detaliai apibrėžė taikytinus mažos vertės pirkimams VPĮ straipsnius, dalis ir punktus, taigi išsamiai aprašė mažos vertės viešųjų pirkimų vykdymo tvarką. Kitoks aiškinimas suponuotų teismų teisę savo nuožiūra, neatsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, priskirti mažos vertės pirkimams VPĮ numatytus supaprastintų ir tarptautinės vertės pirkimų institutus, taip iš esmės VPĮ 25 straipsnio 2 dalies teisės normą padarant bereikšmę ir VPĮ taikymą - neprognozuojamą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Olego transportas“ prašo apeliacinį skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

18.1. Pirkimo sąlygos yra atitinkančios reikalavimus ir dėl jų nėra kilęs ginčas. Perkančiosios organizacijos sprendimai priimti nepažeidžiant pirkimo sąlygų bei VPĮ reikalavimų mažos vertės pirkimams. Visi pirkimo dokumentai pateikiami per CVP IS. Visi pateikti pasiūlymai buvo vertinami, t. y. nebuvo sudaromos dirbtinės kliūtys dalyvauti pirkime. Laimėtojas nustatytas mažiausios kainos principu. Vien tai, kad didesnę kainą pasiūlęs tiekėjas nurodo bendrųjų principų galimą pažeidimą, nenurodant konkrečių procedūrinių pažeidimų, negali būti laikoma pažeidimo prezumpcija.

18.2. Atsisakymas pasirašyti sutartį atitinka viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūkio subjektų įprastinę verslo praktiką. Ir pati ieškovė UAB „Kautra“, nustatytoje laimėtojų eilėje būdama pirma, yra atsisakiusi pasirašyti sutartį.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kautra“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Byloje esančių (ir neginčytų) aplinkybių visumą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pakankamą spręsti apie nesąžiningą susijusių trečiųjų asmenų susitarimą bei perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją pažeidimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad netirdama nesąžiningų trečiųjų asmenų veiksmų ir sudarydama Pirkimo sutartį perkančioji organizacija neužtikrino, jog abu tiekėjai pirkime dalyvautų savarankiškai, elgtųsi sąžiningai ir realiai konkuruotų.

19.2. Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių.

19.3. Ieškovė patikimais įrodymais bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) metodine medžiaga pagrindė, kad susijusių ūkio subjektų veiksmai neatitinka įprastos praktikos ir komercinės logikos, nėra objektyviai pagrįsti ir suteikia nesąžiningą pranašumą Pirkime. Atsakovei ir tretiesiems asmenims teko pareiga įrodyti, kad tokie trečiųjų asmenų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo objektyviai pagrįsti bei nepažeidžia įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų. Šią pareigą atsakovė ir tretieji asmenys vykdė netinkamai.

19.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 susiklostė analogiškos aplinkybės: pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas atitinkamas tiekėjo pašalinimo pagrindas, tačiau aplinkybių visuma leido spręsti apie susijusių tiekėjų antikonkurencinius veiksmus (susitarimą), todėl susijusiems ūkio subjektams neįrodžius priešingai, buvo konstatuotas viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Vien pašalinimo pagrindų įtvirtinimas ar neįtvirtinimas pirkimo sąlygose jokiu būdu nepaneigia viešųjų pirkimų principų svarbos. Nors Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje ir nėra pateikiama nuomonė specifiškai dėl viešųjų pirkimų principų reikšmės ir taikymo atitinkamoje situacijoje, tačiau teismas gali pats spręsti dėl bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, atsižvelgiant į bendruosius ir viešųjų pirkimų principus bei aukštesnių instancijų teismų suformuotą praktiką dėl šių principų taikymo.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Transporto centras“ prašo apeliacinį skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Susijusių asmenų dalyvavimas tame pačiame viešajame pirkime teikiant du atskirus pasiūlymus yra teisėtas veiksmas bei tiekėjo pasiūlymo atsisakymas pats savaime yra teisėtas veiksmas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog dvi teisėtos aplinkybės pačios savaime lėmė viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

20.2. Trečiajam asmeniui paaiškėjo, kad atsakovė Pirkimo sutarties vykdymo metu neapmokės dalies paslaugų išlaidų, t. y. paaiškėjo, jog atsakovė nemokės trečiajam asmeniui už kilometrus, kuriuos trečiojo asmens transporto priemonės nuvažiuos nuo transporto priemonių stovėjimo vietos iki paslaugų atsakovei teikimo pradžios vietos (ir atitinkamai sugrįžtant iki transporto priemonių stovėjimo vietos) – atsakovė atlygins tik kilometrus, kuriuos trečiojo asmens transporto priemonės nuvažiuos nuo paslaugų atsakovei teikimo pradžios vietos. Vienokiu arba kitokiu kainodaros būdu transporto nuvykimo ir parvykimo kaštai (nulinės ridos kaštai) tiekėjams įprastai yra kompensuojami, bet šiame ginčo Pirkime atsakovė nusprendė taikyti kitokią kainodarą, kurios reikšmingo skirtumo nuo įprastų atvejų, teikdamas pasiūlymą, trečiasis asmuo objektyviai nepastebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą.

23. VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.

24. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Įvertinus tai, kad ieškovė dalyvavo Pirkime, pateikė savo pasiūlymą, šis užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, iš esmės nėra ginčo dėl ieškovės tinkamumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą. Tačiau byloje kilo abejonių dėl antrosios tiekėjos teisinio suinteresuotumo sąlygos egzistavimo, t. y. ieškovės subjektinių teisių pažeidimo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė savo teises ir teisėtus interesus gina tiek dėl pradinio pirmosios vietos laimėtojo (kuris vėliau atsisakė sudaryti sutartį), tiek dėl antrosios vietos pasiūlymų vertinimo, kurio pasiūlymas vėliau pripažintas laimėjusiu. Pagal ieškovės argumentuojamą ieškinio dalyką ir pagrindą, perkančioji organizacija nurodytų tiekėjų negalėjo pripažinti laimėtojais, nes, anot ieškovės, jie nesąžiningai derino veiksmus viešajame pirkime ir duomenys apie tai buvo pateikti perkančiajai organizacijai.

