- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- 2VP-394-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01161-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., V. D.
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Giedrienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Nijolės Jutkienės pareiškimą dėl baudos skyrimo V. D. už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – V. J. (išieškotoja), V. D. (skolininkas), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Antstolė Nijolė Jutkienė kreipėsi į teismą prašydama spręsti baudos skyrimo skolininkui V. D. klausimą, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas V. D. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1913-967/2016.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje registruota vykdomoji byla Nr. 0092/21/00128 dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje skolininkas yra V. D.. Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime nurodyta, kad pasibaigus pereinamajm periodui (pereinamasis periodas buvo vieneri metai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos) V. D. su sūnumi D. D. bendrauja pirmą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, įpareigojant ieškovę sūnų pristatyti į jo gyvenamąją vietą, o jam grąžinti vaiką ieškovei į jos gyvenamąją vietą. Nurodoma, kad vykdomasis raštas išduotas 2021 m. vasario 3 d. ir pateiktas vykdyti 2021 m. vasario 9 d. 2021 m. vasario 9 d. išsiųstas V. D. raginimas vykdyti teismo sprendimą. Raginimas asmeniškai įteiktas V. D. 2021 m. vasario 12 d. Negavus informacijos iš skolininko, jam buvo išsiųsta el. paštu žinutė ar nėra kliūčių bendrauti su vaiku. Atsakymas buvo gautas telefono skambučiu. Pokalbio metu V. D. paaiškino, kad ieškovė nuo sprendimo priėmimo momento nė karto neatvežė sūnaus jo gyvenamosios vietos adresu, sūnui paskambina telefonu, tačiau bendrauti nesiseka, nes nutrūkę socialiniai ir kiti ryšiai.
3. Pareiškime nurodoma, kad V. J. paaiškino, kad negali pristatyti sūnaus tėvui V. D., nes jis nurodytais adresais negyvena, o savo faktinės gyvenamosios vietos nepraneša. Sūnus nori bendrauti su tėvu. Tvirtina, kad tėvas su sūnumi nebendrauja nuo sūnaus gimimo. Antstolė kreipėsi dėl išvados davimo į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (Ukmergėje) ir Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau atsakymas dėl minimo atvejo nepadėjo išspręsti šio ginčo. Dėl V. D. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini). Buvo gautas atsakymas, kad adresu (duomenys neskelbtini) V. D. negyvena, į seniūniją dėl V. D. niekas nesikreipė. 2021 m. birželio 28 d. V. D. telefonu informavo, kad su sūnumi D. bendravimas nepavyksta, nes esą nutrūkę visi ryšiai, sūnus nenoriai kalba telefonu. Paprašytas nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą, V. D. nenurodė, todėl 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo paskelbta V. D. paieška. Gautas iš PK atsakymas, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis negyvena. 2021 m. rugsėjo 13 d. V. D. el. pašto žinute pranešė antstolei, kad susieks su antstole jo atstovas iki 2021 m. rugsėjo 29 d., tačiau nebuvo susisiekta.
4. Išieškotoja V. J. prašo nubausti skolininką V. D. už teismo sprendimo nevykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašo spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo V. D. už 2016 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo Nr. 2-1913-967/2016 nevykdymą (b. l. 2-3).
Šalies argumentai
5. Pareiškėja (antstolė) teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 83).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) V. J. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji, visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (ir ne tik nuo pat vaiko atsiradimo įsčiose, po gimimo), niekada netrukdė atsakovui atvykti, susitikti ir bendrauti su vaiku, o priešingai, kaip tik skatino. Iš atsakovo jokios pagalbos nesulaukė, nei bendravimo, nei dvasinės paramos ir nei materialios paramos. Pabrėžė, kad ir po teismo įsigaliojimo dienos, jos asmeniškai telefono numeris liko nepasikeitęs, toks pats, tai patvirtina ir susirašinėjimas su antstole, todėl atsakovas turėjo pilnas galimybes visada paskambinti, bet to niekada nebūdavo. Paaiškino, kad atsakovas su savo motina atvykdavo pas vaiką nuo gimimo dienos tik vieną kartą metuose, pasveikindavo jį su gimimo diena iki 4 m. amžiaus bendraudamas vos po 2- 3 valandas, o po 4 metų vaiko amžiaus atsakovas pats sukūrė šeimą ir nuo to laiko vaiką jis apleido ir dingo. Išieškotoja teigia pastebėjusi, kad žinomas atsakovo telefono numeris po teismų buvo nepasiekiamas, o po kurio laiko ir išjungtas. Išieškotoja niekada po teismo nesulaukė skambučio iš atsakovo, kad jis ketina susitikti su vaiku. Paaiškino, kad ne kartą vežė vaiką į Ukmergę atitinkamais adresais, kuriuos žinojo - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Išieškotojai buvo žinomas atsakovo telefono numeris teismo metu – (duomenys neskelbtini), o nuo šių metų rugsėjo mėn. sužinojo dar vieną - (duomenys neskelbtini). Atsakovas nieko neįleido į namus ir niekas neatsiliepė telefonu. Ne kartą pastebėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), kažkas už užuolaidos sušmėžuodavo, siųsdavo laiškus Lietuvos paštu, užklijuodavo lapelius tiesiog ant durų. Pasikalbėjus su (duomenys neskelbtini) telefonu, ji informavo, kad V. D. čia lankosi retai, negyvena, kartais atvažiuoja pas savo tėvus padėti ūkininkauti. O kaimynai, kurie gyvena netoliese, patvirtino, kad jis čia vienas gyvena, žmona ir jo vaikai vieni gyvena (duomenys neskelbtini), vaikai ten eina į mokyklą, kad yra nebendraujantys su kaimynais, yra uždari ir paslaptingi žmonės.
7. Išieškotoja nurodė, kad kasmet kreipdavosi į antstolę Nijolę Jutkienę telefonu ir raštu dėl alimentų indeksavimo ir pranešdama, kad V. D. nevykdo ir bendravimo tvarkos. 2021 m. sausio mėn. irgi kreipėsi, kaip ir kasmet, nes vaikas D. D. išreiškė stiprų norą, kad nori bendrauti su tėvu ir pažinti kitus du brolius bei susipažinti su seneliais. 2021 liepos mėnesį buvo gautas atsakymas iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad reikia bendrauti su vaiko tėvu ir ji galinti skųsti antstolio veiksmus. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Vilniaus skyrius kreipėsi irgi taip pat su dokumentais į V. D., adresu (duomenys neskelbtini), bet adresato nerado. Nurodė, kad atsakovas š. m. rugpjūtį išieškotojai paskambino telefonu, klausdamas ko ji klijuoja visokius lapelius prie durų ir iškoneveikė visokiais negražiais žodžiais, kad ko ji norinti iš jo, ir liepė palikti jį ramybėje. Sakė V. D., kad vaikas nori bendrauti, į ką gavo atsakymą: „O ko“. Nurodė, kad atsakovo žmona J. š. m. rugsėjo 5 d. taip pat paskambino telefonu (jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvadino visokiais žodžiais ir pareiškė priekaištą, kad V. D. paliktų ramybėje. Nurodė, kad paskutinį kartą vaikas tėvą matė 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, kai buvo 3 val. atvykęs į D. namus. Daro išvadą, kad atsakovas slapstosi, manipuliuoja situacija apsimesdamas vaikų sveikatomis, nepasako nė vienai tarnybai, kur jis faktiškai iš tiesų gyvena. Ir taip pat daro išvadą, kad jis, kaip tėvas, nenori bendrauti su savo pirmagimiu vaiku, jį ignoruodamas visiškai, nerodo pats jokios iniciatyvos. Mano, kad V. D. daro neigiamą įtaką jo žmona, neleisdama atsakovui važiuoti pas vaiką D. D.. Nurodė, kad 2017 m. kovo 30 d. įsigaliojo Vilniaus apygardos teismo nutartis, nuo to laiko atsakovas, vaiko tėvas V. D. iki pereinamojo laikotarpio nevykdė/(-o) teismo sprendimo kas antrą šeštadieni 26 dienas ir nevykdė/(-o) teismo sprendimo 98 savaitgaliai arba 222 dienos nevykdytos pagal teismo sprendimo nutartį (b. l. 20-21).
8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) V. J. paaiškino, kad palaiko aplinkybes, išdėstytas atsiliepime. Papildomai nurodė, kad kiek važiuodavo pas atsakovą, visada buvo viskas užrakinta. Jei skambindavo sūnui, tai tik po jos registruotų laiškų. Paaiškino, kad sūnus taip pat ne kartą skambino tėvui, tačiau jis numetinėjo arba atsiliepęs klausdavo: „ko tu skambinėji, palik mane ramybėje“.
9. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. D. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti kaip neturintį teisinio pagrindo ir realios baudos neskirti. Nurodė, kad 2021 m. spalio 5 d. buvo gautas Antstolės Nijolės Jutkienės pareiškimas, kuriuo prašoma V. D. skirti baudą dėl tariamo 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutarime, kaip ir nurodė antstolė, įpareigojo vaiko motiną pristatyti vaiką tėvo gyvenamosios vietos adresu nustatytu periodiškumu, tačiau pareiškėja V. J. ne tik, kad nevykdė teismo sprendimo nė vienoje iš sprendime nurodytų dalių, t. y. ir išlaidų priteisimo, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir vaiko pristatymo tėvui, bet 2021 m. vasario 9 d. pateikė vykdymui 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą.
10. Nurodė, kad sprendžiant baudos atsakovui paskyrimo klausimą, labai svarbu, kaip teismui yra žinoma, įrodyti kaltosios pusės kaltę, o atsakovas šiuo konkrečiu atveju savo kaltę neigia, kadangi nuo pat 2016 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėja V. J. nė karto nėra pristačiusi vaiko atsakovui, aktyviais veiksmais ir nuolatiniai neigiamai atsiliepdama vaikui apie jo tėvą, trukdė atsakovui matytis ir bendrauti su vaiku. Atkreipė dėmesį, kad aptariamuoju laikotarpiu, nors vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina, tačiau vaikas faktiškai buvo auginamas pas pareiškėjos V. J. motiną, kur jis gyvena ir dabar (duomenys neskelbtini). Nesupranta, kokiu būdu galėjo bendrauti su vaiku, kaip vaiko motina neinformavo jo nei apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, nei galėjo dalyvauti priimant sprendimus vaiko ugdyme ir gyvenime. Pareiškėja V. J. aiškiai suvokdama teismo sprendimą manipuliavo vaiku ir atsakovo jausmais vaikui, tuo sukeldama nepaprastai didelius išgyvenimus atsakovui, kuris sąžiningai siekė vykdyti savo kaip tėvo pareigą, nepaisant to, kad augina dar du vaikus, bet ir akivaizdžiai ir kenkėjiškai traumuodama savo pačios vaiką bei sukeldama neigiamą vaiko nusistatymą savo biologinio tėvo atžvilgiu, kas turėjo neigiamų pasekmių atsakovo ir jo sūnaus bendravime. Paaiškino, kad tik iš savo sūnaus, 2021 metais, sužinojo apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nors nei pareiškėja V. J., nei jos motina, apie tokį motinos sprendimą atsakovo neinformavo. Pareiškėja V. J., nevykdydama savo kaip motinos pareigų, ne tik klaidina antstolę, bet ir bando suklaidinti teismą melagingai tikindama, kad būtent atsakovas nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, nors būtent pati pareiškėja V. J. savo aktyviais, tyčiniais ir prieš atsakovą nukreiptais galimai neteisėtais veiksmais, trukdo vykdyti teismo sprendimą, o teismui bando įrodyti atsakovo kaltę, kurios aptariamuoju laikotarpiu nėra.
