- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-1391-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13540-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (ieškovo) AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka iš atsakovų uždarajai akcinei bendrovei uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pareikštu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2 616,30 Lt žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilis „BMW X1“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-06-14, 16:32 val., įvažiavo į duobę, buvusią gatvėje ties pastatu Slucko g. 2, Vilnius. Automobilis buvo apgadintas. Kadangi automobilis „BMW X1“ buvo apdraustas, ieškovas atlygino padarytą žalą, išmokėjęs 2 616,30 Lt draudimo išmoką. Gatvė, kurioje buvo duobė, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ prižiūrėti ir tvarkyti nurodytą gatvę.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį, pareikštą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, atmesti. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamojoje byloje yra netinkamas atsakovas, nes 2011-01-25 darbų atlikimo sutartimi, sudaryta su UAB „Grinda“, perdavė šiai įmonei valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Atsakovui buvo neaišku, iš kurio atsakovo reikalaujama žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad žala automobiliui „BMW X1“ atsirado dėl kelio nusidėvėjimo, bet ne dėl jo kaip statinio trūkumų. Savivaldybė neatliko jokių pažeidimų viešo administravimo srityje. Teigė, kad ieškovas netinkamai paskaičiavo žalos dydį, nes neaiškus automobilio sugadinimo mastas, atsakovo atstovai nedalyvavo vertinant automobiliui padarytą žalą, todėl neaišku, ar reikėjo atlikti visus remonto darbus, taip pat ar visi remonto darbai iš tikrųjų atlikti, be to ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti neatlikta. Taip pat ieškovas nepateikė automobilio apžiūros akto ir kitų dokumentų, tinkamų sugadinimams nustatyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė informacijos apie tai, kokios rūšies gamintojo, pavadinimo padangos ir detalės (guolis, posparniai, rato ventilis, ratlankis) sugadintos, ar jas atitinka pakeistos padangos ir detalės. Ieškovas nepaskaičiavo sugadintų padangų ir detalių nusidėvėjimo, į bylą nepateikė kitų įrodymų – nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriose būtų užfiksuoti sugadinimai. Atsakovės nuomone, PVM mokesčio negalima laikyti ieškovės nuostoliu, nes už remonto darbus sumokėjęs ieškovas, o remonto darbus atliko bei detales pardavė tretieji asmenys, kurie yra PVM mokėtojai, todėl žala, atsakovo nuomone, turėjo būti sumažintina 21 proc. Papildomai nurodė, kad, išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas neišskaitė 400 Lt franšizės, todėl žala turi būti sumažinta 400 Lt. Įrodinėjo, jog nėra priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos, nes savivaldybė neatliko neteisėtų veiksmų. Vairuotojas vairavo neatsargiai, nepamatė ir neapvažiavo aiškiai matomos kelio duobės, nebandė jos išvengti, dėl ko prisiėmė žalos atsiradimo riziką. teigė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja iš Vilniaus miesto savivaldybės padidintų 6 proc. palūkanų, nes savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, o nurodyto dydžio palūkanos taikomos tik verslininkams – privatiems juridiniams asmenims.