28. Privalomo teisinio suinteresuotumo trūkumu paprastai pripažįstamos tokios situacijos, kai laimėtojų eilės galimas pakeitimas nesukeltų tiesioginių ar išvestinių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju patenkinus ieškovės reikalavimus, ji galėtų būti pripažinta Pirkimą laimėjusia ir turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir išvestinius sprendimus.

Dėl ginčo esmės ir apeliacinio skundo ribų peržengimo.

29. Ieškovė nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad perkančiosios organizacijos sprendimai dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo, nesant paneigtiems ieškovės duomenims apie UAB „Olego transportas“ ir UAB „Transporto centras“ neteisėtą veiksmų koordinavimą Pirkime, prieštarauja viešojo pirkimo skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, kad perkančioji organizacija, nepriėmusi sprendimų dėl trečiojo asmens UAB „Transporto centras“ nesąžiningo elgesio ir konkurenciją galimai iškreipiančių susitarimų sudarymo su susijusiu asmeniu UAB „Olego transportas“, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

31. Apeliantė nesutinka su šiuo sprendimu ir teigia, kad teismas taikė modifikuotą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pašalinimo pagrindo atvejį, kuomet, nesiremiant šiuo VPĮ teisiniu pagrindu, tokio teisinio pagrindo taikymo mechanizmas paremiamas kita teisės nuostata, o būtent – VPĮ 17 straipsniu.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, iš esmės sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė pareigos perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėjus dėl galbūt pažeistų viešojo pirkimo principų, kai pašalinimo pagrindus reguliuoja konkreti VPĮ norma ir pašalinimo pagrindai nėra numatyti Pirkimo sąlygose.

33. Kaip matyti iš bylos duomenų – ginčas šiuo atveju kilo mažos vertės pirkime (VPĮ 4 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pažymėjo išvadą teikianti institucija, šie pirkimai yra reguliuojami lanksčiau, netaikant dalies VPĮ reikalavimų arba paliekant juos perkančiosios organizacijos diskrecijai. Šio teisinio reguliavimo pamatas yra VPĮ 25 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas. Pirmiausia, teismas neatsižvelgė į mažos vertės pirkimų teisinio reguliavimo ypatumus šios bylos duomenų kontekste. Perkančiosios organizacijos pareiga įvertinti tiekėjų sąsajumą nagrinėjamu atveju pirmiausia kiltų iš VPĮ 25 straipsnio 2 dalies ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21.3.3.6 ir 21.3.5 papunkčių, kurie numato teisę perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų pašalinimo pagrindus ir atmesti pasiūlymą, nustačius, kad egzistuoja pirkimo sąlygose nustatytas pašalinimo pagrindas.

35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad kasacinio teismo praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kaip antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 ir 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, yra suformuota ankstesnio teisinio reguliavimo kontekste, todėl šia praktika, tiek, kiek reguliavimas iš esmės pakito, nebuvo pagrindo besąlygiškai vadovautis. Dėl šios priežasties glaustai dera aptarti aktualų teisinį reguliavimą ir jo genezę.

36. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, inter alia (be kita ko), jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų, Lietuvoje laikytina nauju tiekėjų pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindu jį vertinant buvusios įstatymo redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuriame buvo nustatytas tiekėjų pašalinimas dėl rimto profesinio pažeidimo, atžvilgiu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 44 punktą. Teismų praktika. 2018, 50, p. 195-214).

37. Viena vertus, anksčiau galiojęs reguliavimas nustatė gana griežtą pasiūlymų atmetimo dėl rimto profesinio pažeidimo – konkurencijos teisės akto pažeidimo modelį, pagal kurį būtinas ne tik kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų nustatytas konkurencijos taisyklių pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, tačiau kartu ir šio sprendimo įsiteisėjimas, kuris pagal teismų praktiką iš dalies prilygintas teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimui. Tokiu reguliavimu įtvirtintas apskųsto Konkurencijos tarybos nutarimo neigiamų padarinių viešųjų pirkimų santykiuose taikymo atidėjimas, inter alia, dėl sunkumų, galinčių iškilti, jei teismas įsiteisėjusiu sprendimu Konkurencijos tarybos nutarimą (ar atitinkamą jo dalį) panaikintų, o tiekėjo pasiūlymas jau būtų atmestas ir (ar) jam būtų uždrausta dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose. Tokia išvada atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje buvo spręsta dėl trečiųjų asmenų pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tikslingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-690/2018 26 punktą).

38. Šiuo aspektu egzistuoja ypatumas, kad buvusios VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas neapėmė visų galimų tiekėjų priešingų sąžiningai konkrecijai veiksmų viešuosiuose pirkimuose. Vienas iš ypatumų šiuo atveju yra tai, kad viešuosiuose pirkimuose pagal suformuotą teismų praktiką gali dalyvauti ir konkuruoti susiję ūkio subjektai. Situacijų, kai viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja tarpusavyje susiję ūkio subjektai, teisiniam vertinimui netaikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio, taip pat Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 50 punktą). Dėl šios priežasties susijusių ūkio subjektų dalyvavimo viešajame pirkime atveju pagal anksčiau pateiktą rimto profesinio pažeidimo pašalinimo pagrindo turinį, jis nebuvo aktualus, nes Konkurencijos taryba vieną ekonominį vienetą sudarančių juridinių asmenų veiksmų pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį netiria.

