- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-686-856/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5236-1003/2020 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas M. D. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir naujų priemonių taikymo. Atsakovas prašė leisti jam pasiimti dukrą S. S. D. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę iš ugdymo įstaigos ar ieškovės namų; įpareigoti ieškovę A. K. netrukdyti atsakovui telefonu susisiekti ir bendrauti su dukra telefonu, t. y. nelaikyti išjungto telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti S. S. D. atsiliepti į telefono skambutį kuomet atsakovas skambina iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini); leisti atsakovui pasiimti dukrą iš ieškovės namų ar darželio penktadieniais nuo 15 val. ir grąžinti vaiką sekmadieniais 20 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino atsakavo M. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio vaiko S. S. D. laikiną gyvenamąją vietą su jos motina A. K. iki teismo sprendimo byloje priėmimo, priteisė iš atsakovo M. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. S. D. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-09 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi S. S. D. tvarką. Atsakovas sutiko ir neskundė 2020 m. balandžio 21 d. nutarties dalies dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo bei laikino išlaikymo vaikui priteisimo.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku ar kitaip siekia apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, todėl šioje proceso stadijoje nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimui nėra pagrindo. Teismas konstatavo, jog atsakovo pateiktas elektroninis laiškas nepatvirtina fakto, kad ieškovė akivaizdžiai riboja atsakovo ir vaiko bendravimą.
5. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kaip ilgesnis bendravimo su vaiku laiko tarpas geriau užtikrins vaiko ir jo paties teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu neturintys didesnės reikšmės bendravimo tvarkos pakeitimai labiau atitinka šalių konflikto sąlygas, o ne vaiko interesus. 2020 m. balandžio 21 d. teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina vaiko ir tėvo bendravimą nedarant vaikui neigiamos įtakos, užtikrinant vaiko teisę į nepertraukiamą ryšį, pasimatymą, laiko praleidimą.
6. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas sprendė, jog jis nėra pažeidžiamas, todėl nėra pagrindo nei taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones, nei pakeisti teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas M. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 20 d. teismo nutartį ir: leisti atsakovui pasiimti dukrą S. S. D. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę iš ugdymo įstaigos ar ieškovės namų; įpareigoti ieškovę A. K. netrukdyti atsakovui telefonu susisiekti ir bendrauti su dukra telefonu, t. y. nelaikyti išjungto telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti S. S. D. atsiliepti į telefono skambutį kuomet atsakovas skambina iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini); leisti atsakovui pasiimti dukrą iš ieškovės namų ar darželio kas antrą savaitgalį – penktadieniais nuo 15 val., ir grąžinti vaiką sekmadieniais 20 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismo nutartis nepagrįsta, priimta pažeidžiant vienodas tėvų teises dalyvauti savo vaikų gyvenime, lygiateisiškai bendrauti su savo vaiku.
7.2. Atsakovas neteigia, kad ieškovė neleidžia su vaiku apskritai bendrauti, atsakovas tik siekia aiškumo bendravimo su vaiku tvarkoje nustatyti ne 2- 3 kartus bendrauti su vaiku per savaitę (kaip buvo nurodyta 2020 m. balandžio 21 d. teismo nutartyje), o sukonkretinti nutartyje nurodytą ir ginčus keliančią tvarką – konkrečiai 3 kartus per savaitę leisti atsakovui pasiimti dukrą.
7.3. Byloje yra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovo elektroniniai laiškai ieškovei – įrodymai, kad ieškovė neleidžia atsakovui susiskambinti ir bendrauti telefonu su savo dukra. Tai yra akivaizdūs įrodymai, kad ieškovė neleidžia bendrauti atsakovui su dukra telefonu, o atsakovas būtent teismo ir prašo įpareigoti ieškovę sudaryti galimybes - neišjungti dukters telefono, ir tokiu būdu leisti atsakovui bendrauti telefonu su savo dukra.
