Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys S. P., V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiame žemės sklype pastatytas pastatas – kavinė-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 38/100 dalys nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims S. P. ir V. P.. 2009 m. balandžio 22 d. nuomos sutartimi minėto žemės sklypo dalis (0,0231 ha) išnuomota tretiesiems asmenims S. P. ir V. P.. 2020 m. spalio 9 d. atsakovė surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2164(16.2), kuriuo konstatuota, jog prie kavinės-baro, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyta terasa, ant terasos sumontuota medinė tvorelė, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus ir metalinis su stiklo segmentais užtvaras, kurio aukštis apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinė konstrukcija, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 m² (toliau – terasa), yra statinys, kurį statytojas (ieškovas) pastatė 2008 metais, jokio statybos leidimo bei projekto terasos statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) nepateikė. Statytojas (ieškovas) žemės sklypo ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo dalies (duomenys neskelbtini) jokia teise nevaldo. Atsakovė 2020 m. spalio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-201012-00047, kuriame konstatuotas savavališkos statybos faktas, taip pat surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-201012-00041 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201012-00042, Privalomuoju nurodymu ieškovas įpareigotas iki 2021-04-12 nugriauti valstybiniame suformuotame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje (kodas 17098) ir valstybiniame parke: Kuršių nerijos nacionaliniame parke, prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę terasą: su ant terasos sumontuota medine tvorele, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinį su stiklo segmentais užtvarą, kurio aukštis nuo apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinę konstrukciją, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 m², dėl kurio statybos surašytas 2020 m. spalio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-201012-00047 ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat nustatyta, kad ieškovo prašymu privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021-07-12.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, tai yra turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-132/2014). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendiniai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 3 dalimi statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos valstybinės priežiūros tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – TPSVPĮ) (TPSVPĮ 1 straipsnis). Vadovaujantis TPSVPĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos valstybinės priežiūros funkcijas atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), kuri vadovaujantis TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalimi turi prerogatyvą priimti privalomąjį nurodymą – atskiru nustatytos formos administraciniu aktu teikiamą įpareigojimą asmeniui per nustatytą terminą pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos kompetencija statybinės valstybinės priežiūros srityje yra apibrėžta TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalyje. Pastarojo straipsnio 2 dalyje įvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos atlieka Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, tarp jų Inspekcija atlieka statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat atlieka statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo terasa, pagal ieškovo nurodytą jos pastatymo laiką, t. y. 2008 m., galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą, buvo priskiriama prie kitos paskirties statinių, o terasos sąvoka buvo nustatyta šio reglamento 5.40 punkte, kur nurodyta, kad terasa – atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie pastato. Lauko prekybai naudojama terasa, kurios plotas apie 116 m², neatitiko nesudėtingojo statinio požymių, kurie tuo metu buvo reglamentuoti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (redakcija, galiojusi 2008 metais), priedo Nesudėtingų statinių sąrašas 1 ir 2 lentelėse, todėl 2008 metais pastatyta terasa buvo neypatingos kategorijos statinys, kurios paskirtis kitos paskirties statinys. Taigi pagal 2008 metais galiojusį teisinį reglamentavimą ginčo terasa neatitiko nei nesudėtingojo statinio, nei ypatingo statinio požymių, todėl, kaip ir minėta, priskirtina prie kitos paskirties neypatingos kategorijos statinių. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 23 straipsnio 1 dalį statybos leidimas buvo privalomas visiems naujai statomiems statiniams, išskyrus nesudėtingų statinių statybą bei statinio paprastąjį remontą.

Pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 12 punktą, ginčo terasa yra kitos paskirties inžinerinis statinys ir yra priskiriama II grupės nesudėtingajam statiniui, nes jos plotas yra 116 m² ir tai atitinka minėto reglamento 3 lentelės 4.1 eilutėje nurodytus II grupės nesudėtingojo statinio požymius, t. y. plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio (terasos, aikštelės ir kt.) plotas > 100 m²,? 10000 m².

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 papunkčiu, mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) statant II grupės nesudėtingąjį statinį statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, todėl iš šiuo metu terasai, kitos paskirties inžineriniam II grupės nesudėtingajam statiniui, pastatytam valstybiniame suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje (kodas 17098) ir saugomoje teritorijoje: Kuršių nerijos nacionaliniame parke, statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas.

Taigi pagal terasos pastatymo metu galiojusias teisės normas, šis statinys buvo priskirtas prie kitos paskirties neypatingos kategorijos statinių, o pagal šiuo metu galiojančias teisės normas, ji priskirtina prie kitos paskirties inžinerinių statinių ir yra priskiriama II grupės nesudėtingajam statiniui. Vadovaujantis terasos pastatymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija, statant naujus statinius, įskaitant ir neypatingos kategorijos, buvo privaloma turėti statybos leidimą. Vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, statyba be privalomo statybos leidimo buvo pripažįstama savavališka statyba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pastatyta terasa yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir saugomoje teritorijoje, todėl ir pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas tokiam statiniui statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė, nustačiusi, jog ginčo terasa pastatyta be privalomo statybą leidžiančio dokumento, turėjo teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti ginčijamus savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą.

Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7789-342/2021 pagal pareiškėjo (kuris yra ieškovas šioje byloje) G. P. prašymą dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, kuriuo ieškovas pratęsti 2020 m. spalio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201012-00042 įvykdymo terminą 1 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d. Aplinkybė, kad ieškovas siekia pratęsti to paties privalomojo nurodymo, kurį prašo panaikinti šioje byloje, įvykdymo terminą, suponuoja išvadą, kad ieškovas iš esmės pripažįsta šio privalomojo nurodymo ir su juo susijusių priimtų kitų administracinių aktų, susijusių su ginčo terasos statyba, teisėtumą, nes priešingu atveju ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą dėl šio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir nebūtų atlikęs veiksmų, siekdamas įteisinti savavališką statybą.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių, ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.