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pasiūlymų atmetimas dėl rimto profesinio pažeidimo nebuvo privalomas pašalinimo pagrindas, o perkančioji organizacija turėjo teisę (diskreciją) tokį pašalinimo pagrindą nustatyti pirkimo dokumentuose (galiojusio VPĮ 33 straipsnio 2 dalis). Šis pašalinimo pagrindas analogiškai galėjo būti taikomas ir mažos vertės pirkimuose (anksčiau galiojusios VPĮ redakcijos 85 straipsnio 1 dalis).

40. Taigi, lyginant su VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu, anksčiau galiojusios įstatymo redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas buvo kur kas siauresnis, nes apėmė tik Konkurencijos tarybos įsiteisėjusiais nutarimais pagal Konkurencijos įstatymą išnagrinėtus konkurencijai priešingus veiksmus ir jo taikymas priklausė nuo perkančiosios organizacijos diskrecijos, todėl praktikoje konkrečių teisės normų, užtikrinančių sąžiningos konkurencijos apsaugą, trūkumas buvo iš esmės užpildomas taikant bendruosius viešųjų pirkimų principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 68 punktą ir jame nurodytą praktiką).

41. Ankstesnio teisinio reguliavimo kontekste laikytina, kad vėliau sekęs šiai bylai aktualus teisinis reguliavimas, t. y. pirmiausia 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 57 straipsnio 4 dalies d punktas, sukonkretino sąžiningos konkurencijos apsaugos mechanizmą viešuosiuose pirkimuose. Ši Direktyvos 2014/24/ES nuostata buvo perkelta į nacionalinę teisę aktualios redakcijos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatant privalomą pašalinimo pagrindą ir iš pastarojo išplaukiančią pareigą perkančiajai organizacijai būti aktyviai ir stebėti bei tirti galimus konkurenciją iškreipiančius susitarimus jos vykdomame pirkime.

42. Vis tik, kaip nustatyta VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje, VPĮ 46 straipsnyje nustatyti privalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai gali būti netaikomi. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, pasinaudodama šia įstatymo suteikta diskrecija, Pirkime nusprendė pašalinimo pagrindų netaikyti – Pirkimo sąlygų 3.1 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija nenustato tiekėjo pašalinimo pagrindų, reikalavimų kvalifikacijai bei nereikalauja, kad tiekėjas laikytųsi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų.

43. Byloje ginčas kilo dėl to, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė duomenis apie pradinio Pirkimą laimėjusio tiekėjo ir antrąją vietą užėmusio tiekėjo (pirmajam tiekėjui pasitraukus iš pirkimo ir atsisakius sudaryti sutartį – pirmosios vietos) sąsajumą ir galbūt suderintus jų veiksmus, kuriais iškreipiama konkurencija Pirkime. Perkančioji organizacija ieškovės pateiktus duomenis atsisakė vertinti, nes Pirkimo sąlygose nenumatė tiekėjų pašalinimo pagrindų (žr. perkančiosios organizacijos atsakymą į ieškovės pretenziją ir atsikirtimus į ieškinio reikalavimus).

44. Šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys šiuo ginčo aspektu pasidalino į dvi kategoriškas pozicijas: pirmoji, kad vadovaujantis bendraisiais viešųjų pirkimų principais nurodytų tiekėjų pasiūlymai turėjo būti atmesti; antroji, kad nesant tiekėjų pašalinimo pagrindų perkančioji organizacija neturėjo teisės tiekėjų pašalinti ir / ar tirti galimus jų priešingus sąžiningai konkurencijai veiksmus.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo pritarti tiek pirmajai pozicijai, tiek iš dalies ir antrajai pozicijai.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmoji nurodyta ieškovės argumentuojama pozicija, kurią iš esmės palaikė ir pirmosios instancijos teismas, kad aptariamu atveju turėtų būti taikomi bendrieji VPĮ principai, nustatyti 17 straipsnyje, ir tuo pagrindu atmesti trečiųjų asmenų pasiūlymai, yra teisiškai ydinga, nes, kaip teisingai pažymi apeliantė, jų taikymas iš esmės sukuria lygiavertį efektą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktui, nors pastarojo perkančioji organizacija, pasinaudodama savo diskrecija, nusprendė netaikyti.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningos konkurencijos apsauga viešuosiuose pirkimuose jau įgijo pakankamą apibrėžtumą ir horizontalieji (išorės) interesų konfliktai jau negali būti sprendžiami taikant bendruosius viešųjų pirkimų principus. Pagal esamą teisinį reguliavimą horizontaliųjų (išorės) interesų konfliktų tyrimas ir tiekėjų pašalinimas tiesiogiai kyla iš VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto. Pakitusio teisinio reguliavimo kontekste turi būti vadovaujamasi aktualia teismų praktika, pagal kurią atitinkamos VPĮ normos yra konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška, todėl būtent jos pirmiausia turėtų būti taikytinos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčą. Tinkamas konkrečių VPĮ nuostatų taikymas kartu reiškia ir tinkamą viešųjų pirkimų principų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą, faktiškai taikant pagal įstatymą neprivalomą, Pirkimo sąlygose nenumatytą ir neišviešintą tiekėjo (-ų) pašalinimo atvejį būtų pažeistas skaidrumo principas ir sukurtas teisinis neapibrėžtumas dėl dviejų lygiagrečiai egzistuojančių tapačių pašalinimo pagrindų – vienas nustatytas tiesiogiai įstatyme, kitas kylantis iš bendrųjų viešųjų pirkimų principų, savo turiniu ir esme visiškai atitinkantis pirmiau nurodytąjį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra ydingas bendrųjų viešųjų pirkimų principų taikymas, nes bendrųjų įstatymo normų – viešųjų pirkimų principų (ar bendrųjų teisės principų) – taikymas, taip pat siekis užtikrinti viešąjį interesą nepateisina praktikos, kuria būtų akivaizdžiai nukrypstama nuo teisinio reguliavimo ir iškreipiama įstatymo leidėjo valia sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius (žr., pvz., mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

49. Šiuo atveju būtent tokia situacija byloje ir susiklostė, nes pirmosios instancijos teismas, pripažindamas VPĮ principų pažeidimą, iš esmės Pirkime įtvirtino neišviešintą tiekėjų pašalinimo pagrindą, nors įstatymų leidėjas suteikė perkančiosioms organizacijoms diskrecijos teisę nustatyti pašalinimo pagrindus (ar jų iš viso nenustatyti). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju buvo akivaizdžiai nukrypta nuo teisinio reguliavimo ir iškreipta įstatymo leidėjo valia suteikti perkančiosioms organizacijoms diskrecijos teisę dėl pašalinimo pagrindų nustatymo pirkimo sąlygose. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ji privalėjo nuosekliai laikytis savo paskelbtų Pirkimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 37 punktą. Teismų praktika. 2017, 47, p. 83-108).

