Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl ieškinio reikalavimų

4. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023-05-09 sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 6 260 Eur vartojimo kreditas (5 777,98 Eur paskolos suma ir 482,02 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių terminui. 2023-08-22 pagal atsakovės prašymą įmokų grafikas pakeistas iki 72 mėnesių, kadangi laikotarpiu nuo 2023-08-30 iki 2023-10-30 atsakovei buvo atidėtas įmokų mokėjimas, šiuo laikotarpiu mokant tik palūkanas pagal įmokų grafiką. Atsakovė nesilaikė įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė 2024-01-12 vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakove.

5. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1-6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, sutarties sudarymo mokesčio nesumokėjo, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui pateiktu atsiliepimu atsakovė visiškai sutinka su ieškiniu, neginčija prašomų priteisti iš jos sumų.

7. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 658,98 Eur negrąžinto kredito suma bei 461,08 Eur sutarties sudarymo mokestis.

8. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 560,20 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2023-08-31 iki 2024-01-11, taip pat 518,52 Eur administravimo mokestį.

9. Pagal tarp atsakovės ir ieškovės sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 16 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat kas mėnesį Sutarties administravimo mokestį. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą, mokėjimo palūkanas ir administravimo mokestį atsakovė turėjo mokėti iki 2029-04-28. Sutartį nutraukus nuo 2024-01-12, ieškovė paskaičiavo iki Sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 560,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, taip pat 518,52 Eur administravimo mokestį, toks reikalavimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

10. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovei, teismas daro išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiami 5,17 Eur delspinigiai.

11. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 47,70 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo 2023-08-31 iki 2024-01-11, ir 22 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024-01-25) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029-04-28), skaičiuojant nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 919,79 Eur sumos.

12. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).

15. Taigi, atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2029-04-28), galėjo tikėtis gauti 22 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 47,70 Eur negautos pajamos (mokėjimo palūkanos), paskaičiuotos nuo 2024-01-12 iki 2024-01-24 ir 22 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-01-25) iki kredito grąžinimo termino pabaigos pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 3 919,79 Eur sumos.

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą

19. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 251 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Bylos nagrinėjimo metu patirtos 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (8,00 Eur), todėl iš atsakovės valstybei priteisiamos 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 658,98 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 98 ct) negrąžintą paskolos sumą, 560,20 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų 20 ct) paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2023-08-31 iki 2024-01-11, 518,52 Eur (penkių šimtų aštuoniolikos eurų 52 ct) administravimo mokestį, 47,70 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 70 ct) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo 2024-01-12 iki 2024-01-24, 22 procentų dydžio negautas pajamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2024-01-25) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki 2029-04-28, skaičiuojant nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 919,79 Eur sumos, 461,08 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro 8 ct) sutarties sudarymo mokestį, 5,17 Eur (penkių eurų 17 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 171,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-01-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 856,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT57 7290 0000 1146 7501.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.