Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-03-09 · Administracinė byla Nr. eI3-342-609/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-09
Bylos Nr.
eI3-342-609/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01645-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
M. S., G. V. S., R. B., uždarosios akcinės bendrovės Gintaro, UAB „Gintaro galerija“
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūki ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei Toringa, G. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB "Toringa"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-342-609-2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01645-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 55.1.3; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 9 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S., G. V. S., R. B., uždarosios akcinės bendrovės Gintaro galerija skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūki ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei Toringa, G. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai M. S., G. V. S., R. B., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Gintaro galerija (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įpareigoti atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą ir įpareigoti G. P. nugriauti valstybiniame suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) ir Valstybiniame parke – Kuršių nerijos nacionaliniame parke (toliau – ir Žemės sklypas) savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę terasą, su ant terasos sumontuota medine tvorele, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinį su stiklo segmentais užtvarą, kurio aukštis nuo apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinę konstrukciją, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 kv. m. (toliau – ir Terasa), dėl kurios statybos 2020 m. spalio 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-201012-00047 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas).

Skunde, kurį patikslino, nurodo kad jie ir trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Toringa yra Žemės sklypo nuomininkai. Pareiškėjų M. S. ir G. V. S. iniciatyva buvo atliktas patikrinimas dėl galimai savavališkos statybos Žemės sklype, 2020 m. spalio 9 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2164(16.2), kuriame konstatuota, kad 2008 metais G. P. Žemės sklype įrengė Terasą, neturint statybą leidžiančio dokumento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2020 m. spalio 12 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD- 30-201012-00042 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo statytojas G. P. buvo įpareigotas „nugriauti valstybiniame suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) ir Valstybiniame parke: Kuršių nerijos nacionaliniame parke prie pastato (duomenys neskelbtini) dalies savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį - medinę terasą: su ant terasos sumontuota medine tvorele, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinį su stiklo segmentais užtvarą, kurio aukštis nuo apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinę konstrukciją, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 m², dėl kurio statybos surašytas 2020 m. spalio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA- 30-201012-00047 ir sutvarkyti statybvietę “.

Pareiškėjų M. S. ir R. B. atstovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu suteikti informaciją, nedelsiant pradėti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą bei V. P. ir S. P. įpareigoti atlaisvinti Žemės sklypą – pašalinti Terasą.

Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakovas raštu Nr. 2D-14861 „dėl prašymo VŽ/92 „Dėl duomenų suteikimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ prašymą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad tolesnės savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros bus tęsiamos, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėjus statytojo G. P. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, nebūdamas Žemės sklypo naudotoju ir jame esančio pastato – kavinės-baro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbti), bendraturčiu, G. P. neturi statytojo teisės, todėl negali imtis savavališkos statybos įteisinimo veiksmų.

Pareiškėjų vertinimu, atsakovės atsisakymas atlikti veiksmus, t. y. pradėti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą, pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus, nes G. P. įsikišimas į nuomos teisinius santykius trukdo Žemės sklypo nuomininkams naudotis Žemės sklypu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundo reikalavimu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. spalio 10 d. Inspekcijoje buvo gauti pareiškėjų M. S. ir G. V. S. skundai dėl galimai savavališkos statybos Žemės sklype, kurių pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir 2020 m. spalio 9 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2164(16.2), kuriame konstatuota, jog 2008 metais, neturint pagal teisės aktų reikalavimus būtino statybą leidžiančio dokumento, Žemės sklype pastatyta terasa, ant terasos sumontuota medinė tvorelė, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus ir metalinis su stiklo segmentais užtvaras, kurio aukštis apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinė konstrukcija, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 m². Terasa pastatyta išnuomotame Žemės sklype, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – Nidos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) ir saugomojoje teritorijoje: Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 12 punktu, Terasa yra kitos paskirties inžinerinis statinys ir yra priskiriama II grupės nesudėtingajam statiniui, jos plotas yra 116 m² ir tai atitinka aukščiau nurodyto reglamento 3 lentelės 4.1 eilutėje nurodytus II grupės nesudėtingojo statinio požymius t. y. plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio (terasos, aikštelės ir kt.) plotas > 100 m²,? 10000 m². Tyrimo metu nustatyta, jog Terasos statytojas – G. P.

Inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą, kuriame buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas.

Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Inspekcija 2020 m. spalio 12 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kurio esmė: „nugriauti valstybiniame suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) ir Valstybiniame parke: Kuršių nerijos nacionaliniame parke prie pastato (duomenys neskelbtini) dalies savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę terasą: su ant terasos sumontuota medine tvorele, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinį su stiklo segmentais užtvarą, kurio aukštis nuo apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinę konstrukciją, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 m², dėl kurio statybos buvo surašytas 2020 m. spalio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-201012-00047 ir sutvarkyti statybvietę“. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2021 m. balandžio 12 d.

Inspekcijoje 2021 m. balandžio 9 d. gautas G. P. prašymas Nr. EPSL-30-210409-00014 pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą maksimaliam terminui. Inspekcijos 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. SDPN-30-210409-00014 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. liepos 12 d.

Šalies argumentai

G. P. 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-201012-00047 ir Privalomąjį nurodymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-825-971/2021 ieškovo G. P. ieškinys buvo atmestas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. spalio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

G. P. 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo 1 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7789-342/2021 G. P. prašymas atmestas kaip nepagrįstas. Šis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7789-342/2021 nėra įsiteisėjęs.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8092-637/2021 pagal ieškovo V. P. 2021 m. liepos 28 d. patikslintą ieškinį atsakovams M. S., G. V. S., R. B., A. B., UAB „Pamario galerija“ dėl leidimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. P., UAB „Toringa“, NŽT ir Inspekcija. Šioje civilinėje byloje G. P. prašo jam leisti be statinio, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendraturčių ir Žemės sklypo bendranuomių sutikimo parengti visą reikiamą lauko kavinės-terasos įrengimo projektinę dokumentaciją, savo vardu gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą, įrengti lauko kavinę- terasą šalia statinio adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo dalyje. Sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8092-637/2021 nėra priimtas.

Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 20 d. gavo pareiškėjų atstovo advokato V. Ž. prašymą pateikti informaciją, prašymą nedelsiant pradėti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą bei V. P. ir S. P. įpareigoti atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti statinį (lauko terasą).

Inspekcija 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-14861 „Dėl prašymo VŽ / 92 „Dėl duomenų suteikimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ pareiškėjų atstovui suteikė jo prašomą informaciją dėl savavališkos statybos.

Atsakovė cituoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, šio straipsnio 2 dalį, kurioje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Atkreipiamas dėmesys, kad vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, Inspekcija negali peržengti savo kompetencijos ribų bei privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Teigia, kad Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis).

Privalomojo nurodymo neįvykdžius, įvykdžius iš dalies ar įvykdžius netinkamai, Inspekcija jį perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir 7 dalyje numatytus atvejus.

Teigia, jog dėl to, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7789-342/2021 nėra įsiteisėjęs, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, Inspekcija negali Privalomojo nurodymo perduoti priverstinai vykdyti antstoliui.

Pažymi, kad jei skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdo per nustatytus terminus, Inspekcija, vadovaudamasi Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, perduoda jį vykdyti antstoliui.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Priverstinis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad privalomųjų nurodymų neįvykdymo teisinės pasekmės yra reglamentuotos tame pačiame CPK straipsnyje, kaip ir teismų sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, pagal analogiją šioje byloje taikytina teismų praktika, suformuota civilinėse bylose dėl teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo.

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas priima sprendimą, pagal kurį atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, pats savaime šio sprendimo priėmimas neužtikrina realios pažeistų teisių apsaugos ir jų atkūrimo, nes yra būtinas sprendime nurodytų reikalavimų įvykdymas. Jei skolininkas sprendimo neįvykdo savanoriškai, siekiant realios teisių gynybos, yra būtina taikyti priverstinį vykdymą (LAT 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Teigia, kad G. P. surašytame Privalomajame nurodyme (2 lapas) yra nurodyta, kad „Nevykdant privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nustatytais terminais, Inspekcija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę atlikti šiuos veiksmus asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis.“

Konstatavus faktą, jog Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas ir nustačius, kad Privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, teismas turi pagrindą taikyti Privalomajame nurodyme numatytas nevykdymo pasekmes ir leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą Terasą Žemės sklype. Toks leidimas išduodamas priverstinio vykdymo procese.

Atsakovės teigimu, be teismo išduoto leidimo taikyti Privalomajame nurodyme nurodytas neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti privalomąjį nurodymą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę, organizuoti statinio griovimo procedūros, Inspekcija savo iniciatyva negali, nes vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, Inspekcija negali peržengti savo kompetencijos ribų bei privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Akcentuoja, jog, kol Privalomasis nurodymas negali būti perduotas vykdymui dėl atsiliepime nurodytų priežasčių, todėl negali būti atliekami ir CPK 771 straipsnyje numatyti veiksmai.