50. Nepaisant to, teisėjų kolegija nagrinėju atveju neturi pagrindo ir visiškai pritarti antrajai pozicijai, t. y. apeliantės, išvadą teikiančios institucijos ir trečiųjų asmenų argumentams, kad perkančioji organizacija, nenumačiusi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto pašalinimo pagrindo ir turėdama duomenis apie galimą tiekėjų susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją Pirkime, vis tik priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad perkančioji organizacija turėjo diskreciją nenustatyti ginčui aktualaus tiekėjų pašalinimo pagrindo, privalu įvertinti tai, ar perkančiosios organizacijos jai suteiktos diskrecijos įgyvendinimas Pirkimo sąlygose buvo motyvuotas ir suderinamas su bendraisiais viešųjų pirkimų principais.

52. Įvertinus šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų antrosios pozicijos argumentus matyti, kad jais argumentuojamas toks VPĮ 25 straipsnio 2 dalies aiškinimas, kuriuo suteikiama absoliuti diskrecija perkančiajai organizacijai (ne)nustatyti pašalinimo pagrindų, motyvuojant tai mažesne mažos vertės pirkimų reikšme ir didesnio lankstumo poreikiu.

53. Teisėjų kolegija sutinka, kad mažos vertės pirkimai yra išskiriami iš tarptautinių pirkimų ir yra reguliuojami reikšmingai lanksčiau. Vis tik, nagrinėjamu klausimu pamatinės VPĮ nuostatos, įtvirtintos VPĮ 1 skyriuje, išlieka. Šios nuostatos be kita ko įgyvendina ir Direktyvą 2014/24/ES bei neįgyja kitokio turinio mažos vertės pirkimų atveju. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mažos vertės pirkimams galioja iš esmės tos pačios bendrosios viešųjų pirkimų nuostatos, kurių aiškinimo šaltinis yra ne tik nacionalinių teismų praktika, bet ir Direktyva 2014/24/ES bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika.

54. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nė vienas VPĮ aiškinimo šaltinis nagrinėjamu atveju neteikia pagrindo išvadai, kad išimties taikymas iš vieno pamatinių viešųjų pirkimų tikslų – sąžiningos tiekėjų konkurencijos – gali būti paliekamas absoliučiai perkančiosios organizacijos diskrecijai ar absoliuti diskrecija gali būti protingai pateisinama atsižvelgiant į mažos vertės pirkimų reguliavimo ypatumus, tikslus ar bendruosius viešųjų pirkimų principus.

55. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).

56. Sąžininga konkurencijos laisvė ne tik yra tiesiogiai iš Konstitucijos kylantis imperatyvas, bet kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, ji laikytina viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pamatu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (lot. tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 ir kt.).

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad išimtys iš sąžiningos konkurencijos laisvės turi būti nustatytos įstatymu, todėl įstatymų leidėjas VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje galėjo įtvirtinti sąžiningos konkurencijos ribojimus. Tuo labiau kad viešuosiuose pirkimuose sąžiningos konkurencijos laisvės imperatyvas atskirais atvejais ir neturi absoliutumo, t. y. iš jo gali būti daromos išimtys, kai, pavyzdžiui, visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 36 punktą. Teismų praktika. 2018, 50, p. 166-195).

58. Nagrinėjamu atveju pagal apeliantės, išvadą teikiančios institucijos ir trečiųjų asmenų argumentuojamą poziciją VPĮ 25 straipsnio 2 dalis ir Aprašo nuostatos suteikia perkančiajai organizacijai iš esmės neribotą laivę (ne)nustatyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo, kuriuo aptariamu atveju ir būtų užtikrinama sąžininga tiekėjų konkurencija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad Pirkimo sąlygomis nėra užtikrinama sąžininga tiekėjų konkurencija, atsižvelgiant į viešąjį interesą užtikrinti viešojo pirkimo tiekėjų sąžiningą varžymąsi, teismui ex officio privalu įvertinti, ar byloje susiklosčiusi situacija pagal perkančiosios organizacijos nustatytas Pirkimo sąlygas yra suderinama su Konstitucijos 46 straipsniu ir viešųjų pirkimų tikslais bei principais.

59. Atsižvelgusi į šalių pozicijas bei apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pranešė šalims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas.

60. Teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl potencialios legislatyvinės omisijos arba teisės spragos, kuri negali būti interpretuojama kaip legislatyvinė omisija, atsižvelgiant į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos, atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentuojamą poziciją VPĮ 25 straipsnio 2 dalies taikymas kartu su Aprašu lemtų, kad Pirkimo sąlygose atskirai nenumačius tiekėjų pašalinimo pagrindų tiekėjai gali sudaryti susitarimus su kitais tiekėjais, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir gali būti pripažinti Pirkimo laimėtojais, o perkančioji organizacija, net ir gavusi įtikinamų duomenų apie tokius susitarimus, neturėtų teisinio pagrindo tokio tiekėjo (-ų) pašalinti iš Pirkimo ar apskritai sąžiningai konkurencijai prieštaraujančių veiksmų tirti. Teisėjų kolegija taip pat pavedė išvadą teikiančiai institucijai nurodytu klausimu pateikti papildomą išvadą.

61. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, kad mažos vertės pirkimams yra taikoma lankstesnė tvarka, kadangi šie pirkimai dėl savo specifikos bei mažos vertės iš esmės nedaro įtakos ūkio subjektų varžymuisi bendrojoje Europos Sąjungos rinkoje. Taip pat, atsižvelgiant į minėtų pirkimų mažą vertę, valstybės gaunama nauda dėl paprastesnių pirkimo procedūrų ir šių procedūrų pagreitinimo (pvz., nustatant pirkimo vykdytojui diskreciją rinktis, ar jis taikys tam tikrus reikalavimus ar ne ir pan.) viršija žalą, kurią kartais gali lemti lankstesnė šių pirkimų vykdymo tvarka. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad tokios tvarkos nustatymu, inter alia, suteikta galimybe mažos vertės pirkimuose netaikyti tam tikrų reikalavimų (pvz. tiekėjų pašalinimo pagrindų, kvalifikacinių reikalavimų) yra pažeisti viešųjų pirkimų principai. Susiklosčius situacijai, kai neteisėtais tiekėjų susitarimais yra iškreipiama konkurencija, taikomi kituose (ne viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose) teisės aktuose įtvirtinti mechanizmai. Tokiu atveju atitinkamas poveikio priemones, pasitvirtinus faktui dėl neteisėto tiekėjų susitarimo, galėtų taikyti Konkurencijos taryba, kurios kompetencijos ribos apibrėžtos Konkurencijos įstatyme.

62. Trečiasis asmuo UAB „Olego transportas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo santykiai yra sureguliuoti įstatymu, ginčo sprendimui turi būti taikomos galiojančios įstatymo nuostatos ir nėra poreikio bei faktinio pagrindo peržengti ginčo ribas. Mano, kad nagrinėjamu atveju VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatos neriboja sąžiningos konkurencijos, todėl neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms.

63. Atsakovė Lietuvos kariuomenė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pats savaime konkurenciją iškreipiantis teisės pažeidimas nėra laikytinas reikšmingu konkrečiame pirkime, jeigu jis nebuvo padarytas dalyviams konkuruojant ir siekiant laimėti atliekamame pirkime, t. y. konkurencijos sąlygos turi būti iškreipiamos dalyviams dalyvaujant ir varžantis esamame, tame pačiame pirkime ir būtent dėl šio pirkimo. Pirkimo sąlygose nenurodžius pašalinimo pagrindo, įtvirtinto VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte, ir dėl to perkančiajai organizacijai negalint vertinti įtikinamų duomenų turinio kaip reikšmingo šalinant pirkimo dalyvį iš pirkimo procedūrų, galėtų būti teikiami neginčijami duomenys (pvz. įsigaliojęs įgaliotos institucijos sprendimas) apie sudarytus neteisėtus susitarimus atliekamame pirkime ar kitokio pobūdžio pažeidimus, kurie patys savaime taipogi nebūtų reikšmingi, jeigu vertinant juos iš viešojo pirkimo procedūrų nebūtų konstatuota, kad padarytas tiekėjo teisės pažeidimas atliekamame pirkime riboja sąžiningą tiekėjų varžymąsi ar užkerta kelią teisėtai atlikti viešojo pirkimo procedūras. Egzistuojantis teisinis reguliavimas pagal šiame ginče nustatytas aplinkybes nesukuria sąlygų nepaisyti Konstitucijoje nustatyto sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos imperatyvo, pažeisti VPĮ pagrindinius pirkimų principus ar yra su jais suderinamas. Esant aiškiam teisės pažeidimui, kuris būtų įrodytas patikimais įrodymais ir kuris darytų tiesioginę įtaką pirkimo procedūrų skaidrumui ar pirkimo dalyvių varžymuisi dėl pirkimo objekto, perkančioji organizacija turėtų pareigą vertinti pirkimo dalyvio veiksmus VPĮ teisės normų ir pagrindinių pirkimų principų atitikčiai, tačiau būtina atsižvelgti, kad toks pirkimo dalyvio veiksmų vertinimas negalėtų viršyti VPĮ perkančiajai organizacijai suteiktų teisių ir pareigų ribų (VPĮ neapibrėžia tokio vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūrų, kiek tai susiję su mažos vertės pirkime taikomais pirkimo sąlygose neaprašytais dalyvio pašalinimo pagrindais). Kitu atveju perkančiosios organizacijos sprendimai būtų pripažintini kaip neteisėti ir viršijantys VPĮ nustatytos diskrecijos ribas.

64. Ieškovė UAB „Kautra“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip teisingumą byloje vykdantis bendrosios kompetencijos teismas, gali pats taikyti egzistuojančią teisę (tiek sistemiškai taikant VPĮ, tiek aukštesnės galios teisės aktus, kaip antai Konstituciją, kuri yra tiesiogiai taikomas teisės aktas) ir taip užkardyti bet kokias galimybes panašiose situacijose klaidingai interpretuoti VPĮ nuostatas (teisminio precedento sukūrimas). Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas būtent ir priėmė sprendimą egzistuojančio reglamentavimo ribose, t. y. sistemiškai aiškindamas ir taikydamas VPĮ nuostatas. Toks teismo sprendimas atitinka esamą reglamentavimą ir užtikrina Konstitucinių vertybių apsaugą, o kartu ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (šiuo atveju – iš neteisėto trečiųjų asmenų veikimo negali kilti jiems palankios teisinės pasekmės – viešojo pirkimo sutartis). Ieškovės vertinimu, pašalinimo pagrindų netaikymo teisės įtvirtinimas mažos vertės pirkimų atveju savaime neturėtų būti vertinamas kaip prieštaravimas viešųjų pirkimų ar Konstitucijos imperatyvams. VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi perkančiosioms organizacijoms paliekama diskrecija pačioms įvertinti ir nuspręsti, ar konkretaus pirkimo atveju (ypač atsižvelgiant į perkamų prekių/paslaugų/darbų rinką) yra rizika, kad netaikius pašalinimo pagrindų, sutartis su tiekėju negalės būti sudaryta ir dėl to būtina iš anksto (vertinant pasiūlymus, o ne tik tuomet, kai paaiškėja tam tikros aplinkybės) tikrinti atitiktį pašalinimo pagrindams. Kita vertus, ši perkančiosioms organizacijos palikta diskrecija nepanaikina bendrosios pareigos užtikrinti viešojo pirkimo skaidrumą, tiekėjų lygiateisiškumą ir sąžiningą konkurenciją. Ieškovė nemato jokių teisinių kliūčių teismui savo procesinį sprendimą šioje byloje grįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sąžiningos konkurencijos imperatyvo įgyvendinimo viešuosiuose pirkimuose bei tiesiogiai taikyti Konstitucijos 46 straipsnį. Ieškovė nemato jokių objektyvių pagrindų teigti, kad dėl poreikio tiesiogiai pasiremti Konstitucija, pati VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostata turėtų būti vertinama kaip neatitinkanti Konstitucijos.

65. Trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Europos Sąjungai nustačius tokį viešųjų pirkimų reglamentavimo modelį, suteikiantį valstybėms narėms teisę vykdyti viešuosius pirkimus, nepatenkančius į tarptautinio pirkimo ribas, laisviau, laikytina, kad Lietuvos įstatymų leidėjo įtvirtinta mažos vertės pirkimų reglamentavimo tvarka yra teisėta ir neprieštarauja jokiems teisėms aktams ar principams, kt.

66. Įvertinusi šalių pozicijas dėl poreikio peržengti apeliacinio skundo ribas ir išvadą teikiančios institucijos papildomą išvadą, teisėjų kolegija 2021 m. spalio 5 d. dar kartą nustatė terminą šalims pateikti pozicijas dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo ir atsakovės nustatytų pirkimo sąlygų dėl pašalinimo pagrindų netaikymo (t. y. Pirkimo sąlygų 3.1 punkto) teisėtumo vertinimo iš esmės. Šalims taip pat buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos parengti pirkimo sąlygas įsivertinant, ar yra pagrindas nustatyti tokius pašalinimo pagrindus, kurie užtikrintų tiekėjų sąžiningą konkurenciją Pirkime, bei tai, ar ši diskrecija buvo tinkamai įgyvendinta.

67. Trečiasis asmuo UAB „Olego transportas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas perkančiosios organizacijos elgesį, nenurodė jo priešingumo teisei, kokias teisės normas atsakovas pažeidė tokiu savo elgesiu. Trečiojo asmens vertinimu, nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nes nėra privalomojo požymio – priešingumo teisei akivaizdumo. Trečiojo asmens teigimu, VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų netaikymo mažos vertės pirkimams yra suderinamas su nustatytais tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principais ir apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Perkančioji organizacija, nenustatydama pašalinimo pagrindų, vadovavosi įstatymu ir nei Lietuvos Respublikos VPĮ, nei kitų teisės aktų nuostatų nepažeidė. Diskrecijos teisės netinkamas įgyvendinimas gali būti grindžiamas tik konkrečių teisės normų pažeidimu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenurodo, koks teisės aktas ir kokia jo nuostata yra pažeisti. Net ir nurodžius galimai pažeistą teisės normą, turėtų būti vadovaujamasi specialiu teisiniu reguliavimu, o būtent VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

68. Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vertybinės principinės nuostatos ir kriterijai turi būti nustatyti VPĮ ir kituose teisės aktuose ir šie negali būti nustatomi teismų, remiantis vien Konstitucinės teisės nuostatų interpretacija ir teisės spragų užpildymu. Tokių vertybinių nuostatų VPĮ ir kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nesant, šios negali būti ir taikomos užpildant jų turinį kitų teisės normų prasme, kitu atveju tai reikštų teisiškai neribotą diskrecijos taikymą, nepagrįstą jokiais aiškiai išreikštais teisės reikalavimais, išskyrus abejotinu netiesioginiu teisės normų sąryšiu ir iš to išplaukiančiu tokio intelektinio rezultato taikymu. Tokiu atveju galėtų būti pateisinamas bet koks norimas teisės normų veikimo mechanizmas, netgi neįtvirtintas teisės aktuose. Toks teisinių santykių reguliavimas būtų visiškai nenuspėjamas ir priklausytų nuo teisinius santykius koreguojančio subjekto neribotos vienasmenės valios, eliminuojant kito subjekto teisės aktuose turimas teises ir pareigas, taigi būtų neteisėtas. Perkančioji organizacija parengė Pirkimo sąlygas, laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, privalomų organizuojant mažos vertės pirkimą, ieškovė ir kiti pirkimo dalyviai pirkimo procedūrų metu nereiškė ir neteikė pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų turinio neišsamumo ar jų stokos, neteikė duomenų, jog patvirtintos pirkimo sąlygos pažeistų pirkimo dalyvių teises ar interesus, ribotų jų galimybę pateikti pasiūlymus ar neužtikrintų Pirkimo procedūrų skaidrumo, neužtikrintų sąžiningos konkurencijos.