Atsakovas UAB „UAB Grinda“ pateiktu atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog Kelių policijos valdybos 2011-07-18 nutarime nenustatyta, kad visi automobilio apgadinimai atsirado dėl UAB „Grinda“ blogai prižiūrėto kelio. Taipogi policijos pareigūnų surašytame dokumente neaptarti konkretūs automobilio apgadinimai, į bylą nepateikta įvykio schemos, todėl negalima nustatyti su eismo įvykiu susijusių aplinkybių. Pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus atsakovė vykdė pagal visas objektyviai įmanomas išgales, dėl to UAB „Grinda“ neatliko neteisėtų veiksmų. Vairuotojo elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, jis patyrė žalos dėl savo paties didelio neatsargumo, nes turėjo atsižvelgti į kelio būklę ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo daugiau asmenų, kurie būtų apgadinę transporto priemones, buvus analogiškai situacijai. Be to ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes nekvietė atsakovo automobilio apžiūrėti, o šiuo metu automobilis jau suremontuotas, sugadinimų neįmanoma identifikuoti, nėra nuotraukų, dėl to ieškovo nurodyta žala kelia abejonių. Ieškovo paskaičiuotas žalos dydis gali patvirtinti remontą, bet neįrodo, kad remontas neeilinis, atliktas taisant dėl eismo įvykio padarytus sugadinimus. Pažymėjo, kad ieškovas nepaskaičiavo pakeistų pakabos detalių nusidėvėjimo. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje tinkamas atsakovas yra gatvės, kurioje įvyko įvykis, savininkas - Vilniaus miesto savivaldybė, bet ne UAB „Grinda“, kuri teikė paslaugas pagal darbų sutartį, pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) pateiktą užsakymą ir jame nurodytus darbų kiekius bei atlikimo terminus. UAB „Grinda“ nebuvo gavusi informacijos apie tai, kad atsivėrė duobė, dėl kurios įvyko šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis. UAB „Grinda“ atsakinga tik už tuos kelio trūkumus, kurie atsiranda dėl jos atliktų darbų trūkumų, bet už bendrus kelio trūkumus (savaime atsiveriančių kelio duobių šaltuoju metų laiku).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Grinda“ 2 616,30 Lt žalos atlyginimo, 59 Lt žyminio mokesčio, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmetė ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei.
Nustatė, jog byloje kilo deliktinės civilinės atsakomybės kelio valdytojui už dėl kelio duobės padarytą žalą taikymo klausimas (CK 6.266 straipsnis).
Dėl tinkamo atsakovo
Teismas sutiko su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentu, kad jis nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamojoje byloje, nes pagal CK 6.266 straipsnį griežtoji civilinė atsakomybė taikoma ne tik nekilnojamojo daikto valdytojui, valdančiam daiktą valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, pagrindu (CK 4.25–4.30 straipsniai), bet taip pat ir faktiniam valdytojui, kuriam daikto valdymas, kaip nuosavybės teisės elementas, perduotas pagal sutartį. Atsižvelgęs į tai, kad pagal atsakovų sudarytą 2011-01-25 darbų atlikimo sutartį, gatvės savininkas pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą, pripažino atsakovą UAB „Grinda“ Slucko gatvės valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme. Ieškinio reikalavimo dalį, kuria reikalavimas pareikštas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl atsakovo UAB „Grinda“ deliktinės civilinės atsakomybės
Konstatavo, jog dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų (netinkamos gatvės dangos priežiūros), padaryta žalos, t. y. apgadintas automobilis „BMW X1“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Teismas nesutiko su atsakovo UAB „Grinda“ teiginiu, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės dėl automobilio „BMW X1“ vairuotojo didelio neatsargumo, kadangi vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir UAB „Grinda“ neįrodė buvus nukentėjusiojo (automobilio vairuotojo) tyčią ar didelį neatsargumą. Sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovės UAB „Grinda“ nuo atsakomybės. Padarė išvadą, kad Susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, kurioje nustatyti dokumentai, kuriuose nustatyta kelių transporto priemonių vertė, yra tik viena, bet ne vienintelė iš įrodinėjimo priemonių, pagal kurias civilinėje byloje teismas nustato apgadintos transporto priemonės apgadinimus, jų pobūdį, mastą bei jų šalinimo išlaidas. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams pašalinti pagrįstas išlaidų dydis yra 2816,30 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad už draudimo paslaugą gautų pajamų ieškovas neturėjo mokėti PVM, nes tokia draudimo paslauga neapmokestinama PVM, draudimo išmoka paskaičiuota ir išmokėta nuo visos pakeistų detalių ir remonto darbų kainos, įskaitant PVM, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo paskaičiuota PVM suma. Vertino, kad kiti ieškinio ir atsiliepimų į ieškinį argumentai išvestiniai iš sprendime aptartųjų, todėl dėl jų išsamiau nepasisakė.
Dėl ieškovo išlaidų už jos darbuotojų darbą surašant ieškinį
Nustatė, kad ieškovas prašė priteisti 95,84 Lt kitų išlaidų už samdomų darbuotojų (teisininkų) ieškinio parengimą. Teismas vertino, kad prašomos priteisti išlaidos (ieškovės darbuotojų darbo užmokestis) priskirtinos prie išlaidų ieškovės ūkinei–komercinei veiklai (draudimo paslaugų teikimui) vykdyti, todėl jos negali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, todėl šio prašymo netenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas (ieškovas) AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti ir priteisti solidariai iš atsakovų 2 616,30 Lt, įpareigojant atsakovus šią sumą pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT457044060006636998, AB SEB bankas, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant atsakovui pinigines lėšas pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT457044060006636998, AB SEB bankas, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant atsakovus pinigines lėšas pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT457044060006636998, AB SEB bankas. Nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atleistas nuo atsakomybės, nes jam Vietos savivaldos įstatymu priskirta funkcija prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves bei užtikrinti saugaus eismo organizavimą. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kitų asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Apelianto teigimu abu atsakovai už žalos padarymą yra atsakingi solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateiktu atsiliepimu į apelianto (ieškovo) AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino 2011-01-25 darbų atlikimo sutartį, t.y., jog gatvių priežiūros ir gatvių būklės stebėsenos funkcija perduota UAB „Grinda“, todėl CK 6.266 straipsnio prasme ji yra tinkamas atsakovas byloje. Pažymėjo, jog pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį negalima prašyti priteisti 6 proc. dydžio procesijų palūkanų, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nėra privatus juridinis asmuo ir nėra verslininkas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškino, jog yra priimta, analogiška bylos faktinėms aplinkybėms, nutartis Nr. 2A-1034-565/2015, todėl prašo į ją atsižvelgti priimant procesinį sprendimą nagrinėjamojoje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apelianto (ieškovo) AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-08-13 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014, yra pateikęs išaiškinimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės, kaip kelio (jo dalies) savininko (valdytojo), CK 6.266 straipsnio prasme.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „Grinda“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Grinda“ negali būti atsakingas už padarytą žalą, nes pagal Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintą Kelių priežiūros tvarkos aprašą, nes kelius prižiūrintys asmenys gali būti atsakingi už sukeltą žalą atveju, kai gauna informaciją iš eismo įvykių dalyvių apie kelyje esančią kliūtį ir šios nepašalina. Ginčo atveju nebuvo pateikta įrodymų, jog UAB „Grinda“ buvo gavusi informaciją apie atsivėrusią kelyje duobę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, ar buvo pažeista sutartis, dėl kurios netinkamo vykdymo buvo pritaikyta civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad policija nekonstatavo UAB „Grinda“ kaltės, o pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino vairuotojui keliamų atsargumo reikalavimų, neatsižvelgė į tai kad įvykis įvyko birželio mėn., dienos metu, kuomet nepastebėti duobės kelyje neįmanoma. Šios aplinkybės, apelianto manymu, yra pagrindas priteistai žalai sumažinti. Taip pat pagrindas priteistai žalai sumažinti yra CK 6.259 straipsnis.
Atsiliepimas
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į apelianto (atsakovo) UAB „Grinda“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl civilinės atsakomybės UAB „Grinda“ netaikymo. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vairuotojo neatsargius veiksmus, sąlygojusios žalos padarymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, buvo suteikęs draudimo apsaugą lengvajam automobiliui BMW X1 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiu nuo 2011-02-12 iki 2012-02-11 (transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimas AC 087459). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-07-18 nutarimo Nr. AV2-3053 nustatyta, jog S. D., vairuodamas nurodytą automobilį, 2011-06-14, apie 16:30 val., ties pastatu, esančiu Slucko g. 2, Vilnius, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis BMW X1: priekinė kairės pusės padanga, ratlankis, rato posparnis ir guolis. Ieškovas paskaičiavo ir 2011-07-25 išmokėjo draudėjui S. D. 2 616,30 Lt draudimo išmoką. Ieškovas pareiškė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011-09-09 pretenziją. Atsakovai 2011-01-25 sudarė darbų sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka.
Dėl tinkamo atsakovo
Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kelio valdytojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis daiktą (Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 2 punktas). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).
Nustatyta, jog atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos 2011-01-25 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) pagrindu atsakovas UAB „Grinda“ pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus įsipareigojo UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. 2011-06-14, apie 16:30 val., S. D., vairuodamas automobilį, BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Slucko g. 2 Vilnius, važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, dėl šio įvykio automobilis buvo sužalotas.
Apeliacinės instancijos teismas apelianto UAB „Grinda“ nurodytus argumentus, jog UAB „Grinda“ negali būti atsakingas už padarytą žalą, nes pagal Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintą Kelių priežiūros tvarkos aprašą, kelius prižiūrintys asmenys gali būti atsakingi už sukeltą žalą atveju, kai gauna informaciją iš eismo įvykių dalyvių apie kelyje esančią kliūtį ir šios nepašalina, vertina kritiškai, kadangi kelio (gatvės) priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, Kelių priežiūros tvarkos aprašo 2 punktas, 12.1 punktas, 12.2. punktas). Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, kelio taisymas (remontas) yra statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusiais dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.
Atsižvelgiant į tai, kad 2011-01-25 darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-50(3.1.36-UK) buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos, priskirtinos priskirtini gatvių ir kiemų dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai, siekiant užtikrinti saugų eismą (Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), atmestinas apelianto AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, teiginys dėl abiejų atsakovų solidarios atsakomybės už žalos padarymą atmestinas. Darytina išvada, jog UAB „Grinda“ CK 6.266 straipsnio prasme yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis (Slucko g. Vilnius), valdytojas, kuriam prievolinės teisės pagrindu (2011-01-25 darbų atlikimo sutarties pagrindu) yra pavesta nuolat eksploatuoti, prižiūrėti tvarkyti, objektą, užtikrinti saugų eismą bei atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamo darbų atlikimo, kai dėl važiuojamojoje dalyje buvusios duobės buvo apgadintas automobilis. Konstatuotina, jog byloje priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir kilusios žalos yra įrodytas.
Dėl automobilio vairuotojo kaltės
Apeliantas UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde teigia, jog iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar vairuotojas laikėsi atsargumo reikalavimų, kadangi automobilį vairavo dienos metu birželio mėn. bei būdamas atsargus vairuotojas turėjo visas galimybes išvengti galimos žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nėra pagrįsti. Priešingai, netinkami nukentėjusiojo asmens veiksmai byloje nebuvo įrodyti. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-07-18 nutarimo Nr. AV2-3053 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad 2011 m. birželio 14 d. eismo įvykį užfiksavę policijos pareigūnai nurodė, jog automobilio „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. D. įvažiavo į kelio duobę, tačiau konstatuota, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą UAB „Grinda“ nurodytus deklaratyvius teiginius pagrįsti, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, atidumo, rūpestingumo, apdairumo reikalavimus. Negalima pripažinti vairuotojo veiksmus dideliu neatsargumu, nes vairuotojas neturi pagrindo tikėtis, kad miesto gatvės važiuojamoje dalyje bus nepažymėta duobė, juolab, kai įvažiavęs į važiuojamojoje dalyje buvusią nepažymėtą duobę, asmuo apgadino 2010 gamybos metų automobilio „BMW X1“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę kairės pusės padangą, ratlankį, rato posparnį ir guolį.
Atsižvelgiant į tai, kad „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo didelis neatsargumas ar tyčia dėl kilusio įvykio nėra įrodyta ir byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovo UAB „Grinda“ ieškovo naudai priteisė žalos atlyginimą.
Dėl žalos dydžio
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkte numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
Iš AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2011-07-01 transporto priemonės apžiūros protokolo nustatyta, kad apgadinto automobilio „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuotinos detalės: kairės pusės ratlankis (remontas, dažymas), ratų geometrijos patikra, reguliavimas; keičiamos detalės - kairės pusės padanga „GoodYear 225145R18, kairės pusės rato posparnis, kairės pusės rato guolis. UAB „Krasta Auto“ išrašytos 2011-07-14 PVM sąskaitos–faktūros nustatyta, kad automobiliui „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų ir pakeistų detalių apimtis atitinka ieškovo atstovo 2011-07-01 transporto priemonės apžiūros protokole išvardytus darbus ir detales.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ieškovo nurodytas žalos dydis yra pagrįstas ir protingo dydžio. UAB „Grinda“ apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina taikyti CK 6.259 straipsnį ir mažinti žalos atlyginimą, nėra pagrįstas. Dėl tų pačių argumentų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir Civilinio kodekso 6.282 straipsnį, numatantį pareigą atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 sprendimą palikti nepakeistą.