Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo J. Š. nubausta pagal ANK 198 str. 3 d. 2000 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2018-02-18 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0046-ANR_P-3-2018 už tai, kad pagal 2018-01-17 pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-12-638, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą nustatyta, kad J. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės, teikiančios buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 3 p.) direktore, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. 1 p. privalėdama organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė žemiau išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės direktorė J. Š.: 1) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (toliau žurnalai): a) apie vienkartinį atsiskaitymą su Buhalteriu grynaisiais pinigais, jeigu gaunamųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; b) klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikla; c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti, klientui vengiant arba atsisakant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis; 2) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT), 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-185 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė neužtikrino, kad jos vadovaujamos įmonės darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose; 3) nepaskyrė vadovaujančių (-io) darbuotojų (-o), kurie (-is) organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojų, atsakingų už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė FNTT. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. Š. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 1 d., 2 d., 7 d., 8 d., 20 str. 1 d., 4 d., 22 str. 1 d., 2) 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-185 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 32 p., 34 p., 35 p., 36 p., 3) 2017-09-04 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-129 „Dėl piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 2 p., ir šiais savo veiksmais J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 str. 3 d.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutarimu pripažino J. Š. kalta pagal ANK 198 str. 3 d. ir nubaudė 2000 Eur bauda. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, pasirašė, kad pažeidimą pripažįsta ir sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas padarė išvadą, jog pažeidėjos kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, 2018-01-17 pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-12-638, 2018-01-17 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-12-638-A1, J. Š. paaiškinimu, 2018-01-17 ir 2018-01-29 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktais, 2018-02-08 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-12-638-A4 bei kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirbanti, bausta administracine tvarka, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą ir konstatavo, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ANK 198 str. 3 d. sankcijoje.

Apeliaciniu skundu J. Š. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Nurodo, kad nesutinka su nutarimu skirti 2000 Eur baudą, nes teismas skirdamas baudą nepatikrino administracinio nusižengimo faktinio ir teisinio pagrindo, skirta bauda per didelė, todėl neproporcinga. Pasisakydama dėl faktinių aplinkybių, nurodo, jog J. Š. FNTT prie LR VRM pareigūnai neleido pasidaryti 2018-01-17 pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-12-638 kopijos, todėl asmuo, patrauktas atsakomybėn, nebuvo tinkamai susipažinęs su patikrinimo pagrindu ir apimtimi. Tokiais veiksmais J. Š. buvo kliudoma pateikti tinkamą pasiaiškinimą ir išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes konstatuojant, ar buvo padaryti pažeidimai, ar pareigūnai neviršijo pavedime nustatytos patikrinimo apimties, pateikti duomenis ir įrodymus, svarbius parenkant skiriamos nuobaudos dydį. FNTT 2018-01-17 patikrinimo metu žodžiu paprašė pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sutartis su klientais, darbo sutartis su darbuotojais, atskaitingo asmens suvestinę, kasos žurnalą, debitorinį – kreditorinį įsiskolinimą. Visus šiuos išvardintus dokumentus J. Š. surinko ir perdavė pagal dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą 208-01-17 Nr. 04/12-1-12-638D2. FNTT 2018-01-22 raštu Nr. 25/12-1-12-1112 pareikalavo J. Š. pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus (suvestinius registrus, kasos dokumentus, didžiąja knygą, atlyginimų žiniaraščius, pirkimo, pardavimo sąskaitas faktūras) už 2017 m. (pateikiami dokumentai turi būti sunumeruoti). FNTT patikrinimo akte 2018-01-17 Nr. 04/12-1-12-638-A1 nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir šios įmonės direktorė J. Š. padarė pažeidimus, nurodytus administracinio nusižengimo protokole. Šio patikrinimo akto kopija buvo įteikta J. Š. pasirašytinai.

Pažymi, jog po to FNTT surašė 2018-02-08 patikrinimo aktą Nr. 04-12-1-12-638-A4, kuriame atkartojo, tai kas buvo surašyta FNTT patikrinimo akte 2018-01-17 Nr. 04/12-1-12-638-A1 ir net su tomis pačiomis klaidomis (su klaidomis nurodyta 2017-12-05 FNTT prie LR VRM įsakymo Nr. V-185 ,,Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” priėmimo data. Teisės aktų registre šio įsakymo oficiali data nurodyta 2017-02-15). Papildomai suformulavo J. Š. atsakomybės teisinį pagrindą, kuriame nurodė, kad: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorė J. Š. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 1 d., 2 d., 7 d., 8 d., 20 str. 1 d., 4 d., 22 str. 1 d., 2) 2017-12-05 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-185 ,,Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” 32 p., 34 p., 35 p., 36 p., 3) 2017-09-04 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-129 ,,Dėl piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” 2 p. ir šiais savo veiksmais J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 str. 3 d. Šio patikrinimo akto kopija buvo įteikta J. Š. pasirašytinai. Tuomet apylinkės teisme, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas 2018 m. vasario 21 d. nutarimas, kuriuo už ANK 198 str. 3 d. pažeidimą J. Š. skirta 2000 Eur bauda. Teismas 2018-02-21 nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, pasirašė, kad pažeidimą pripažįsta, sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teigia, jog teismas, konstatuodamas J. Š. padarytą pažeidimą, netikrino atsakomybės teisinio ir faktinio pagrindo, vadovavosi aplinkybe, kad J. Š. pažeidimą pripažįsta, vadovavosi FNTT su klaidomis surašytais dokumentais, kurias atkartojo ir nutarime. Pažymi, jog J. Š. atvyko į 2018-02-21 10 val. paskirtą teismo posėdį be advokato tikėdamasi, kad teismas suteiks galimybę išdėstyti visas svarbias bylai aplinkybes ir paaiškino teismui, kad su protokole nurodytais pažeidimais nesutinka, nes neturėjo faktinių aplinkybių, kurios turėtų būti registruojamos į minėtus žurnalus, ar duomenų, kurie turėtų būti pranešami FNTT institucijai. Teismo posėdis truko apie 5 minutes ir teismas posėdžio metu pareiškė, kad J. Š. turi su pažeidimu sutikti, kaip ir sutikti su tuo faktu, kad bylą reikia nagrinėti raštu, nes ir taip viskas aišku, nes taip bus sutaupytas teismo laikas. Kadangi niekada neturėjo praktikos dalyvauti panašaus pobūdžio teismo procesuose ir niekas nepaaiškino jos teisių, ji pasitikėjo teismo teisingumu bei nešališkumu, be to, buvo susijaudinusi ir įsitempusi, nes ši situacija neeilinė. Po griežto ir įsakmaus teismo tono bei pasakymo, kad nėra prasmės bylą pagarsinti, ji sutiko pasirašyti, kad kaltę pripažįsta ir kad byla būtų nagrinėjama rašytine tvarka. Ant sutikimo kartu paaiškino ir pakartojo, kad visi darbuotojai pasirašytinai supažindinti su parengtomis tvarkomis ir įstatymais, kuriuos privalu turėti, dar kartą raštu teismui paaiškino, kad patikrinimo dieną nebuvo faktinių aplinkybių, kurias būtų privalu registruoti į minėtus žurnalus ar pranešti FNTT institucijai. Prašė teismo neskirti baudos arba ją skirti minimalią, nes žalos valstybei ar institucijoms nebuvo padaryta.

