- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-801-254/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11668-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. S., R. S., P. S., A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-14455-775/2015 pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15805-944/2014 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. S., R. S., P. S. ir A. B. (S.) dėl nuomos mokesčio priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinio termino atskirajam skundui paduoti neatnaujinimo ir atskirojo skundo atsisakymo priimti.
Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos (vienos iš atsakovų) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuomos mokesčio priteisimo už ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai teismo nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.
Dėl šios nutarties atskirasis skundas negautas. Tačiau pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Kauno apylinkės teismui kitą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties ir jame pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl šios nutarties paduoti. Dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad atskirojo skundo trūkumai buvo nepašalinti dėl objektyvių nuo apeliantės nepriklausančių priežasčių, nes gavusi minėtą nutartį ji susirgo. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 7 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai buvo įteiktas tik 2015 m. rugpjūčio 6 d. Dėl to ji negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės pateikti įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą. Pareiškėja nurodė, kad teismas turėtų atsižvelgti į termino praleidimo trukmę ir tai, ar terminą atnaujinti prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Terminas pateikti skundą praliestas tik 21 dieną, o apeliantės liga bei kvalifikuotos teisinės pagalbos nebuvimas yra svarbios priežastys šiam terminui atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-15805-944/2014 atsisakyta atnaujinti (I t., b. l. 139‑143). Ši nutartis pareiškėjai įteikta 2015 m. liepos 1 d. (I t., b. l. 149). Pareiškėja atskirąjį skundą dėl šios nutarties teismui pateikė 2015 m. liepos 2 d. (I t., b. l. 153). 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (I t., b. l. 154), nutartis įteikta 2015 m. liepos 15 d. (I t., b. l. 156). Paskutinė diena atskirojo skundo trūkumams pašalinti buvo 2015 m. liepos 22 d. Atsižvelgiant į teisėjai paskirtas kasmetines atostogas, 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai (I t., b. l. 158). Ši nutartis pareiškėjai įteikta 2015 m. rugpjūčio 6 d. (I t., b. l. 160). Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 12 d. pateikė kitą atskirąjį skundą dėl 2015 m. birželio 23 d. nutarties ir jame pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl šios nutarties paduoti.
Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti atskirąjį skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir parsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad ji, gavusi nutartį dėl trūkumų šalinimo, susirgo. Teismui pateiktas medicinos dokumentų išrašas išduotas 2015 m. liepos 24 d. ir jame nurodyta, kad pareiškėja atvyko dėl pablogėjusios sveikatos praėjus ~2 mėn. po gimdymo (II t., b. l. 16‑17), pareiškėjos sūnus gimęs 2015 m. gegužės 23 d. (II t., b. l. 18). Teismo nuomone, iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų neįmanoma nustatyti, kada prasidėjo pareiškėjos gydymas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodoma liga pati savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi termino atnaujinimui.
Teismas nustatė taip pat, kad pareiškėja prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui pateikė 2015 m. liepos 2 d. (II t., b. l. 11‑12). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai priimtas 2015 m. liepos 7 d. (II t., b. l. 11‑12). Pareiškėjos teigimu, ji šį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos gavo tik 2015 m. rugpjūčio 6 d. Teismas pažymėjo, kad šalys turi aktyviai siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, pateikus atskirąjį skundą šaliai derėtų domėtis teismo priimtais procesiniais sprendimais, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo paskirta 2015 m. liepos 7 d., o kaip nurodyta skunde, pareiškėjos sveikatos būklė pablogėjo 2015 m. liepos 15 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei po Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo priėmimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėja 2015 m. birželio 23 d. nutartį, kuriai apskųsti buvo numatytas 7 dienų nuo jos įteikimo terminas, ir kuri jai įteikta 2015 m. liepos 1 d. (I t., 149), turėjusi apskųsti iki 2015 m. liepos 8 d. įskaitytinai. Tačiau kitą atskirąjį skundą dėl šios nutarties pareiškėja pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 12 d. (II t., b. l. 3‑10), apskundimo terminą praleidusi 35 dienas, o ne, kaip apelinatė nurodė, 21 dieną. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjos pareiškimo dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja (toliau ‑ apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir jį priimti šiais argumentais:
1. Apeliantė, nepraleisdama 7 dienų termino pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties, tačiau teismo nustatytu terminu nepašalino atskirojo skundo trūkumų. Tačiau atskirojo skundo trūkumai buvo nepašalinti dėl objektyvių nuo apeliantės nepriklausančių priežasčių. Apeliantė, 2015 m. liepos 15 d. gavusi Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, susirgo, ką patvirtina gydytojų pažymos (II t., b. l. 16, 17, 1‑19). Apeliantei tik 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo įteiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 7 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (II t., b. l. 11‑12). Apeliantė, sirgdama bei neturėdama kvalifikuotos teisinės pagalbos, negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės pateikti įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nurodė, kad iš pateiktų medicininių dokumentų neįmanoma nustatyti, kada prasidėjo apeliantės gydymas, nors prie skundo pateiktos pažymos yra išduotos kvalifikuotos gydytojos. Šiuo konkrečiu atveju iškilus neaiškumams dėl gydymo pradžios ir jo eigos, teismas, turėdamas įgalinimus, galėjo ir turėjo užsiklausti gydymo įstaigą, o ne nemotyvuotai atmesti apeliantės pateiktą prašymą dėl termino atnaujinimo.
3. Apeliantei neaišku, dėl kokių priežasčių teismas visiškai neatsižvelgė į atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos neturėjimo visą laikotarpį, iki atskirojo skundo pateikimo.
4. Apeliantei nesuvokiamas teismo terminų skaičiavimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis apeliantei įteikta 2015 m. liepos 15 d., vadinasi, paskutinė diena atskirojo skundo trūkumams pašalinti buvo 2015 m. liepos 22 d. Apeliantė atskirąjį skundą teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidusi 21 dieną, o ne teismo nurodytas 35 dienas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti šiais argumentais:
1. Šiuo atveju pačiai apeliantei teko pareiga įrodyti aplinkybes dėl jos ligos. Pareiškėja pateikė tokius medicininius dokumentus, iš kurių turinio teismas nenustatė pareiškėjos ligos iki 2015 m. liepos 24 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nėra ta kompetentinga institucija, kuri gali ir turi pareigą spręsti apie asmens sveikatos būklę, ligos požymius, nustatyti ligos diagnozę, sunkumą, trukmę ir pan. Pati apeliantė, jei ir ėmė sirgti anksčiau nei iki 2015 m. liepos 24 d., turėjo teisę, o kaip proceso dalyvis, netgi ir pareigą, kreiptis į medicininę įstaigą, nes CPK 77 straipsnyje įtvirtinta galimybė pratęsti procesinius terminus, o tokie veiksmai išimtinai priklausė tik nuo pačios apeliantės valios (objektyvių, nuo apeliantės valios priklausančių veiksmų). Pati apeliantė, žinodama, kad yra nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumams, net ir sirgdama turėjo rūpintis savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, tačiau ji kreipėsi dėl ligos tik 2015 m. liepos 24 d. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė prašė teismo pratęsti terminą dėl atskirojo skundo trūkumų pašalinimo. Pareiškėjos pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodomi pacientės ligos simptomai, galbūt pasireiškę dar iki kreipiantis į gydytoją, tačiau vien tokių simptomų buvimas neidentifikuoja ligos, nenustato ligos kaip fakto. Ligą, jos sunkumą ir kt. tiek faktiškai, tiek teisiškai nustato gydymo įstaiga ir kompetentingi gydytojai, o ne pats pacientas. Byloje pateiktas medicininis dokumentas – 2015 m. liepos 24 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad pacientė atvyko po gimdymo 2 mėn. (kai pareiškėjos sūnus gimė 2015 m. gegužės 23 d.), pacientei paskirtas gydymas, o kontrolė po 3-4 sav. Taigi teismas, pagal pačios pareiškėjos teismui pateiktus medicininius dokumentus, teisingai įvertino, kad apie apeliantės ligą galima spręsti nuo 2015 m. liepos 24 d., jau pasibaigus terminui pašalinti atskirojo skundo trūkumus.
2. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai proceso dalyvio liga nėra svarbi priežastis pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ar atlikti procesines pareigas. Liga pati savaime nėra laikoma svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi. Vertinant, ar liga pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, būtina atsižvelgti į visumą aplinkybių - ligos pobūdį, asmens veiksmus nagrinėjant bylą ir po bylos išnagrinėjimo, atstovo turėjimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000). Teismai, spręsdami klausimą dėl ligos, kaip svarbios priežasties praleidus procesinį terminą, atsižvelgia ne tik į tai, ar apeliantas apskritai sirgo, bet ar dėl ligos pobūdžio objektyviai negalėjo įgyvendinti procesinių teisių ar atlikti procesinių pareigų (Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-905-259/2009). Apeliantės liga negali būti laikoma reikšminga aplinkybe dėl praleisto termino atnaujinimo, nes aukščiau minėtas medicininis dokumentas buvo išduotas apeliantės atstovei, todėl jau 2015 m. liepos 24 d. apeliantė turėjo atstovę, kuri, kaip rodo aptariamas dokumentas, ir rūpinosi dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo.
3. Pažymėtina, kad dar Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1510-1765 apeliantei teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta atstovė advokatė E. G.. Sprendimo 5 punkte nurodyta, kad sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, todėl apeliantei jau ir taip buvo paskirta atstovė, apeliantė turėjo atstovę, o apie tai, kad pati apeliantė suprato turinti atstovę bei atstovė teikė teisinę pagalbą, matyti iš atliktų apeliantės ir jos atstovės veiksmų: 2015 m. liepos 2 d. apeliantė teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties, o apeliantės atstovei buvo išduotas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Todėl yra laikytina, kad dar iki Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1510-1765, kuriuo buvo paskirta ta pati apeliantės atstovė (kaip ir 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu), ir apie kurį apeliantė sužinojo 2015 m. rugpjūčio 6 d., tiek apeliantė, tiek jos atstovė vadovavosi būtent Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1510-1765. Yra neaišku, kodėl apeliantės buvo kreiptasi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kai apeliantė jau turėjo atstovę, paskirtą galiojančiu 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ir šį argumentą apeliantė laiko svarbiu dėl praleisto termino atnaujinimo. Nors Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1510-1765 E. G. buvo paskirta atstovauti civilinėje byloje Nr. 2-15805-944/2014, o Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1510-1765 civilinėje byloje A2-14455-775/2015 (bylų numeriai skiriasi), tačiau tai iš esmės tapati byla. Apeliantės prašyme, Kauno miesto savivaldybės atsiliepimuose, apeliantės patikslintame skunde nurodytos tapačios šalys, apeliantės pagrindinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-15805-944/2014 - atnaujinti šios bylos procesą, o visi kiti reikalavimai, pareikšti civilinėje byloje Nr. A2-14455-775/2015 yra išvestiniai ir kilo tik dėl to, kad apeliantė naudojasi visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis, kad būtų patenkintas reikalavimas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15805-944/2014. Todėl nors ir Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)- 15-T-l510-1765 apeliantė pakartotinai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tai nėra pagrindas teigti, kad 2014 m. balandžio 23 d. analogiškas sprendimas nustojo galioti ir apeliantė dėl teisinių žinių trūkumo ir atstovo neturėjimo praleido terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumams. Be to, dar iki Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. liepos 7 d. sprendimo įteikimo pareiškėjai datos (2015 m. rugpjūčio 6 d.), tiek apeliantė, tiek jos atstovė domėjosi bylos eiga ir žinojo apie teismo nustatytą 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nors neaišku kodėl veikė pasyviai laukdamos, kuomet apeliantei bus įteiktas Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dar 2015 m. liepos 7 d. priimtas dubliuojantis sprendimas dėl teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl praleisto termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo ir atskirasis skundas atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo gautas apeliantės (vienos iš atsakovų) prašymas dėl proceso atnaujinimo (I t., b. l. 102‑106) civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuomos mokesčio priteisimo už ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi (I t., b. l. 139‑143) apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas. Ši nutartis apeliantei įteikta 2015 m. liepos 1 d. (I t., b. l. 149). Apeliantė 2015 m. liepos 2 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties (I t., b. l. 153). Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi (I t., b. l. 154) nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (I t., b. l. 154). Ši nutartis apeliantei įteikta 2015 m. liepos 15 d. (I t., b. l. 156). Teismo nustatytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti pasibaigė 2015 m. liepos 22 d. Dėl šios nutarties atskirasis skundas negautas. Atsižvelgiant į teisėjai paskirtas kasmetines atostogas, 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei (I t., b. l. 158). Ši nutartis apeliantei įteikta 2015 m. rugpjūčio 6 d. (I t., b. l. 160). Dėl šios nutarties atskirasis skundas negautas. Tačiau apeliantė 2015 m. rugpjūčio 12 d. pateikė kitą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties ir jame pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl šios nutarties paduoti (I t., 3‑10).
Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad apeliantė praleido 35 dienas šiam veiksmui atlikti. Apeliantė Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį, kuriai apskųsti buvo numatytas 7 dienų nuo jos įteikimo terminas, ir kuri jai įteikta 2015 m. liepos 1 d. (I t., 149), turėjusi apskųsti iki 2015 m. liepos 8 d. įskaitytinai. Tačiau kitą atskirąjį skundą dėl šios nutarties pareiškėja pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 12 d. (II t., b. l. 3‑10), t. y. apskundimo terminą praleidusi 35 dienas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad procesinį terminą ji praleido ne 35 dienas, o 21 dieną. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kuria apeliantės pirminis atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei (I t., b. l. 158), jai įteikta 2015 m. rugpjūčio 6 d. (I t., b. l. 160). Nuo šios datos apeliantei buvo žinoma apie tai, kad jos atskirasis skundas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei. Dėl šios nutarties atskirasis skundas negautas. Kitas apeliantės 2015 m. rugpjūčio 12 d. atskirasis skundas gautas jau po pirmojo atskirojo skundo priėmimo išsprendimo. Vadinasi procesas dėl pirmojo atskirojo skundo pasibaigė. Todėl apeliantė neteisi, kad terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties paduoti reikėtų skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas pirmojo atskirojo skundo trūkumams pašalinti, gavimo.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK nustatytą terminą. CPK 335 straipsnis reglamentuoja atskirojo skundo padavimo terminus ir numato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o, jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog po atskirojo skundo trūkumų šalinimo ir atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimo (laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų) pateiktas naujas atskirasis skundas yra paduotas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėja realizavo šią teisę ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. atskirajame skunde pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties paduoti. Apeliantės nuomone, liga ir kvalifikuotos teisinės pagalbos nebuvimas yra svarbios priežastys šiam terminui atnaujinti. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji. Teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
Taigi, viena iš priežasčių procesiniam terminui atnaujinti, apeliantės nuomone, yra liga, sutrukdžiusi jai laiku realizuoti savo teisę į apeliaciją. Kaip teigia apeliantė atskirajame skunde, ji susirgo 2015 m. liepos 15 d., t. y. gavusi nutartį dėl trūkumų šalinimo (I t., 156). Apeliantė šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2015 m. liepos 24 d. medicinos dokumentą išrašą/siuntimą (II t., b. l. 16‑17), iš kurio matyti, kad apeliantė atvyko dėl pablogėjusios sveikatos praėjus ~2 mėn. po gimdymo, pareiškėjos sūnus gimęs 2015 m. gegužės 23 d. Kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš šios pažymos negalima nustatyti nustatyti, kada prasidėjo apeliantės gydymas. Taip pat apeliantė pateikė 2015 m. rugpjūčio 12 d. medicinos dokumentą išrašą/siuntimą (II t., b. l. 16‑17), iš kurio matyti, kad apeliantė atvyko dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau vėlgi negalima nustatyti, kada prasidėjo apeliantės gydymas. Šie duomenys tik pagrindžia, kad apeliantė lankėsi pas gydytojus 2015 m. liepos 24 d. ir 2015 m. gegužės 23 d., tačiau jau po termino (nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 22 d.) atskirojo skundo trūkumams pašalinti suėjimo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė būtent nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 22 d. negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimų. O taip pat laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. (pateiktas atskirasis skundas), nes iš 2015 m. liepos 24 d. medicinos dokumente išraše/siuntime (II t., b. l. 16‑17) nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių apeliantė negalėjo paduoti atskirojo skundo (apie stacionarų gydymą ir pan.). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesys į tai, kad liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti atskirąjį skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir parsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Šiuos teismo motyvus patvirtinta atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000 ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-905-259/2009. Todėl teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad apeliantės nurodoma liga pati savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi termino atnaujinimui.
Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės nuomonei, kad teismui iškilus neaiškumams dėl gydymo pradžios ir jo eigos, jis turėjo užsiklausti gydymo įstaigą. Pažymėtina, kad CPK 78 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo atveju pačiai apeliantei teko pareiga įrodyti aplinkybes dėl jos ligos. Be to, civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
Kita priežastis, apeliantės nuomone, sutrukdžiusi jai laiku realizuoti teisę į apeliaciją, yra kvalifikuotos teisinės pagalbos neturėjimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui pateikė 2015 m. liepos 2 d. (II t., b. l. 11‑12). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apeliantei priimtas 2015 m. liepos 7 d. Tai, kad apeliantė šį sprendimą gavo tik 2015 m. rugpjūčio 6 d. neįrodyta, nes šią datą yra išduota tik sprendimo kopija. Be to, apeliantė pati turėjo domėtis apie 2015 m. liepos 2 d. (II t., b. l. 11‑12) sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nuo 2015 m. liepos 15 d. turėdama nutartį apie atskirojo skundo trūkumus, kai tuo laikotarpiu nėra jokių įrodymų apie apeliantės ligą ar kitas svarbias priežastis, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą skundu paduoti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys turi aktyviai siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo (CPK 7 straipsnio 2 dalis), pateikus atskirąjį skundą šaliai derėtų domėtis teismo priimtais procesiniais sprendimais, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo paskirta 2015 m. liepos 7 d., o kaip nurodyta skunde, pareiškėjos sveikatos būklė pablogėjo 2015 m. liepos 15 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei po Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo priėmimo. Kita vertus, kaip pagrįstai pastebima atsiliepime į atskirąjį skundą, aukščiau minėtas 2015 m. liepos 24 d. medicininis dokumentas buvo išduotas apeliantės atstovei advokatei, todėl jau 2015 m. liepos 24 d. apeliantė turėjo atstovę, kuri, kaip rodo aptariamas dokumentas, ir rūpinosi dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad kadangi 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1510-1765 apeliantei jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, jai nebuvo reikalinga 2015 m. liepos 2 d. kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Kaip nurodoma pačiame atsiliepime į atskirąjį skundą, sprendimo 5 punkte nurodyta, kad sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Vadinasi 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos galiojo iki 2016 m. balandžio 23 d. Todėl apeliantė visiškai pagrįstai 2015 m. liepos 2 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ligos ir kvalifikuotos teisinės pagalbos neturėjimo nesudaro pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties (I t., b. l. 139‑143), kuria apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, paduoti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir atskirtasis skundas atsisakytas priimti, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą