Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. J. pareiškimą dėl baudos skyrimo V. D. už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys V. J. (išieškotoja), V. D. (skolininkas), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl apeliacine tvarka nagrinėjamo ginčo ribų

12. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą bei pagrįstumą ir kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio (atskirojo) skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame (atskirajame) skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Taigi, apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio (atskirojo) skundo dalykas (apelianto prašymas) bei apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinei instancijai perduotas nagrinėti suinteresuoto asmens V. D. 2022 m. balandžio 5 d. atskirasis skundas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje, kuria civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. birželio 23 d., nurodyta, jog byla bus nagrinėjama pagal suinteresuoto asmens V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties ir 2022 m. balandžio 5 d. nutarties.

14. Įvertinęs pateikto atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nepaisant to, jog V. D. atskirajame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, tačiau pagal atskirojo skundo argumentus, akivaizdu, jog apeliantas nesutinka tik su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi, kuria jam paskirta bauda. Be to, antroje prašymo dalyje apeliantas aiškiai prašo išspręsti klausimą iš esmės bei panaikinti jam paskirtą 250 Eur baudą. Pateiktame atskirajame skunde nenurodoma jokių argumentų, susijusių su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, kuria buvo nutarta teismo posėdyje liudytoju apklausti suinteresuotų asmenų nepilnametį sūnų D. D. bei į teismo posėdį kviesti Vilniaus regiono apylinkės teismo psichologą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 233 straipsnį teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu (šiuo atveju 2022 m. vasario 15 d. nutartis), atskiraisiais skundais neskundžiamos.

15. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vertinamas tik skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo

16. 2022 m. birželio 6 d. apeliacinėje byloje užregistruoti papildomi V. J. rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai (V. D. 2021 kovo 14 d. – 2022 m. gegužės 31 d. sms žinučių fotokopijos).

17. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodomų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Nors naujai pateikiamais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais išieškotoja V. J. grindžia atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus dėl skolininko V. D. bendravimo su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką pareigos nevykdymo, tačiau nenurodo, kodėl naujų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimo poreikis iškilo jau po skundžiamos nutarties ir po išieškotojos V. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo.

18. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį dėl naujų įrodymų priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas V. J. tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl baudos skyrimo už teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą.

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui skirta bauda už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolė N. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0092/21/00128, pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. vykdomąjį rašą Nr. 2-1913-967/2016 dėl tokios nepilnamečio vaiko D. D. ir jo tėvo V. D. bendravimo tvarkos: vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos V. D. su sūnumi D. D. bendrauja: ne mažiau kaip po tris valandas šeštadieniais, nustatant, jog atsakovas iki trečiadienio 19 val. privalo informuoti ieškovę apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi savaitgalį, atsakovui iki numatyto laiko nepranešus ieškovei apie ketinimą bendrauti su vaiku, ieškovė neturi pareigos perduoti vaiko bendrauti su tėčiu; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui V. D. su sūnumi D. D. bendrauja: pirmą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, įpareigojant ieškovę sūnų pristatyti į jo gyvenamąją vietą, o jam grąžinti vaiką ieškovei į jos gyvenamąją vietą.

21. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

22. Nagrinėjamu atveju antstolė N. J., patikrinusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2017 m. kovo 30 d. ir kuris įpareigoja skolininką V. D. atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame dokumente Nr. 2-1913-967/2016 nustatyta V. D. bendravimo su sūnumi D. D. tvarka pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nėra vykdoma bei pateikė teismui pareiškimą dėl baudos V. D. skyrimo. Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimą tenkino – paskyrė V. D. vienkartinę 250 Eur baudą, baudą išieškant suinteresuoto asmens V. J. naudai.

23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus: V. D. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu jam nustatytas prievoles, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nereiškė noro bendrauti su juo, be to, pati vaiko motina V. J. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes nei karto nepristatė vaiko apeliantui, kaip tai yra nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime.

24. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

26. Skundžiamoje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje, kuria apeliantui paskirta bauda, konstatuota, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta apelianto ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka (taikoma pasibaigus pereinamajam laikotarpiui) nėra vykdoma, taip pat, jog pats apeliantas šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. D. nedėjo pastangų siekdamas pasimatyti su vaiku, ir toks tėvo elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apelianto nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (vaiko nenoras bendrauti, vaiko motinos veiksmai) neatleidžia jo, kaip vaiko tėvo, nuo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi, be to, šie argumentai yra nepagrįsti ir paremti vien tik apelianto subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.

27. 2021 m. spalio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (Tarnyba) išvadoje nurodyta, jog nepilnametis D. D. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Tarnybai nurodė, jog tėtis su juo nebendrauja, pasakojo, kad tėvui skambino žiemą, jis žadėjo atvažiuoti, tačiau dėl karantino neatvažiavo ir nepranešė, kad neatvyks. Tarnybai pakartotinai bendraujant su vaiku 2021 m. spalio 14 d., vaikas nurodė, jog tėtis su juo nebendrauja, paskutinį kartą tėvas buvo pas jį atvykęs prieš mėnesį, pabuvo pusdienį ir išvyko, paliko telefono numerį, tačiau juo jis jau nebeatsako. Paaiškino, jog su močiute vyko į (duomenys neskelbtini), norėjo susitikti su tėčiu, tačiau jo nerado. Pasak nepilnamečio, tėtis nuo jo slapstosi. D. paaiškino, jog labai nori bendrauti su tėčiu, nori kartu praleisti laiką, tačiau tėtis nerodo iniciatyvos. Nuo 7 metų tėtis vengia bendravimo su juo, vaikas pats ieško galimybių ir siekia bendrauti su tėvu.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas vengia pasinaudoti galimybe atkurti vaiko ir tėvo ryšį – Tarnybos išvadoje nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. bendraudamas telefonu su Tarnybos specialiste, vaiko tėvas V. D. atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos bei elektroninio pašto adresus, teigdamas, kad nieko jam nereikia ir daugiau tegul specialistai neskambina. Apelianto argumentai, jog jis su vaiku bendrauja atsižvelgdamas į vaiko (ne)norą bendrauti su juo, nelaikytini pateisinančia priežastimi tėvui nesilaikyti ir nevykdyti įsiteisėjusio ir vykdytino sprendimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą jo ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Priešingai, šios tvarkos apeliantas nevykdė, ją ignoravo, tuo pažeisdamas ne tik įsiteisėjusį sprendimą, bet ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais.

29. Apeliantas nepagrįstai atsakomybę dėl sprendimo nevykdymo siekia perkelti vaiko motinai, sprendimo nevykdymą grįsdamas vaiko motinos neveikimu – vaiko neatvežimu jam. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad V. D. nėra atskleidęs savo faktinės gyvenamosios vietos, žinomais adresais nei vaiko motinai, nei antstolei jo rasti nepavyko, todėl apelianto argumentai, jog vaiko motina nepristato jam vaiko, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys protingumo principams. Vykdomojoje byloje yra duomenys, jog dėl V. D. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, buvo gautas atsakymas, kad adresu (duomenys neskelbtini) V. D. negyvena. Antstolės paprašytas nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą, V. D. jos nenurodė, todėl 2021 m. rugsėjo 6 d. antstolė paskelbė V. D. paiešką. Iš policijos komisariato buvo gautas atsakymas, kad V. D. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau antstolė nustatė, kad šiuo adresu jis negyvena. 2021 m. rugsėjo 13 d. V. D. el. pašto žinute pranešė antstolei, kad su antstole susisieks jo atstovas, tačiau niekas nesusisiekė. Antstolė kreipėsi dėl išvados pateikimo į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ((duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau gautas atsakymas nepadėjo išspręsti ginčo dėl bendravimo tvarkos. Be to, byloje esanti Tarnybos išvada patvirtina, jog apeliantas su Tarnybos specialistais taip pat bendravo tik telefonu, o paprašytas nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą tai padaryti atsisakė. Tarnyba nenustatė, kad vaiko motina V. J. būtų trukdžiusi vaiko tėvui V. D. bendrauti su sūnumi D. D.. Priešingai, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti faktinę vaiko tėvo gyvenamąją vietą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (telefoninių skambučių, sms žinučių fotokopijos), iš kurių matyti, jog vaiko motina nuolat deda pastangas, kad būtų nustatyta apelianto faktinė gyvenamoji vieta ir būtų galima sūnų nuvežti apeliantui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad vaiko motina nesikooperavo su vaiko tėvu, tai yra nesiėmė veiksmų atvežti vaiko tėvui į jo gyvenamąją vietą. Todėl apelianto argumentai, jog vaiko motina nevykdo jai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų pareigų susijusių su vaiko atvežimu tėvui, nepateikus tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų, laikytini neturinčiu įtakos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumui.

30. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atskirai gyvenančio tėvo (apelianto) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus – išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (apelianto) ir vaiko šeiminius ryšius. Tuo atveju, jeigu apeliantui sudėtinga užtikrinti bendravimo su sūnumi tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, jis turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

31. Įvertinus aplinkybių visumą, spręstina, kad apeliantas įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų bendravimo tvarkos pažeidimų. Apeliantui nepagrindus, kad bendravimo tvarkos pažeidimai (bendravimo tvarkos nevykdymas) padaryti dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą už sprendimo ir antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą skirti apeliantui baudą (CPK 771 straipsnis).

Dėl paskirtos baudos dydžio

32. Išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su teismo paskirtos baudos dydžiu. Išieškotoja mano, kad paskirta vienkartinė 250 Eur bauda yra neadekvati, neatitinkanti bylos aplinkybių, todėl prašo baudą padidinti.

33. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Pažymėtina, jog už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

34. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui vienkartinę 250 Eur dydžio baudą, siekė paskatinti vaiko tėvą tinkamai vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog apeliantas nepakankamai bendradarbiavo vykdydamas teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, todėl yra atsakingas už šios tvarkos nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad vaiko tėvas už teismo sprendimo nevykdymą yra baudžiamas pirmą kartą, sprendžia, jog konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta vienkartinė 250 Eur dydžio bauda atitinka CPK 771 straipsnyje nustatytus tikslus bei bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos padidinimo.

Dėl prašymo kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir kitų argumentų

35. Apeliantas atskirajame skunde suformulavo prašymą kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl išvados pateikimo, atsakant į klausimą, kokiu pagrindu ir kodėl pažeidžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime nustatytą vaiko gyvenamąją vietą vaikas gyvena ne su motina V. J., bet su močiute J. J. (duomenys neskelbtini) mieste, nesant vaiko tėvo V. D. sutikimo ir jo neinformavus.

36. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo klausimą. Atskirojo skundo argumentai, kuriais yra kritikuojami motinos veiksmai dėl vaiko faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą atmetamas. Nesutikdamas su vaiko gyvenamąją vieta ir / ar jos pasikeitimu apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nurodydamas argumentus, susijusius su vaiko gyvenamąja vieta, apeliantas gina ne vaiko, o išimtinai savo interesus.

37. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.