- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-905-259/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- A. V.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-23-374/2009, kuria atmestas pareiškėjo A. V. prašymas atnaujinti 3 mėnesių terminą įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį VĮ Registrų centre,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-03-30 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą ir neatnaujino pareiškėjui A. V. 3 mėnesių termino įregistruoti 1995-11-22 pirkimo-pardavimo sutartį VĮ Registrų centre.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. V. 1995-11-22 pirko iš suinteresuoto asmens B. K. U. gyvenamąjį namą ir penkis ūkio pastatus bei kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) Igliaukos sen., Marijampolės r. (b.l.7-8). Pirkimo-pardavimo sutartį šalys pasirašė notaro biure. Tačiau sutartis, kaip tai numatė 1964 m. CK 255 str., per tris mėnesius atitinkamoje turto registravimo įstaigoje įregistruota nebuvo. Pareiškėjas prašė teismo priežastis, dėl kurių praleistas 3 mėnesių terminas 1995-11-22 pirkimo-pardavimo sutarčiai užregistruoti, pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti, kadangi po sutarties sudarymo jis buvo sumuštas, traumos pasėkoje jam išsivystė sunkios ligos, jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl buvo įsitikinęs, kad pirktą sodybą valdo teisėtai. Tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sumuštas iki sandorio sudarymo – 1995-11-15 (prij. baudž. bylos Nr. 1-119/96, b.l.2). Teismo medicininės ekspertizės akte Nr. 1156 nurodoma, kad A. V. nustatyta diagnozė: galvos mušta žaizda, girtumas; jo sveikatos būklė buvo sutrikdyta ilgiau kaip šešias paras laiko, kas atitinka lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą (prij. baudž. bylos Nr.1-119/96, b.l.31). Todėl teismas sprendė, jog patirtas sumušimas nesutrukdė pareiškėjui po 7 dienų pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog suinteresuotas asmuo B. K. U. bei liudytojas V. Ž. patvirtino, jog po sutarties pasirašymo notaro biure šalys sutarė, jog pareiškėjui pirkimo-pardavimo dokumentai bus grąžinti, kai jis atsiskaitys su pardavėja. Kodėl pirkimo-pardavimo sutarties originalai iki šiol yra pas pardavėją B. K. U. , pareiškėjas paaiškinti negalėjo, jokių veiksmų jiems susigrąžinti nesiėmė. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad žemės, kuri yra po jo pirktais pastatais, jis neišsipirko, nes jos jam nereikia (b.l.89). Teismas atkreipė dėmesį, kad žemė po pastatais ir aplink priklauso B. K. U. , kuri ją įsigijo iš valstybės dar 2000 m., t.y. praėjus beveik 5 metams po sandorio sudarymo (b.l.19-20, 23). Šią aplinkybę žinojo ir pats pareiškėjas, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas žinojo ir tai, kad pastatai taip pat nėra tinkamai įregistruoti ir nėra jo turtas, nes priešingu atveju, pareiškėjas būtų įgijęs teisę įsigyti žemę savo vardu. Tokiu būdu, įvertinęs visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad pareiškėjas žinojo ir suprato ginčo sutarties privalomą sąlygą – įregistruoti sutartį per 3 mėnesius atitinkamose įstaigose, dėl ko jo nurodytas priežastis nelaikė svarbiomis ir termino neatnaujintino (CPK 578 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.117-119) pareiškėjas A. V. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjui būtų atnaujintas dėl svarbių priežasčių praleistas terminas pirkimo-pradavimo sutarčiai registruoti viešame registre (VĮ Registrų centre), dėl šių motyvų:
1) terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai registruoti pareiškėjas prašė atnaujinti atsižvelgiant į tai, kad nuo 1995 m. jis serga chroniškomis ligomis, sveikata pablogėjo dėl patirto fizinio smurto, galvos sumušimo ir blogėja nuolat. Be to, dėl mažo išsilavinimo jis nesuprato ir neįsigilino į sutarties turinį, nesuprato, kas turi per 3 mėnesius registruoti pirkimo-pardavimo sutartį: pirkėjas, notaras ar pardavėjas, kadangi sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta pareiškėjo pareiga registruoti sutartį;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo atžvilgiu pažeidė asmenų lygybės principą, nukrypo nuo teismų praktikos kitose analogiškose bylose. Marijampolės rajono apylinkės teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1923-374/2008 priėmė visiškai priešingą nutartį. Joje terminas sutarčiai registruoti buvo praleistas taip pat dėl nesuvokimo, kas turi sutartį registruoti viešame registre, nesupratimo ir neįsigilinimo į sutarties turinį;
3) šiuo metu yra pakeistos 1964 m. CK 255 str. normos, numatančios pareigą pirkimo-pardavimo sandorius registruoti viešame registre per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kas leidžia daryti išvadą, kad teisės norma buvo ydinga piliečių teisių ir pareigų atžvilgiu. Šiuo metu galioja daug tobulesnė teisės norma, leidžianti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius registruoti per protingą laiką, pirkėjo pasirinkimu, todėl negalima formaliais pagrindais atmesti pareiškimą dėl termino atnaujinimo, būtina atsižvelgti ir į šiuo metu galiojantį įstatymą;
4) sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, įstatymas nesuteikia teismui teisės analizuoti ir kritikuoti sandorio, spręsti dėl žemės priklausomybės, pagrindinių ir kitų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nes pinigų sumokėjimo ar kitas faktas šiuo atveju nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka (atsiskaitymo už perkamą turtą ir kt.). 1964 m. CK 267 str. numatė teisę ginčyti sutartį per 3 metus (senatis); CK 352 str. numatė pirkėjui iškeldinimo teisę, jeigu jis laikė, kada patalpos užimtos savavališkai; CK 84 str. 1 d. numatė pirkėjui pareigą pateikti notarui atsisakymą nuo sutarties, kai pirkėjas atsisako daiktą priimti arba neatsiskaito už daiktą. Įstatymo suteiktomis teisėmis turto pardavėjas niekada nesinaudojo, vadinasi, laikė, kad pirkėjas yra sąžiningas daikto valdytojas;
5) spręsdami, ar priežastys terminui atnaujinti yra svarbios, teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais ir sąžiningumo principu. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo analizuoti pateisinančių priežasčių trukmę, momentą. Šiuo klausimu svarbi LAT praktika. LAT byloje Nr. 3K-3-764/2001 pasisakė dėl termino atnaujinimo pareiškėjo naudai, kai terminas buvo praleistas dėl ligos (galvos kraujagyslių sutrikimų) ir suklydimo. Ši praktika turėjo būti taikoma ir pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jis nuo 1995 m. serga hipertenzine liga (chroniška liga), ką patvirtina med. Dokumentai, pateikti byloje (b.l.59-73), jis galvos traumą patyrė dėl nusikaltimo. LAT byloje Nr. 3K-3-745/2003 nurodoma, kad terminas atnaujintinas, jeigu teismas įsitikina, kad pareiškėjo ligos yra chroniškos ir sveikata nepagerėjo. LAT byloje Nr. 3K-3-851/2002 terminas atnaujintas dėl to, kad pareiškėjas turi mažą išsilavinimą ir jam nepakako žinių suprasti ir įsigilinti į pirkimo-pardavimo sutarties turinį. Nesuvokimas teisinės situacijos pagal LAT formuojamą vieningą teismų praktiką yra ne mažiau svarbi priežastis už ligą, tačiau teismas nurodytos teismų praktikos nepagrįstai netaikė, pareiškimo atmetimo motyvais nurodydamas prielaidas, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas tikriausia neatsiskaitė su pardavėju, kad pinigai už pastatus sumokėti nebuvo, kad vėliau pareiškėjas nebuvo aktyvus ir suinteresuotas nusipirkti žemę po pastatais. Po šio teismo argumento tampa visiškai neaišku, kokiu pagrindu byloje dėl termino atnaujinimo sutarčiai registruoti sprendžiamas 2000 m. iš valstybės įsigyto žemės sklypo išsipirkimo klausimas, užuot visapusiškai, pilnai ir objektyviai analizavus priežastis, dėl kurių praleistas terminas, ir teisingai, protingai bei sąžiningai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, kuriais remiantis reikia nustatyti, kurios priežastys yra svarbios;
Žemesnės instancijos teismas
6) svarbi termino praleidimo priežastis yra ta, kad iš karto po sandorio sudarymo sutartis iš pareiškėjo buvo paimta. Liudytojas V. Ž. aplinkybės dėl sutarties paėmimo savo žinion neginčijo. Tikėti jo aiškinimu, kad sutartis buvo paimta dėl to, kad pirkėjas neatsiskaitė, nėra jokio pagrindo, nes sutarties paėmimas negalėjo išgelbėti nuo atsiskaitymo fakto nuginčijimo, kadangi 1964 m. CK 84 str. 1 d. numatė turto pardavėjo pareigą informuoti notarą apie atsisakymą nuo sandorio, t.y. atsisakymą nuo sandorio dėl to, kad pirkėjas atsisako priimti parduotą daiktą arba neatsiskaito (tuo metu įstatymas nenumatė pareigos turtą perimti pagal priėmimo-perdavimo aktą).
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.124-125) tretysis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Tretysis asmuo nurodo, jog Nekilnojamojo turto registro 2009-04-23 duomenimis, nekilnojamieji daiktai, esantys Padvariškių k., Marijampolės sav., įregistruoti B. K. U. vardu. Registracijos juridinis pagrindas – 1994-01-05 Marijampolės rajono valdytojo potvarkis Nr.1. Filialo turimais duomenimis pareiškėjas prašymo dėl įsigytų nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo VĮ Registrų centro Marijampolės filialui nėra pateikęs. Be to, Nekilnojamojo turto registro 2009-04-23 duomenimis žemės sklypas, kuriame yra pastatai, ir nuosavybės teisė į žemės sklypą 2000-02-10 įregistruota B. K. U. vardu. Registracijos juridinis pagrindas – 2000-02-10 Marijampolės apskrities viršininko sprendimas Nr. 51-10446-10546 ir 2000-03-24 Marijampolės apskrities viršininko įsakymas Nr. 183 ŽM. Tretysis asmuo nurodo, jog šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro įrašų duomenys atitinka juridinio pagrindo (Marijampolės rajono valdytojo potvarkio ir Marijampolės apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo) duomenis.