69. Ieškovė UAB „Kautra“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pašalinimo pagrindo netaikymas jokiu būdu nereiškia leidimo (galimybės) Pirkime tiekėjams sudaryti konkurenciją iškreipiančius susitarimus, kaip kad klaidingai argumentuoja atsakovė (tokia pozicija nesuderinama su VPĮ principais). Tiesiog perkančiajai organizacijai, kuri pirkime netaiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo, tenka konkurenciją iškreipiančio susitarimo ir dėl to neteisėto pirkimo rezultato rizika. Ji šią riziką privalo prisiimti ir spręsti dėl iš to kilusių pasekmių, o ne jas ignoruoti.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ir dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas, nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas ex officio peržengti apeliacinio skundo ribas ir vertinti Pirkimo sąlygų 3.1 punkto teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į nemotyvuotą tokios sąlygos nustatymą ir akivaizdų priešingumą teisei.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei argumentuojama trečiojo asmens UAB „Olego transportas“ rašytiniuose paaiškinimuose, teismo pranešime apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas neturi būti konstatuojamas pirkimo sąlygų priešingumas teisei, o šalys tik informuotinos apie pagrindus, su kuriais teisėjų kolegija sieja poreikį peržengti apeliacinio skundo ribas. Tik suteikus šalims galimybę pasisakyti dėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir įvertinus šalių pozicijas yra sprendžiama dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo (CPK 8 straipsnis).

72. Nagrinėjamu atveju priešingumo teisei akivaizdumo kriterijus taip pat yra tenkinamas. Pirkimo sąlygų 3.1 punktas akivaizdžiai pažeidžia sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) ir yra priimtas vadovaujantis teisiškai ydingu VPĮ 25 straipsnio 2 dalies aiškinimu. Šią išvadą patvirtina toliau nurodomi motyvai.

73. Teisėjų kolegija kritiškai vertina išvadą teikiančios institucijos išvadą, kad susiklosčius situacijai, kai susiję tiekėjai veikia ne savarankiškai ir yra iškreipiama konkurencija, mažos vertės pirkimuose sąžiningą konkurenciją užtikrina kituose (ne viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose) teisės aktuose įtvirtinti mechanizmai, t. y. atitinkamas poveikio priemones, pasitvirtinus faktui dėl neteisėto tiekėjų susitarimo, galėtų taikyti Konkurencijos taryba, kurios kompetencijos ribos apibrėžtos Konkurencijos įstatyme.

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas konkurencijos teisės pažeidimas (pvz. tiekėjų draudžiamas susitarimas, vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų) ir šiuos duomenis perkančioji organizacija galėtų pateikti Konkurencijos tarybai, tai nepakeistų situacijos, kad aptariamu atveju pagal perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygas ir jų taikymą draudžiamą susitarimą sudaręs tiekėjas vis viena galėtų būti pripažintas pirkimo laimėtoju, kadangi tiek susijusių tiekėjų nesavarankiškas dalyvavimas pirkime, tiek nesusijusių tiekėjų sudarytas draudžiamas susitarimas patenka į tą pačią VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo sritį. Be to, vien duomenų pateikimas Konkurencijos tarybai savaime nereiškia, kad bus pradėtas tyrimas – pastaroji turi teisę atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas).

75. Nagrinėjamu atveju net ir šis išvadą teikiančios institucijos nurodytas mechanizmas būtų bereikšmis, nes tretieji asmenys pagal bylos duomenis yra susijusios įmonės (taip vadinamos seserinės įmonės), o tai lemia jau anksčiau nurodytus svarbius konkurencijos teisės taikymo ypatumus.

76. Ginčo nėra, kad E. ir O. R. yra UAB „Transporto centras“ ir UAB „Olego transportas“ akcininkai, kartu valdantys 70 proc. visų UAB „Transporto centras“ akcijų ir 76 proc. UAB „Olego transportas“ akcijų, o E. R. yra UAB „Olego transportas“ direktorius. Tai rodo, kad tretieji asmenys yra susijusios įmonės (taip vadinamos seserinės įmonės), nes jų strateginiai sprendimai yra priimami tų pačių asmenų, kurie pagal turimą akcijų kiekį gali daryti lemiamą įtaką abiejų trečiųjų asmenų veiklai. Kaip buvo nurodyta ir 2021 m. spalio 5 d. nutartyje, konstatavus, kad juridiniai asmenys yra tarpusavyje susiję, teisiniam vertinimui netaikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio nuostatos ir atitinkamai Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos (nutarties 38 punktas). Taigi, pasitvirtinus faktui, kad tretieji asmenys yra susiję ir sudaro vieną ekonominį vienetą, tai reikštų, jog šie tiekėjai apskritai tarpusavyje nekonkuruoja, taigi ir negali sudaryti draudžiamo susitarimo, kurį tirtų Konkurencijos taryba.

77. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustatyta, kad susijusių ūkio subjektų galbūt nesavarankiškas veikimas Pirkime nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamas kituose teisės aktuose nustatytais sąžiningos konkurencijos apsaugos mechanizmais.

78. Kaip minėta, iš perkančiosios organizacijos pozicijos akivaizdu, kad pastarosios vertinimu VPĮ 25 straipsnio 2 dalis suteikia jai iš esmės absoliučią diskreciją (ne)nustatyti tiekėjų pašalinimo pagrindus. Šiuo atveju, net tiesiogiai suteikus galimybę perkančiajai organizacijai pateikti paaiškinimus dėl jai suteiktos diskrecijos įgyvendinimo teisėtumo, nebuvo pateikta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių perkančioji organizacija nusprendė neįtraukti pagrindo, įtvirtinto VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte (žr. perkančiosios organizacijos 2021 m. spalio 19 d. nuomonę dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo). Taigi, nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, kad pašalinimo pagrindai Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti perkančiosios organizacijos nuožiūra, tačiau šis diskrecijos įgyvendinimas yra nemotyvuotas.

79. Teisėjų kolegija sutinka, kad perkančioji organizacija VPĮ 25 straipsnio 2 dalies ir Aprašo pagrindu turi diskrecijos teisę spręsti dėl pašalinimo pagrindų. Vis tik, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos visų procedūrų metu privalo vadovautis viešojo pirkimo principais, taip pat veikti sąžiningai ir objektyviai, o neribota perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė yra nesuderinama su šiais imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Šiuo atveju nurodyta vis dar aktuali teismų praktika reiškia, kad perkančiosios organizacijos sprendimas Pirkimo sąlygose nenustatyti pašalinimo pagrindų turi būti motyvuotas objektyviais kriterijais – rengdama Pirkimo sąlygas perkančioji organizacija turi ne tik įvertinti turimą diskrecijos teisę, bet ir tai, ar diskrecijos įgyvendinimas bus suderinamas su viešojo pirkimo principais, taip pat jos pareiga veikti sąžiningai ir objektyviai.

80. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė, išvadą teikianti institucija ir tretieji asmenys apskritai iš esmės ignoruoja sąžiningos konkurencijos užtikrinimo viešajame pirkime reikalavimą. Net ir lanksčiau reguliuodamas mažos vertės pirkimus, įstatymų leidėjas VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi nenustatė besąlygiškos išimties iš sąžiningos konkurencijos apsaugos. Dėl šios priežasties VPĮ 25 straipsnio 2 dalis neteikia perkančiajai organizacijai pagrindo išvadai apie jai suteikiamą absoliučią diskreciją. Pažymėtina, kad ir Aprašas tiesiogiai nustato, jog pirkimai turi būti atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, o perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, turi siekti racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, bei užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis (Aprašo 6 punktas). Šie reikalavimai mažos vertės viešajame pirkime visų pirma yra įgyvendinami nustatant atitinkamas pirkimo sąlygas.

81. Šiuo aspektu suteikta diskrecija nustatyti ar nenustatyti ginčui aktualaus pašalinimo pagrindo, kuris užtikina sąžiningą tiekėjų konkurenciją, reiškia aplinkybių, kurios sudaro objektyvų pagrindą nukrypti nuo sąžiningos konkurencijos laisvės jos vykdomame viešajame pirkime, įvertinimą. Perkančiosios organizacijos, įvertinusios pirkimo objektą, jo įsigijimo skubą bei viešąjį interesą (tiek visuomenės interesą tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi) ir kitus svarbius su pirkimu susijusius aspektus, gali spręsti, kokios pirkimų sąlygos (nagrinėjamu atveju – pašalinimo pagrindai) užtikrins Pirkime viešųjų pirkimų principų laikymąsi bei pasieks viešojo pirkimo tikslus. Būtent tai ir sudaro perkančiosioms organizacijoms suteiktos diskrecijos spręsti dėl pašalinimo pagrindų nustatymo turinį.

82. Šiuo aspektu muttatis mutandis galima daryti paralelę ir su viešojo pirkimo sutarties išsaugojimo praktika bei atvejus, kuomet pirkimo objekto poreikis yra iškeliamas prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 166-195).

83. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 3.1 punkto taikymas suponuoja, kad jeigu ieškovės nurodytos aplinkybės apie trečiųjų asmenų suderintus veiksmus pasitvirtintų, būtų akivaizdžiai pažeista sąžininga tiekėjų konkurencija Pirkime, o perkančioji organizacija neturėtų pagrindo pateiktus įrodymus ištirti ir, pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, pašalinti tiekėjus. Kaip nurodyta anksčiau, objektyvaus pagrindo perkančiajai organizacijai daryti išimtį iš sąžiningos konkurencijos laisvės šiuo atveju nenustatyta.

84. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygose atsisakydama taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą pašalinimo pagrindą, netinkamai naudojosi savo diskrecijos teise, nemotyvavo priežasčių, dėl kurių buvo nenustatytas tiekėjų sąžiningą konkurenciją užtikrinantis pašalinimo pagrindas ir faktiškai Pirkime nebuvo užtikrinama sąžininga tiekėjų konkurencija. Taigi, perkančioji organizacija nesilaikė atidumo ir rūpestingumo pareigų rengiant Pirkimo sąlygas ir vykdant viešąjį pirkimą (CPK 185 straipsnis).

85. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija Pirkimo sąlygų 3.1 punktą ex officio pripažįsta neteisėtu ir nutraukia Pirkimo procedūras, nes viešojo pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015; 2017 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017).

86. Kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nes ji bet kokiu atveju būtų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sąžiningos konkurencijos iškraipymo sąlygomis (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškinio reikalavimai yra atmestini visa apimtimi.

87. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo plačiau pasisakyti dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo viešajame pirkime savarankiškumo ir jų galbūt koordinuotų veiksmų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime. Kadangi perkančioji organizacija dėl neteisėtomis pripažintų Pirkimo sąlygų negalėjo užtikrinti sąžiningos tiekėjų konkurencijos, tiekėjų sąžiningos konkurencijos pažeidimo fakto nagrinėjimas šiuo atveju netenka prasmės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

88. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris negali būti paliekamas galioti, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Pirkimo sąlygų 3.1 punktas pripažintinas neteisėtu, viešojo pirkimo procedūros nutraukiamos, o ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 423⁸ straipsnis).

89. Panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir priėmus naują sprendimą, turi būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

90. Teisėjų kolegija šioje byloje atsižvelgusi į tai, kad procesinis sprendimas byloje buvo priimtas pagrindais, kurie buvo nustatyti teismui išėjus už apeliacinio skundo ribų, o Pirkimas yra nutraukiamas, daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

91. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi procesinis sprendimas kitais pagrindais ir nebuvo nulemtas bylos šalių procesinių pozicijų – ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo įstatyme nustatyta tvarka, o kitos šalies ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinės pozicijos buvo grindžiamos neteisėtomis pripažintomis Pirkimo sąlygomis. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo spręsti, kad kuri nors iš bylos šalių pagal priežasties teoriją įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir tenka jas patyrusioms šalims (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

92. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į šioje byloje priimtą procesinį sprendimą, 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atmesti.

Pripažinti Pirkimo sąlygų 3.1 punktą neteisėtu ir nutraukti Lietuvos kariuomenės padalinio Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono skelbiamos apklausos būdu vykdomo viešojo pirkimo Nr. 542163 „Keleivinio transporto nuoma su vairuotoju“ procedūras.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjos Dalia KačinskienėVilija MikuckienėAldona Tilindienė