- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 2-60-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01023-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- B. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, UAB „Gelvora“, UAB „4finance“, SIA B2Kapital, Uždaroji akcinė bendrovė "GELVORA", Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB 4finance"
- Atsakovas
- V. N.
- Advokatai
- Audronė Mikalauskienė, Irmantas Tumas
Institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Montrimienei,
Nedalyvaujant trečiųjų asmenų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, UAB „Gelvora“, UAB „4finance“, SIA B2Kapital, Valstybinės ligonių kasos atstovams, D. B.,
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovui V. N., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, SIA B2Kapital, Valstybinei ligonių kasai bei D. B., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jo atstovė prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – N. Taip pat ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. N., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei pavesti šias lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. kovo 1 d. už 26 mėnesius 4420 EUR. Pinigines prievoles kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Legal Balance“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Pinigines prievoles kreditoriams UAB „Gelvora“ ir D. B., UAB „4finance“, SIA B2Kapital, Valstybinei ligonių kasai pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesirūpino šeima, meluodavo, nenorėdavo bendrauti su ieškove. Šalys susituokė atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę pavardę. Nepilnamečio sūnaus K. N. gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su ja, kadangi sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ja. Jų tarpusavio ryšys yra artimas. Tam neprieštarauja ir atsakovas. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 170 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio sūnaus poreikiai maistui yra apie 100 EUR, mokestis už darželį -10 EUR, higienos priemonėms - 20-30 EUR, rūbams, avalynei 50 EUR, vitaminams – 20 EUR, žaislams, knygelėms apie 30 EUR. Vaistams išleidžiama apie 30 EUR. Praėjusio metų gruodžio ir sausio mėnesiais vaiko vaistams išleido apie 100 EUR, kadangi vaikas sirgo ir buvo reikalingi vaistai. Būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti ieškovė išleidžia apie 340 EUR kiekvieną mėnesį. Ieškovė šiuo metu gyvena pas savo tėvus. Kiekvieną mėnesį ji prisideda prie apmokėjimo už suvartotą elektros kainą ir tai sudaro apie 40 EUR. Ieškovė gauna išmoką už vaiką. Be to, ji šiuo metu dirba ir jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 150-200 EUR. Ji dirba tik dvi valandas per dieną, kadangi ji turi autobusu atvažiuoti į darbą, nuvesti vaiką į darželį ir po to autobusu turi grįžti į namus. Ieškovė automobilio nevairuoja. Autobusas vyksta tris kartus į dieną ir ji turi suspėti laiku pasiimti vaiką iš darželio ir grįžti į namus. Atsakovas gera valia išlaikymo vaikui nemoka. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė prašo priteisti po 170 EUR nuo 2017 m. sausio 1 d. Ieškovė atsakovo tėvų namuose gyveno iki 2016 m. gruodžio mėnesio. Ieškovei teko išsikelti į moterų krizių namus, esančius Panevėžyje. Nuo šio laikotarpio ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Santuokos metu jie nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo. Mano, kad prievolės kreditoriams turėtų būti pripažįstamos kiekvieno iš jų asmeninės, atsižvelgiant į tai, kieno ši prievolė yra. Jos asmeninėmis prievolėmis prašo pripažinti prievoles kreditoriams - D. B., UAB „Gelvora“, UAB „4finance“, SIA B2Kapital, Valstybinei ligonių kasai. Prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai ir UAB „Legal Balance“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu mažinti išlaikymo dydį. Neprieštarauja, kad išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas būtų išdėstytas vieneriems metams.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo. Tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalių santuoka buvo sudaryta atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę ir ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas atliks laisvės atėmimo bausmę. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus K. N. gyvenamoji vietą būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas nesutinka su prašomu išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimą atsakovas sutinka, kad būtų skaičiuoja po 100 EUR, tačiau prašo atidėti įsiskolinimo mokėjimą dviem metams , t.y. iki to laiko kai jis atliks laisvės atėmimo bausmę 2022 m. spalio 27 d. Atsakovas laisvės atėmimo vietoje dirba ir gauna 50 EUR dydžio darbo užmokesčio. Priteisto išlaikymo mokėjimą, atsakovas taip pat prašo atidėti dviem metams iki jis atliks laisvės atėmimo bausmę. Dėl prievolių kreditoriams pripažinimo asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis pripažinimo - neprieštarauja.
Tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, UAB „Legal Balance“, UAB „4finance“, SIA B2Kapital, Valstybinės ligonių kasos atstovai ir trečiasis asmuo - D. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretieji asmenys informuoti tinkamai.
Atsiliepimas
UAB „Legal Balance“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo bei prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog neprieštarauja pateiktam ieškiniui ir sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, jog ieškovės B. N. skola yra atlyginta.
SIA „B2Kapital“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad SIA „B2Kapital“ remiantis 2016 m. lapkričio 28 d. skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartimi įgijo kreditoriaus UAB „IPF Digital Lietuva“ reikalavimo teisę pagal 2015-03-14 vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp Credit24 ir V. N.. Taip pat SIA „B2Kapital“ remiantis 2016-12-22 skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp Provident Polska S.A, įgijo reikalavimo teisę pagal 2015-04-29 vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp Provident Polska S.A. ir atsakovo. Atsakovo pasirašytos vartojimo kredito sutartys yra atsiradusios šalims esant santuokoje ir turėtų būti laikomos solidariomis sutuoktinių prievolėmis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio K. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaikas nuo gimimo gyvena su mama, yra jos išlaikomas. Jų tarpusavio santykiai yra artimi. Vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Mano, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas po 170 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, užtikrins minimaliausius ir būtiniausius vaiko poreikius. Neprieštarauja, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. N. ir B. N. susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 591. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. N..
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas, taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešintis savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu, tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Šalys, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, tai yra privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesirūpino šeima, išsiskyrė šalių požiūriai į vertybes, santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą ir pan. Atsakovas dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja, tačiau nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Vertinant šalių ir jų atstovų paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, šalių išreikštas pozicijas procesiniuose dokumentuose, teismo nuomone, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas laiko skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą ir nebenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Pažymėtina, kad šalys susituokė atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl jau santuokos sudarymo metu buvo akivaizdu, kad šalys gyvens atskirai ir turės išmokti derinti tarpusavyje gyvenimą kartu, vienai iš šalių atliekant laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nesutapo ieškovės ir atsakovo požiūris į bendro ūkio kūrimą, jų tarpusavio santykius ir pan. Šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( Civilinio kodekso 3.61 straipsnis). Po santuokos nutraukimo ieškovei B. N. paliekama pavardė - N., o atsakovui V. N. – N.. Byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl išlaikymas nepriteisiamas. Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl turto padalinimo klausimas - nesprendžiamas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo
Šalys turi nepilnametį sūnų K. N., gim. (duomenys neskelbtini). CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas ( CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas ( CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus ir į jo norą ( CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionaliniu ir tarptautinių teisės aktų garantuojamų prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad sprendžianti visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).
Spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privaloma atsižvelgti į 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, tai yra sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išaiškinant ir nustatant vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrinti iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo , auklėjimo ir vystymosi sąlygas ( įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr.A-35, Teismų praktika.2002,17).
Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, jų tarpusavio santykiai yra patvarūs ir tvirti, todėl nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove. Tam iš esmės neprieštarauja atsakovas. Nepilnamečio K. N. gyvenamoji vieta nustatoma su mama B. N..
Šalys bylos nagrinėjimo metu neprašė nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bendravimo tvarka nenustatoma.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoto kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai ( maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 170 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. po 170 EUR kas mėnesį, viso 4420 EUR. Maistui ir maisto produktams ieškovė išleidžia apie 100 EUR, mokestis už darželį - 10 EUR, higienos priemonėms - 20-30 EUR, rūbams, avalynei 50 EUR, vitaminams – 20 EUR, žaislams, knygelėms apie 30 EUR. Vaistams išleidžiama apie 30 EUR. Praėjusio metų gruodžio ir sausio mėnesiais vaiko vaistams išleido apie 100 EUR, kadangi vaikas sirgo ir buvo reikalingi vaistai. Būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti ieškovė išleidžia apie 300- 340 EUR kiekvieną mėnesį. Ieškovė šiuo metu gyvena pas savo tėvus. Kiekvieną mėnesį ji prisideda prie apmokėjimo už suvartotą elektros kainą ir tai sudaro apie 40 EUR. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytos sumos, kuri reikalinga nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi, atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikata, ugdymui, laisvalaikiui ir pan., tai yra būtinoms reikmėms.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių ir t.t. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos yra apie 150- 200 EUR bei išmoka vaikui. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirba. Jo gaunamos pajamos yra apie 50 EUR. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir atidėti išlaikymo, kaip būsimos skolos mokėjimą iki atsakovas atliks laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ir išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant atsakovui laisvės atėmimo vietoje, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti nepilnamečiui sūnui priteisiamo išlaikymo dydį. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamą veiką negali būti laikomas priežastimi, kuri pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą, neatsižvelgiant į vaiko poreikius, o vertinant vien tik tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi pajamų teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, įvertinant ieškovės nurodytą nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti reikalingą sumą, iš atsakovo priteistina po 170 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 4420 EUR už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., skaičiuojant po 170 EUR už dvidešimt mėnesius. Šiuo atveju, vertinant tai, kad šalių nepilnametis sūnus yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir išlaidos reikalingos užtikrinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius buvo mažesni, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš atsakovo priteistina 2600 EUR išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.
Atsakovas prašė atidėti tiek išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą, tiek priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui mokėjimą iki jis atliks laisvės atėmimo bausmę 20202 m. spalio 27 d. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo, kad išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas būtų atidėtas vieneriems metams, tačiau šiuo atveju, teismas vertindamas tai, kad išlaikymas yra skiriamas kasdienių nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui ir tėvų pareiga teikti išlaikymą yra imperatyvi pareiga, atsakovo prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo mokėjimo atidėjimo – atmetamas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, gaus pajamas ir tokiu būdu įvykdys savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad, būdamas įkalinimo įstaigoje, yra charakterizuojamas teigiamai, deda visas pastangas elgtis drausmingai, kad jam nebuvo taikomos drausminės nuobaudos, kas yra viena iš sąlygų būti paleistam anksčiau laiko. Būdamas atsakingas tėvas, siekdamas pakeisti gyvenimo būdą, elgdamasis drausmingai ir pavyzdingai, atsakovas galėtų siekti anksčiau išeiti į laisvę, gauti darbą, kad galėtų visapusiškai užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą.
Dėl prievolių kreditoriams
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys turi kreditorių. Iš ieškovės B. N. yra vykdomas išieškojimas D. B. naudai ir UAB „Gelvora“, SIA „B2Kapital“, UAB „4finance“ naudai. Iš atsakovo V. N. yra vykdomas išieškojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei UAB „Legal Balance“ ir SIA „B2Kapital“. Įvertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, trečiųjų asmenų pateiktas pozicijas atsiliepimuose į ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad šios skolos yra abiejų šalių asmeninio pobūdžio ir laikytinos asmeninėmis prievolėmis, kurios turėtų būti išieškomos iš šalims priklausančio turto dalies ar kitų pajamų. Prievolės – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“ ir SIA „B2kapital“ pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nors SIA „B2Kapital“ pateiktame atsilipime nurodo, jog prievolės turėtų būti pripažįstamos solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vartojimo sutartis buvo sudarytos 2015-03-14 ir 2015-04-29, o šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), duomenų apie tai, kad šios prievolės buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, nėra, todėl šios prievolės pripažįstamos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Prievolės – D. B., UAB“ Gelvora“, UAB „4finance“ ir SIA „B2kapital“ pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
Į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos kaip ieškovės B. N. kreditorius. Iš pateikiamo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų matyti, kad B. N. yra atsiskaičiusi su minėtu kreditoriumi, todėl šios prievolės grąžinimo klausimas - nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei B. N. ir atsakovui V. N. bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos – nepriteisiamos ( Civilinio proceso kodekso 88,96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 591, tarp V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei B. N. palikti pavardę - N., atsakovui V. N. pavardę – N..
Nustatyti nepilnamečio sūnaus K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. N..
Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 170 EUR ( vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ( 2019-03-04 ) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 2600 EUR ( du tūkstančius šešis šimtus eurų).
Prievolės kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, SIA B2Kapital pripažinti asmeninėmis atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.
Prievoles kreditoriams - UAB „Gelvora“, SIA B2KApital, UAB „4finance“, D. B. pripažinti asmeninėmis ieškovės B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.