Pažymi, kad Inspekcija turi teisę, bet ne pareigą, už skolininką atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus, tačiau dėl šios teisės atsiradimo skolininkui nedingsta pareiga pačiam įvykdyti privalomąjį nurodymą. Tą patvirtina ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 42 punktas, kuriame nurodyta, kad teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui.

Atsakovė akcentuoja, jog skundas yra nepagrįstas, nes Inspekcija Privalomuoju nurodymu jau yra įpareigojusi G. P. nugriauti Žemės sklype savavališkai pastatytą Terasą ir sutvarkyti statybvietę, pakartotinas privalomasis nurodymas negali būti surašytas.

Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7789-342/2021, Inspekcija negali Privalomojo nurodymo perduoti priverstinai vykdyti antstoliui.

Inspekcija negali savo iniciatyva be teismo išduoto leidimo taikyti Privalomajame nurodyme nurodytas jo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti privalomąjį nurodymą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę, organizuoti Terasos griovimo procedūros, nes vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, Inspekcija negali peržengti savo kompetencijos ribų bei privalo laikytis teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).

Taigi skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.

Nustatyta, jog nagrinėjant 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjų M. S. ir G. S. skundus dėl galimai savavališkos statybos Žemės sklype, atlikus patikrinimą, Inspekcijos 2020 m. spalio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 2164 buvo užfiksuota, kad G. P. valstybiniame suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) ir Valstybiniame parke – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, prie pastato dalies (duomenys neskelbtini) 2008 metais savavališkai pastatė II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę terasą, su ant terasos sumontuota medine tvorele, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinį su stiklo segmentais užtvarą, kurio aukštis nuo apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinę konstrukciją, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 kv. m, neturėdamas šio statinio statybai privalomo supaprastinto statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento.

Inspekcija 2020 m. spalio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-201012-00047, kuriame konstatuota, kad G. P. valstybiniame suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) ir Valstybiniame parke - Kuršių nerijos nacionaliniame parke, prie pastato dalies (duomenys neskelbtini) 2008 metais savavališkai pastatė II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę terasą, su ant terasos sumontuota medine tvorele, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinį su stiklo segmentais užtvarą, kurio aukštis nuo apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinę konstrukciją, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 kv. m, neturėdamas šio statinio statybai privalomo supaprastinto statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento.

Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-201012-00047 pagrindu 2020 m. spalio 12 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201012-00042 bei nustatytas jo įvykdymo terminas – 2021 m. balandžio 12 d.

Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201012-00042 esmė: „nugriauti valstybiniame suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) ir Valstybiniame parke: Kuršių nerijos nacionaliniame parke prie pastato (duomenys neskelbtini) dalies savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę terasą: su ant terasos sumontuota medine tvorele, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinį su stiklo segmentais užtvarą, kurio aukštis nuo apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinę konstrukciją, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 m², dėl kurio statybos surašytas 2020 m. spalio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-201012-00047 ir sutvarkyti statybvietę“.

Inspekcijos 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201012-00042 įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. liepos 12 d.

Po to, kai G. P. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201012-00042 įvykdymo terminą 1 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d., Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7789-342/2021 pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7789-342/2021 nėra įsiteisėjęs.

Bylos duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 20 pareiškėjų M. S. ir R. B. atstovas advokatas V. Ž. kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu suteikti informaciją, be to, prašė nedelsiant pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą ir įpareigoti V. P. ir S. P. atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti savavališkai pastatytą statinį – Terasą.

Argumentuota išvada, kodėl Inspekcija neturi teisinio pagrindo imtis veiksmų Priežiūros įstatymo 11 ir 14 straipsnių nustatyta tvarka, išdėstyta pareiškėjų M. S. ir R. B. atstovui advokatui V. Ž. adresuotame Inspekcijos Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 2D-14861 „Dėl prašymo VŽ/92 „Dėl duomenų suteikimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo“.

Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, būtina pažymėtina, kad Inspekcija yra statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, šią veiklą vykdanti pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą jos kompetenciją ir tvarką (Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis. Be kita ko, Statybos valstybinė priežiūra apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesais, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalis 9 punktas).

Pagal Priežiūros įstatymas 14 straipsnio 1 dalį nustačius, kad statyba yra savavališka, yra surašomas savavališkos statybos aktas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui (statinio arba žemės sklypo savininkui, valdytojui ar naudotojui) privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka privalomuosius nurodymus įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu.

Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

Privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 14 straipsnio 2 dalyje, priverstinio vykdymo organizavimo procedūros, kurias vykdo Inspekcija, išsamiai reglamentuotos Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 „Dėl Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), kurio 29 punkte įtvirtinta, kad Privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas inicijuojamas nustatyta tvarka ir terminais patikrinus, ar Privalomasis nurodymas įvykdytas, ir surašius Privalomojo nurodymo patikrinimo aktą. Jeigu suėjus Privalomojo nurodyto vykdymo terminui gauta informacija apie iškeltą bylą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo arba Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą, Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo veiksmai statybos techninio reglamento nustatyta tvarka ir terminais atliekami pasibaigus teisminiams procesams. Jeigu Privalomasis nurodymas neįvykdytas, SVP specialistas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos parengia tarnybinį pranešimą, prie kurio pridedami patikrinimo vietoje aktai, savavališkos statybos aktas, Privalomasis nurodymas, Privalomojo nurodymo patikrinimo aktas, informacija apie susijusius teisminius procesus, kreipimasis dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo į Inspekciją, Inspekcijos sprendimas pratęsti/nepratęsti Privalomojo nurodymo terminą, kita aktuali informacija (jei dokumentai nėra elektroniniai, jų kopijas su datomis ir registracijos numeriais), kuris „Aviliu“ perduodamas rezoliucijai įrašyti TS vedėjui pagal kompetenciją. Prie tarnybinio pranešimo gali būti pridedami „Avilyje“ registruoti dokumentai, jei visi jų priedai yra įkelti „Avilyje“, tokiu atveju pranešime yra nurodomos jų registravimo datos ir numeriai. Priklausomai nuo Privalomajame nurodyme nurodyto įpareigojimo, TS vedėjas paveda teisininkui atlikti atitinkamus Aprašo 18 punkte nurodytus veiksmus.

Teisininkas, gavęs Aprašo 29 punkte nurodytą užduotį, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užduoties „Avilyje“ sukūrimo dienos pateikia Privalomąjį nurodymą pasirinktam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra statyba, išskyrus atvejus, kai yra teisinių kliūčių tai padaryti (pvz., pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), taip pat kai nėra pasibaigęs Inspekcijos sprendimo dėl Privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, Privalomojo nurodymo teisėtumo apskundimo terminas, gauta informacija apie iškeltą bylą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo arba Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais Privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti antstoliui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo faktinių aplinkybių, trukdžiusių inicijuoti priverstinį vykdymą, pasikeitimo (esant poreikiui, surašomas pakartotinis privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 4 d.), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama, išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo, visų pirma, turi būti konstatuotas pats privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Šis faktas yra įrodinėjamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis. Tačiau, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto, teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-581-520/2021).

Nežiūrint į tai, kad pareiškėjai teigia, jog atsakovės atsisakymas atlikti veiksmus, t. y. pradėti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą, pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus, nes G. P. įsikišimas į nuomos teisinius santykius trukdo jiems, kaip Žemės sklypo nuomininkams, tinkamai naudotis Žemės sklypu, jokio administracinio akto, kuriame teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma būtų išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei, neginčija.

Kadangi Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7789-342/2021, kurioje buvo sprendžiamas Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo 1 metams klausimas, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d., nėra įsiteisėjęs, todėl egzistuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių Inspekcija neturi teisinio pagrindo imtis tolesnių Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje ir Apraše nurodytų veiksmų.

Pareiškėjų subjektinės teisės buvo apgintos išnagrinėjus pareiškėjų M. S. ir R. B. skundus, kada Privalomuoju nurodymu G. P. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti Žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę terasą: su ant terasos sumontuota medine tvorele, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinį su stiklo segmentais užtvarą, kurio aukštis nuo apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinę konstrukciją, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 m², dėl kurio statybos surašytas 2020 m. spalio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-201012-00047 ir sutvarkyti statybvietę.

Privalomasis nurodymas nėra perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui, todėl nėra pagrindo vertinimui, jog dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto yra kilęs ginčas.

Nekonstatavus, jog atsakovė neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, reikalavimas įpareigoti atsakovę pradėti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą ir G. P. įpareigoti nugriauti Terasą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė