Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1230-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-29
Bylos Nr.: e2S-1230-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Ieškovas: Asociacijos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Kino studija“

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kino studija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Asociacijos (duomenys neskelbtini) prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kino studija“ dėl draudimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Asociacija (duomenys neskelbtini) (toliau ir ieškovė) ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kino studija“ (toliau ir atsakovė) prašo : uždrausti atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Patalpos), taip pat uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1. Ieškovė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą imtis ieškovės iškeldinimo iš Patalpų, taip pat kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą Patalpose, įskaitant, bet neapsiribojant draudimą riboti ieškovės darbuotojų ir kitų lankytojų patekimą į Patalpas, draudimą nutraukti komunalinių paslaugų teikimą Patalpoms.

2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvuojamas tuo, kad ieškovė yra ne pelno siekianti organizacija. Atsakovei nuosavybės teise priklausančioms Patalpomis ieškovė naudojasi teisėtai jau daugiau negu 10 metų. Patalpose ieškovė įrengė 1998 kv. m kino infrastruktūrą: komunikacijos, dujų katilai, apšildytos sienos bei lubos, įrengtos specialiosios patalpos garso ir vaizdo studijoms, specialiai įrengta akustika, įrengtos dvi peržiūrų salės, biuro patalpos rezidentų poreikiams ir t. t. Pasikeitus Patalpų savininkei, panaudos teisiniai santykiai nebuvo modifikuoti, atsakovė dėl to nereiškė jokių pretenzijų, atvirkščiai – bendradarbiavo su ieškove ir naudojosi dalimi Patalpų. Iki šiol ieškovė neatlygintinai naudojasi Patalpomis, moka už jas komunalinius mokesčius, atsakovė trejus metus jokių pretenzijų dėl to nereiškė, sąskaitų-faktūrų neteikė. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 25 d. iš atsakovės gavo pranešimą dėl nuomos sutarties sudarymo ir nuomos mokesčio už patalpas mokėjimo. Pranešime buvo nurodyta, jog nesudarius Patalpų nuomos sutarties iki 2020 m. spalio 1 dienos, ieškovei bus taikomas nuomos mokestis už kalendorinį mėnesį 3 Eur + PVM už 1 kv. m, kas bendroje sumoje sudaro 5 944,08 Eur + PVM. Taip pat Pranešime pažymėta, kad atsisakius sudaryti Patalpų nuomos sutartį, patalpas ieškovė turi atlaisvinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 21 d. Nepavykus deryboms tarp šalių, atsakovė pateikė pakartotinį pranešimą dėl reikalavimų ir dėl patalpų atlaisvinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog yra visos būtinos sąlygos:

4.1. Preliminariai įvertinęs prevenciniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Ieškovė tikėtinai pagrindė prevencinio ieškinio reikalavimus bei pateikė jų reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – prevenciniame ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais.

4.2. Teismas pripažino, kad realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovės konkretūs veiksmas (atsakovė išsiuntė pranešimą apie patalpų atlaisvinimą), iš kurių gali atsirasti žalos – ieškovei neįgyvendinus projekto veikos tektų grąžinti gautas pinigines lėšas projektui įgyvendinti bei ieškovė patirtų žalą, kadangi minėtose patalpose buvo padaryti specialūs įrengimai iš gautų lėšų vykdyti projekto veiklą. Atsakovei pareikalavus atlaisvinti Patalpas, ieškovei iškilo reali grėsmė dėl veiklos tęstinumo ir grėsmė netekti projekto įgyvendinimui skirtos projekto finansavimo sumos, t. y. nuo to momento, kai yra apribojama arba panaikinama ieškovės teisė naudotis Patalpomis, būtų pripažinta, kad įsipareigojimų pagal projekto sutartį ieškovė neįvykdė, ir ji būtų priversta grąžinti projektines lėšas, t. y. 2 292 456, 85 Eur. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

4.3. Pažymėjo, kad ginčas tarp šalių turi viešojo intereso gynimo aspektą, kadangi nutraukus panaudos teisinius santykius būtų pažeistas viešasis interesas, kurio pažeidimas visų pirma pasireikštų projekto įgyvendinimu skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantė UAB „Kino studija“ (toliau ir apeliantė) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų nustatyti sąlygų, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą bei neteisingą nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1. Anot apeliantės, net ir preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, akivaizdžiai matyti, jog jie yra visiškai nepagrįsti, ką patvirtina žemiau dėstomos aplinkybė:

6.1.1. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsigijo negyvenamąsias patalpas – Kino studijos patalpas. Prieš įsigydama patalpas, atsakovė įsitikino, jog Patalpos jokių apsunkinimų neturi, yra laisvos disponavimui. Įsigijusi Patalpas, atsakovė sužinojo, jog jose yra įsikūrusi ir jas naudoja ieškovė, tačiau jokių nuomos sutarčių atsakovė su Patalpų naudotoja nėra sudariusi.

6.1.2. Įsigijusi Patalpas, atsakovė tiek žodžiu, tiek el. laiškais ėmė derinti nuomos sutarties sudarymo klausimus jau nuo 2017 m. spalio mėnesio. Atsakovė kaip pelno siekiantis ūkio subjektas tikėjosi finansinės naudos. Taigi, ieškovė aiškiai suprato, jog šalių nesieja jokie teisiniai santykiai. O siekiant užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą, jai reikalinga buvo pateikti egzistuojančias patalpų nuomos/panaudos sutartis.

6.1.3. Ieškovė turėjo lūkestį sudaryti Panaudos sutartį dėl Patalpų, tačiau atsakovės pozicija nuo pat pradžių buvo aiški. Tikslas buvo gauti pajamų.

6.1.4. Ieškovė Patalpas subnuomoja, už tai gauna pajamas. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. bei 2020 m. gruodžio 21 d. Pranešimuose ieškovės prašė pateikti informaciją/duomenis apie tai, kokios patalpos yra subnuomojamos, jų sutarčių kopijas arba informaciją apie subnuomininkus bei jų kontaktinius duomenis. Tačiau ieškovė nekomunikuoja su atsakove ir jokios informacijos neteikia. Atsakovės teigimu, ieškovė subnuomoja patalpas be jokio teisinio pagrindo, atsakovė nėra suteikusi teisių subnuomoti Patalpas.

6.1.5. Ieškovė teigia, jog jai buvo patikėtos patalpos pagal (duomenys neskelbtini) Panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir Lietuvos kino studijos iki 2035 metų. Ieškovei buvo perleista 1998 kv. m plotas neįrengtų patalpų, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, ieškovė nutyli, jog 2013 m. balandžio 30 d. tarp tų pačių šalių buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 20130430- 01, kurioje anksčiau minėtos patalpos buvo išnuomotos už nuomos mokestį, kurį per mėnesį sudaro 6000 Lt per mėnesį plius PVM. Taip pat Sutarties 1.6. punkte numatyta, jog Patalpos perduodamos naudoti iki 2022 m. balandžio 30 d. Atsakovės žiniomis, būtent Lietuvos kino studijai iškėlus bankroto bylą, 2015 metų vasarį buvo nutraukta Nuomos sutartis, o ne minima Panaudos sutartis jau buvo nutraukta. Ieškovė klaidina teismą ir iškraipo duomenis. Ieškovė remiasi jau seniai pasibaigusia Panaudos sutartimi, kuri jai naudinga, ir siekia toliau nemokamai naudotis Patalpomis, nors nuo 2013 m. balandžio 30 d. ieškovė mokėjo nuomos mokestį už Patalpas.

6.2. Pasisakydama dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu, apeliantė nurodo, kad:

6.2.1. atsakovei apskritai nėra suprantama koks yra teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ryšys su ieškovės materialiuoju reikalavimu ir jo patenkinimu, kadangi kažkodėl galimą žalos kilimo naštą teismas perkelia atsakovei, tačiau visiškai neatsižvelgia į tai, kad pati ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis. Ieškovė turi vienintelį siekį, t. y. nemokamai naudotis Patalpomis, kai tuo tarpu subnuomodama jas, pati gauna pajamas.

6.2.2. Visiškai be pagrindo galima žalos atsiradimo rizika perkeliama atsakovei, dėl to, jog gali netekti projektinių lėšų būtų kalta tik ieškovė, kadangi nutraukus nuomos sutartį bei atsakovei įsigijus patalpas ieškovė turi būti suinteresuota tinkamu santykiu įforminimu. Pažymi, jog veiklos tęstinumui užtikrinti ieškovė jau turėjo Lietuvos Verslo paramos agentūrai pateikti egzistuojančią patalpų panaudos/nuomos sutartį. Pagal Europos Sąjungai įsipareigojimus, ieškovė privalo užtikrinti savo veiklą įrengtose projekto lėšomis patalpose ne trumpiau, nei 15 metų. Sutartis privalo būti registruota kadastre. Atsakovės nuomone, ieškovė turi vienintelį siekį, t. y. nemokamai disponuoti Patalpomis, ieškovas nesiekia bendradarbiauti ar surasti kompromisą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir mano, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Savo poziciją grindžiame žemiau išdėstytais argumentais :

7.1. Dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrindimo ieškovė nurodo:

7.1.1. pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinio pobūdžio ieškinys, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte, CK 6.255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių teisių gynimo būdais. Ieškovės įsitikinimu, tiek ieškinys, tiek jį pagrindžiantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

7.1.2. Anot ieškovės, byloje nėra ginčo, kad nuo 2010 m. iki dabar ieškovė naudojasi dalimi patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, kad 2011 m. birželio 9 d. sudaryta projekto „(duomenys neskelbtini)“ projekto kodas (duomenys neskelbtini) finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – Projekto sutartis) (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei skirta 7 915 395,00 Lt (2 292 456,85 Eur) suma projekto išlaidoms finansuoti. Gautos lėšos buvo panaudotos Patalpų įrengimui ir jų pritaikymui projekto veikloms. Iš Europos Sąjungos lėšų pagal priemonę „Asistentas-2“ ieškovės poreikiams Lietuvos kino studijos neįrengtose Patalpose buvo įrengta 1998 kv. m kino infrastruktūra: komunikacijos, dujų katilai, apšildytos sienos bei lubos, įrengtos specialiosios patalpos garso ir vaizdo studijoms, specialiai įrengta akustika, įrengtos dvi peržiūrų salės ir biuro patalpos rezidentų poreikiams. Viso patalpų įrengimui panaudota per 2 milijonus eurų, įsipareigojant tęsti projekto veiklas ne mažiau, nei penkiolika metų, t. y., iki 2028 m. lapkričio 28 d. Be kita ko, apie šiuos įsipareigojimus atsakovė informuota dar 2017 metais. Ieškovės vadovė nurodė: „Siunčiu Menų inkubatorių finansavimo sąlygų aprašą, kurio 114 punkte yra reikalavimas veiklos pobūdžio nekeisti 15 metų. Prasidėjus LKS bankrotui, dar atskirai aiškinomės situaciją ir gavome LVPA atsakymą dėl EU investicijų grąžinimo reikalavimo, jei veikla nutrūktų anksčiau termino. Tikiuosi, jog neprieštaraujate, jog inkubatoriaus veikla būtų tęsiama“. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu yra iškilusi reali grėsmė tinkamam projekto įvykdymui – atsakovei pareikalavus išsikraustyti iš Europos Sąjungos lėšomis įrengtų ieškovės Patalpų, finansuotos veiklos neabejotinai privalės būti nutrauktos, kas lemtų investicijų grąžinimą. Atitinkamai ieškovė pagrįstai ir teisėtai pareiškė prevencinį ieškinį byloje.

7.1.3. Pasak ieškovės, atsakovė sąmoningai iškraipo faktus nagrinėjamoje byloje ir tikslingai siekia suklaidinti teismą: pirma, atsakovės teiginys, jog prieš įsigydama patalpas, ji įsitikino, jog Patalpos jokių apsunkinimų neturi, yra laisvos disponavimui, neatitinka realybės; antra, tai, kad ginčo šalys diskutavo apie nuomos sutarties sudarymo galimybes nepaneigia fakto, kad ieškovė veikia patalpose su atsakovės žinia ir pritarimu. Atsakovė teisingai nurodo, kad jokių nuomos sutarčių Savininkas su Patalpų naudotoja nėra sudaręs, nes tarp šalių yra susiklostę faktiniai panaudos santykiai. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad atsakovė daugiau negu tris metus ne tik nekėlė klausimo dėl ieškovės iškeldinimo iš Patalpų, bet su ieškove bendradarbiavo vykdant įvairius projektus (2018 m. birželio 28 d. atsakovė pasirašė bendradarbiavimo raštą, kuriuo patvirtino, kad atsakovė sutinka bendradarbiauti vykdant tęstinę ieškovės strateginių veiklų programą 2019-2022 metams), sėkmingai naudojosi dalimi Patalpų; trečia, atskirojo skundo argumentai, jog atsakovė įsigijusi Patalpas, veikianti kaip pelno siekiantis ūkio subjektas tikėjosi finansinės naudos, atsakovė yra pelno siekiantis ūkio subjektas, todėl panaudos atidavimas neatlygintiniam naudojimui prieštarautų atsakovės veiklos tikslams nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl šalis siejančių santykių. Paaiškina, kad ieškovei Patalpos neatlygintinam naudojimui buvo suteiktos absoliučiai neįrengtos. Į Patalpų įrengimą ir pritaikymą ieškovės veiklai investicijos atliktos su sąlyga, kad ji veiks Patalpose visą projekto įgyvendinimo terminą. Būtent šios aplinkybės sąlygojo susiklosčiusių santykių specifiką. Patalpų savininkė, siekdama iškeldinti ieškovę iš patalpų siekia nesąžiningai praturtėti: žinodama, kad investicijų negalima atskirti nuo Patalpų, šis nepagrįstai gautų didelės vertės turtą. Kitaip tariant, noras iškraustyti ieškovę yra sąlygotas fakto, kad atsakovė siekia naudotis puikiai įrengtomis ir pritaikytomis veiklai Patalpomis, į jų įrengimą neinvestavus nei vieno cento. Ieškovės teigimu, atsakovei yra naudinga AMII investicija, nes atliktos investicijos ženkliai pagerino pastato dalies būklę: 2010 metais panaudos pagrindu gautas pastato karkasas neturėjo įrengtų komunikacijų, dujų katilų ir apšiltinimo, jau nekalbant apie vidaus apdailą, techninius garso-vaizdo fiksavimo sprendinius ir t. t. Ieškovei buvo perleistos 1998 kv. m plotas neįrengtų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Viso atsakovė disponuoja beveik 13 000 kv. m plotu, iš jų tik 4 642,24 kv. m pastato dalies yra 100 procentų baigtumo. Atsakovė turi teisę ir galimybes naudotis visu šiuo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu be jokių apribojimų;

7.1.4. ketvirta, atsakovė, klaidindama teismą, nuolat pabrėžia, kad ieškovė nuomoja patalpas. Paaiškina, kad ieškovė patalpas suteikia rezidavimui pagal Europos Sąjungos projekto sąlygas, t. y. patalpas suteikia naudojimui įmonėms ir asmenims, veikiantiems kūrybinėse industrijose ir įgyvendinantiems įvairius kūrybinius. Būtent toks veikimo modelis ir buvo finansuotas įgyvendinant Europos Sąjungos projektą, nes ieškovės misija pagal Ūkio ministerijos priemonę verslumo skatinimui iš Europos Sąjungos fondų kvietimo yra reziduojančių SVV ir VVS (smulkių ir vidutinių įmonių) verslumo skatinimas, sudarant jiems lengvatines sąlygas patekti į rinką ir plėtoti kūrybinį verslą. Todėl ieškovės rezidentams suteikiamas Rezidento statusas ir priemonės - patalpos ir įranga lengvatinėmis sąlygomis. Už rezidavimą gautos pajamos yra skiriamos patalpų išlaikymui ir administravimo kaštams dengti. Šių pajamų gavimas negali būti laikomas pelningu verslu, kuris leistų teigti, kad Iieškovė piktnaudžiauja teise; penkta, atsakovė nurodo, kad 2013 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 20130430-01. Paaiškina, kad ši sutartis neįsigaliojo ir niekada nebuvo vykdoma (jos pagrindu nebuvo išrašyta jokių sąskaitų). Panaudos sutartis nebuvo išregistruota iš kadastro iki pat buvusio pastato savininko bankroto administratoriaus veiksmų projekte „Mažieji kūriniai", todėl jam buvo puikiai žinoma, kad patalpose veikia (duomenys neskelbtini);

7.2. Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu teigia, jog :

7.2.1. Neužkirtus kelio atsakovės ketinimams imtis ieškovės iškeldinimo veiksmų, taip pat veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą Patalpose, iš esmės būtų buvusi paneigta ieškovės teisė naudotis Patalpomis, vykdyti savo veiklą ir laikytis sutartinių įsipareigojimų kontrahentams. Ši aplinkybė lemtų ne mažiau kaip 2 292 456,85 Eur žalos atsiradimą, o vėlesnis teismo sprendimo (prevencinio ieškinio tenkinimo atveju) vykdymas taptų neįmanomas.

7.2.2. Laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovei imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų leidžia užtikrinti, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas galėtų būti realiai įvykdytas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir iškeldinus ieškovę iš Patalpų, kurias ji yra įrengusi ir kuriomis teisėtai naudojasi, būtų ne tik užkirstas kelias įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, bet ir padaryta žala – nutrauktas Projekto vykdymas, kas lemtų skaudžias finansines pasekmes.

7.2.3. Pasak ieškovės, tai, kad bylos nagrinėjimo metu yra draudžiama imtis veiksmų prieš projekto nutraukimą jokiu būdu nereiškia, kad žala perkeliama atsakovei. Tai reiškia, kad užkertamas kelias žalos atsiradimui bendrąja prasme.

7.2.4. Pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovei pareikalavus atlaisvinti patalpas, ieškovei iškilo reali grėsmė dėl veiklos tęstinumo ir grėsmė netekti projekto įgyvendinimui skirtos projekto finansavimo sumos, t. y. nuo to momento, kai yra apribojama arba panaikinama ieškovės teisė naudotis patalpomis, būtų pripažinta, kad įsipareigojimų pagal projekto sutartį ieškovė neįvykdė, ir ji būtų priversta grąžinti projektines lėšas, t. y. 2 292 456, 85 Eur.

7.2.5. Be to, ir pati atsakovė pripažįsta, kad pagal Europos Sąjungos įsipareigojimus, ieškovė privalo užtikrinti savo veiklą įrengtose projekto lėšomis patalpose ne trumpiau, nei 15 metų. Tai yra vienintelis teisėtas ieškovės siekis nagrinėjamoje situacijoje – tinkamai įgyvendinti projektą, taip, kaip buvo suplanuota ir numatyta 2010 metais.

7.3. Dėl kitų aplinkybių, patvirtinančių nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą, ieškovė nurodo, kad teismas nutartyje labai aiškiai pritaikė draudimą imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose, įskaitant, bet neapsiribojant draudimą riboti ieškovės darbuotojų ir kitų lankytojų patekimą į patalpas, draudimą nutraukti komunalinių paslaugų teikimą patalpoms. Apie kitas, nei ieškovės naudojamos patalpos, teismas nutartyje nepasisakė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju yra apribota atsakovės galimybė naudotis likusia pastato dalimi. Pažymi, kad 180 kv. m ieškovės įrengtą plotą atsakovė yra užėmusi savavališkai.

Šalies argumentai

7.4. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo, kad, visų pirma, nors atsakovės teiginys, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimybę atsakovei gauti pajamas, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad atsakovė turi galimybę naudoti ir nuomoti didžiąją pastato dalį. Ginčo Patalpos nebuvo nuomojamos nuo 2010 m. dėl aukščiau įvardintų priežasčių (jos buvo suteiktos neįrengtos tam, kad būtų įgyvendintas Projektas), todėl atsakovė negalėjo tikėtis ir planuoti jas nuomoti artimiausioje ateityje; antra, iki šiol ieškovė neatlygintinai naudojasi patalpomis, moka už jas komunalinius mokesčius, atsakovė trejus metus jokių pretenzijų nereiškė, sąskaitų-faktūrų neteikė. Dėl to pamąstymai, kad atsakovė patiria nuostolius, gali būti laikomi tik deklaratyviais, teoriniais argumentais; trečia, visiškai neaišku, kuo pagrįsta 32 424,48 Eur + PVM suma, kada pati atsakovė siūlė sudaryti Patalpų nuomos sutartį, mokant 500 Eur per mėnesį, dar vėliau siūlė mokėti 200 Eur per mėnesį; ketvirta, ieškovei kuri yra ne pelno siekiantis subjektas tokia suma yra labai didelė: 2019 metais asociacijos veiklos rezultatas yra 2224 Eur nuostolio. Dėl to nuostolių atlyginimo užtikrinimo nustatymas pagal atsakovės prašymą neabejotinai lemtų projekto sužlugdymą. Ieškovė yra ne pelno siekiantis asmuo, šias Patalpas leidžiantis naudoti jaunoms įmonėms bei audiovizualinį meną kuriantiems asmenimis, Patalpomis ir jose saugoma projekto lėšomis įsigyta įranga sėkmingai naudojasi LMTA ir VDA studentai, rengiami tarptautiniai edukaciniai projektai. Ieškovė nėra pajėgi mokėti nuomos mokesčio rinkos sąlygomis už beveik 2000 kv. m pačių Projekto sutarties pagrindu gautomis lėšomis įrengto ploto Patalpų nuomą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai) .

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12641-647/2020, kurioje ieškovė kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu prašydama uždrausti atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Patalpos), taip pat uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose. Bylos duomenys tvirtina, kad nuo 2010 m. iki dabar ieškovė naudojasi dalimi patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, kad 2011 m. birželio 9 d. sudaryta projekto „(duomenys neskelbtini)“ projekto kodas (duomenys neskelbtini) finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – Projekto sutartis) (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei skirta 7 915 395,00 Lt (2 292 456,85 Eur) suma projekto išlaidoms finansuoti. Gautos lėšos buvo panaudotos Patalpų įrengimui ir jų pritaikymui projekto veikloms. Iš Europos Sąjungos lėšų pagal priemonę „Asistentas-2“ ieškovės poreikiams Lietuvos kino studijos neįrengtose Patalpose buvo įrengta 1998 kv. m kino infrastruktūra: komunikacijos, dujų katilai, apšildytos sienos bei lubos, įrengtos specialiosios patalpos garso ir vaizdo studijoms, specialiai įrengta akustika, įrengtos dvi peržiūrų salės ir biuro patalpos rezidentų poreikiams. Viso patalpų įrengimui panaudota per 2 milijonus eurų, įsipareigojant tęsti projekto veiklas ne mažiau, nei penkiolika metų, t. y., iki 2028 m. lapkričio 28 d. Atsakovė patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tame trape ieškovės naudojamas Patalpas, įsigijo (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. rugsėjo 25 d. iš atsakovės gavo pranešimą dėl nuomos sutarties sudarymo ir nuomos mokesčio už patalpas mokėjimo. Pranešime buvo nurodyta, jog nesudarius Patalpų nuomos sutarties iki 2020 m. spalio 1 dienos, ieškovei bus taikomas nuomos mokestis už kalendorinį mėnesį 3 Eur + PVM už 1 kv. m, kas bendroje sumoje sudaro 5 944,08 Eur + PVM. Taip pat Pranešime pažymėta, kad atsisakius sudaryti Patalpų nuomos sutartį, patalpas ieškovė turi atlaisvinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 21 d. Nepavykus deryboms tarp šalių, atsakovė pateikė pakartotinį pranešimą dėl reikalavimų ir dėl patalpų atlaisvinimo. Byloje 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. uždraudė atsakovei imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) veiksmų, taip pat kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose, įskaitant, bet neapsiribojant draudimą riboti ieškovės darbuotojų ir kitų lankytojų patekimą į patalpas, draudimą nutraukti komunalinių paslaugų teikimą patalpoms. Dėl šios teismo nutarties ieškovė pareiškė atskirąjį skundą.

Dėl pirmos instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-252-330/2017).

13. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros.

14. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovės pateiktas prevencinis ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, argumentuodama iš esmės tuo, kad su ieškove nėra sudariusi Panaudos sutarties dėl Patalpų, jog dar 2013 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir buvusio Patalpų savininko buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis ir kitus, t. y. nurodo iš esmės tokius argumentus, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sudaro būtent nagrinėjamo ginčo dalyką ir, kurių pagrįstumas bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, o ieškinio reikalavimams pagrįsti kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.

15. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl apeliantės atskirajame skunde nurodyti su ieškinio pagrįstumu susiję argumentai dėl nuomos sutarties galiojimo, panaudos teisinių santykių buvimo/nebuvimo ir kitų bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinų aplinkybių vertintini pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, kurios atskirojo skundo argumentai nepaneigia. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju egzistuoja.

16. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, taip pat teigia, kad teismo išvada dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, padaryta iš esmės remiantis deklaratyviais ieškovo argumentais. Apeliantė teigia, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovės materialiuoju reikalavimu ir jo patenkinimu. Teismas visiškai be pagrindo galimą žalos atsiradimo riziką perkelia atsakovei, dėl to, jog gali netekti projektinių lėšų būtų kalta tik ieškovė, kadangi nutraukus nuomos sutartį bei atsakovei įsigijus patalpas ieškovė turi būti suinteresuota tinkamu santykiu įforminimu.

17. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1443-2011; kt.). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais prevencinio ieškinio reikalavimais ir turėtų įtakos šioje byloje priimto galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.

18. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kylą ginčas dėl ieškovės teisės panaudos teisinių santykių pagrindu naudotis Patalpomis. Ieškovė su prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą, įrodinėdama, kad galiojant panaudos sutarties sąlygoms atsakovė neteisėtais veiksmais bando perimti iš jos sutarties pagrindu valdomas Patalpas, kuriomis ji naudojasi jau daugiau negu 10 metų. Patalpose ieškovė įrengė 1998 kv. m kino infrastruktūrą: komunikacijos, dujų katilai, apšildytos sienos bei lubos, įrengtos specialiosios patalpos garso ir vaizdo studijoms, specialiai įrengta akustika, įrengtos dvi peržiūrų salės, biuro patalpos rezidentų poreikiams ir t. t. Nurodytų aplinkybių atskirajame skunde neneigia ir pati apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių esant ginčui dėl panaudos teisinių santykių buvimo ir ieškovės teisės naudotis Patalpomis, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad, netaikius apribojimų, atsakovė perimtų Patalpas ir turėtų galimybę nekliudomai juo disponuoti, atitinkamai būtų ribojama ir ieškovės teisė naudotis Patalpomis, vykdyti veiklą ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, o tai tikėtinai sąlygotų naujus teisminius ginčus.

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išlaikyti padėtį esamoje situacijoje (lot. status quo) iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovei perėmus Patalpas, ji galėtų nevaržomai ja disponuoti, t. y. imtis tokių veiksmų, kuriais, išnagrinėjus ginčą iš esmės ir ieškovei priėmus galimai palankų teismo sprendimą, būtų visiškai suvaržytos jos galimybės Patalpas naudoti pagal dabartinę jos naudojimo paskirtį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja ir antroji sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, ir priešingai nei teigia apeliantė, nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

20. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, ar esant pagrįstų įrodymų, apie ieškovės veiksmus, kuriais yra daroma žala Patalpai, nėra paneigiama atsakovių teisė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis) ar dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl prašymo taikyti nuostolių užtikrinimą šioje byloje, kadangi šis klausimas nėra apeliacijos dalykas ir nagrinėtinas bendra tvarka pirmos instancijos teisme.

Dėl procesinės baigties

23. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

apeliantės UAB „Kino studija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė