- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-16953-451/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09769-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- K. S., R. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. S., R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, po tėvo B. B. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Nurodo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. S. (B.) tėvai – B. B. ir B.-A. B. (K.) susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Tėvai, gyvendami santuokoje 1992-10-15 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvai, B. B. ir B. A. B., santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau santuokinio turto nepasidalino. Tėvas B. B. išėjo gyventi kitur, motina liko gyventi kartu su tėvų įsigytame bute. Bute liko gyventi mama, kuri (duomenys neskelbtini) ištekėjusi už R. V., pasirinko V. pavardę ir apsigyveno pas vyrą (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja gyvena Kaune, todėl pagal susitarimą su mama butą esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir valdė pareiškėja. Tėvas, B. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Jis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei piniginius indėlius paliko pareiškėjai I. V.. Teigia, kad ginčo dėl tėvo palikimo nėra. Sudarytame testamente tėvas B. B. nepasisakė dėl savo turto dalies, t. y. dėl dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sesuo buvo jo pirmos eilės įpėdinės ir turto paveldėtojos, turėjusios teisę testamentu nepaliktą turtą paveldėti pagal įstatymą, tačiau nei viena į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors butas buvo registruotas mamos vardu, tačiau ji jame negyveno nuo santuokos nutraukimo įregistravimo. Teigia, kad pareiškėja butu naudojosi, administravo ir prižiūrėjo, motinos vardu mokėjau mokesčius, kadangi turtas viešame registre buvo registruotas B. A. V. vardu. Pareiškėja teigia, kad ji faktiškai palikimą po tėvo mirties priėmė pradėdama tėvo turto dalį valdyti. Suinteresuotas asmuo palikimo nepriėmė ir nepageidavo priimti. Tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl mama negalėjo būti paveldėjimo teisinių santykių dalyvė po tėvo mirties. (duomenys neskelbtini) mirė mano pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. S. mama, bei R. V. žmona B. A. V.. B. A. V. testamento nebuvo surašiusi, jos įpėdiniais ir turto paveldėtojais pagal įstatymą yra pareiškėja I. V., sesuo K. S. ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis, suinteresuotas asmuo R. V.. Palikimą po motinos mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminu priėmė įstatyminė įpėdinė K. S.. Pareiškėja I. V. ir suinteresuotas asmuo R. V. priimti palikimo po motinos ir žmonos mirties nepageidavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. S. (palikėjo dukra) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu ir jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, prašo pareikšimą tenkinti ir nustatyti juridinį faktą. Paaiškino, kad ½ dalį buto, kuri priklauso motinai paveldėjo ji (K. S.) pateikusi notarui pareiškimą, o tėvui priklausiusią ½ dalį paveldėjo sesuo (I. V.)
Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Prašė pareiškimą tenkinti.
Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje, turėjo du vaikus: pareiškėją I. V. ir suinteresuotą asmenį K. S.. Palikėjas konkretų turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei piniginius indėlius) paliko pareiškėjai I. V. testamentu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad turtą nurodytą testamente pareiškėja priėmė. Po palikėjo mirties liko ir kitas palikimas, kuris nebuvo aptartas testamente, t. y. ½ dalis buto, esančio, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas palikėjui B. B. ir pareiškėjos motinai B. A. V. esant santuokoje. Šis turtas (butas) nebuvo padalintas nutraukiant santuoką (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas esant santuokoje, o nutraukiant santuoką nebuvo padalintas, jis yra laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. B. A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimą (tame tarpe ir 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) atsiradusį po B. A. V. mirties priėmė jos dukra – suinteresuotas asmuo K. S.. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. V. (palikėją pergyvenęs sutuoktinis) pretenzijų į palikimą atsiradusį po B. A. V. mirties nereiškė. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsisakymą priimti mirusios sutuoktinės palikimą.
Taigi po B. B. mirties liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo oficialiai paveldėta notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų, suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatyta, kad po B. B. mirties, būtent pareiškėja rūpinosi palikėjui priklausančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Pareiškėja bute gyveno jau nuo jos (palikėjo ir jo buvusios sutuoktinės) tėvų santuokos nutraukimo. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties butu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius. Nors pareiškėja į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji mokėjo komunalinius mokesčius už butą trijų mėnesių laikotarpyje po tėvo mirties, tačiau aplinkybes, kad būtent pareiškėja po tėvo mirties faktiškai valdė butą patvirtino suinteresuoti asmenys ir nurodė, kad pretenzijų į paveldimą turtą neturi. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo į notarą nesikreipė. Pažymėtina, kad testamentu jai paliktą palikimą pareiškėja yra priėmusi. Nustatyta, kad pareiškėja po savo tėvo mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė, jame gyveno, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtino suinteresuoti asmenys į bylą pateiktuose atsiliepimuose. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad pareiškėja siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė tėvo palikimą (kuris nebuvo aptartas testamente) pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė dukra I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinio valdymo būdu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.