- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- 1-426-297/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- T. D., T. A., Ž. P.
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;
2) 2016 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2016 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų; 2017 m. balandžio 5 d. paleistas atlikęs bausmę;
3) 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
4) 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, areštu 90 parų;
5) 2019 m. birželio 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų, 2019 m. liepos 23 d. paleistas atlikęs bausmę;
6) 2020 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje;
T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. spalio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams;
2) 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams; atliekantis bausmę, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje;
Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
2) 2019 m. balandžio 29 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams;
3) 2019 m. spalio 3 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 29 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmės – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių; 2020 m. sausio 13 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms;
teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji T. D., T. A. ir Ž. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą šiomis aplinkybėmis:
2019 m. lapkričio 30 d. apie 04.09 val. kaltinamieji T. D., T. A. ir Ž. P. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, be jokios priežasties užpuolė baro apsaugos darbuotoją T. M. ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: Ž. P. tyčia ne mažiau kaip tris kartus spyrė T. M. į užpakalio, galvos, juosmens-pilvo sritis ir ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė jam į galvą, metė į jį šaligatvio trinkelę, iš automobilių stovėjimo aikštelės išrovė ir į bandantį jį sulaikyti apsaugos darbuotoją A. C. metė metalinį stulpelį, T. D. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. M. į krūtinę, o T. A. tyčia du kartus spyrė T. M. į galvos bei krūtinės sritis ir ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė jam į galvos ir krūtinės sritis; kaltinamųjų bendrai mušamas bei už drabužių tąsomas nukentėjusysis T. M. griuvo ant grindinio ir patyrė kairio žastikaulio išnirimą, taip visi trys kaltinamieji įžūliais veiksmais, o kaltinamasis Ž. P. dar ir vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė nukentėjusiajam T. M. fizinį skausmą ir bendrais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė T. M. sveikatą, nes dėl kairio žastikaulio išnirimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis T. D. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis su draugais T. A. ir Ž. P. buvo naktiniame bare (duomenys neskelbtini). Bare jis gėrė alkoholį, prieš tai irgi buvo jo vartojęs, todėl jautėsi stipriai apsvaigęs. Baro viduje jis sukonfliktavo su vienu asmeniu (baro lankytoju), jie apsistumdė, bet apsaugos darbuotojas tada juos išskyrė. Naktį apie 4 val. kaltinamasis su T. A. ir Ž. P. išėjo į lauką. Prie įėjimo į barą pamatė tą patį asmenį, su kuriuo prieš tai konfliktavo, ir jie vėl susiginčijo. Juos išskyrė priėjęs apsaugos darbuotojas, kaip vėliau sužinojo – T. M., kuris liepė kaltinamajam važiuoti namo ir dar pavadino jį ir jo draugus nepadoriais, nepagarbiais žodžiais, dėl ko kaltinamasis įsižeidė, todėl jis sudavė ranka T. M. vieną smūgį, o šalia stovėję T. A. ir Ž. P. tuo pat metu irgi sudavė smūgius nukentėjusiajam. Visa tai vyko pašalinių asmenų (baro lankytojų) akivaizdoje. Kiek smūgių ir kur buvo suduota nukentėjusiajam T. M., ar nukentėjusysis buvo pargiuvęs ant žemės, kaltinamasis T. D. nežino, neatsimena, viskas vyko labai greitai, be to, jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis pripažino, kad savo veiksmais, t. y. smūgio sudavimu, prisidėjo prie nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo. Dėl padarytų veikų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino ligonių kasos ieškinį.
Kaltinamasis T. A. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad naktiniame bare susitiko su T. D. ir Ž. P., visi bendravo, gėrė alkoholį. Apie 4 val., kai baras jau baigė darbą, jie visi trys išėjo į lauką ir tada T. D. sukonfliktavo su vienu baro lankytoju, o paskui visi trys kaltinamieji ėmė mušti apsaugos darbuotoją T. M., nes šis pasakė jų adresu kažką nepagarbaus. Kaltinamasis T. A. pripažino, kad jis kelis kartus įspyrė nukentėjusiajam ir dar sudavė jam keturis smūgius kumščiu. Nežino kur pataikė. Konfliktą nutraukė pribėgę kiti apsaugos darbuotojai, kurie papurškė jiems į akis dujų ir pargriovė ant žemės. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, atlygino ligonių kasos ieškinį.
Kaltinamasis Ž. P. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku buvo lauke prie naktinio baro ir matė, kaip T. D. konfliktavo su vienu baro lankytoju, o po to įvyko konfliktas su baro apsaugos darbuotoju, tačiau kaltinamasis visų aplinkybių gerai neatsimena, todėl prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis Ž. P. patvirtino, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam T. M., spyrė jam tris kartus kojomis ir dar sudavė smūgį kumščiu, tuo pat metu smūgius nukentėjusiajam sudavė ir T. D. bei T. A.. Kai iš baro atbėgę apsaugos darbuotojai papurškė jiems dujų, kaltinamasis Ž. P. norėjo juos pagąsdinti, todėl išrovė metalinį stulpelį ir metė jį į apsaugos darbuotojus, o ar metė šaligatvio trinkelę neatsimena. Dėl savo veiksmų kaltinamasis gailisi.
Kaltinamiesiems visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Iš pareiškimo policijai matyti, kad 2019 m. lapkričio 30 d. T. M. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad apie 4 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė trys asmenys. Apklausos metu T. M. patikslino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 29 d. nuo 22 val. jis dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Tą naktį į klubą buvo atėję trys neblaivūs jaunuoliai, jų nepažinojo. Jis matė, kad tie jaunuoliai konfliktavo su kitais baro lankytojais. Buvo priėjęs prie jų ir ramino. Apie 4 val. klubas užsidarinėjo. Minėti jaunuoliai išėjo į lauką, bet per stebėjimo kameras buvo matyti, kad jie susimušė su kitais iš klubo išėjusiais dviem vaikinais ir viena panele. T. M. išėjo į lauką ir išskyrė besimušančius asmenis. Po to tie trys jaunuoliai užėjo už pastato kampo, bet paskui greitai grįžo ir užpuolė jį ? visi trys kumščiais pradėjo daužyti jam į galvą. Jis dengėsi galvą rankomis. Kiek ir kuris vaikinas jam sudavė smūgių, tikrai negali pasakyti, nes jie visi trys jį puolė ir daužė. Paskui tie vaikinai griebė jam už švarko ir jį pargriovė ant žemės. Jis griuvo ir susižalojo petį. Pargriuvusį visi trys vaikinai kojomis spardė į galvą. Iš klubo išbėgęs A. C. ir klubo savininkas G. sulaikė du asmenis, kad nepabėgtų, o trečias lakstė aplinkui. G. iškvietė policijos pareigūnus, o šie nustatė visus tris jį mušusius asmenis. Kieme yra ir klubo, ir miesto vaizdo kameros, kurios turėjo užfiksuoti muštynes. Jis patyrė fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–3).
Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 4.50 val. gautas greitosios medicinos pagalbos medikės telefoninis pranešimas, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 4.20 val. pagal iškvietimą nuvykus į (duomenys neskelbtini), rado T. M., kuris paaiškino, kad dirbant apsauginiu klube, jį sumušė nepažįstami asmenys; nustatytas kairio peties ir žasto sužalojimas; nukentėjęs asmuo pristatytas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatytas kairio peties sąnario išnirimas, suteikus medicininę pagalbą, išleistas gydytis į namus (1 t., b. l. 10).
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus pareigūno D. N. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 4.15 val. budėtojo nurodymu nuvykus prie klubo (duomenys neskelbtini), rasti sulaikyti trys asmenys, o apsaugos darbuotojai A. C. ir L. T. paaiškino, kad jaunuoliai juos užpuolė, sužalojo apsaugos darbuotoją T. M., jam sužalojo petį. Sulaikyti asmenys buvo T. A., Ž. P. ir T. D.. Juos pristačius į Alytaus apskrities VPK, nustatytas girtumas: T. D. ? 1,57 prom., T. A. ? 2,32 prom., Ž. P. ? 1,71 prom. (1 t., b. l. 11).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta teritorija ir automobilių stovėjimo aikštelė prie pastato (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 17–22).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3227/2019(02) patvirtina, kad nukentėjusiajam T. M. nustatytas sužalojimas kairio peties srityje – kairio žastikaulio išnirimas, kuris galėjo būti padarytas tiek pačiam griūnant, tiek griuvimo metu nuo pašalinės jėgos poveikio, jis galėjo būti padarytas 2019 m. lapkričio 30 d.; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio išnirimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 40).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius ir baro savininkas G. S. pateikė į kompaktinį diską įrašytus vaizdo stebėjimo kamerų šalia (duomenys neskelbtini), užfiksuotus vaizdo įrašus 2019 m. lapkričio 30 d. nuo 3.50 val. iki 4.20 val. (1 t., b. l. 76–78, 84)
Iš apžiūros protokolų matyti, jog ištyrus stebėjimo kamerų vaizdo įrašus nustatyta, kad juose fiksuoti įvykiai 2019 m. lapkričio 30 d. nuo 4.05 iki 4.09 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyta, kad T. D. ir T. A. konfliktavo su asmenimis, mušėsi, prie jų yra ir rudos spalvos striuke vilkintis Ž. P.; T. M. išskyrus konfliktuojančius asmenis, T. D., T. A. ir Ž. P. užpuola T. M. ir suduoda jam smūgius rankomis bei kojomis, mušamas T. M. nukrenta automobilių stovėjimo aikštelėje, išklotoje trinkelėmis, T. D., T. A. ir Ž. P. nugriuvusiam ir besikeliančiam T. M. toliau suduoda smūgius rankomis ir kojomis; pribėgę du vyriškiai sulaiko T. A., o T. M. sulaiko T. D., Ž. P. pabėga, po to sugrįžęs vaikščioja šalia; Alytaus miesto savivaldybės pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas apsaugos darbuotojo kryptimi krentantis automobilio stovėjimo vietą žymintis ženklas su stovu – jis mestas iš tos pusės, kuria kryptimi buvo nubėgęs Ž. P.; T. D., T. A. ir Ž. P. smūgius T. M. sudavė kitų asmenų akivaizdoje (1 t., b. l. 80–81, 86–90).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. T. parodė, kad įvykio dieną dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini), su apsaugos darbuotojais A. C. ir T. M., prižiūrėjo bendrą tvarką. Apie 4 val. klube trys neblaivūs nepažįstami jaunuoliai pradėjo kabinėtis prie kitų klubo lankytojų, todėl jiems buvo nurodyta išeiti iš klubo. Jaunuoliai išėjo, o T. M. atsistojo prie išėjimo durų ir per monitorių stebėjo kas vyksta klubo prieigose. Vienu momentu L. T. pamatė, kad prie monitoriaus stovi klubo savininkas G. ir staiga šis pasakė, kad bėgam į lauką, nes muša T.. Liudytojas per monitorių pamatė, kad tie trys jaunuoliai, kuriuos išvarė iš klubo, jėga guldo T. M. ant žemės. Išbėgęs į lauką, pamatė, kad visi trys jaunuoliai stumdo, tampo T., suduoda jam smūgius vienas paskui kitą. Negali konkretizuoti, kuris kiek smūgių sudavė, bet jie kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Jis papurškė ašarinėmis dujomis ir vieną jaunuolį parvertė ant žemės, kitą kažkas taip pat parvertė ant žemės. Kas tai padarė, pasakyti negali, nes kai purškė dujomis jų ir jam pateko į akis. Trečias jaunuolis bėgiojo aplink ir į juos mėtė įvairius daiktus – lupo iš grindinio trinkeles, išrovė kažkokį kelio ženklą ir metė į juos, tačiau nepataikė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir visus tris jaunuolius sulaikė. T. M. smūgius sudavė visi trys jaunuoliai. Matydamas mušamą žmogų, bėgo jo ginti, buvo pasipiktinęs tokiu jaunuolių elgesiu (1 t., b. l. 100–102).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. B. parodė, kad ji su drauge G. G., šios sugyventiniu T. A., jo draugu Ž. buvo nuvažiavę į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), ten prie jų prisijungė T. D.. Ji vartojo alkoholį. Naktį, kai baigėsi klubo darbo laikas, jie išėjo į lauką. Vienu metu tarp jų kompanijos vyrų ir kito pašalinio asmens kilo konfliktas, bet ji nekreipė į tai dėmesio, bendravo su G. Po to kilo konfliktas su apsaugos darbuotoju, prasidėjo muštynės, bet ji smulkiai papasakoti jų eigos negali, nes tų muštynių stipriai išsigando. Buvo mušamas kitas žmogus. Nesvarbu, kad jis ne jos kompanijos žmogus, bet ji išsigando ir atsitokėjo, kai muštynės buvo pasibaigę, kai atbėgo apsaugos darbuotojai ir sulaikė T. D., T. A. ir gaudė Ž.. Atvažiavo policija. Papasakoti, kas smulkiai vyko, ji negali, nes jai buvo šokas dėl tokio vaizdo (1 t., b. l. 105–107).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G. parodė, kad T. A. yra jos sugyventinis. 2019 m. lapkričio 30 d. jie su draugais buvo naktiniame klube. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Prieš klubo darbo pabaigą, rūkomajame T. D. apsižodžiavo su kitu vaikinu. Atėjęs apsaugos darbuotojas juos išskyrė. Kai klubas užsidarinėjo, ji išėjo su kitais į lauką ir matė, kad T. D. sukonfliktavo su tuo pačiu vaikinu, trenkė jam. Atėjęs apsaugos darbuotojas bandė visus išvaikyti. Vaikinas, kuriam buvo trenkta, įsėdo į taksi ir išvažiavo. Apsaugos darbuotojas liepė jos draugams vykti namo, bet jie neklausė, tada apsaugos darbuotojas juos užkeikė, pavadino gaidžiais ar žertvomis. Tuo metu jos draugai buvo aplink jį ratu. Tada apsaugos darbuotojas kažkurį pargriovė – jei gerai atsimena, tai T. A.. Tada T. D. ir Ž. P. puolė apsaugos darbuotoją – sudavė jam smūgius kumščiais. Konkrečiai negali pasakyti, kad matė kaip kažkuris iš jos draugų jam sudavė smūgius, nes visi jie buvo aplink apsaugos darbuotoją ir jie visi grūmėsi, nes ir jos draugai sudavinėjo smūgius apsaugos darbuotojui, ir jis jiems sudavė. Apsaugos darbuotojas pradėjo rėkti. Atbėgo jo pagalbininkai, nupurškė dujomis, uždėjo T. D. antrankius, nes jis priešinosi. Ž. P. nepagavo, nes jis bėgiojo aplink. Bebėgiodamas jis vieną kartą metė į apsaugos darbuotoją, kuris jį gaudė, akmenį ar tai šaligatvio plytelę ir dar automobilio stovėjimo ženklą. Tai buvo tas pats apsaugos darbuotojas, kuris su jais mušėsi. Kai Ž. metė tą ženklą, tai juo pataikė apsaugos darbuotojui į dešinės rankos dilbį. Atvažiavo policija, pristatė draugus į komisariatą. Įvykio metu jos draugai buvo girti, net mėtėsi į šonus. Jos draugas T. A., kai būna neblaivus, yra labai jautrus, jautriai reaguoja į kieno nors jam pasakytus žodžius (1 t., b. l. 110–112).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. C., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. jis dirbo klube (duomenys neskelbtini). Apie 4 val. trys neblaivūs klubo lankytojai pradėjo kabinėtis prie kitų lankytojų, todėl jis ir kolegos T. M. ir L. T. tuos tris vaikinus iš klubo išvarė. Virš išėjimo iš klubo durų yra monitorius, kuriame matosi filmuojamos klubo prieigos. Kai jie išvarė minėtus vaikinus iš klubo, jis grįžo į salę, o T. M. liko stovėti prie durų. Būnant salėje, per raciją išgirdo, kad lauke reikalinga pagalba, nes vyksta muštynės. Jis išbėgo į lauką ir pamatė, kad lauke yra T. M., L. T. ir klubo savininkas G.. Taip pat pamatė, kad du jaunuoliai, kuriuos išvarė iš klubo, guli ant grindinio. Trečias bėgiojo aplink, lupo iš grindinio plyteles ir mėtė į juos. Muštynių jis nematė, kas ir kokius smūgius sudavė T. M. nematė, kai išbėgo į lauką, du jaunuoliai gulėjo ant žemės – vieną laikė T. M., kitą – L. T.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie visus tris jaunuolius išsivežė. Šiuos jaunuolius jis matė pirmą kartą. Vėliau T. M. pasakojo, kad išvesti lankytojai pradėjo kabinėtis prie kitų klubo lankytojų, todėl išėjo jų raminti ir kilo muštynės – jaunuoliai trise užpuolė T. M.. Jis matė, kad T. M. buvo sumuštas, jam išsukta ranka (1 t., b. l. 95–97).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė turi barą (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 30 d. jis buvo tame bare ir per stebėjimo kameras matė, kaip apsaugos darbuotojas T. M., išėjęs į lauką, išskyrė konfliktuojančius asmenis. Po to T. M. kalbėjosi su trim vaikinais, kurie dalyvavo anksčiau minėtame konflikte. Vienas iš tų vaikinų trenkė T. M., po ko šis bandė jį sulaikyti. Tada kiti du vaikinai irgi prisijungė ir pradėjo mušti T. M., jį pargriovė. G. S. sušuko, kad muša T., ir išbėgo į lauką jam padėti. Pamatė, kad visi trys vaikinai buvo apstoję T. ir mušė jį. Sulaikė du asmenis, o vienas bėgiojo aplinkui ir mėtė plytgalius, rovė ženklus ir mėtė į apsaugos darbuotojus, bet kai atvyko policija, tai pats priėjo prie jų. Dar iki policijos atvykimo T. M. paprašė iškviesti ir greitąją medicinos pagalbą, nes sakė nepajudina kairės rankos. Buvo matyti, kad jam tikrai skauda ranką. Atvykę medikai konstatavo, kad jam išniręs petys (1 t., b. l. 121–123).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų T. D., T. A. ir Ž. P. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Kaltinamųjų paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo T. M., liudytojų L. T., G. S., A. C., G. G., K. B. parodymais, tyrimo veiksmų protokolais, vaizdo stebėjimo kamerų fiksuotais vaizdo įrašais nustatyta, kad kaltinamieji T. D., T. A. ir Ž. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. viešoje vietoje – gatvėje, prie įėjimo į naktinį barą, ten buvusių kitų asmenų akivaizdoje tyčia, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įžūlūs kaltinamųjų veiksmai pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį T. M., t. y. kaltinamieji tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis, mušė visi trys ir tuo pačiu metu, dėl suduotų smūgių, tampymo už drabužių T. M. griuvo ant žemės (grindinio), dėl ko patyrė kairio žastikaulio išnirimą, padarytas sužalojimas pagal specialisto išvadą atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamųjų įžūlių smurtinių veiksmų viešoje vietoje buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes nusikaltimo vietoje buvę baro lankytojai ir darbuotojai išsigando, buvo šokiruoti kaltinamųjų rodomos nepagarbos aplinkai, į įvykio vietą buvo kviečiami medikai ir policija. Kaltinamojo Ž. P. veiksmai buvo ne tik įžūlūs, bet ir vandališki, nes bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. P. gatvėje išrovė metalinį stulpelį ir metė jį bei šaligatvio trinkelę į apsaugos darbuotojus, kai šie bandė jį sulaikyti. Kaltinamųjų paaiškinimai, kad jų veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo pasakyti įžeidžiantys žodžiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kaltinamųjų atsakomybės už padarytą viešosios tvarkos pažeidimą, nes jų atsakas į nukentėjusiojo žodinį reikalavimą nekonfliktuoti su baro lankytoju ir važiuoti namo buvo neadekvatus ir visiškai nepateisinamas. Byloje įrodyta ir tai, kad kaltinamieji, darydami viešosios tvarkos pažeidimą, tuo pačiu metu bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo T. M. sveikatą. Kaltinamieji pripažino, kad kiekvienas jų tyčia sudavė smūgius T. M. į galvą, krūtinę, juosmens sritį, nuo suduotų smūgių nukentėjusysis griuvo ant žemės ir patyrė kairio žastikaulio išnirimą. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamieji viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – viešąją tvarką ir kito asmens sveikatą. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji suvokė veikos pavojingumą, t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jų veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 2K-269-697/2016, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-613-317/2017 ir kt.)
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas už du nesunkius nusikaltimus, dėl jų kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino ligonių kasos ieškinį, šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, be to, veikė bendrininkų grupėje ir nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas ir šios aplinkybės sunkina atsakomybę. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 191). Turi du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 148). Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo jauną amžių, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Sprendžiant dėl bausmės dyžio, atsižvelgiama į tai, kad T. D. atlikti smurtiniai veiksmai buvo mažesnio intensyvumo, nei jo bendrininkų, t. y. jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį ir smūgiavo ranka, kojomis nespardė. Nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, šiuo atveju sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už juos skiriamos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau –LITEKO) duomenimis T. D. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai. Šis nuosprendis įsiteisėjęs, todėl teismas turi pareigą bausmes subendrinti. Byloje nustatyta, kad nusikaltimai padaryti iki 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės bendrintinos pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į byloje nustatytas kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Bendrinant bausmes, teismas vadovaujasi bausmių keitimo taisyklėmis, numatytomis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, kur nustatyta, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Atsižvelgiant į tai, kad T. D. padarė nusikaltimus iki 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo, o šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, teismas, įvertinęs T. D. asmenybę, jo jauną amžių, tai, kad jis turi šeimą, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus (b. l. 170, 171), taip pat tą aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalto spontaniškai, tai buvo neadekvati jo reakcija į apsaugos darbuotojo pastabas, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kurių visuma turės poveikį, kad T. D. ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.
Kaltinamasis T. A. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus prie nesunkių nusikaltimų, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Jis kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino ligonių kasos ieškinį, šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, be to, veikė bendrininkų grupėje ir nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas ir šios aplinkybės sunkina atsakomybę. Baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 25–35). Psichikos sveikatos ligų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 23, 24). Dirba, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 58, 60). Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus skiriamos bausmės subendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. A. padarė nusikaltimus, būdamas neatlikęs Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kurios pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d. (3 t., b. l. 60), todėl bausmės subendrintinos pagal BK 64 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, kuri nuosprendžio priėmimo dieną yra 3 dienos (BK 64 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis Ž. P. teisiamas už du nesunkius nusikaltimus, dėl jų kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, ir veikė bendrininkų grupėje. Nors Ž. P. teistas ir turi neišnykusį teistumą, tačiau ankstesnes nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje, bet yra pakaltinamas (2 t., b. l. 99, 100–103). Skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į Ž. P. aktyvius smurtinius veiksmus darant nusikaltimus, taip pat į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo psichikos sveikatos būklę. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmės subendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o subendrinta bausmė sumažintina 1/3, nes yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Ž. P. padarė nusikaltimus, būdamas neatlikęs 2019 m. spalio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi pakeista areštu 45 paroms. Ž. P. teigia, kad jis atliko arešto bausmę. LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartimi Ž. P. baudžiamojoje byloje Nr. N1-138-993/2020 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jo paieška, 2020 m. vasario 13 d. jis sulaikytas ir pristatytas į teismą, 2020 m. vasario 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimas paliktas galioti, nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 13 d. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad Ž. P. arešto bausmės nėra atlikęs, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su neatlikta 45 parų arešto bausme pagal BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles, t. y. bausmes visiškai sudedant. Nustatant subendrintos bausmės dydį, teismas vadovaujasi BK 64 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad subendrinta bausmė negali viršyti tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų. Taigi, subendrinta bausmė Ž. P. negali viršyti 90 parų. Siekiant netrukdomo nuosprendžio įvykdymo, Ž. P. šioje byloje taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistina į suėmimą.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis T. M. bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41–45). Teismo posėdžio metu T. M. savo reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo jis ilgą laiką jautė didelį skausmą kairio peties srityje, negalėjo atlikti įprastų darbų buityje, buvo sunku miegoti, dėl ko padidėjo dirglumas, jautėsi išsekęs ir nepailsėjęs. Iiki šiol jis yra atitrauktas nuo įprasto gyvenimo ritmo, ilgą laiką turėjo rūpintis vien savo sveikata, nors iki sužalojimo to daryti nereikėjo, nes jis yra jauno amžiaus ir didelių sveikatos problemų neturėjo, jis negali aktyviai praleisti laisvo laiko, sportuoti, todėl yra priverstas keisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti aktyvių pramogų. Jis ir šiuo metu vis dar jaučia skausmą kairiame petyje. Be to, nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Jis patyrė didelį šoką, stresą ir išgąstį, iki šiol jį lydi nuolatinis nerimas ir nesaugumo jausmas. Patirta trauma nukentėjusiajam sukėlė skaudžias pasekmes socialinei veiklai, jis jautė didelį diskomfortą, nes pagal gydytojų rekomendacijas tris savaites vaikščiojo su peties įtvaru, dėl didelio peties skausmo negalėjo užsiimti įprasta kasdienine veikla su savo mažamečiu vaiku, šeima, bendrauti su draugais. Kadangi jis vienintelis šeimoje dirba (sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose), todėl tam, kad išlaikytų šeimą, buvo priverstas nepratęsti nedarbingumo (nedarbingas buvo 17 dienų), nors po patirtos traumos nesijautė pasveikęs, jis grįžo į darbą policijoje, tačiau dėl vis dar jaučiamo skausmo ir negalėjimo pilnai valdyti rankos, jis negali palaikyti fizinę formą, gali neišlaikyti privalomų normatyvų, dėl to išgyvena, tai kelia jam neigiamas emocijas. Be to, dėl traumos pobūdžio jis jaučiasi itin pažeidžiamas tarnybos metu, nes gydytojai įspėjo, kad dėl staigaus judesio ar kitokio fizinio poveikio trauma bet kada gali atsinaujinti, peties sąnarys vėl gali išnirti.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra sveikatai padarytos žalos mastas ir kilę padariniai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji T. D., T. A. ir Ž. P. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis T. M. dėl sumušimų jautė fizinį skausmą, buvo nedarbingas, gydėsi, patyrė ilgą laiką besitęsiančius nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jis patyrė ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dėl patirto streso sutriko miegas, atsirado nesaugumo jausmas, nerimas, tai kėlė neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad nukentėjusysis, patikslinęs reikalavimą, prašė priteisti jam 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji teismo posėdžio metu sutiko su civiliniu ieškiniu. Vis tik teismas, privalėdamas nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti kaltinamųjų ieškinio pripažinimo ir nesivadovauti teismų praktika, kuri formuojama panašaus pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionare (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam T. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas dėl kairio žastikaulio išnirimo, joks gyvybiškai svarbus organas šiuo atveju nebuvo pakenktas, T. M. stacionariai nebuvo gydomas. Byloje nėra objektyvių duomenų apie sužalojimų liekamuosius padarinius ir ženklius pakenkimus nukentėjusiojo emocinei ar psichinei sveikatai. Tuo pagrindu ir atsižvelgiant į pažeistų vertybių svarbą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumą ir padarinių sunkumą, nukentėjusiojo patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 3 000 Eur dydžio kompensacija, būtent tokio dydžio kompensacija ir priteistina iš kaltinamųjų solidariai, nes žalą nukentėjusiojo sveikatai kaltinamieji padarė bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais, todėl jų atsakomybė yra solidari (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį 115,31 Eur sumai už nukentėjusiajam T. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 57–59). 2019 m. gruodžio 30 d. pinigų perlaidos kvitas Nr. PP2073091 patvirtina, kad kaltinamieji T. A. ir T. D. savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą ir sumokėjo 115,31 Eur (1 t., b. l. 67–69), po ko Vilniaus teritorinė liginių kasa atsisakė civilinio ieškinio (3 t., b. l. 33), tuo pagrindu procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,
nusprendžia:
T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nubausti:
pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams,
pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams 10 dienų. Šią bausmę, remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmės laiką bausmę, iš dalies atliktą pagal 2020 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį T. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nubausti:
pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams,
pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį skirti laisvės apribojimą 1 metams.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Prie šios bausmės, remiantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, pridėti pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 dienas ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 dienoms, nustatant įpareigojimus tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nubausti:
pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams,
pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams 10 dienų. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prie šios bausmės pridėti pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį neatliktą 45 parų arešto bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. gegužės 20 d.
Priteisti T. M. iš T. D., T. A., Ž. P. solidariai 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 115,31 Eur sumai, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.
Du kompaktinius diskus su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.