7.4. Prie šio skundo atsakovas pateikia 2020 m. liepos 23 d. psichologo ir atvejo vadybininko patvirtintą išvadą, kurioje aiškiai užfiksuota, kad vaikas mielai būna su tėvu (atsakovu) ir tai jokios žalos nedaro, priešingai – suteikia vaikui didelį emocinį pasitenkinimą. Akivaizdu, kad neleidžiant tėvui bendrauti su dukra savaitgaliais, ypač kai dabar vasara - atostogų metas, yra tik pažeidžiami vaiko ir tėvo interesai.
7.5. Šiame skunde patikslinama, kad atsakovas pageidauja pasiimti dukrą kas antrą savaitgalį penktadieniais nuo 15 val. ir grąžinti vaiką sekmadieniais 20 val., ir taip būtų išlaikomas lygiateisiškumo principas tarp tėvų bendraujant su vaiku.
Atsiliepimas
8. Ieškovė A. K. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti atsakovui 1 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei jos patirtiems nuostoliams ir nepatogumams atlyginti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pagal šiuo metu nustatytą tvarką atsakovas vieną savaitę turi teisę pasimatyti su vaiku du kartus, o kitą – tris kartus, priklausomai nuo ieškovės darbo dienų vakarais tą savaitę kiekio. Atsakovui pateikiamas ieškovės darbo grafikas ir abu tėvai gali planuotis bendravimo su vaiku laiką. Ieškovės vertinimu, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau yra išspręstas teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi ir teismas neturėtų iš naujo nagrinėti ir spręsti dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ši nutartis yra aiški, todėl jos tikslinti, kaip to prašo atsakovas, nėra pagrindo.
8.2. Ieškovė niekaip netrukdo atsakovui bendrauti telefonu su dukra. Šį faktą liudija ieškovės teismui pateikti duomenys (el. bylos I tomas, 80 b. l.). Be to, šis klausimas taip pat jau buvo nagrinėtas ir Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė nevykdo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos. Jeigu atsakovui kartais nepavyksta su vaiku susisiekti, tai tame nėra ieškovės kaltės. Bylos šalių dukra yra penkiametis vaikas, ji nesinešioja su savimi telefono nei į ugdymo įstaigą, nei į lauką. Būdama namie mergaitė gauna telefoną pažaisti, tačiau vaikui ekranų laikas (telefonas, kompiuteris, televizorius) yra ribojamas iki 1 valandos per dieną. Norėdama žiūrėti filmukus, dukra kartais pati atmeta tėvo įeinančius skambučius ir su juo nekalba. Ieškovė niekaip netrukdo vaikui bendrauti su tėvu, priešingai, stengiasi, kad jie palaikytų ryšį, švelniai ragina dukrą, kad ši pakalbėtų su tėvu.
8.3. Atsakovo prašymas leisti su dukra matytis savaitgaliais su nakvyne taip pat jau ne kartą nagrinėtas teismų ir atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-467-856/2020 22 punkte konstatavo, kad „tokio amžiaus vaiko interesus geriausiai užtikrina nakvynė jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje“. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-603-856/2020 19 punkte konstatavo, kad „atsakovo prašymas leisti jam pasiimti dukterį kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20 val., iš esmės susijęs su apeliacinės instancijos teismo jau analizuotomis aplinkybėmis dėl nepilnametės dukters nakvynės atsakovo gyvenamojoje vietoje, taigi, vertintinas tapačiu prašymu, dėl kurio jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas“.
8.4. Nors atsakovo 2020-07-16 prašymas pavadintas „dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo ir naujų priemonių taikymo“, tačiau jis nėra atitinkamai pagrįstas ir argumentuotas kaip to imperatyviai reikalauja įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnis). Atsakovas nenurodo, kodėl ir kuo remdamasis to prašo. Tos pačios laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimas iš naujo galėtų teismo būti svarstomas iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju niekas nėra pasikeitę, o atsakovas nesiliauja rašęs vis naujus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu būdu atsakovas piktnaudžiauja procesu. Savo procesiniu dokumentu atsakovas inicijuoja jau ketvirtą tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių klausimo svarstymą, ieškovė priversta rengti atsiliepimus, patiria su tuo susijusių neigiamų išgyvenimų, nepatogumų bei bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, todėl jam sudrausminti, vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 2 dalimi, ieškovė teismo prašo skirti atsakovui 1000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei jos patirtiems nuostoliams ir nepatogumams atlyginti.
8.5. Atsakovas su vaiku matosi daugiau nei jam nustatyta galiojančia teismo nutartimi, tą daro savavališkai, visiškai ignoruodamas mamos ir vaiko interesus. Atsakovas vaiką iš darželio pasiima prieš pietų miegą, namo grąžina po 21 val., kas visiškai pažeidžia vaiko dienos rėžimą, vaikas grąžinamas pervargęs, alkanas. Atsakovas vaiką iš darželio pasiima ir dienomis, kai neturėtų to daryti, ieškovės apie tai neinformavęs. Nuvykusi parsivesti vaiko ieškovė jo darželyje neberanda, labai pergyvena. Užuot pats sąžiningai vykdęs teismo nutartį, atsakovas tik ir kuria konfliktines situacijas, pažeisdamas ieškovės teises ar reikšdamas jai nepagrįstas pretenzijas.
8.6. Teismas turėtų įvertinti aplinkybę, jog atsakovas yra ūmaus charakterio, agresyvus, nesivaldantis, nevengiantis konfliktuoti mažamečio vaiko akivaizdoje, vaiką naudojantis tik kaip poveikio priemonę ieškovei. Jis nepaiso nei teisės aktais nustatytų draudimų, nei elementarių moralės normų, nei teismo sprendimų. Atsakovas nesilaiko galiojančios teismo nustatytos bendravimo tvarkos, karantino metu nuolat aktyviai bandė pasimatyti su dukra, pasiimti vaiką bendravimui, ateidavo į vaiko gyvenamąją vietą, garsiai daužydavo į skardinę palangę, šūkavo, rodė vidurinį pirštą, užgulęs laikė durų skambutį, spardė duris, kartą bandė jėga įsiveržti į gyvenamąjį būstą, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ieškovę, apspjovė duris bandžiusią uždaryti jos motiną. Atsakovas persekioja ieškovę ir ne kartą buvo „užkišęs“ savo automobilį, taip bandydamas susistabdyti ją važiuojančią gatve, vos nenustūmė jos nuo kelio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkinamas.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. liepos 23 d. psichologo išvadą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad teikiami rašytiniai įrodymai susiję su nepilnamečiu vaiku, įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė, teikdama atsiliepimą į skundą, su šiais dokumentais susipažino, apelianto teikiami įrodymai prijungiami prie bylos ir vertinami visų įrodymų kontekste.
11. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. balandžio 14 d. priimtas ieškovės A. K. ieškinys atsakovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko S. S. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, nustatyti nepilnamečio vaiko S. S. D. gyvenamąją vietą kartu su motina A. K., priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką.
14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko S. S. D. laikiną gyvenamąją vietą su jos motina A. K. iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Priteisė iš atsakovo M. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką: 1) karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo laikotarpiu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu kasdien nuo 11 iki 12 valandos ir nuo 19 iki 20 valandos; 2) pasibaigus karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimui, atsižvelgdamas į vaiko motinos slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinęs prieš vieną savaitę, tėvas turi teisę 2-3 kartus per savaitę darbo dienomis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei į ugdymo įstaigą tuo metu neina, ir grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 valandos. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. gegužės 7 d. priimtas atsakovo M. D. priešieškinys ieškovei A. K. dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku S.S. D. tvarkos nustatymo. Atsakovas taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką: 1) leisti atsakovui tiesiogiai – ne nuotoliniu būdu, bendrauti su dukterimi; tuo atveju, jei teismas vis dėl to karantino laiku neleistų tiesiogiai susitikinėti atsakovui ir dukteriai, įpareigoti ieškovę leisti dukrai bendrauti su atsakovu (tėvu) per programėlę VIBER, telefonu, programa SKYPE; 2) leisti atsakovui pasiimti dukrą ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę darbo dienomis (nežiūrint į motinos darbo grafiką) iš vaikų darželio ir grąžinti dukrą atsakovei iki 20 val., o jei ieškovė vakare bus darbe – leisti atsakovui dukterį laikyti per naktį, ryte nuvedant į ugdymo įstaigą arba parvežant namo motinai (ieškovei); 3) leisti atsakovui pasiimti dukterį kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20 val.; 4) įpareigoti ieškovę pristatyti dukterį pas psichologą, kuomet atsakovas informuoja ieškovę apie vizitą pas psichologą, arba leisti atsakovui pačiam reikiamu atveju pasiimti dukterį ir nuvežti ją pas psichologą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas leisti pasiimti dukterį kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20 val. iš esmės susijęs su apeliacinės instancijos teismo jau analizuotomis aplinkybėmis dėl nepilnametės dukters nakvynės atsakovo gyvenamojoje vietoje, taigi, vertintinas tapačiu prašymu, dėl kurio jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas. Naujų argumentų ir įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, atsakovas neteikia, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.
17. Pagal šiuo metu nustatytą tvarką atsakovas vieną savaitę turi teisę pasimatyti su vaiku du kartus, o kitą – tris kartus, priklausomai nuo ieškovės darbo dienų vakarais tą savaitę kiekio, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą leisti jam pasiimti dukrą ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę iš ugdymo įstaigos ar ieškovės namų. Kartu pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų išimtinai patogi tik jam.
18. Atsakovas taip pat prašė įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui telefonu susisiekti ir bendrauti su dukra telefonu, t. y. nelaikyti išjungto telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti dukrai atsiliepti į telefono skambutį, kuomet skambina atsakovas iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas yra perteklinis, realiai ne visuomet įgyvendinamas, be to, šio reikalavimo įgyvendinimas negalėtų priklausyti tik nuo ieškovės veiksmų. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė draudžia dukrai bendrauti su atsakovu telefonu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog bylos šalių dukra yra penkiametis vaikas, labiau tikėtina, jog ji nesinešioja su savimi telefono nei į ugdymo įstaigą, nei į lauką, taigi, toks įpareigojimas mažamečio vaiko atžvilgiu būtų sunkiai įgyvendinamas.
19. Atsakovo su atskiruoju skundu pateiktoje 2020 m. liepos 23 d. psichologo išvadoje nurodyta, kad jaučiasi artimas ryšys tarp tėčio ir dukros. Sutiktina su atsakovu, kad šioje išvadoje užfiksuota, jog vaikas mielai būna su tėvu (atsakovu) ir tai jokios žalos nedaro, priešingai, suteikia vaikui didelį emocinį pasitenkinimą. Tačiau, teismo vertinimu, šis rašytinis dokumentas negali būti pagrindu pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmu 2020 m. balandžio 21 d. teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog atsakovas nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, darytina išvada, kad minėta nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka apsaugo jo teisę bendrauti su vaiku, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad ši teisė būtų suvaržyta.
21. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė CPK 95 straipsnio pagrindu paskirti apeliantui baudą. Ieškovės įsitikinimu, savo procesiniu dokumentu atsakovas inicijuoja jau ketvirtą tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių klausimo svarstymą, ieškovė priversta rengti atsiliepimus, patiria su tuo susijusių neigiamų išgyvenimų, nepatogumų bei bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu.
22. Pagal teismų formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvaujančio asmens procesinis prašymas teismo buvo atmestas, nesudaro prielaidų spręsti, kad apeliacijos teise buvo piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005).
23. Šiuo atveju, nors apelianto atskirasis skundas yra atmetamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliantas jam suteikta apeliacijos teise naudojosi nesąžiningai, aiškiai suvokdamas savo atskirojo skundo nepagrįstumą. Be to, pažymėtina, kad ieškovė prašymą dėl baudos skyrimo kildina ne tik dėl šio atskirojo skundo padavimo, bet apskirtai dėl atsakovo teisme jau ketvirtą kartą inicijuoto tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių klausimo svarstymo. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teikiant procesinius prašymus nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas negali šioje proceso stadijoje nagrinėti klausimo dėl baudos skyrimo atsakovui, kadangi priešingu atveju būti ribojama atsakovo teisė pateikti apeliacinį skundą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Esant šioms aplinkybėms ieškovės prašymas apeliacinės instancijos teismui dėl baudos skyrimo atsakovui atmetamas. Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.