Pasisakydama dėl teisinių aplinkybių, nurodo, kad ANK 563 str. numato, jog administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, buvo neobjektyvus, nesiėmė priemonių visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinį nusižengimą. Teismas vadovavosi tik FNTT vienašališkai surašytais dokumentais, J. Š. nesudarė sąlygų pasinaudoti ANK 577, 630 str. numatytomis teisėmis, todėl neužtikrino visapusiško ir išsamaus administracinio nusižengimo ištyrimo. Teismo 2018-02-21 nutarime nurodyta aplinkybė, kad J. Š. sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, neatitinka faktinių aplinkybių, nes teismo posėdis vyko žodine tvarka. Pareiškėja iki 2018-02-21 nebuvo davusi teismui jokio pareiškimo apie rašytinį bylos nagrinėjimą ir pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, dėl ko nesutinka su pažeidimu. Teismas šių dokumentų negrąžino ir jų skundžiamame nutarime nemini. Teismas, nurodydamas, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pažeidė J. Š. teisę į žodinį bylos nagrinėjimą (ANK 630 str. 1 d.), teismas nepagrįstai kliudė J. Š. pasisakyti dėl protokole nurodytų pažeidimų nepagrįstumo. ANK 566 str. 1 d. numato, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Mano, jog teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo ir teisingo proceso principus.

Pasisakydama dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, nurodo, jog teismas preziumavo J. Š. kaltę, nes netyrė bylos aplinkybių ir vadovavosi vienašališkai surašytais FNTT dokumentais bei J. Š. įformintu kaltės pripažinimu, kur kaltę pripažinti nesigilindamas į bylos aplinkybes liepė pats teismas, nes pagarsinti bylos nėra prasmės ir byla turi būti nagrinėjama raštu, nes taip bus taupomas teismo laikas. Atkreipia dėmesį, kad teismas 2018-02-21 10 val. vykusio posėdžio metu reikalavo J. Š. pripažinti pažeidimus. Pažymi, kad J. Š. 2018-02-21 pažeidimo nepripažino ir raštu pateikė paaiškinimus. Nepriklausomai nuo to, ar asmuo pripažįsta kaltę ir pažeidimą, ANK bylą nagrinėjančio subjekto neatleidžia nuo procesinės pareigos patikrinti teisinį ir faktinį atsakomybės pagrindą (ANK 563, 567, 627 str.). Teismas, konstatuodamas pažeidimo faktą ir J. Š. kaltę, tik formaliai net su klaidomis perrašė FNTT surašytų dokumentų turinį. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vadovavosi J. Š. kaltumo prezumpcija pagal FNTT 2018-02-08 patikrinimo akte Nr. 04-12-1-12-638-A4 su klaidomis konstatuotus pažeidimus.

Pasisakydama dėl teisingo proceso principo pažeidimo, nurodo, kad ANK 567 str. numato, jog pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Teigia, jog teismas neištyrė veikos aplinkybių, aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, nesiaiškino, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar yra lengvinančių aplinkybių, nesiaiškino, ar J. Š. tariamas pažeidimo pripažinimas nebuvo išgautas apgaule. Teismas nutarime netgi neteisingai nurodė, kad J. Š. sutiko su rašytiniu bylos nagrinėjimu. Teigia, jog teismas nepatikrino, ar nėra ANK 591 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima. ANK 591 str. 1 p. numato, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. J. Š., įsigilinusi į aplinkybes ir kaltinimų turinį nesutinka su tuo, kad yra padariusi administracinį nusižengimą, už kurį paskirta nuobauda. Išdėstyti savo poziciją teismui ir pateikti papildomus įrodymus J. Š. neturėjo galimybės, nes jai teismas 2018-02-21 posėdžio metu nesuteikė galimybės tinkamai įgyvendinti procesines teises (ANK 577 str., 630 str.). Teismas, 2018-02-21 posėdžio metu reikalaudamas prisipažinti, J. Š. nesudarė sąlygų būti išklausytai ir apsiginti nuo kaltinimų bei pateikti bylai reikšmingus įrodymus. Atkreipia dėmesį, jog teismas J. Š. net klaidingai išaiškino nutarimo apskundimo tvarką. Teismas 2018-02-21 nutarime nurodė, kad nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. ANK 646 str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant pažeidimo ir kaltės nustatymo klausimą, tačiau mano, jog ji patvirtina kitą aplinkybę, kad teismas nesivadovavo ANK nuostatomis, todėl J. Š. nurodytos aplinkybės dėl kitų procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą vertintinos kaip pagrįstos ir įrodytos.

Pasisakydama dėl proporcingumo principo pažeidimo, nurodo, jog ANK 32 str. 2 d. numato, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 str. 5 d. numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Mano, jog nagrinėjamu atveju, net ir nustačius visiškai formalaus ir nesukėlusio jokios žalos pažeidimo sudėtį, įvertinus visas aplinkybes, FNTT nepakankamą bendradarbiavimą, teisės aktų trūkumus, J. Š. pajamas ir turtinę padėtį, teismas galėjo skirti mažesnę administracinę nuobaudą. Teismas galimybės taikyti švelnesnę nuobaudą nesvarstė ir nesudarė sąlygų J. Š. tokia galimybe pasinaudoti.

Pabrėžia, jog J. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p). ANK 591 str. 1 p. numato, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. FNTT nustatė ir teismas skundžiamame nutarime atkartojo, kad J. Š. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 1 d., 2 d., 7 d., 8 d., 20 str. 1 d., 4 d., 22 str. 1 d., 2) 2017-12-05 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-185 ,,Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” 32 p., 34 p., 35 p., 36 p., 3) 2017-09-04 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-129 ,,Dėl piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” 2 p., ir šiais savo veiksmais J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 198 str. 3 d. Su išvardintas pažeidimais J. Š. nesutinka.

FNTT patikrinimo akte 2018-01-17 Nr. 04/12-1-12-638-A1 nustatė ir teismas skundžiamame nutarime atkartojo, kad J. Š. teisę pažeidžiantys veiksmai pasireiškė tuo, kad: 1) UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir šios įmonės direktorė J. Š. neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (toliau žurnalai) apie: a) vienkartinį atsiskaitymą su Buhalteriu grynaisiais pinigais, jeigu gaunama pinigų suma lygi arba viršija 15000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; b) klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikla; c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti, klientui vengiant arba atsisakant UAB ,,(duomenys neskelbtini)” prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis; 2) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT, 2017-12-05 FNTT prie LR VRM įsakyme Nr. V-185 ,,Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo”. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorė neužtikrino, kad jos vadovaujamos įmonės darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose; 3) nepaskyrė vadovaujančių (-io) darbuotojų (-o), kurie (-is) organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojus, atsakingus už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė FNTT.

Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 1 d., 2 d., 7 d., 8 d., 20 str. 1 d., 4 d., 22 str. 1 d., pažeidimo, nurodo, kad šio įstatymo 19 str. 1 d. numato, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti šio įstatymo 16 str. 1 d. nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Įstatymo 16 str. 1 d. numato, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti. Teigia, jog FNTT nenustatė ir jokiomis priemonėmis neužfiksavo, kad J. Š. būtų nevykdžiusi pareigos ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti. FNTT nenustatė tokių faktų, patikrinimo aktuose ir kituose dokumentuose neužfiksuoti tokie įvykiai ir jų data. Šis tariamas pažeidimas neužfiksuotas jokiais įrodymais. Be kita ko, pažymi, kad atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ANK 198 str. 2 d., tačiau protokolas ir nutarimas dėl tokio pažeidimo nesurašyti. J. Š. negali sutikti su tuo, ko nėra padariusi. FNTT teikdama reikalavimus 2018-01-22 raštu nepaprašė pateikti registracijos žurnalo, nes pagal pavedimą, kurio kopijos nepaliko, FNTT aiškinosi visiškai kitas aplinkybes, susijusias su vienos darbuotojos atleidimo iš darbo aplinkybėmis. Pažymi, kad įstatymo leidėjas nenustatė termino, per kiek laiko toks žurnalas privalo būti užvestas. Vadovaujantis protingumo principu žurnalas privalo būti pradėtas pildyti iš karto nuo įstatymo 16 str. 1 d. numatytų aplinkybių atsiradimo. Šis pažeidimas neįrodytas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Įstatymo 19 str. 2 d. numato, kad Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 str. 1 d. 2–5 p. nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga. Teigia, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nėra finansų įstaiga, nes neatitinka Finansų įstaigų įstatymo 4 str. reikalavimų, t. y. nėra finansų įmonė arba kredito įstaiga. Įstatymo 19 str. 2 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” netaikomas, todėl įmonė negali būti verčiama pildyti žurnalus, kurių Įstatymas nenumato. Šis pažeidimas neįrodytas, nes neįrodyta buhalterines paslaugas teikiančios įmonės pareiga pildyti tokį žurnalą. Įstatymo 19 str. 7 d. numato, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 d. nurodytus subjektus, taip pat privalo tvarkyti šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” Įstatymo 20 str. 1 ir 2 d. netaikomos, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nėra finansų įstaiga, nėra notaras ar jo atstovas. Įstatymo 20 str. 3 d. numato, kad kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstolius ar antstolio atstovus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Teigia, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neturi tokių klientų, iš kurių būtų gavęs ar atsiskaitęs grynųjų pinigų sumą, lygią ir didesnę 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. FNTT nenustatė tokių faktų, patikrinimo aktuose ir kituose dokumentuose neužfiksuoti tokie įvykiai ir jų data. Šis tariamas pažeidimas neužfiksuotas jokiais įrodymais. Be kita ko, pažymi, kad atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ANK 198 str. 2 d., tačiau protokolas ir nutarimas dėl tokio pažeidimo nesurašyti. FNTT teikdami reikalavimus 2018-01-22 raštu nepaprašė pateikti šio registracijos žurnalo, nes pagal pavedimą, kurio kopijos nepaliko, FNTT aiškinosi visiškai kitas aplinkybes, susijusias su vienos darbuotojos atleidimo iš darbo aplinkybėmis. Pažymi ir tai, kad įstatymo leidėjas nenustatė termino, per kiek laiko toks žurnalas privalo būti užvestas. Mano, jog vadovaujantis protingumo principu žurnalas privalo būti pradėtas pildyti iš karto nuo Įstatymo 20 str. 3 d. numatytų aplinkybių atsiradimo, todėl šis pažeidimas neįrodytas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nurodo, kad įstatymo 19 str. 8 d. numato, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 str. nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą. Įstatymo 18 str. numato, kad jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui jo prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neturi klientų, kurie būtų atsisakę pateikti įstatymu numatytą privalomą teikti informaciją, FNTT nenustatė tokių faktų, patikrinimo aktuose ir kituose dokumentuose neužfiksuoti tokie įvykiai ir jų data. Šis tariamas pažeidimas neužfiksuotas jokiais įrodymais. Be kita ko, pažymėtina, kad atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ANK 198 str. 1 d., tačiau protokolas ir nutarimas dėl tokio pažeidimo nesurašyti. FNTT teikdami reikalavimus 2018-01-22 raštu nepaprašė pateikti šį registracijos žurnalą, nes pagal pavedimą, kurio kopijos nepaliko, FNTT aiškinosi visiškai kitas aplinkybes, susijusias su vienos darbuotojos atleidimo iš darbo aplinkybėmis. Pažymi, kad įstatymo leidėjas nenustatė termino, per kiek laiko toks žurnalas privalo būti užvestas. Mano, jog vadovaujantis protingumo principu žurnalas privalo būti pradėtas pildyti iš karto nuo Įstatymo 18 str. numatytų aplinkybių atsiradimo, todėl šis pažeidimas neįrodytas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Įstatymo 20 str. 1 d. numato, kad Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Įstatymo 20 str. 1 d. nuostatos netaikomos, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nėra finansų įstaiga, nes neatitinka Finansų įstaigų įstatymo 4 str. reikalavimų, t. y. nėra finansų įmonė arba kredito įstaiga. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” negali pažeisti tų reikalavimų, kurie taikomi specialiajam subjektui ir kurio statuso UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neatitinka. Mano, jog tokio pobūdžio šabloniški ir iš kitų administracinės teisenos bylų dokumentų kopijavimo būdu FNTT perkelti kaltinimai, kurių nepatikrino ir neįvertino teismas, tik dar kartą pagrindžia ir įrodo bylos nagrinėjimo paviršutiniškumą, nevisapusiškumą, dėl ko be jokio pagrindo ir įrodymų buvo nustatyti pažeidimai.

Pabrėžia, jog įstatymo 20 str. 4 d. numato, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” FNTT neteikė informacijos apie klientus, todėl net negalėjo pažeisti šio Įstatymo reikalavimo, keliamo FNTT teikiamų duomenų turiniui. FNTT nenustatė tokių faktų, patikrinimo aktuose ir kituose dokumentuose neužfiksuoti tokie įvykiai ir jų data. Mano, jog šis tariamas pažeidimas neužfiksuotas jokiais įrodymais. Teigia, jog tokio pobūdžio šabloniški ir iš kitų administracinės teisenos bylų dokumentų kopijavimo būdu FNTT perkelti kaltinimai, kurių nepatikrino ir neįvertino teismas, tik dar kartą pagrindžia ir įrodo bylos nagrinėjimo paviršutiniškumą, nevisapusiškumą, dėl ko be jokio pagrindo ir įrodymų buvo nustatyti pažeidimai. Įstatymo 22 str. 1 d. numato: ,,Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai”. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” iš viso turi tik tris darbuotojus, iš kurių vadovaujantis asmuo yra tik J. Š., įmonėje nėra valdybos. J. Š. paaiškinime nurodė, kad dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo ir žurnalų pildymo tvarkos bendravo su FNTT darbuotoju Š. B., kuris nepaaiškino, kada reikia užvesti žurnalus ir pasiūlė vadovautis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimais. Visas pareigas, susijusias su įstatymo reikalavimų vykdymu pagal įstatus ir teisės aktų reikalavimus prisiėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorė J. Š., todėl nebuvo jokio pagrindo skirti kitą vadovaujantį darbuotoją. Kai uždarojoje akcinėje bendrovėje yra tik vienasmenis valdymo organas, jis atsako už visą bendrovės veiklos organizavimą pagal CK 2.82 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 d. ir 8 d. Įstatymo 22 str. 1 d. taikymas sietinas ne su direktoriaus, bet su kitų vadovaujančių darbuotojų ar valdybos nario paskyrimu bendradarbiauti su FNTT ir apie tai informuoti FNTT. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Nagrinėjamu atveju Įstatymas nereikalauja, kad vienasmenis valdymo organas direktorius pats save paskirtų atsakingu už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei apie tai informuotų FNTT, nes tai aiškiai patvirtina frazė, įrašyta Įstatyme, kuri labai aiškiai apibrėžia asmenų ratą, apie kuriuos privaloma informuoti FNTT. Duomenys apie juridinio asmens valdymo organus yra kaupiami ir FNTT prieinami per viešą Juridinių asmenų registro duomenų bazę, o taip pat viešai skelbiami puslapyje www.rekvizitai.lt, todėl įstatymo leidėjas nenumatė pareigos informuoti FNTT apie vienasmenius valdymo organus, kai jie patys vykdo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tokia pareiga numatyta tais atvejais, kai yra paskiriami kiti vadovaujantys asmenys, nes apie tokių asmenų paskyrimą FNTT neturi viešai prieinamų duomenų.

Pasisakydama dėl 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-185 ,,Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” (toliau - Įsakymas) 32 p., 34 p., 35 p., 36 p. pažeidimo, nurodo jog jo 32 p. numato: ,,Buhalteris privalo tvarkyti šiuos registracijos žurnalus: 32.1. Įstatymo 16 str. 1 d. nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą; 32.2 p. vienkartinių atsiskaitymų su Buhalteriu grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą; 32.3 p. klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, registracijos žurnalą; 32.4 p. klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 18 str. nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą”. Šių žurnalų tvarkymą, t. y. privalomus tvarkymo veiksmus detalizuoja ir įvardina Įsakymo 33, 34, 35 p. 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 „Dėl Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau - Žurnalų tvarkymo taisyklės) 5-10 p. reglamentuoja duomenų registravimą, 11 ir 12 punktai nustato duomenų apsaugos reikalavimus ir duomenų saugojimo trukmę. Pažymi, kad šiose Žurnalų tvarkymo taisyklėse nenustatytas reikalavimas, kada žurnalas privalo būti sukurtas: ar nedelsiant nuo taisyklių įsigaliojimo, ar nuo iškilusio poreikio juos pildyti. Teisės aktą priėmęs subjektas (FNTT direktorius) nenustatė pareigos žurnalus sukurti nedelsiant nuo teisės akto įsigaliojimo. Šias taisykles vykdančiam subjektui palikta diskrecijos teisė pačiam nuspręsti dėl žurnalo pildymo pradžios. Tai patvirtina Žurnalų tvarkymo taisyklių 8 p., kuriame numatyta, jog duomenys į registracijos žurnalą įrašomi chronologine tvarka, remiantis piniginę operaciją ar sandorį patvirtinančiais dokumentais arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo, išskyrus Taisyklių 9–10 p. nustatytus atvejus). Teisės aktą priėmęs subjektas nustatė 3 darbo dienų trukmę duomenims į žurnalą įvesti, todėl mano, jog tai reiškia, kad žurnalas gali būti sukurtas bet kuriuo metu, svarbu, kad duomenys būtų laiku užpildyti.

Nurodo, jog šį sisteminį teisės normos aiškinimą patvirtina ir Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 26.1 p. (teisės akto įsigaliojimo terminas turėtų būti toks, kad būtų galima tinkamai pasirengti jį įgyvendinti (sukurtos būtinos institucinės struktūros, skirtos būtinos lėšos ir pan.). Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. V-129 „Dėl Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ ir 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-185 ,,Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” nenustatytas terminas, per kurį būtų galima tinkamai pasirengti jį įgyvendinti. Tai reiškia, kad teisės aktą priėmęs subjektas nustatė prievolę įpareigotiems subjektams pildyti žurnalus ir jų pildymo pradžią susiejo ne su teisės akto priėmimu, bet su tam tikrų įvykių atsiradimu. Priešingu atveju susiklostytu situacija, kad įpareigotieji subjektai per naktį įgyvendintų teisės akto leidėjo nustatytus formalumus, kai to padaryti neįmanoma ir to nereikalauja teisės aktą priėmęs subjektas. Pvz., neįmanoma per naktį iki įsakymo įsigaliojimo pradžios pakeisti darbuotojų pareiginius nuostatus, gauti darbuotojo sutikimą dėl darbo sutarties pakeitimo ir pakeisti darbo sutartį, nustatant darbuotojui papildomas funkcijas, neįmanoma per naktį apie paskirtus atsakingus darbuotojus bendradarbiavimui su FNTT apie tai pastarąją informuoti. Tai neatitiktų nei teisėkūros reikalavimų, nei teisinės valstybės principų, nes iš visuomenės būtų reikalaujama neįmanomų dalykų.

Teigia, jog FNTT darbuotojai nesilaikė: 1) Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, 2) Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p. įtvirtinto proporcingumo principo; 3) Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p. įtvirtinto nepiktnaudžiavimo valdžia principo. Minėtų principų pažeidimas pasireiškia FNTT veiksmais reikalaujant įvykdyti formalius reikalavimus, t. y. užvesti žurnalus iš karto po teisės akto priėmimo, kai teisės aktais tokia reikalavimų įvykdymo pradžia susieta ne su teisės akto priėmimo data, bet su konkrečių įvykių atsiradimu. Tokie FNTT veiksmai ir keliami reikalavimai neatitinka teisinių pagrindų ir neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų. FNTT patikrinimo aktuose ir administracinio nusižengimo protokole nenurodė, kokius būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus atitinka reikalavimas pateikti užvestus tuščius žurnalus, kai šiuose žurnaluose atlikti įrašus nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad 2017-12-15 FNTT direktoriaus įsakymas Nr. V-185 įsigaliojo 2017-12-16 (tokia įsigaliojimo data nurodyta teisės aktų registre), šiame įsakyme nenustatyta pareiga įpareigotiems subjektams užvesti žurnalus nedelsiant, tačiau nustatyta pareiga juos pildyti iš karto po tam tikrų įvykių atsiradimo. Tai reiškia, kad FNTT negali reikalauti turėti ir atlikti tai, ko nenumato teisės aktai. Papildomai pažymi, kad pati FNTT nesilaiko Įstatymo 4 str. 9 d. reikalavimo teikti metodinę pagalbą. FNTT ne tik nėra parengusi pavyzdinių žurnalų formų, metodinių rekomendacijų, bet ir nesuteikia metodinės pagalbos rengiant šiuos dokumentus. Tai pagrindžia skunde nurodyta aplinkybė, jog FNTT pareigūnas Š. B. atsisakė suteikti metodinę pagalbą ir pasiūlė vadovautis teisės aktais. 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. V-129 „Dėl Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nurodyta, kad įsakymo priėmimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 9 d. (Registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius). Šiame įstatyme nustatyta tik žurnalo saugojimo trukmė ir suteikta teisė FNTT direktoriui nustatyti žurnalų tvarkymo taisykles.

Pasisakydama dėl 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-185 ,,Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” 36 p. pažeidimo, nurodo, jog dėl šio pažeidimo nebuvimo skunde jau išsamiai pasisakė, todėl papildomai nebesikartoja. Teigia, jog tai, kad nebuvo galimybės paskirti kito darbuotojo, patvirtina pridedama pažyma apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojus.

Pasisakydama dėl 2017-09-04 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-129 ,,Dėl piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” 2 p. pažeidimo, nurodo, jog J. Š. neginčija aplinkybės, kad šios taisyklės yra privalomos UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, tačiau nesutinka su tuo, kad pažeidė taisykles, t. y. nepildė arba netvarkė žurnalų, jeigu toks poreikis kilo įvykus atitinkamiems įvykiams. FNTT nepagrindė ir neįrodė, kad buvo padaryti tvarkymo pažeidimai, t. y. žurnalai neužpildyti įvykus tam tikriems įvykiams.

Pasisakydama dėl FNTT patikrinimo akte 2018-01-17 Nr. 04/12-1-12-638-A1 nustatytų J. Š. teisę pažeidžiančių veiksmų, pažymi, jog akte nurodyta, kad: 1) UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir šios įmonės direktorė J. Š. neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (toliau žurnalai) apie: a) vienkartinį atsiskaitymą su Buhalteriu grynaisiais pinigais, jeigu gaunama pinigų suma lygi arba viršija 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; b) klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikla; c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti, klientui vengiant arba atsisakant UAB ,,(duomenys neskelbtini)” prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis. Teigia, jog šis pažeidimas nustatytas nepagrįstai. Pirma, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neturi klientų, kurie su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” būtų atsiskaitę grynais už sumą, lygią arba viršijančią 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Antra, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neturi klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikla. Trečia, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neturi klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti, klientui vengiant arba atsisakant UAB ,,(duomenys neskelbtini)” prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis. Minėti duomenys nenustatyti ir neužfiksuoti, todėl nebuvo pagrindo pildyti, t. y. tvarkyti išvardintų žurnalų. Esant šiai aplinkybei, mano, jog nenustatyta ir neįrodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” netvarkė registracijos žurnalo. Akte nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)”: 2) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie FNTT, 2017-12-05 FNTT prie LR VRM įsakyme Nr. V-185 ,,Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo”. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorė neužtikrino, kad jos vadovaujamos įmonės darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Dėl šio pažeidimo nebuvimo jau išsamiai pasisakė, todėl nesikartoja. Papildomai atkreipia dėmesį, kad niekuo nepagrįsti teiginiai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorė neužtikrino, kad jos vadovaujamos įmonės darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Tokie duomenys neužfiksuoti apklausiant darbuotojus apie jų žinias ir pasirengimą. Pažymi ir tai, kad J. Š. neturi teisinės pareigos aiškinti ir supažindinti profesionalius darbuotojus su tuo, kas numatyta viešai skelbiamuose teisės aktuose. J. Š. tokios teisinės pareigos neturi ir ji patikrinimo aktuose, protokole ir teismo nutarime nesuformuluota, nenurodytas teisinis pagrindas. Akte nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)”: 3) nepaskyrė vadovaujančių (-io) darbuotojų (-o), kurie (-is) organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojus, atsakingus už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė FNTT. Dėl šio pažeidimo nebuvimo jau išsamiai pasisakė skunde, todėl papildomai nesikartoja. Esmė, kad atsakingas asmuo yra įmonės direktorius, kitų vadovaujančių asmenų nėra, todėl nebuvo pagrindo juos paskirti ir apie tai pranešti FNTT, to nenumato ir įstatymai.

Pasisakydama dėl proporcingumo principo pažeidimo ir švelnesnės nuobaudos skyrimo (ANK 32 str. 2 d. ANK 34 str. 5 d. ) pažymi, jog J. Š. viena augina 4 vaikus, sutuoktinis miręs (Priedai Nr. 2, 3), mėnesio pajamos sudaro 560 Eur. (Priedas Nr. 1), todėl skirta 2000 EUR bauda neproporcingai didelė ir J. Š. neturi jokios galimybės sumokėti tokio dydžio baudą, kuri varžo asmenį akivaizdžiai labiau, negu reikia nuobaudos tikslams pasiekti, ir sudaro galimybę pažeisti nepilnamečių interesus ir neužtikrinti būtiniausių buitinių ir ugdymo poreikių tenkinimo. Administracinės nuobaudos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nes neproporcingas J. Š. turtinei padėčiai bei neatitinka teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio, jeigu toks būtų nustatytas. Skirta 2000 EUR piniginė bauda pažeistų humanizmo principus, nes jos poveikis tiesiogiai neigiamai atsilieptų pažeidėjos vaikų būtinų poreikių patenkinimui, tokių kaip: mityba, sveikata, apranga, buities sąlygų tinkamas sudarymas. Valstybė įstumtų į tokią finansinę padėtį, kai dėl skirtos baudos būtų pažeisti vaikų interesai, o tai savaime yra laikytina humanizmo ir bendražmogiškumo principų pažeidimu, tai nesuderinama su teisingumo principo turiniu ir samprata. Kita vertus, atkreipia dėmesį į faktą, kad teisės aktų leidėjas įstatyme ir įgyvendinančiuose teisės aktuose nenustatė aiškaus ir apibrėžto reikalavimo sukurti atitinkamus žurnalus iki konkrečiai nustatytos datos ar per kitaip apibrėžtą terminą. Teisės aktų leidėjas žurnalų pildymą susiejo su tam tikrų įvykių atsitikimu, nuo kurių atsiranda pareiga pildyti žurnalus. Neįvykus šiems įvykiams, nėra pažeisti valstybės ar kitų subjektų interesai, todėl tuščių žurnalų nepateikimas FNTT pareigūnams neturi pavojingumo požymio, nes tik pavojinga veika gali būti laikoma administraciniu nusižengimu (ANK 5 str. 1 d.). FNTT reikalavimas laikyti tuščius, neužpildytus žurnalus, kai nėra konkretaus faktinio pagrindo juos pildyti, yra laikytinas pertekliniu, nes teisės aktų rengėjas tokios pareigos nenustatė. Tam, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą, turi būti konstatuotas konkrečios tiesiogiai įstatymuose ir įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytos pareigos nevykdymas. Mano, jog nagrinėjamu atveju teisės aktų leidėjas nenustatė pareigos laikyti neužpildytus žurnalus. Tai nepatenka į žurnalų tvarkymo sąvoką, kuri pagal teisės aktų leidėjo išaiškinimus suprantama kaip dokumento pildymas, tam tikrų apsaugos parametrų nustatymas ir saugojimas nustatytą terminą.

Tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis sisteminiu teisės aktų aiškinimu ir įstatymo dvasia visgi įžvelgtų kitokią teisės aktų leidėjo valią ir konstatuotų, kad J. Š. veikoje galima įžvelgti pavojingumą ir ji turi teisės aktus suprasti kitaip, negu jie surašyti, yra pagrindas svarstyti, ar nėra pagrindo taikyti ANK 34 str. 5 d. ir skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą (ANK 23 str. 1 d. 1 p.) dėl mažiau pavojingo veikos pobūdžio. Neteisinga ir neprotinga skirti tokio pat dydžio nuobaudas ir kaip vienodai pavojingą veiką kvalifikuoti situacijas, kai žurnalai neužvesti neatsiradus pareigai juose padaryti įrašus, tokias situacijas prilyginant situacijai, kai įvykus tam tikriems įvykiams atsiranda pareiga pildyti atitinkamus žurnalus ir žurnalai yra neužpildomi. Akivaizdu, kad antruoju atveju veika turi būti laikoma pavojinga, nes nevykdomi įstatymo leidėjo konkretūs reikalavimai dėl tam tikrų pavojingų situacijų registravimo. Mano, jog pirmuoju atveju veika nelaikytina pavojinga, nes neįvykus pavojingoms situacijoms, neatsiranda pareiga pildyti žurnalus, todėl nesikėsinama į valstybinės valdžios nustatytą tvarką. ANK 34 str. 5 d. nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30¹ str. nuostatas, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismo posėdyje J. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti. FNTT atstovas prašė apeliacinio skundo dalį, kuria ginčijami kaltės klausimai, atmesti, o klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo spręsti teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė iš esmės neneigia, jog ji neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (apie vienkartinį atsiskaitymą su Buhalteriu grynaisiais pinigais, lygų ar viršijantį 15 000 Eur; apie klientus, dėl kurių tapatybės duomenų ir vykdomos veiklos kyla abejonių; apie klientus, vengiančius teikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę), nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, bei nepaskyrė vadovaujančių darbuotojų, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau apeliaciniu skundu nurodoma, jog apeliantė neturėjo pareigos (jos nenumatė teisės aktai) atlikti administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog nagrinėjant bylą teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes apeliantė neturėjo galimybės teikti paaiškinimus, teismas liepė jai pateikti rašytinį pasiaiškinimą, sprendimas priimtas neįvertinus jos keliamos versijos ir nepatikrinus institucijos pateiktų duomenų teisingumo. Apeliaciniu skundu J. Š. taip pat pateikia alternatyvų prašymą – tuo atveju, jei bus pripažinta, kad dėl administracinio nusižengimo padarymo ji nubausta pagrįstai, taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudą – įspėjimą. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

ANK 577 str. 2 d. inter alia numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog jai pirmosios instancijos teisme buvo kliudoma pateikti tinkamą pasiaiškinimą ir išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes konstatuojant, ar buvo padaryti pažeidimai, ar pareigūnai neviršijo pavedime nustatytos patikrinimo apimties, pateikti duomenis ir įrodymus, svarbius parenkant skiriamos nuobaudos dydį, nurodo, kad tik dėl teisėjos pasakymo, kad nėra prasmės bylą pagarsinti, J. Š. sutiko pasirašyti, kad kaltę pripažįsta ir kad byla būtų nagrinėjama rašytine tvarka. Įvertinęs šias apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes ir tai, jog pirmosios instancijos teismas J. Š. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas J. Š. apeliacinį skundą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, taip suteikdamas J. Š. galimybę pasisakyti, išdėstyti savo versiją ir pateikti ją pagrindžiančius duomenis, išklausyti institucijos atstovo poziciją, užduoti jam klausimus ir tokiu būdu gintis nuo jai pareikšto kaltinimo. Laikytina, jog tokiu būdu apygardos teismas tinkamai užtikrino pažeidėjos procesines teises, įtvirtintas ANK, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos netenkinančiu proceso vedimu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, aukštesnysis teismas plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta J. Š. nurodė, jog ji neturėjo tokių sandorių, kurie būtų privalomi registruoti į žurnalą, kuriuos privalu užregistruoti per 3 darbo dienas nuo tokio fakto atsiradimo. Įstatymo leidėjas pats nurodo, kada tie žurnalai turėtų būti užvesti, įstatyme apibrėžta, kad tie duomenys ir tie žurnalai turi būti tada, kai atsiranda tokia faktinė aplinkybė, kai sandoriai yra 15000 Eur arba daugiau. Tokių sandorių jie neturėjo. Buvo kaltinimas, kad ji nepaskyrė darbuotojo ir nepranešė FNTT, tačiau įmonėje nedirba vadovaujantys darbuotojai, yra tik apskaitininkai, vadovauja tik ji viena. Jos veiklą reglamentuoja steigimo dokumentai, įstatai, ir bet kokiu atveju ji yra atsakinga. Jai nebuvo teikiama jokia metodinė pagalba. Klausė, kur turi registruotis, ir jai niekas negalėjo atsakyti. Ji įstatymą suprato taip, kaip jį perskaitė. Niekur nėra parašyta, kada turi būti žurnalas užvestas. Bendrovė neturėjo deklaruotinų įvykių ir mano, kad nereikia pildyti žurnalo. Niekur nėra parašyta, kad tai reikia daryti. Tyrimo metu skambino, kad galėtų pakonsultuoti, kad padėtų jai, tačiau jai atsakė, kad vesti žurnalus neprivalu, privalu pildyti tada, kai atsiras faktas. Elektroninėje erdvėje tuos žurnalus ji pradėjo kurti ir turi, bet jie yra tušti. Bendrovėje yra tik trys darbuotojai. Mano, jog atsižvelgiant į jos asmenines pajamas, į tai, kad nepadaryta jokia žala valstybei, jai gali būti skiriamas įspėjimas (b. l. 63). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu institucijos atstovas D. Alminas nurodė, kad ANK 198 str. 3 d. numato atsakomybę už pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimus. Įstatymo leidėjas yra numatęs tvarką, kaip turi būti užtikrinama pinigų plovimo prevencija. Realiai pagrindinis dalykas yra atsakingo darbuotojo paskyrimas. FNTT turi būti praneštas asmuo, kuris bus atsakingas už pinigų plovimą. J. Š. vadovaujama įmonė tikrai turi tą specialų statusą ir tampa pinigų plovimo prevencijos sistemos dalimi. Pati J. Š. nurodė, kad 2017 m. įsteigė 15-20 įmonių, tuo metu buvo tvarkoma buhalterija apie 28-30 įmonių. Žurnalai vedami ne vien dėl 15000 € vienkartinių operacijų, bet ir dėl klientų, kurių tapatybė gali kelti abejonių. Patikrinimo metu buvo matyti, kad tokių klientų buvo ir tie žurnalai jau tada turėjo atsirasti. Žurnalo vedimas, asmens paskyrimas reglamentuotas jau 10 metų. Nuo įmonės įsteigimo buvo pakankamas protingas laiko tarpas paskirti atsakingą asmenį, apie jį pranešti FNTT ir sutvarkyti tvarkas. Tvarkoje, galiojančioje nuo 2017-12-15, aiškiai nurodyta, kuriuose interneto vietose yra teikiami teisiniai pranešimai apie pinigų plovimo rizikas, prie tvarkos yra pridėtas kontrolės klausimynas, kuris gali būti kaip pagrindas pinigų plovimo prevencijos tvarkų nustatymui. Visada tikrinant specialaus statuso subjektus, kaip buhalterines įmones, nekilnojamojo turto bendroves, atkreipiamas dėmesys į pinigų plovimo prevenciją. Prevencijos užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių FNTT uždavinių. Nuo 2017 m. patvirtinta, kad žurnalai gali būti vedami elektronine forma ir pateikiami taip pat FNTT elektronine forma. Turi būti suderinti kanalai, kaip tie žurnalai bus pateikiami. Su tvarkomis darbuotojai turi būti supažindinti ir turi žinoti, kokie keliami reikalavimai. Tos tvarkos dabar griežtesnės, nei buvo prieš tai (b. l. 63).

ANK 5 str. numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 198 str. 3 d., pagal kurią J. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir ji buvo nubausta, numatyta administracinė atsakomybė už kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus ANK 198 str. 1, 2 d. numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimus. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – pažeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytus reikalavimus, kurie nenumatyti ANK 198 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats įstatyme numatytos tvarkos nesilaikymas.

Analizuojant J. Š. apeliacinį skundą ir jos paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog didžiąją dalį savo argumentų apeliantė skiria pagrįsti pozicijai, jog jai nekilo pareiga turėti ir tvarkyti registracijos žurnalus, nes nebuvo įvykių, kurie šiuose žurnaluose turėtų būti registruojami, bei tam, jog būdama vienintele įmonės vadove, ji neturėjo paskirti atsakingo asmens ir pasitvirtinti vidaus kontrolės procedūrų. Apygardos teismas, įvertinęs teisės aktuose (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtinti „Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirti nurodymai, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“, 2017-09-04 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-129 patvirtintos „Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės“) įtvirtintą reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog J. Š. nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų ir pagrįstai ją pripažino kalta padarius ANK 198 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Kita vertus, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatydamas faktines aplinkybes, netinkamai nustatė konkrečias pažeidėjos kaltais veiksmais pažeistas teisės normas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. Š. nepagrįstai inkriminuotas AN 198 str. 3 d. pažeidimas, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)” negali pažeisti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi jie taikomi specialiajam subjektui, kurio statuso UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neatitinka. Apygardos teismo vertinimu, su tokiu apeliacinio skundo argumentu iš dalies sutiktina, nes apeliantei nepagrįstai inkriminuota įstatymo 19 str. 2 d., kuri numato pareigas tik Finansų įstaigoms. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas išskiria skirtingus subjektus, kuriems taikomi šie įstatymo reikalavimai, tarp kurių yra Finansų įstaigos (įstatymo 2 str. 6 d.) ir Kiti įpareigotieji subjektai (įstatymo 2 str. 10 d.). Iš įstatyme pateiktų sampratų apibrėžimo matyti, jog buhalterinės apskaitos ar bendrovių steigimo paslaugas teikiančios įmonės, kokia yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra priskiriamos Kitiems įpareigotiesiems subjektams, todėl akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kyla tik tos pareigos, kurias įstatymas konkrečiai numato Kitiems įpareigotiesiems subjektams. J. Š. inkriminuoto pažeisto Įstatymo 19 str. 2 d. numatyta, jog Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 str. 1 d. 2–5 p. nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga. Akivaizdu, jog ši pareiga kyla tik Finansų įstaigoms, kuriomis nelaikomos buhalterinės apskaitos ar bendrovių steigimo paslaugas teikiančios įmonės, todėl nėra pagrindo pritarti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo pareiga tvarkyti kliento atliktų piniginių operacijų žurnalą įstatymo 9 str. 1 d. 2–5 p. nurodytais atvejais. Kita vertus, šio žurnalo netvarkymas J. Š. ir nebuvo inkriminuotas, nutarimo nustatomojoje dalyje nurodyta, jog kitų žurnalų netvarkymu, ji, be kita ko, pažeidė Įstatymo 19 str. 2 d. Remiantis tuo, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, jog Įstatymo 19 str. 2 d. pažeidimas J. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, inkriminuotas nepagrįstai, todėl iš nutarimo nustatomosios dalies šalinama aplinkybė, kad savo veiksmais ji padarė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 2 d. pažeidimą.

Kita vertus, J. Š. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Kitam įpareigotajam subjektui, kyla įstatymo 19 str. 1 d. numatyta pareiga tvarkyti įstatymo 16 str. 1 d. nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, tai įtvirtina ir 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtintų „Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 32.1 p. Be to, jai taikoma ir įstatymo 19 str. 7 d. numatyta pareiga tvarkyti įstatymo 20 str. 1, 2 ir 3 d. nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą. Paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. Š. pažeidė įstatymo 20 str. 1 d. numatytą reikalavimą, jog finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, tačiau nutarimo nustatomojoje dalyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė registracijos žurnalo apie vienkartinius atsiskaitymus su Buhalteriu grynaisiais pinigais, jeigu gaunamųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, o tai atitinka įstatymo 20 str. 3 d. keliamus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, jog J. Š. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra finansų įstaiga, todėl ji šio įstatymo 20 str. 1 d. reikalavimo pažeisti negalėjo, bei į tai, jog nustatytas faktinės aplinkybės atitinka įstatymo 20 str. 3 d. (Kiti įpareigotieji subjektai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta), apygardos teismas sprendžia, jog nutarimo nustatomojoje dalyje apylinkės teismas teisingai nurodė visas reikšmingas faktines J. Š. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes (dėl netvarkomo žurnalo, jeigu gaunamųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų), neabejotinai rodančias įstatymo 20 str. 3 d. pažeidimą, tačiau akivaizdžiai apsirikdamas nurodė, kad tokiu būdu J. Š. pažeidė įstatymo 20 str. 1 d. Šią apylinkės teismo nutarimo nustatomojoje dalyje padarytą apsirikimo klaidą apygardos teismas ištaiso.

Nors pažeidėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pareiga tvarkyti įstatyme minimus registracijos žurnalus kyla tik tuomet, kai atsiranda aplinkybės, kurios šiuose žurnaluose turi būti užfiksuotos, apygardos teismo vertinimu, su tokiu apeliantės pateikiamu įstatymo aiškinimu nėra pagrindo sutikti. Įstatymas numato pareigą turėti ir tvarkyti registracijos žurnalus įmonėms vien dėl jų atitikimo šių įstatymų reikalavimams, t. y. buvimo Finansų įstaiga (įstatymo 2 str. 6 d.) ar Kitu įpareigotuoju subjektu (įstatymo 2 str. 10 d.), ir šios pareigos nesieja su fiksuotinų aplinkybių atsiradimu. Pažymėtina, jog įstatymas numato pareigą tvarkyti registracijos žurnalus, o ne vien juos pildyti, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Akivaizdu, jog įstatyme numatyta žurnalų tvarkymo pareiga apima pareigą sudaryti, pildyti (įrašyti duomenis) ir saugoti įstatymo 19 str. numatytus žurnalus. 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtintų „Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 32. p. inter alia taip pat numatyta, jog buhalteris privalo tvarkyti: vienkartinių atsiskaitymų su Buhalteriu grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą (32.2. p.); klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, registracijos žurnalą (32.3. p.); klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 18 str. nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą (32.4. p.). Nėra abejonės, jog net ir tuo atveju, jei neatsiranda aplinkybės, kurios minėtuose žurnaluose turi būti užfiksuotos, tokie žurnalai turi būti tvarkomi, t. y. sudaryti ir paruošti pildymui. Kita vertus, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog J. Š. skundžiamu nutarimu nubausta už tai, jog ji nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, todėl apeliantės teiginys, kad iki FNTT patikrinimo nėra buvę jokio registruotino įvykio, neturi jokio pamatuoto pagrindo, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įmonės įkūrimo nebuvo vykdoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, todėl nėra aišku, kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi, nustatant operacijų ar sandorių įtartinumą, juo labiau, jog institucijos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad žurnaluose registruotinų įvykių galimai buvo (šios aplinkybės, nesant nustatytų vidaus kontrolės procedūrų, negalima kategoriškai nei patvirtinti, nei paneigti). Pažymėtina, jog pozicijos, kad buhalterinėse įmonėse bet kokiu atveju (net ir tuomet, kai nekilo aplinkybės, kurios turi būti fiksuojamos) turi būti anksčiau aptarti žurnalai, laikomasi ir besiformuojančioje teismų praktikoje. Pavyzdžiui Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje ATP-802-255/2014 atmetė apeliacinio skundo teiginį, jog registracijos žurnalas galėjo būti suderintas su FNTT ir vestas nepažeidžiant įstatymo ir jo terminų, jei grynųjų pinigų judėjimas būtų nustatytas, ir nurodė, jog netvarkydama žurnalų pažeidėja pažeidė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo reikalavimus, bei atmetė apeliantės išsakytus teiginius, kad ji nerado metodinės informacijos apie šio įstatymo taikymą. Kitoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos teismas (nutarties Nr. ATP-148-195/2013) pažymėjo, jog tai, kad įmonės vadovės nuomone įmonėje nėra buvę jokios įtartinos operacijos, kuri būtų susijusi su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, nėra pagrindas netvarkyti registracijos žurnalų. Remdamasis tuo, kas aptarta, taip pat teismų praktika, apygardos teismas konstatuoja, jog J. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, privalėjo užtikrinti, jog įmonė turėtų ir tvarkytų registracijos žurnalus, tačiau to nepadarė, ir taip pažeidė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus.

Skundžiamu nutarimu J. Š. taip pat nubausta už tai, jog nepaskyrė vadovaujančio darbuotojo, kuris organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingas už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojų, atsakingų už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT, bei apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė FNTT. Apygardos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 22 str. 1 d. inter alia numatyta, jog kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. Š. vadovaujamoje įmonėje dirba trys darbuotojos, ji vienintelė užima vadovaujančias pareigas, todėl tik ji, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Akcinių bendrovių įstatymu atsako už visą bendrovės veiklos organizavimą, ir daugiau joks atsakingas asmuo įmonėje negalėjo būti paskirtas, tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokiu apeliantės vertinimu. Pažymėtina, jog šiuo atveju specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas – nustato, jog įmonėje turi būti paskirtas atsakingas (vadovaujantis) darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Iš įstatymo 22 str. 1 d. akivaizdu, jog tokiu asmeniu gali būti tiek įmonės vadovas, tiek ir kitas asmuo, todėl kiekvienu atveju turi būti priimamas sprendimas dėl darbuotojo, kuris vadovaus ir organizuos pinigų plovimo prevenciją įmonėje ir bendradarbiaus su FNTT. Analogiškus reikalavimus buhalterinei įmonei numato ir 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtintų „Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 36 p., kuriame inter alia numatyta, jog Buhalteris privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Taigi, nei įstatymas, nei FNTT direktoriaus įsakymu patvirtinti nurodymai nenumato skirtingo reglamentavimo mažoms įmonėms, ar įmonėms, kur tik vienas asmuo užima vadovaujančias pareigas, t. y. nenumatyta jokia alternatyva nepaskirti vadovaujančio asmens ir apie jo paskyrimą nepranešti FNTT. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog J. Š., nepaskirdama vadovaujančio darbuotojo, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarė ANK 198 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Skundžiamu nutarimu J. Š. taip pat nubausta už tai, jog ji nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtintų nurodymų 4.13 p. nurodyta, jog Buhalteris įgyvendina pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonę – vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų nustatymą, 22 p. nustatyta, jog buhalteris vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose nustato, kaip vykdo Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytų atvejų, kai reikalaujama atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, stebėseną, o 38 p. įtvirtinta, jog Buhalteris vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose turi detaliai nustatyti, kaip Buhalteris vykdo Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymo 29 str. 1 d. nurodytas priemones. Minėto įstatymo 29 str. 1 d. numatyta, jog kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su, be kita ko, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (5 p.), mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais (9 p.). Atlikus byloje surinktų duomenų analizę matyti, jog aptartuose teisės aktuose numatytos pareigos J. Š. neatliko ir neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nustatytos atitinkamos vidaus kontrolės procedūros, šios aplinkybės pažeidėja neginčijo ir duodama paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. Š. neturi teisinės pareigos aiškinti ir supažindinti profesionalius darbuotojus su tuo, kas numatyta viešai skelbiamuose teisės aktuose, tačiau su tokiu teisės aktų aiškinimu sutikti negalima nes įstatymo 29 str. 1 d. 5 p. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su mokymų darbuotojams organizavimu ir jų supažindinimu su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais. Analizuojant skundžiamą nutarimą, taip pat institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą matyti, jog padaryto pažeidimo, nenustatant atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, aplinkybės yra aiškiai aprašytos ir atskleistos, nutarimo aprašomojoje dalyje nurodomi tinkami teisės aktai, kurie tokiais pažeidėjos veiksmais buvo pažeisti, tačiau, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, nenurodomi šį pažeidimą atitinkantys tikslūs šių teisės aktų punktai, kuriuos administracinėn atsakomybėn traukiama J. Š. šia savo veika pažeidė. ANK 635 str. 3 d. inter alia numato galimybę nustačius, jog administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Remiantis išvardytu, šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas keistinas, nustatant, jog J. Š. savo veiksmais pažeidė įstatymo 29 str. 1 d., ir FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtintų nurodymų 4.13 p., 22 p., 38 p.

Apygardos teismas pažymi, jog pareiškėja savo skunde pagrįstai nurodo, jog tiek institucijos surašytame protokole, tiek ir pirmosios instancijos teismo priimtame nutarime klaidingai nurodyta FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtintų „Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ priėmimo data – 2017-12-05, nors šie nurodymai buvo patvirtinti 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185. Kita vertus, ši institucijos ir pirmosios instancijos teismo klaida, atsižvelgiant į tai, jog nurodytos būtent 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtintuose nurodymuose esančios nuostatos (nurodyti nustatytus pažeidimus atitinkantys nurodymų punktai), laikytina neesminiu rašymo apsirikimu, neturinčiu įtakos priimto nutarimo teisėtumui, o nutarimo nustatomoji dalis tikslintina, nurodant teisingą FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. V-185 priėmimo datą. Šiame kontekste pažymėtina, jog ne tik institucija bei pirmosios instancijos teismas, bet ir pažeidėja savo apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog J. Š. veiksmais buvo pažeistas 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymas Nr. V-185 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“. J. Š. pažeidė ne FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-185 įtvirtintas taisykles (numatytus konkrečius punktus), o šiuo įsakymu patvirtintuose nurodymuose, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, įtvirtintas taisykles (numatytus konkrečius punktus). Be to, analogiškai netiksliai nurodomos ir J. Š. pažeistos 2017-09-04 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-129 patvirtintos „Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės“, nurodant, jog buvo pažeistas 2017-09-04 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymas Nr. V-129. Dėl šių aplinkybių skundžiamo nutarimo nustatomoji dalis taip pat tikslinama.

Nors apeliaciniame skunde pažeidėja pateikia ir daugiau argumentų, kuriais jį ginčija apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, ir detaliai į kiekvieną skundo argumentą neatsakinėja.

Anksčiau aptartos aplinkybės atskleidžia, jog J. Š. veikoje, kai ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, jog įmonė turėtų ir tvarkytų registracijos žurnalus (apie vienkartinį atsiskaitymų su Buhalteriu grynaisiais pinigais lygų ar viršijantį 15 000 Eur; apie klientus, dėl kurių tapatybės duomenų ir vykdomos veiklos kyla abejonių; apie klientus, vengiančius teikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę), jog būtų nenustatytos atitinkamos vidaus kontrolės procedūros, susijusios su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, bei nepaskyrė vadovaujančių darbuotojų, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra visi būtinieji ANK 198 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, dėl to ji buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir pripažinta kalta padariusi šį nusižengimą. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje ir tinkamai nenurodęs visų pažeistų teisės norminio akto normų, padarė pagrįstas išvadas dėl pažeidėjos kaltės padarius administracinį nusižengimą. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, J. Š. paskirta nuobauda teismo nebuvo individualizuota tinkamai.

Apeliaciniu skundu J. Š. taip pat nesutinka su jai už ANK 198 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracine nuobauda – 2000 Eur bauda, ir vietoj jos prašo skirti įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas J. Š. nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirbanti, bausta administracine tvarka, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir nusprendė, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus J. Š. minimalią nuobaudą, numatytą ANK 198 str. 3 d. sankcijoje. Apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija. ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Nors J. Š. padarytas pažeidimas teoriškai gali sukelti didelį pavojų valstybės finansų sistemos saugumui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau aptarti pažeidėjos veiksmai būtų sukėlę realių padarinių, t. y. jog dėl įmonėje netinkamai vykdytų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tretieji asmenys būtų plovę pinigus ar finansavę teroristines organizacijas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog J. Š. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta ir buhalterines paslaugas teikia mažiau nei trejus metus, nėra pagrindo teigti, jog ji vykdo itin plačią veiklą finansų sektoriuje ar užimą didelę dalį buhalterinių paslaugų teikimo rinkoje – pagal darbuotojų skaičių (3 darbuotojai) ji priskirtina prie labai mažų įmonių. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. Š. būtų anksčiau traukta administracinėn atsakomybėn už netinkamą savo, kaip įmonės vadovės, pareigų atlikimą, be to, po pažeidimo nustatymo J. Š. ištaisė įmonėje egzistavusius trūkumus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog J. Š. gaunamos pajamos nėra didelės (b. l. 48), ji yra daugiavaikė mama, po vyro mirties 2011 metais viena auginanti net 4 vaikus, todėl nėra abejonės, jog įstatyme už ANK 198 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą numatyta itin griežta minimali nuobauda – 2000 Eur bauda būtų neadekvati padaryto pažeidimo ir pažeidėjos asmenybės pavojingumui, ir sukeltų neproporcingai didelius neigiamus padarinius formalų ANK 198 str. 3 d. numatytą pažeidimą padariusiai įmonės vadovei.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. ANK 22 str. 2 d. numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgus į administracinių nuobaudų paskirtį, į J. Š. padaryto pažeidimo pavojingumą, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, jog nėra pagrindo teigti, jog ji tyčia nesilaikė pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo, jog dėl jos veikos kilo reali žala valstybei, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, pritaikius ANK 34 str. 5 d ir paskiriant jai kitos rūšies, negu numatyta ANK 198 str. 3 d. sankcijoje, numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Priimtina dėmesin, kad J. Š. išreiškė tvirtą nusistatymą ateityje griežtai laikytis įstatymų reikalavimų, kaip matyti iš jos paaiškinimų, tiek prieš pažeidimo nustatymą, tiek ir po to pažeidėja dėjo pastangas gauti metodinę pagalbą aiškinantis įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatas, kurias privalu taikyti jos vadovaujamos įmonės veikloje, o pažeidimus padarė iš esmės dėl netinkamo norminių aktų suvokimo ir jų interpretavimo, kuris nebuvo nulemtas kokių nors savanaudiškų ar priešiškų visuomenei paskatų. Apygardos teismo vertinimu, įspėjimas būtų teisinga ir proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui, todėl J. Š. pažeidimo, numatyto ANK 198 str. 3 d., padarymą apylinkės eismo skirta nuobauda – 2000 Eur bauda, taikant ANK 34 str. 5 d., keičiama į įspėjimą. Tokios rūšies nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, bus optimali įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant J. Š. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Teismo nuomone, pats nubaudimo faktas, net ir skiriant švelniausios rūšies nuobaudą, bus pakankama prevencinė priemonė analogiškų pažeidimų užkardymui ateityje, kadangi ANK 198 str. 4 d. numato žymiai griežtesnes sankcijas asmenims, kurie ANK 198 str. numatytus pažeidimus padaro pakartotinai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimą pakeisti.

Patikslinti nutarimo aprašomąją dalį laikant nustatytu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. Š. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 1 d., 7 d., 8 d., 20 str. 3 d., 4 d., 22 str. 1 d., 29 str. 1 d., 2) 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-185 patvirtintų „Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 4.13 p., 22 p., 32 p., 34 p., 35 p., 36 p., 38 p., 3) 2017-09-04 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-129 patvirtintų „Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių“ 2 p. nuostatų reikalavimų.

Taikant ANK 34 str. 5 d., už ANK 198 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą J. Š. paskirtą 2000 eurų baudą pakeisti kitos rūšies administracine nuobauda – įspėjimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.