Suinteresuotas asmuo B. K. U. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pareiškėjas A. V. 1995 m. lapkričio 22 d. sudarytu sandoriu pirko medinį gyvenamąjį namą su priestatu, penkis medinius ūkio pastatus ir kiemo įrengimus (duomenys neskelbtini) , Marijampolės rajone. Notarine tvarka sudarius sandorį, pareiškėjas, sutinkamai su tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatomis, sandorio neįregistravo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Pareiškėjas dėl praleisto termino įregistruoti sandorį atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2008 m spalio 13 d., t.y. praėjus beveik 13 metų nuo sandorio sudarymo. Laiko požiūriu terminas įregistruoti sandorį, kolegijos vertinimu, praleistas labai žymiai, todėl siekiant atnaujinti šį terminą turėtų būti nustatytos svarbios aplinkybės ir rimtos priežastys, pateisinančios tokį ilgą termino praleidimą.
Sprendžiant klausimą dėl termino įregistruoti sandorį atnaujinimo būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis į turto registravimo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas žinojo ir suprato ginčo sutarties privalomą sąlygą – įregistruoti sutartį per 3 mėnesius atitinkamose įstaigose, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes kreipdamasis į teismą tik po beveik 13 metų nuo sandorio sudarymo dienos, savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai, dėl ko pareiškėjo termino praleidimo nurodytas priežastis pagrįstai nelaikė svarbiomis ir termino neatnaujintino
Pareiškėjas nurodo, kad sandorio neįregistravo nekilnojamojo turto registre dėl tos priežasties, kad nuo 1995 m. jis serga chroniškomis ligomis, sveikata pablogėjo dėl patirto fizinio smurto jį sumušus, jis neturi išsilavinimo. Tačiau šioms aplinkybėms įrodyti jis nepateikė reikiamų įrodymų. Byloje pareiškėjo pateiktos asmens sveikatos istorijų kopijos (b.l. 58-73) niekaip neįrodo, kad pareiškėjas tris mėnesius po 1995 m. lapkričio 22 d. sudaryto sandorio ir 13 metų nuo 1995 11 22 iki 2008 10 13 dėl sveikatos būklės negalėjo kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl sandorio įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka. Iš byloje esančių sveikatos istorijų įrašų matyti, kad pareiškėjo ligos nėra susijusios su negalėjimu savarankiškai judėti, save aptarnauti.
Sprendžiant byloje nagrinėjamą teisinį santykį, vertintina, kaip šį klausimą reguliavo ir kokias teisines pasekmes sukėlė sandorio sudarymo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog tais atvejais, kai sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad teisiškai neįregistravus 1995 m. lapkričio 22 d. nekilnojamojo turto įgijimo sandorio, pareiškėjui neatsirado nuosavybės teisė į šį turtą.
Teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstas apelianto atskirojo skundo motyvas, kad šiuo metu yra pakeistos 1964 m. CK 255 str. normos, numatančios pareigą pirkimo-pardavimo sandorius registruoti viešame registre per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, šiuo metu galioja daug tobulesnė teisės norma, leidžianti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius registruoti per protingą laiką, pirkėjo pasirinkimu, todėl teismas negalėjo formaliais pagrindais atmesti pareiškimą dėl termino atnaujinimo. Kadangi pareiškėjas į teismą su prašymu atnaujinti, jo aiškinimu, dėl svarbių priežasčių praleistą terminą sandoriui įregistruoti kreipėsi galiojant 2000 metų CK, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normos. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 8 straipsnio 1 dalį sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai; Civilinio kodekso 1.71-1.76 straipsniuose numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, jog per įstatymo nustatytą terminą neįregistravus sandorio, kuriam jo sudarymo metu buvo įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Pirmosios instancijos teismui nenustačius svarbių priežasčių dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas sandoriui įregistruoti, pareiškėjo prašymas teisėjų kolegijos vertinimu atmestas teisingai.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo prašymą laikėsi suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, atskirajame skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų praktika vadovautis pagrindo nėra, kadangi nagrinėjamos ir apelianto nurodytų LAT bylų faktinės ir teisinės aplinkybės nesutampa.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo motyvų, kuriuose aptariami pinigų pagal sandorį sumokėjimo faktas ir dokumentų paėmimo faktas, kadangi šios aplinkybės nėra faktinis ieškinio pagrindas ir bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šie motyvai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-03-30 nutartį palikti nepakeistą.