- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-467-856/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5236-1003/2020 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. balandžio 14 d. priimtas ieškovės A. K. ieškinys atsakovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko S. S. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui S. S. D. priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. S. D. tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, nustatyti nepilnamečio vaiko S. S. D. gyvenamąją vietą kartu su motina A. K., priteisti iš atsakovo dukters S. S. D. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi S. S. D. tvarką: 1) karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo laikotarpiu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu kasdien nuo 11 iki 12 valandos ir nuo 19 iki 20 valandos; 2) pasibaigus karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimui, atsižvelgdamas į vaiko motinos slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinęs prieš vieną savaitę, tėvas turi teisę 2-3 kartus per savaitę darbo dienomis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei į ugdymo įstaigą tuo metu neina, ir grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 valandos.
3. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko S. S. D. laikiną gyvenamąją vietą su jos motina A. K. iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Priteisė iš atsakovo M. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. S. D. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-09 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią laikiną atsakovo M. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. S. D. tvarką: 1) karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo laikotarpiu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu kasdien nuo 11 iki 12 valandos ir nuo 19 iki 20 valandos; 2) pasibaigus karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimui, atsižvelgdamas į vaiko motinos slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinęs prieš vieną savaitę, tėvas turi teisę 2-3 kartus per savaitę darbo dienomis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei į ugdymo įstaigą tuo metu neina, ir grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 valandos. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
5. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko asmeninius neturtinius interesus siekiant apsaugoti nepilnametį vaiką nuo žalingos jo psichinei sveikatai aplinkos, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, šalių lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principais, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, įvertinęs mažą vaiko amžių bei jo prisirišimą prie artimos, įprastos aplinkos, siekiant nesutrikdyti mažamečio vaiko poilsio, maitinimo režimo bei psichologinio stabilumo, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad šiuo metu šalyje yra įvestas karantinas, tai, kad atsakovas dirba užsienyje (ieškovės teigimu), bei kad ieškovės prašoma nustatyti laikina vaiko gyvenamoji vieta ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, kurį teismas privalo išspręsti tik priimdamas galutinį procesinį sprendimą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko S. S. D. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje bei nustatė ieškovės siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.
6. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, į šalių lygiateisiškumą vykdant išlaikymo vaikui pareigas, įvertinęs, kad byloje nėra visapusiškų duomenų apie atsakovo sveikatos ir turtinę padėtį, jo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą nepilnametei dukteriai, taip pat į susiklosčiusią visuotinę situaciją dėl karantino bei kylančius finansinius sunkumus įmonėms, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei dukteriai po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas M. D. prašo: 1) leisti atsakovui M. D. tiesiogiai, ne nuotoliniu būdu, bendrauti su dukra S. S. D.; 2) tuo atveju, jei teismas vis dėl to karantino laiku neleistų tiesiogiai susitikinėti atsakovui ir dukrai, įpareigoti ieškovę leisti dukrai bendrauti su atsakovu (tėvu) per programėlę VIBER, telefonu, programa SKYPE; 3) leisti atsakovui M. D. pasiimti dukrą S. S. D. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę darbo dienomis (nežiūrint į motinos darbo grafiką) iš vaikų darželio ir grąžinti dukrą atsakovei iki 20 val., o jei ieškovė vakare bus darbe – leisti atsakovui dukrą laikyti per naktį, ryte nuvedant į ugdymo įstaigą arba parvežant namo motinai (ieškovei). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Joks teisės aktas nedraudžia vaikams ir tėvams tiesiogiai, ne nuotoliniu būdu, bendrauti karantino metu. Vaikas ir tėvas turi neginčijamą teisę matytis ir bendrauti, ypač kai karantinas dėl COVID-19 Lietuvoje laisvėja (2020-04-24 duomenimis leidžiama veikti parduotuvėms, kirpykloms ir pan.), todėl neleisti vaikui bendrauti su tėvu yra nepagrįsta. Vaikas bendrauja kiekvieną diena su mama (ieškove), kuri dirba padidinto susirgimo COVID-19 šiuo metu zonoje - (duomenys neskelbtini). Toks darbo pobūdis neabejotinai sąlygoja pastovų bendravimą su poliklinikos lankytojais, kas vienareikšmiškai didina galimybe ieškovei tapti viruso nešiotoja ir sukelti pavojų ginčo šalių dukrai. Tėvas (atsakovas) minimaliai bendrauja su žmonėmis, jo darbas savarankiškas, didelę dalį laiko atsakovas praleidžia namie, todėl tėvas ir dukra gali saugiai namie - ne viešose vietose - tiesiogiai bendrauti. Prie šio skundo pridedamame 2020-04-20 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai pažymėta, kad „Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę matytis ir bendrauti su tėvu“. Akivaizdu, kad ir vaiko teisių specialistai pripažįsta, jog karantino režimas nėra pagrindas drausti tėvui tiesiogiai, ne nuotoliniu būdu, bendrauti su dukra.
7.2. Teismas, sutikdamas su ieškovės pageidavimu leisti atsakovui pasiimti dukrą „atsižvelgiant į vaiko motinos slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinus prieš vieną savaitę“, neproporcingai apsunkina tėvo galimybes pasiimti vaiką, tokį procesą daro nepatogų. Nesuprantama, kodėl tėvas turi atsižvelgt į kažkokį slenkantį motinos darbo grafiką, darbą vakarais bei informuoti apie pasiėmimą prieš savaitę. Visiškai būtų aiški ir logiška tvarka, kuomet tėvui leidžiama pasiimti vaiką 3 kartus per savaitę, nekreipiant dėmesio į motinos darbo grafiką, kas yra nesusiję su tėvo laiku su dukra, bei nereikalaujant kažkokių suderinimų prieš savaitę. Įstatymas aiškiai nurodo abiejų tėvų vienodas galimybes bendrauti su vaikais, ir tokios sąlygos kaip derinimasis prie ieškovės šioje vietoje neturi būti taikomos. Jei būtų taikomos sąlygos, kad atsakovas turi derintis prie ieškovės darbo grafiko, tai būtų akivaizdžiai pažeidžiamas lygiateisiškumo tarp tėvų principas, vienam iš jų nuolatos derinantis prie kito darbo grafiko. Derinimasis prie motinos darbo grafiko sukuria sąlygas, kad atsakovas negali planuoti savo laiko su dukra, o turi prieš tai gauti nurodymus iš motinos darbdavio – darbo grafiką. Tai yra neproporcinga, neteisinga ir pažeidžianti tėvo interesus sąlyga. Taip pat, jei ieškovė nurodė, kad dirba vakarais, tuomet kyla klausimas, kas būna su dukra tais vakarais, kai motina dirba. Turėtų būti nustatyta tvarka, jog tais atvejais, kai atsakovė dirba, tėvas gali pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos/motinos namų ir pasilikti dukrą per naktį, ryte nuvesdamas dukrą į ugdymo įstaigą arba parvesdamas namo motinai.
Atsiliepimas
8. Ieškovė A. K. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Karantinas – specialus laikinas režimas bei su juo susijusios administracinio bei sanitarinio pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio infekcinių ligų. Karantinas trunka pagal ligos pobūdį nustatytą laiką, kol neįsitikinama, kad karantinuoti individai nebekelia grėsmės aplinkinių sveikatai. Pagrindinis karantino tikslas – sulėtinti ligos plitimą, suteikiant laiko sveikatos apsaugos sistemai geriau reaguoti į susidariusią situaciją ir galiausiai sustabdyti epidemiją. Esant tokiai situacijai, bendravimo su vaiku tvarka turi būti suderinta su šalyje galiojančiais ribojimais.
8.2. Atsakovo atskirojo skundo teiginys, jog ,,didelę dalį laiko atsakovas praleidžia namie“, neatitinka tikrovės ir tą liudiją grįžę jam neįteikti procesiniai dokumentai. Vaikas dar per mažas, kad dėvėtų veido kaukę, mergaitė jos nemėgsta, atsisako dėvėti. Ieškovė baiminasi dėl nepilnamečio vaiko sveikatos. Atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais, kurie yra padidintos rizikos grupėje, todėl leidus atsakovui matytis su dukra, jis gali parsivežti ją namo, nusivežti į susitikimus su kitais asmenimis (palaiko artimus ryšius su kita moterimi, kuri turi šešiolikmetę dukterį, susitikinėja su draugais), todėl kyla rizika ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir tų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybėms. Vaikui iš pasimatymo grįžus namo, rizika kyla tiek ieškovei, tiek jos motinai, kuri taip pat yra padidintos rizikos grupėje.
8.3. Karantino metu ieškovė nedirba, o prižiūri bei rūpinasi nepilnamete dukra namie. Be to, karantino metu poliklinika uždaryta ir pacientų nepriiminėja, todėl registratorės darbas nėra reikalingas.
8.4. Asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija, tačiau atsakovas šio įpareigojimo nesilaikė. Atsakovas, būdamas tolimųjų reisų vairuotoju, grįžo iš Austrijos ir nesiizoliavęs tą pačią savaitę 2020-03-15 aktyviai bandė pasimatyti su dukra, pasiimti vaiką bendravimui, užgulė durų skambutį, spardė duris, persekiojo ieškovę. 2020-03-31 buvo sutarta, kad tėtis pasimatys su vaiku nuotoliniu būdu pro langą, o bendraus telefonu. Jis atvažiavo su savo broliu (abu be veidą dengiančių kaukių), daužė į palangę, reikalavo, kad ieškovė atidarytų langą, rodė vidurinį pirštą, šūkavo. 2020 m. balandžio 10-13 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų atvykimas į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybės miestus ar miestelius, tačiau šio ribojimo atsakovas taip pat nepaisė ir iš Šiaulių rajono atvyko į miestą. Atvežė dukrai dovanų ir bandė įteikti asmeniškai, užuot palikęs sutartoje vietoje, kad perduoti vaikui be kontakto, sukėlė konfliktą, bandė jėga įsiveržti į gyvenamąjį būstą, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ieškovę, apspjovė duris bandžiusią uždaryti jos motiną. Atsakovas seka ieškovę ir 2020-05-01 šiai su vaiku išėjus į lauką, pribėgęs apsikabino vaiką, „lindo“ bučiuotis. Šie įvykiai rodo, kad atsakovas nesilaiko susitarimų, nesilaiko draudimų ar ribojimų. Nors atsakovas remiasi Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-04-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodoma, jog „Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę matytis ir bendrauti su tėvu“, tačiau atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes ir į atsakovo charakterį, saugant vaiko sveikatą ir gyvybę, šiuo laikotarpiu vaiko bendravimas su tėvu nuotoliniu būdu labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
8.5. Techninės galimybės tą leidžia ir kaip parodė praktika, nuotolinis ryšys vis plačiau naudojamas ir yra puikia alternatyva įprastam bendravimui. Tėvas su vaiku bendrauja telefonu, susirašinėja trumposiomis SMS žinutėmis ir taip palaiko ryšius. Ieškovė niekaip netrukdo atsakovui su vaiku bendrauti nuotoliniu būdu, todėl jo pretenzijos nesuprantamos.
8.6. Ieškovės darbo laikas nustatomas slenkančiu grafiku ir 2-3 kartus per savaitę jai tenka dirbti iki 19 val. 30 min. Tuo laiku, kai ieškovė dirba, atsakovas labai prisidėtų prie dukters poreikių tenkinimo, jei paimtų ją iš darželio. Tuo laiku, kai dukra ugdymo įstaigos nelankys, o mama bus užimta darbe, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas vaiką pasiimtų bendravimui iš vaiko gyvenamosios vietos, nes tuo laiku mama dirbs ir pati būti su vaiku negalės. Atsakovas, norėdamas bendrauti su vaiku, prisiderintų prie mamos darbo valandų, nes tokia bendravimo tvarka labiausiai atitinka tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek abiejų tėvų interesus. Jokių svarių argumentų, kodėl atsakovas negalėtų pasirūpinti vaiku ieškovės užimtumo darbe metu, atsakovas teismui nepateikė.
8.7. Jei teismas tenkintų atsakovo prašymą ir leistų jam pasiimti vaiką bendravimui neatsižvelgiant į mamos darbo valandas, tai gali susiklostyti situacija, kuomet mama apskritai neturės galimybės pabūti ir pabendrauti su vaiku dėl savo užimtumo darbe, o jai nedirbant dėl to, kad vaikas bus paimtas bendrauti su tėvu. Tai sutrikdytų mamos ir vaiko normalų bendravimą. Ieškovei būtų sunku palaikyti glaudžius ryšius, išsiaiškinti kasdienius vaiko poreikius bei juos tenkinti. Iš anksto suderinti dienas, kurias vaikas praleis bendraudamas su tėvu, yra būtina, nes tik tokiu atveju ieškovė turės galimybę planuoti savo asmeninį gyvenimą bei laisvalaikį. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalis numato tėvų pareigą rūpintis, kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises, tarp jų ir teisę matytis bei bendrauti su tėvu, jos įgyvendinimo tvarką ir kita informacija. Iš anksto žinoti, kada susitiks su tėvu, yra naudinga ir pačiam vaikui, kad jis galėtų tinkamai tam nusiteikti ir pasiruošti, todėl atsakovas įpareigotas iš anksto suderinti būsimų susitikimų dienas. Būdavo, kad atsakovas neįspėjęs pasiimdavo vaiką iš darželio, o ieškovė atėjusi jo pasiimti jau neberasdavo. Būdavo, kad ieškovė visą vakarą laukdavo grįžtančio namo vaiko, o tėvas vaiką grąžindavo tik 22-23 val. arba pasilikdavo vaiką nakvynei per naktį grasindamas, kad vaiko namo visą savaitę nebeparveš.
Šalies argumentai
8.8. Ieškovė nesutinka, kad vaikas liktų nakvoti pas atsakovą, nes šis palieka dukrą vieną pas senelius, o pats išvyksta arba vežasi dukrą nakvynei į jai svetimą aplinką, pas savo dabartinę draugę, mergaitė verčiama miegoti vienoje lovoje su jos šešiolikmete dukra, kas jai labai nepatinka. Dukra pati nenori pasilikti nakvynei, nes negauna dėmesio iš tėvo. Atsakovas neteikia informacijos apie dukters buvimo vietą, jos savijautą. Kita vertus, vien tai, kad ieškovės darbo valandos kartais trunka iki 19 val. 30 min., nesudaro pagrindo atsakovui laikyti vaiką nežinia kur per naktį. Kitų argumentų tokiam prašymui pagrįsti atsakovas nepateikė. Vaikas turi savo gyvenamąją vietą, savo lovytę, savo žaisliukus, ir nori nakvynei grįžti namo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkinamas.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – 2020-04-20 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šiuos įrodymus priima.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą
13. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Nustatant laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką svarbu atsižvelgti į tai, kad tėvo ir vaiko bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kuris taip pat jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, jo vystymuisi ir sveikatos būklei. Taip pat būtina atsižvelgti išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, vaiko amžių, taip pat įvertinti ir ginčo šalių galimybes.
16. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, pagrindinis karantino tikslas – sulėtinti ligos plitimą, suteikiant laiko sveikatos apsaugos sistemai geriau reaguoti į susidariusią situaciją ir galiausiai sustabdyti epidemiją. Esant tokiai situacijai, bendravimo su vaiku tvarka turi būti suderinta su šalyje galiojančiais ribojimais. Karantino metu vaiko bendravimas su atsakovu nuotoliniu būdu geriausiai užtikrina vaiko sveikatos saugumą, juolab įvertinus tai, jog atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir turi padidintą riziką užsikrėsti koronaviruso (COVID-19) infekcija. Nors apeliantas nurodo, kad pati ieškovė turi padidintą riziką, dirbdama poliklinikoje registratore, užsikrėsti minėta infekcija, tačiau visuotinai žinoma, jog karantino metu poliklinikos uždarytos ir pacientų nepriima. Nors atsakovas remiasi Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-04-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę matytis ir bendrauti su tėvu, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, vaiko amžių, bei į tai, kad su ieškove ir šalių vaiku taip pat gyvena ieškovės mama, kuri yra vyresnio amžiaus, leidimas karantino metu vaikui gyvai bendrauti su atsakovu galimai padidintų riziką plisti virusui tarp minėtų asmenų, kas neatitiktų karantino tikslo, o tuo pačiu ir mažamečio vaiko interesų.
17. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, karantinas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pratęstas iki 2020 m. birželio 16 d. Taigi, nagrinėjamu atveju priežastis, dėl kurios šalių dukros ne nuotoliniu būdu bendravimas su atsakovu yra negalimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra išnykusi.
18. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neturėtų galimybių sudaryti sąlygas tėvo ir vaiko bendravimui karantino metu nuotoliniu būdu ar atsakovas neturėtų galimybių bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad skundžiama nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka karantino metu išlaikys ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, neabejotinai užtikrins vaiko ir tėvo tęstinį bendravimą.
19. Apelianto prašymas įpareigoti ieškovę leisti dukrai bendrauti su atsakovu (tėvu) per programėlę VIBER, telefonu, programa SKYPE, vertintinas pertekliniu, kadangi ieškovė bendravimą nuotoliniu būdu privalo užtikrinti bet kokiomis elektroninių ryšių priemonėmis ir programėlėmis, kurios būtų prieinamos ir atsakovui.
20. Nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką pasibaigus karantinui, svarbu atsižvelgti į vaiko interesus, vaiko amžių bei ieškovės darbo grafiką.
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, jog tenkinus atsakovo prašymą ir leidus jam pasiimti vaiką bendravimui neatsižvelgiant į ieškovės darbo valandas, gali susiklostyti situacija, kuomet ieškovė apskritai neturės galimybės pabūti ir pabendrauti su vaiku dėl savo užimtumo darbe. Iš anksto suderinti dienas, kurias vaikas praleis bendraudamas su tėvu, yra būtina, nes tik tokiu atveju ieškovė turės galimybę planuoti savo asmeninį gyvenimą bei laisvalaikį. Be kita ko, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalis numato tėvų pareigą rūpintis, kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises, tarp jų ir teisę matytis bei bendrauti su tėvu, jos įgyvendinimo tvarką ir kita informacija. Taigi, iš anksto žinoti, kada susitiks su tėvu, yra būtina ir pačiam vaikui, kad jis galėtų tinkamai tam nusiteikti ir pasiruošti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovui pasiimant vaiką bendravimui neatsižvelgiant į ieškovės darbo valandas, būtų pažeidžiami tiek nepilnamečio vaiko, tiek ieškovės interesai.
22. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra mažametė (penkerių metų amžiaus), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio amžiaus vaiko interesus geriausiai užtikrina nakvynė jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, juolab, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali patikrinti atsakovo gyvenimo sąlygų. Aplinkybei, kad atsakovas gali užtikrinti tinkamas ir saugias nakvynei sąlygas, pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų. Teismui nėra pagrindo laikyti melagingais atsakovės teiginius apie tai, jog atsakovas palieka dukrą vieną pas senelius, o pats išvyksta arba vežasi dukrą nakvynei į jai svetimą aplinką, pas savo dabartinę draugę, mergaitė verčiama miegoti vienoje lovoje su atsakovo draugės šešiolikmete dukra. Be kita ko, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, vien tai, kad ieškovės darbo valandos kartais trunka iki 19 val. 30 min., nesudaro pagrindo atsakovui pasiimti vaiką nakvynei.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka pasibaigus karantinui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užtikrins, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su atsakovu, o toks bendravimas su tėvu, atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius, nesukels vaikui įtampos ir papildomų išgyvenimų.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.