11. Skolininkas atsiliepime nurodo, kad antstolė teigia teismui, kad ji kreipėsi į atsakovą, prašydama nurodyti jo gyvenamąja vietą. Teigia, kad antstolė pati sau prieštarauja, kad jai nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, kadangi atsakovas yra nurodęs savo gyvenamąją vietą tiek teismo dokumentuose, tiek Registrų centre. Antstolė nurodė, kad vykdomasis raštas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 2021 m. vasario 12 d. buvo įteiktas atsakovui, kas dar kartą įrodo, kad antstolė žinojo atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Antstolė nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl duomenų patikslinimo, tačiau atsakovas kategoriškai neigia gavęs bet kokius rašytinius dokumentus bet kokia jų pateikimo forma po 2021 m. vasario 12 d. Atkreipė teismo dėmesį, kad Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai nebuvo atvykę pas atsakovą, o tik telefonu pasitikrino jo gyvenamąją vietą, kurią atsakovas patvirtino. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas planuoja pakeisti savo gyvenamąją vietą laikinai, dėl kitų savo dviejų vaikų gerovės, kadangi vaikai yra silpnos sveikatos ir jiems reikalingas ypatingas dėmesys.
12. Pažymėjo, kad pareiškėja V. J., savo aktyviais veiksmais nuolat nuteikinėja vaiką prieš savo tėvą, atsakovą V. D., kas labai gerai jaučiama bendravimo su juo metu, kada vaikas vangiai nori bendrauti su tėvu, nenori vykti pas tėvą jo gyvenamosios vietos adresu, motyvuodamas, kad jam pas tėvą yra neįdomu, kad jis gyvena su močiute (duomenys neskelbtini), kur yra jo draugai ir niekur kitur vykti jis nenori. Atsakovui visiškai nesuprantama, kodėl antstolė, vertindama atsakovo veiksmus kaip nenorą vykdyti teismo sprendimą, nevertina vaiko nuomonės, nors vaikas jau yra pakankamai suaugęs ir veiksnus bei galintis išreikšti savo valią, o kaip už pagrindą ima klaidingą pareiškėjos V. J. pateiktą informaciją. Atkreipė teismo dėmesį, kad tėvas, pagal galimybes bendrauja su savo vaiku ir gerbdamas jo asmenį, nedaro jam nepriimtinų priverstinių veiksmų, siekdamas labiau netraumuoti vaiko, nei priešingai tam vaiką traumuoja jo tikra motina V. J..
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. D. nurodė, kad turi šeimą, turi kelis vaikus, tvarkingai gyvena. Bendravo su vaiku telefonu, vieną kartą normaliai šnekėjo, po to buvo vaiko visą laiką išjungtas telefonas. Nurodė, kad po to karto vyko žiūrėti, kas vyksta, kodėl sūnus nepasiekiamas, o jam atvažiavus, visi apsimetė, kad telefonas buvo įjungtas. Patikslino, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. viskas vyko. Tik per močiutę po to susisiekė su sūnumi. Paaiškino, kad visą laiką žinojo, kur sūnus gyvena. Nežino, ko jam ten (pas sūnų) važiuoti, ieškoti problemų, kai visą laiką yra kaltinamas koks jis blogas. Nurodė, kad siųsdavo sms, nes telefonas sūnaus būdavo išjungtas. Močiutei kai paskambindavo, paprašydavo ir ragelį močiutė sūnui perduodavo. Nurodė, kad yra gavęs visus antstolės dokumentus, o kadangi negalėdavo, tai ir nesusisiekdavo su antstole. Nurodė, kad nevažiuos pasiimti vaiko pabūti kartu, nes turės kiekvieną kartą tik problemų. Paaiškino, kad kai sueis sūnui 18 metų, tada sūnus laukiamas pas jį. Paaiškino, kad nuo 2018 metų vieną kartą buvo nuvažiavęs pas sūnų, pasiėmęs su savimi niekada nebuvo. Nurodė, kad V. J. žinojo jo (skolininko) gyvenamąją vietą, niekada pati nevežė sūnaus. Skolininko teigimu, sūnus ir pats su juo nenori bendrauti, nesiruošia ir jis (skolininkas) verstis per galvą. Kiek galėjo, pagal savo galimybes, vykdė sprendimą. Nurodė, kad kiek aiškino V. J., kad kiek ligų sūnus turi, jis (skolininkas) bijojo ir bendrauti su vaiku, jei sūnus toks ligonis pagal V. J.. Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), vykdo veiklą, ten stovi technika, namas tėvų. Patvirtino, kad nebuvo nurodęs išieškotojai konkretaus adreso, nes negalėjo su išieškotoja susisiekti.
14. Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. nurodė, kad V. J. yra jos dukra, V. D. pažįstą, nesieja su juo jokie santykiai. Paaiškino, kad D. gyvena su ja. Su tėvu D. bendravo, kol atvažiuodavo tėvas kartą metuose, kol D. buvo mažas, tada V. D. atvažiuodavo su savo mama. Nurodė, kad jau keli metai, gal ir 10 metų, jokio bendravimo nėra. Paaiškino, kad gal ir būtų nesikreipę į teismą, bet D. paauglystė, jis pats sakydavo, kad nori pas tėvą, kad nori su tėvu bendrauti. D. jai aiškino, kad iš jo draugai juokiasi, kad jis tėvo neturi. Nurodė, kad buvo, kad D. paskambinus, tėvas sako – netrukdyk, palik ramybėje. D. turi telefoną, pamokų metu būna be telefono, o vakarais turi su savimi. Patvirtino, kad buvo V. D. 2021 m. rugsėjo mėnesį atvažiavęs pas ją, su savimi sūnaus niekada nebuvo pasiėmęs. Paaiškino, kad su dukra (išieškotoja) važiavo pas skolininką, durų jiems neatidarė. Nurodė, kad ir posėdžio dieną kėlėsi 4 ryte, planavo pas tėvą nueiti, tačiau nežinojo, kur tėvas gyvena. Nurodė, kad klausė skolininko, kodėl šis nevykdo teismo sprendimo ir jai atsakė skolininkas, kad jam nusispjauti ant sprendimų.
15. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis D. D. nurodė, kad žino, dėl ko vyksta teismas. Paaiškino, kad vieną kartą gyvai bendravo su tėvu, 5 kartus skambučiais. Patvirtino, kad atvažiavęs pas juos buvo V. D.. Kalbėdavo telefonu 2-3 min. Nurodė, kad turi pats mobilų telefoną, vakarais po pamokų visada įjungtas telefonas. Nurodė, kad nėra gavęs sms iš tėvo. Paaiškino, kad norėtų su tėvu daugiau bendrauti. Nurodė, kad niekada tėvas nėra jo paėmęs iš močiutės kažkur važiuoti. Paaiškino, kad yra skambinęs tėvui, neatsiliepė, kai skambino mama, tada atsiliepė. Paaiškino, kad kai jam reikėjo banko kortelę išsiimti, o tam reikia tėvų sutikimo, prašė tėvo atvažiuoti, tačiau tėvas jam atsakė: „atstok, užtenka vienos mamos“.
16. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė: Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, V. J. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tarnyboje 2014 m. kovo 31 d., 2015 m. rugpjūčio 24 d., 2017 m. lapkričio 20 d., buvo nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametį D. D., 2021 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. spalio 19 d., nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2021 m. rugpjūčio 11 d. Tarnyboje buvo gautas V. J. pranešimas elektroniniu paštu, kuriame buvo nurodoma, kad moteris prašo pagalbos rasti kontaktą, socialinį ryšį su sūnaus D. D. tėvu V. D.. Moteris nurodė, kad nežino, kur faktiškai gyvena vaiko tėvas, taip pat nežino jo el. pašto, jo telefono numerio, nurodė, kad norėtų sužinoti, kadangi tėvas neprisideda prie vaiko auklėjimo, bendravimo, nevykdo teismo sprendimo, o antstolio veiksmus ignoruoja. Tarnyboje buvo užpildytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas – Vaiko situacijos vertinimo anketa: buvo bendrauta su nepilnamečiu vaiku, vaiko motina V. J., vaiko tėvu V. D..
17. Išvadoje nurodoma, kad buvo nustatyta, kad nepilnametis vaikas ilgą laiką gyveno pas V. J. motiną J. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur lankė ugdymo įstaigą (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini)). Šių metų gegužės mėn. berniukas grįžo gyventi pas mamą ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. turėjo lankyti (duomenys neskelbtini), tačiau prieš mokslo metus vėl grįžo gyventi pas močiutę į (duomenys neskelbtini), kur lanko (duomenys neskelbtini). Mamos teigimu, šiuos pokyčius inicijavo pats sūnus, nes paauglys norėjo tęsti ugdymo procesą kartu su savo bendraklasiais. Anot V. J., D. su tėvu ryšio nepalaiko, nes V. D. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nors priteistą išlaikymą sūnui teikia (po 200 Eur kas mėnesį). Siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes, Tarnyba apsilankė nepilnamečio vaiko faktinės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma: „ D. apsilankymo metu atrodė sveikas, specialių sveikatos sutrikimų neturi. Profilaktiškai patikrintas, diagnozuota alergija. Specialiųjų ugdymosi poreikių neturi. Prieš metus lankė psichologo konsultacijas. Vaikui skirtas atskiras kambarys, yra visi būtini baldai (lova, stalas, spinta). Taip pat priemonės reikalingos vaiko ugdymuisi ir lavinimuisi. Apsilankymo metu močiutė paaiškino, kad nesutarimai kyla tarp tėvų, kadangi anūko tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku. Vaikas ieško galimybių bendrauti su tėvu. Važiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti gyvenamosios vietos, tačiau niekas neįleido. Prieš mėnesį tėvas aplankė sūnų, kartu praleido pusdienį. Po šio apsilankymo dingo, ignoruoja skambučius.“
18. Išvadoje nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d., 15.35 val., Tarnybos specialistei telefonu nepilnametis D. D. nurodė, kad: „dažnai leidžia laiką pas močiutę, tačiau šią vasarą daugiau laiko praleido su mama ir broliu. Teigė, kad su mama sutaria gerai. D. nurodė, kad tėvui skambino žiemą, jis žadėjo atvažiuoti, tačiau dėl karantino neatvažiavo ir nepranešė, kad neatvyks. Vaikinas nurodė, kad daugiau tėvui nebeskambino. D. teigė, kad su tėvu „jau kaip ir nebenoriu bendrauti“, teigė, kad su tėvu visada buvo toks santykis, paskutinį kartą su tėvu matėsi prieš kokius 8 metus.“ Vaiko nuomonė taip pat buvo išklausyta 2021 m. spalio 15 d. faktinėje gyvenamojoje vietoje - pas močiutę, (duomenys neskelbtini). „Nepilnametis bendravo noriai. Informavo, jog žino, dėl kokios priežasties atvyko specialistė. Pasakojo, jog šiuo metu gyvena su močiute. Jau 3 metai, kaip gyvena pas močiutę. Prieš tai gyveno su mama (duomenys neskelbtini), tačiau kylant nesutarimams su mamos sugyventiniu, kartu, bendru sutarimu nusprendė, jog jis vyksta gyventi pas močiutę. D. teigė, jog džiaugiasi gyvendamas pas močiutę, nes prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), jis gyveno čia. D. paaiškino, jog su mama bendrauja kasdien, pasiskambina, susirašinėja žinutėmis. Teigė, jog mama juo rūpinasi. Informavo, jog mama planuoja atvykti savaitgalį pas jį, ir liks savaitei. Džiaugėsi, jog galės kartu praleisti laiką. Pasiteiravus D. apie tėtį, jis teigė, jog tėtis su juo nebendrauja. Paskutinį kartą buvo atvykęs prieš mėnesį, pabuvo pas jį gal pusdienį, ir išvyko. Paliko telefono numerį, tačiau juo jis jau nebeatsako. Paaiškino, jog su močiute vyko į (duomenys neskelbtini), norėjo susitikti su tėčiu, tačiau jo nerado. Pasak nepilnamečio, tėtis nuo jo slapstosi. D. paaiškino, jog labai nori bendrauti su tėčiu, nori kartu praleisti laiką, tačiau tėtis nerodo iniciatyvos. Nuo 7 metų tėtis vengia bendravimo su juo. Pasak D., mama kreipėsi į specialistus tam, kad jis galėtų bendrauti su tėčiu, tačiau po paskutinio susitikimo supranta, kad tėtis nenori bendrauti su juo. Apsilankymo metu nepilnametis pasakojo, jog jam sekasi gerai, mokykloje taip pat sekasi gerai, turi draugų. Daug laiko praleidžia ruošdamas namų darbus, popamokinės veiklos neturi.”
19. 2021 m. rugpjūčio 31 d., bendraudamas telefonu su Tarnybos specialiste, vaiko tėvas V. D. atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos bei elektroninio pašto adresus, teigdamas, kad nieko jam nereikia ir daugiau tegul specialistai neskambina. Nurodė, kad jis moka išlaikymą vaikui, perveda pinigus kiekvieną mėnesį. Anot vyro, su vaiku bendravo seniai, nes anksčiau vaiko motina neleisdavo, o dabar jis bandė paskambinti vaikui, tačiau vaikas nekelia jo telefono ragelio. Pokalbio metu vyras teigė nesuprantantis, kodėl vaiko motina kreipėsi į vaiko teises, darė prielaidą, kad jai parūpo, kad vyras nebendrauja su vaiku, nes moteris išsiskyrė su dabartiniu vyru. Vaiko tėvas teigė, kad vaikas jau yra nebemažas ir pats gali nuspręsti ar kelti telefoną, ar ne. Vyras nurodė, kad jei vaikas neturės kur gyventi, jis jį priims, o kol kas nenori skandalo su vaiko motina. Pažymėjo, kad V. J. šeimai, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai (D. D., gimęs (duomenys neskelbtini) ir D. V., gimęs (duomenys neskelbtini)), nuo 2020 m. sausio 29 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos. Pažymi, jog D. tėvui V. D. atvejo vadyba netaikoma, nes vyras nenurodo savo gyvenamosios vietos.
20. Išvadoje nurodoma, kad Tarnybos nuomone, nepilnamečio D. D. raidai yra svarbus abiejų tėvų dalyvavimas jo gyvenime, žinojimas kad jis yra svarbus abiem tėvams, todėl valstybės institucijos, teismas turi pareigą užtikrinti vaiko ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymą. Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime nurodyta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, V. D. su sūnumi D. D. bendrauja pirmą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, įpareigojant ieškovę sūnų pristatyti į jo gyvenamąją vietą, o jam grąžinti vaiką ieškovei į jos gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš pareiškime pateikiamos informacijos ir Tarnybos surinktų duomenų – nustatytos bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi. Nepilnametis D. D. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Tarnybai nurodė, jog tėtis su juo nebendrauja, pasakojo, kad tėvui skambino žiemą, jis žadėjo atvažiuoti, tačiau dėl karantino neatvažiavo ir nepranešė, kad neatvyks. Vaikas nurodė, kad daugiau tėvui nebeskambino, teigė, kad su tėvu visada buvo toks santykis, paskutinį kartą su tėvu matėsi prieš kokius 8 metus. Tarnybai pakartotinai bendraujant su vaiku 2021 m. spalio 14 d., situacija jau buvo kiek pasikeitusi, vaikas nurodė, kad paskutinį kartą tėvas V. D. buvo pas jį atvykęs prieš mėnesį, pabuvo pas jį gal pusdienį ir išvyko. Paliko telefono numerį, tačiau juo jis jau nebeatsako. Paaiškino, jos su močiute vyko į (duomenys neskelbtini), norėjo susitikti su tėčiu, tačiau jo nerado. Pasak nepilnamečio, tėtis nuo jo slapstosi. D. paaiškino, jog labai nori bendrauti su tėčiu, nori kartu praleisti laiką, tačiau tėtis nerodo iniciatyvos. Nuo 7 metų tėtis vengia bendravimo su juo. Pasak D., mama kreipėsi į specialistus tam, kad jis galėtų bendrauti su tėčiu, tačiau po paskutinio susitikimo supranta, kad tėtis nenori bendrauti su juo. Kaip matyti iš surinktų duomenų, vaikas pats ieško galimybių ir siekia bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad išieškotoja V. J. nurodo, kad negali pristatyti sūnaus tėvui V. D., nes jis nurodytais adresais negyvena, o savo faktinės gyvenamosios vietos nepraneša. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas V. D. su antstole ir Tarnybos specialistais bendravo tik telefonu, o paprašytas nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą – tai padaryti atsisakė. 2021 m. spalio 17 d. pateiktame teismui atsiliepime V. D. nurodo, kad planuoja pakeisti savo gyvenamąją vietą laikinai, dėl kitų dviejų savo vaikų gerovės. Pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Nagrinėjamu atveju nei skolininkas, nei išieškotoja nesikreipė į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Nagrinėjamu atveju Tarnyba daro išvada, kad tiek išieškotoja V. J., tiek skolininkas V. D., nepakankamai aktyviai tarpusavyje bendradarbiavo, siekdami palaikyti ir išsaugoti nepilnamečio vaiko D. D. ir atskirai gyvenančio tėvo ryšį, todėl teismo sprendimas nebuvo vykdomas pilna apimtimi. Tarnyba nenustatė duomenų, kad vaiko motina V. J. būtų trukdžiusi vaiko tėvui V. D. bendrauti su sūnumi D. D.. Priešingai, kaip matyti iš pateiktų duomenų, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti faktinę vaiko tėvo gyvenamąją vietą (b. l. 9-10).
21. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė iš esmės atkartojo išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad iš visos medžiagos bylos ir teismo metu duotų liudijimų matyti, kad sprendimas nėra vykdomas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
22. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 47 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Gavęs informaciją, kad sprendimo nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba turtui, antstolis apie susidariusią situaciją nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas.
24. Remiantis Instrukcijos 50 punktu, vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Instrukcijos 51 punkte nurodyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
25. Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgdamas į Instrukcijos 23 priede nustatytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto formą („Vadovaudamasis (-asi) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustačiau: <...>“), sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju antstolė nėra surašiusi Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, tačiau visus duomenis ir pažeidimus, kuriais pasireiškia sprendimo nevykdymas, nurodė pareiškime teismui. Teismo vertinimu vien formalaus dokumento neužpildymas negali suteikti galimybę skolininkui išvengti atsakomybės dėl teismo įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo. Teismas sprendimo nevykdymo atvejį nagrinėja anstolės pareiškime nurodytų aplinkybių ribose.
27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1913-967/2016 iš dalies patenkintas ieškovės V. V. (J.) ieškinys ir, be kita ko, nustatyta atsakovo (skolininko) V. D. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi D. D.:
27.1. „Nustatyti atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo su sūnumi D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:
Vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos V. D. su sūnumi D. D. bendrauja:
ne mažiau kaip po tris valandas šeštadieniais, nustatant, jog atsakovas iki trečiadienio 19 val. privalo informuoti ieškovę apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi savaitgalį, atsakovui iki numatyto laiko nepranešus ieškovei apie ketinimą bendrauti su vaiku, ieškovė neturi pareigos perduoti vaiko bendrauti su tėčiu;
pasibaigus pereinamajam laikotarpiui V. D. su sūnumi D. D. bendrauja:
pirmą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, įpareigojant ieškovę sūnų pristatyti į jo gyvenamąją vietą, o jam grąžinti vaiką ieškovei į jos gyvenamąją vietą.“ Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 30 d. (b. l. 26-30).
28. Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0092/21/00128 medžiagos duomenys patvirtina, kad antstolė Nijolė Jutkienė 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-21-92-2014 priėmė vykdyti išieškotojos V. J. pateiktą 2021 m. vasario 4 d. prašymą „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo“ (vykd. b. l. 78-79, 85) ir 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1913-967/2016 (b. l. 31-32). 2021 m. vasario 9 d. antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-92-2078 (vykd. b. l. 80-81), kuris 2021 m. vasario 12 d. buvo įteiktas asmeniškai V. D. (vykd. b. l. 77). Minėtu patvarkymu antstolė įpareigojo skolininką V. D. per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pradėti vykdyti teismo sprendimą.
29. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto vaiko teisių apaugos skyrių ir Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama pateikti pažymą/išvadą dėl tėvų bendravimo su vaiku ir sprendimo vykdymo (vykd. b. l. 65-67). Antstolė 2021 m. birželio 18 d. el. laišku (duomenys neskelbtini) kreipėsi į skolininką, prašydama atvykti pas antstolę, kartu primindama, kad už teismo sprendimo ar antstolio nurodymo nevykdymą, teismas galiu skirti baudą iki 300 Eur (vykd. b. l. 59). Antstolė 2021 m. birželio 18 d. kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) su prašymu Nr. SD-699, informuoti, ar V. D. gyvena nurodomu adresu: (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 52); iš 2021 m. liepos 21 d. gauto atsakymo matyti, kad (duomenys neskelbtini), gyvena Z. D., kuri nurodė, kad jos sūnus V. D. nurodytu adresu negyvena (vykd. b. l. 37). Antstolė 2021 m. birželio 28 d. pranešimu „Kitas antstolio dokumentas“ Nr. S-21-92-8979, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama pateikti išvadą ir/ar pasiūlymus, ar D. D. gali ir nori bendrauti su tėvu V. D. (vykd. b. l. 51). Į vykdomąją bylą pateiktas 2021 m. birželio 22 d. skolininko el. laiškas ((duomenys neskelbtini)), kuriame skolininkas nurodo, kad jis nebendrauja su sūnumi todėl kad pati išieškotoja jam neatveža sūnaus, o dėl karantino, jis pats negali vykti į kitą savivaldybę (vykd. b. l. 50). Į vykdomąją bylą pateiktas išieškotojos registruotu paštu siųstas laiškas skolininkui V. D., kuriame išieškotoja prašo pranešti skolininko jo telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir gyvenamosios vietos adresą (vykd. b. l. 31-32). Antstolė 2021 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu laišku ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į skolininką, prašydama nurodyti faktinę gyvenamąją vietą, kadangi byloje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), skolininkas negyvena (vykd. b. l. 25). 2021 m. rugsėjo 1 d. antstolė pakartotinai kreipėsi į skolininką el. paštu ((duomenys neskelbtini)) dėl faktinės gyvenamosios vietos nurodymo (vykd. b. l. 20). Antstolė 2021 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu dėl paieškos paskelbimo Nr. SD-1066 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama paskelbti skolininko V. D. paiešką (vykd. b. l. 12). 2021 m. rugsėjo 13 d. gautas skolininko V. D. el. laiškas ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad skolininkas yra labai užimtas, o į visus klausimus atsakys jo atstovas iki rugsėjo 29 d. (vykd. b. l. 10). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo13 d. rašto „Dėl V. D. paieškos“ matyti, kad paieška nebuvo skelbiama, kadangi V. D. informavo gyvenantis (duomenys neskelbtini), jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 8-9). Iš į vykdomąją bylą pateiktos 2021 m. rugsėjo 9 d. pažymos „Dėl privalomosios mediacijos pabaigos“ matyti, kad V. D. neišreiškė sutikimo ar nesutikimo dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog V. D. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija (vykd. b. l. 5). Antstolė 2021 m. spalio 5 d. pareiškimu Nr. S-21-92-13644 kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo V. D. (vykd. b. l. 1). Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad išieškotoja nepertraukiamai, nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. bendravo su antstole el. laiškais, nurodydama aplinkybes, kad vaiko tėvas, skolininkas V. D., nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku; kad išieškotoja neturi skolininko faktinės gyvenamosios vietos adreso; kad turimais adresais skolininkas negyvena; kad su skolininku neįmanoma susisiekti telefonu; taip pat prašo padėti spręsti klausimus, susijusius su sprendimo nevykdymu (vykd. b. l. 3-4, 6-7, 11, 13-24, 28-29, 33-34, 36, 42-44, 46-48, 53-58, 68-73, 86-87).
30. Į bylą pateiktos išieškotojos rašytos (2021 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. bei 2021 m. lapkričio 5 d. – 2021 m. gruodžio 29 d.) skolininkui V. D. sms žinutės (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose prašoma nurodyti skolininko adresą ir el. paštą, prašoma atvykti susitiksi su sūnumi (b. l. 46-47, 66). Iš į bylą pateiktų išieškotojos skaičiavimų matyti, kad skolininkas teismo sprendimo nevykdė: 2017 m. – 20 šeštadienių; 2018 m. – 20 savaitgalių; 2019 m. – 26 savaitgaliai; 2020 m. – 26 savaitgaliai; 2021 m. – 26 savaitgaliai (b. l. 48-50). Iš pateiktos skambučių išklotinės matyt, kad išieškotoja mėgino susisiekti telefonu su skolininku – 2021 m. gruodžio 24 d. (3 kartus), 2021 m. gruodžio 29 d. (4 kartus), tačiau pokalbiai neįvyko. Į bylą pateiktos skolininko telefono išklotinės laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. patvirtina, kad skolininkas 2021 m. liepos 24 d. du kartus kontaktavo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (sūnaus D. D. numeris); 2021 m. rugpjūčio 31 d. vieną kartą; 2021 m. rugsėjo 1 d. 3 kartus skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (močiutės J. J. numeris), pokalbis vyko po kelias minutes, 2021 m. rugsėjo 4 d. vieną kartą, pokalbis truko kelias minutes; 2021 m. rugsėjo 4 d. du kartus kontaktavo su Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 30 d. vieną kartą; 2021 m. spalio 26 d. vieną kartą; 2021 m. lapkričio 6 d. vieną kartą; 2021 m. gruodžio 29 d. tris kartus; 2021 m. gruodžio 31 d. vieną kartą (b. l. 69-76). Pateiktos į bylą sms išklotinės patvirtina, kad skolininkas sūnui D. D. siuntė sms – 2021 m. liepos 24 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 4 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. lapkričio 6 d., 2021 m. gruodžio 24 d., 2021 m. gruodžio 29 d., 2021 m. gruodžio 31 d. (b. l. 77-80).
31. Nagrinėjamu atveju iš išdėstytos byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad skolininkas V. D. nesilaikė teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. teismo sprendime nurodytu laiku – pirmą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Skolininkas šios aplinkybės iš esmės neneigia, tvirtindamas, kad tai išieškotoja nepristato vaiko, o ir vaikas pats nenori bendrauti su juo (tėvu). Skolininkas taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravimas su sūnumi, o būtent pasiimant pas save, skolininkui sukeltų tik daugiau problemų, tuo tarpu, sūnui sulaukus 18 metų, jis priims sūnų. Į bylą skolininkas pateikęs įrodymus, kad stengiasi bendrauti su sūnumi, skambina sūnui, rašo sms, tačiau pats nesulaukia atsakymo iš sūnaus. Antstolės į bylą pateikta vykdomoji byla ir joje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolininkas nėra nurodęs savo ir savo šeimos faktinės gyvenamosios vietos, žinomais adresais skolininko rasti nepavyksta, ką patvirtino ir liudytoja J. J. teismo posėdžio metu bei byloje esanti Vaiko teisių institucijos išvada. Teismas pažymi, kad skolininkas iš esmės ir teismo posėdžio metu taip pat nenurodė savo faktinės gyvenamosios vietos. Iš bylos medžiagos (taip pat ir antstolės vykdomosios bylos medžiagos) matyti, kad skolininkas, žinodamas apie vykstančią jo paiešką, apie vykdomąją bylą, gavęs iš antstolės raštus, nedėjo pastangų esamai situacijai pakeisti. Pavyzdžiui, siekdamas pasimatyti su vaiku, nevyko jo pasiimti iš vaiko gyvenamosios vietos bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Toks skolininko elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.
32. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš 2021 m. spalio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo matyti, kad bendraujant su nepilnamečiu D. D., vaikas teigė, kad „tėvui skambino žiemą, jis žadėjo atvažiuoti, tačiau dėl karantino neatvažiavo ir nepranešė, kad neatvyks“, „daugiau tėvui nebeskambino“, „ su tėvu jau kaip ir nebenoriu bendrauti“, „su tėvu visada buvo toks santykis, paskutinį kartą su tėvu matėsi prieš kokius 8 metus”, „teigė, jog tėtis su juo nebendrauja“, „paliko telefono numerį, tačiau juo jis jau nebeatsako“, „vyko į (duomenys neskelbtini), norėjo susitikti su tėčiu, tačiau jo nerado“. Pasak nepilnamečio, tėtis nuo jo slapstosi. Taigi, viena vertus, sutiktina, kad pagal teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą, vaiko motina, išieškotoja V. J. turi pristatyti nepilnametį šalių sūnų D. D. tėvui, kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad būtent dėl skolininko V. D. veiksmų (nebendradarbiauja nei su išieškotoja, nei su antstole, nenurodo savo faktinės gyvenamosios vietos adreso) lemia tai, kad būtent išieškotojas nevykdo 2016 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo.
33. Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu esant galiojančiam įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kurioje nustatyta aiški ir konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, kuri, pagal bylos duomenis, nepažeidžia ir neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, ji turėtų būti vykdoma sprendime nustatyta tvarka.
34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad skolininkas V. D. nevykdė teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. nepateikė savo faktinės gyvenamosios vietos adreso, kad išieškotoja V. J. galėtų pristatyti sūnų D. D. tėvui, jo gyvenamosios vietos adresu. Visi kiti skolininko argumentai, kad mėgino bendrauti su sūnumi, skambino, rašė sms, tačiau atsakymo nesulaukė, neturi konkrečiu atveju reikšmės, kadangi išieškotoja kreipėsi būtent dėl nevykdymo tvarkos, kada skolininkas privalo bendrauti su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro.
35. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vienkartinė 250 Eur dydžio bauda, bus pakankama skatinanti priemonė vykdyti teismo sprendimą jame nustatyta tvarka.
36. Skolininkui išaiškintina, kad teismo sprendimo nevykdymas yra pagrindas pakartotinai kreiptis antstoliui dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu, siekdamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, skolininkas turi teisę kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,
nutaria:
Tenkinti antstolės Nijolės Jutkienės pareiškimą.
Paskirti skolininkui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą išieškotojos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1913-967/2016, nevykdymą.
Išaiškinti skolininkui V. D., kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1913-967/2016.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.