- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-1037-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04987-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Turto bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-4995-475/2017 pagal pareiškėjos antstolės Jurgitos Žilinskaitės pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė prašymą pakeisti skolininką A. C. vykdymo procese į naująjį skolininką Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/00886 vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. išduotas teismo įsakymas Nr. L2-8606-151/2014 dėl 681,85 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ naudai. Skolininkas mirė, jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir pakeitė vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/00886) skolininką A. C. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjo mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Teismas vertino, kad antstolei priėmus skolininko turto arešto aktą ir jį įregistravus viešame registre, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl Valstybei priėmus palikimą, įvyko materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko, kas sudaro pagrindą pagal CPK 596 straipsnį skolininką pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėja.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (tokiau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį ir pareiškėjos antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal CK 5.63 straipsnį nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Taigi, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų. Išimties dėl nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių vylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Palikimo priėmimas nereiškia besąlyginio skolininko pakeitimo vykdymo procese. Turto arešto aktų registre yra duomenys apie tai, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė uždėjo areštą skolininkui priklausiusiam turtui vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „Nemuno būstas“ naudai tik 2016-04-19. Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2015-06-30.
Nors CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas šio straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas, tačiau pareiškėja neteikia prašymo jį atnaujinti, nenurodo tokio termino praleidimo priežasčių. Kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas. Skolininkas turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai, tad pakeitus skolininką šioje vykdomojoje byloje į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nagrinėjamu atveju yra visos CPK 48 straipsnio bei CPK 596 straipsnio sąlygos pakeisti mirusį skolininką vykdymo procese. Apelianto argumentai, kad yra praleistas CK 5.63 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra nepagrįsti, be to atskirajame skunde keliami klausimai dėl kreditoriaus reikalavimo atitikimo CK 5.63 straispnio sąlygas yra išnagrinėti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo. Perimant materialiąsias civilines subjektines teise, vadovaujantis civilinio proceso normomis perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad valstybės įmonės Turto bankas, kaip naujasis skolininkas, priimdamas mirusio skolininko turtą, buvo tinkamai informuotas apie esančius skolinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas skolininkas teisių perėmėja Lietuvos valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdymo procese, pagrįstumo ir teisėtumo.Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui (skolininkui) pereina išieškotojo (skolininko) materialioji reikalavimo teisė (pareigos) pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 str. 1 d. nurodytiems atvejams, paveldėjimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė šias teisiniam ginčui išspręsti svarbias aplinkybes: išieškotojas UAB,,Nemuno būstas“ pateikė 2016-03-14 vykdyti anstolei Jurgitai Žilinskaitei Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-8606-151/2014 dėl 2516,75 Lt, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. C. (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/00886 b. l. 4). Skolininkas A. C. mirė (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/00886 b. l. 61). Turto arešto aktų registro duomenimis skolininkui priklaususiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), antstolė Jurgita Žilinskaitė 2016-04-19 taikė areštą (arešuojama buto dalis 1/3) kreditoriaus UAB ,,Nemuno būstas“ 975,81 Eur reikalavimams pagal 2014 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-8606-151/2014 užtikrinti (Turto arešto aktas 2016017727); Testametų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas: palikimo priėmimo data – 2016-12-27, palikimą priima Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/00886 b. l. 63-63). Nekilnojamojo turto registre 2016-04-19 turto arešto akto pagrindu 2016-04-19 įregistruotas skolininkui A. C. priklausančios 1/3 dalies buto areštas (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/00886 b. l. 58-59). Iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė 2010-09-24 taikė areštą kreditoriaus AB ,,Kauno energija“ 7000 Lt reikalavimams užtikrinti (Turto arešto aktas 0310005286, b. l. 19-23); Antstolė A. A. 2012-04-04 taikė areštą kreditoriaus AB LESTO 5580 Lt reikalavimams užtikrinti (Turto arešto aktas 0212002847, b. l. 19-23); Kauno apylinkės teismo 2013-01-09 nutartimi taikytas areštas kreditorius UAB ,,Kauno vandenys“ 1061,62 Lt reikalavimams užtikrinti civilinėje byloje Nr. 2-2911-713/2013 (Turto arešto aktas 2013001515, b. l. 19-23); Antstolis Marius Lekečinskas 2015-04-23 taikė areštą kreditoriaus AB LESTO 1004,56 Eur reikalavimams užtikrinti (Turto arešto aktas 2015019467, b. l. 19-23). Nurodytais 18 punkte turto arešto aktais buvo įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas pareikšti kreditoriui reikalavimus įpėdiniams pagal susiformavusią teismų parktiką. Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo A. C. turto areštas bei palikėjo kreditoriai ir jų skolų mastas. Pagal šiuos duomenis laikoma, kad valstybė kaip įpėdinė buvo tinkamai informuota apie kreditorių AB ,,Kauno energija“, AB LESTO, UAB ,,Kauno vandenys“ reikalavimus per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Kaip jau minėta, turto arešto aktų registre palikėjo A. C. turto areštas kreditorės UAB ,,Nemuno būstas“ 975,81 Eur reikalavimui užtikrinti vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/00886 išviešintas tik 2016-04-19 (Turto arešto aktas 2016017727 b. l. 19-23). Taigi, byloje nėra duomenų, kad kreditorius UAB ,,Nemuno būstas“ bet kokiu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Duomenų apie tai, kad šis kreditorius aukščiau nurodytą pareigą būtų įgyvendinęs iki palikėjo mirties momento, nėra. Teismo įsakymas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, priimtas 2014 m. kovo 21 d., tačiau pateiktas antstolei vykdymui tik 2016-03-14. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditoriaus UAB ,,Nemuno būstas“ 975,81 Eur reikalavimą. Duomenų apie tai, kad terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti būtų atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, nėra.Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netikrino Turto arešto aktų registre esančios informacijos, iš esmės nevertino, ar antstolės pateiktas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese atitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamus reikalavimus, t. y. iš esmės nepatikrino, ar perėjo valstybei skolininko pareigos pagal vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese neatitiko susiformavusios teismų praktikos ir nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja valstybe. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės Jurgitos Žilinskaitės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/00886 atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės Jurgitos Žilinskaitės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/00886 atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.