Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-09 · Administracinė byla Nr. eI3-896-983/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
eI3-896-983/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03024-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. O.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-896-983/2021
Teismo proceso Nr. 3-61-3-03024-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. (M. O.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas M. O. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2020-08-21 sprendimą Nr. S-156 ((duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020-06-15 sprendimą Nr. 68-41, kuriuo patvirtintas Panevėžio (pareiškėjas per apsirikimą nurodo Šiaulių) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-04-02 sprendimas Nr. (42.59)FR0682-183 patvirtintas iš dalies; 3) netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Komisijos 2020-08-21 sprendimą Nr. S-156 ((duomenys neskelbtini)) dalyje dėl priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, ir atleisti mokėtoją M. O. nuo apskaičiuotų delspinigių arba sumažinti juos iki 2 000 Eur.

Pareiškėjas paaiškina, kad Inspekcija atliko jo pakartotinį teminį mokestinį patikrinimą laikotarpiu nuo 2012-01-­01 iki 2016-12-31 ir surašė 2020-02-03 patikrinimo aktą Nr. (42.59)FR0680-81 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo 29 154,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą, nustačiusi, kad jis išgrynindavo kompanijos Terraline LTD pinigus - 197 276,45 Eur, esančius Latvijos kredito įstaigos atsiskaitomojoje sąskaitoje ir gautų pajamų nedeklaravo. Inspekcija patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo 29 591,35 Eur GPM, 21 844,80 Eur GPM delspinigius, skyrė 8 877 Eur GPM baudą. VMI 2020-05-26 sprendimu patvirtino Inspekcijos sprendimą iš dalies, t. y. patvirtino nurodymus sumokėti 29 591,35 Eur GPM, 8 877 Eur GPM baudą, 21 844,80 Eur GPM delspinigius ir atleido nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo, t. y. nuo 10 922,40 Eur GPM delspinigių. Komisija 2020-08-21 sprendimu tenkino jo skundą iš dalies, pakeitė VMI sprendimą dalyje dėl paskirtos baudos ir sumažino paskirtos baudos dydį iki 2 959 Eur.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su mokesčių administratorių ir Komisijos išvada, kad jis iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „Terraline LTD“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Latvijos Respublikos banke „ABLV BANK, AS“ išgrynino 681 156,13 Lt (197 276,45 Eur) pinigines lėšas ir gautų pajamų nedeklaravo, GPM neapskaičiavo ir nemokėjo. Pareiškėjo teigimu, ši išvada neatitinka tikrovės, padaryta netinkamai ir neobjektyviai įvertinus surinktus duomenis, dalis gautų duomenų nevertinta, išvada surašyta remiantis prielaidomis.

Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija, VMI ir Komisija nesivadovavo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškinimais, protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl išvadas padarė neteisingai vertindami argumentų ir įrodymų visumą.

Pareiškėjas nesutinka, kad jo pateikti kvitai nepatvirtina juose nurodytų piniginių lėšų perdavimo užsienio įmonei „Terraline LTD“ (per jos atstovą F. S.) fakto. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-13 liudytojo apklausos protokole, tiek Inspekcijai el. paštu pateiktame paaiškinime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad visi pinigai, išgryninti iš įmonės „Terraline LTD“ banko sąskaitos buvo perduoti tos įmonės atstovui - F. S.. Kadangi jo paaiškinimai ir esminės aplinkybės visada buvo analogiškos, mokesčių administratoriams nebuvo pagrindo netikėti jo pateikiama versiją. Aplinkybė, jog apklausos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – FNTT) metu nepaminėjo 6 pinigų perdavimo kvitų, nesudaro pagrindo netikėti jo paaiškinimais ir konstatuoti, kad pinigai įmonei „Terraline LTD“ perduoti nebuvo.

Pareiškėjas teigia, kad F. S. paaiškinimus, kad pinigų iš jo nėra gavęs, vertina kritiškai, kadangi F. S. yra suinteresuotas asmuo ir turi pagrindo duoti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. F. S. pripažinimas Bulgarijos mokesčių administratoriui apie pinigų gavimą ir galimą neperdavimą „Terraline LTD“ reikštų mokestinės prievolės atsiradimą jam pačiam. F. S. paaiškinimų neatitikimą tikrovei patvirtina faktas, kad jis turėjo „Terraline LTD“ banko kortelę, išduotą jo vardu, nors šiuo metu jis neigia bet kokias sąsajas su šia kompanija ir jos vadovais.

Pareiškėjas paaiškina, kad F. S. perduoti pinigai buvo užpajamuojami įmonės „Terraline LTD“, o jam F. S. pateikdavo „Terraline LTD“ vardu išrašytus, direktorės N. Y. pasirašytus, pinigų gavimo kvitus. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad F. S. veikė kaip „Terraline LTD“ atstovas. Taigi pinigai buvo perduodami „Terraline LTD“, o ne F. S., nes jis veikė kaip bendrovės atstovas ir tarpininkas tarp jo ir „Terraline LTD“. Šios aplinkybės paaiškina, kodėl F. S. nurodė negavęs pinigų - pinigus gavo ne jis, o jo atstovaujama įmonė „Terraline LTD“.

Pareiškėjas teigia, kad iš jo pateiktų įrodymų matyti, kad įmonė „Terraline LTD“ buvo likviduota (išformuota) 2016-­05-26. Sėkmingo įmonės likvidavimo faktas patvirtina, kad pinigai, išgryninti iš „Terraline LTD“ sąskaitos buvo grąžinti į jos kasą (per jos atstovą F. S.). Jei jis pinigų iš tiesų nebūtų perdavęs „Terraline LTD“, kaip teigia Inspekcija, VMI ir Komisija, nebūtų ir galimybės bendrovę likviduoti (išformuoti) - kiltų pagrįstas klausimas dėl „Terraline LTD“ lėšų iššvaistymo. Nagrinėjamu atveju bendrovė buvo sėkmingai likviduota, jos likvidavimą atlikusiems asmenims nekilo abejonių dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo tinkamumo, kas nedviprasmiškai patvirtina faktą, jog iš „Terraline LTD“ banko sąskaitos išgrynintos lėšos buvo jai grąžintos ir tikrai netapo jo asmenine nuosavybe.

Pareiškėjas pažymi, jog šiame mokestiniame ginče Inspekcija ir VMI pažeidė pareigą nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes, renkant ir nešališkai vertinant įrodymus, nesiėmė veiksmų tam, kad „Terraline LTD“ pinigų gavimo kvitų tikrumas būtų patvirtintas arba paneigtas objektyviais įrodymais, o ne jų pačių prielaida apie tai, kad kvitai nėra tikri. Inspekcija nesikreipė su paklausimu į Didžiąją Britaniją, kurioje buvo registruota „Terraline LTD“ ir nebandė išsiaiškinti, kaip pinigų išgryninimas buvo įformintas šios kompanijos buhalterijoje, ar pinigai buvo grąžinti į jos kasą, ar pinigų gavimo kvitai yra tikri.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, tai, kad iš banko sąskaitos išgrynintų ir įmonei „Terraline LTD“ perduotų piniginių lėšų suma nesutampa su kvituose nurodyta suma (yra mažesnė), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pinigai „Terraline LTD“ nebuvo perduoti apskritai. Nei apklausos FNTT metu, nei duodant paaiškinimus Inspekcijai, jo neklausė apie tai, ar 197 276,45 Eur išgryninti iš banko sąskaitos yra vienintelės lėšos, kurios buvo perduotos „Terraline LTD“, todėl ir savo parodymuose / paaiškinimuose jis neužsiminė apie tai, kad iš tiesų buvo perduota net daugiau lėšų.

Pareiškėjas teigia, kad VMI nepagrįstai atleido jį tik nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo, palikdama prievolę sumokėti net 10 922,40 Eur GPM delspinigių, o Komisija nepagrįstai paliko tokį sprendimą nepakeista.

Pareiškėjas teigia, kad nemaža delspinigių sumos dalis atsirado dėl Inspekcijos kaltės, o būtent dėl be pagrindo užsitęsusio mokestinio patikrinimo. Mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2017-12-11, kai FNTT Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2017-10-20 raštu Nr. 25/10-1-45-16516 pateikė informaciją apie atliktą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00029-13, kuriame informavo Inspekciją apie jo grynintas ir F. S. perduotas lėšas (ši informacija nurodoma 2017-10­-13 jo apklausos protokole). Paaiškinimą apie lėšų gryninimo ir perdavimo F. S. aplinkybes Inspekcijai jis pateikė 2018-03-27. Tačiau, Inspekcija pateiktos informacijos papildomai neanalizavo, veiksmų dėl informacijos teisingumo patvirtinimo nesiėmė, o mokestinį patikrinimą užbaigė tik 2018-06-20 patikrinimo aktu, kuriame apie šias aplinkybes nepasisakė, nevertino jų kaip pažeidimo. Patikrinimo akte Inspekcija nurodė, kad jo išlaidos 2012, 2013 ir 2015 m. viršijo gautas pajamas. Tačiau jis rašytinėmis pastabomis paneigė visus nepagrįstus Inspekcijos teiginius apie tariamas nepagrįstas išlaidas, ko pasekoje Inspekcijos 2018-09-22 sprendimu Nr. (36.9)FR0682-284 2018-06-20 patikrinimo aktas nebuvo patvirtintas ir Inspekcijai buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą. 2018-10-05 jo atžvilgiu buvo pradėtas pakartotinis mokestinis patikrinimas, tačiau ir jo metu Inspekcija delsė aiškintis pinigų gryninimo ir perdavimo aplinkybes. Tik 2019-02-27, t. y. praėjus daugiau nei metams po patikrinimo pradžios ir informacijos iš FNTT, Inspekcija kreipėsi su paklausimais į Ispanijos Karalystę ir Bulgarijos Respubliką, iš kurios atsakymo teko laukti beveik metus - iki 2020-01-13, todėl Patikrinimo aktas buvo surašytas tik 2020-02-03 (delspinigių skaičiavimo pabaiga).

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, iš pateiktos įvykių chronologijos matyti, kad paklausimas Bulgarijos Respublikai galėjo ir turėjo būti išsiųstas dar 2017 m., tada ir patikrinimas jo atžvilgiu būtų buvęs užbaigtas dar 2018 m., t. y. prieš dvejus metus ir jam nebūtų priskaičiuoti delspinigiai už dvejus papildomus metus.

Pareiškėjas remiasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir teigia, kad jam apskaičiuota 21 844,80 Eur GPM delspinigių suma nelaikytina nei protinga, nei sąžininga, nei ekonomiškai ir socialiai pagrįsta. Jis yra fizinis asmuo, kuriam tokio dydžio suma yra milžiniška, ir kurios sumokėti jis neturi galimybės. Jo draudžiamosios pajamos šiai dienai siekia 1 070 Eur/mėn. Jis turi finansinių įsipareigojimų SEB bankui - pagal 2016-08-16 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį turi mokėti bankui 510,80 Eur dydžio įmoką. Faktiškai jis per mėnesį disponuoja tik 559,20 Eur suma, todėl 10 922,40 Eur dydžio delspinigiai, esant pareigai sumokėti mokestinę nepriemoką bei baudą, jam yra neįgyvendinama prievolė. Pareiškėjo teigimu, įvertinant mokestinio patikrinimo atlikimo aplinkybes, jo finansinę padėtį, apskaičiuotų delspinigių didį nelaikytinas protingu, sąžiningu ir ekonomiškai bei socialiai pagrįstu, todėl jis turėtų būti atleidžiamas nuo visų delspinigių arba jų suma turėtų būti mažinama iki 2 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Inspekcija mokestinį patikrinimą atliko remdamasi FNTT 2017-10-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija, fizinių asmenų gautais paaiškinimais ir pareiškėjo pateiktais dokumentais bei paaiškinimais. Inspekcija, įvertinusi visą turimą informaciją, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas grynųjų pinigų 208 739,35 Eur F. S. neperdavė, nes FNTT pateiktame liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad išgrynintus pinigus F. S. perduodavo Vilniuje, jų perdavimas nebuvo įforminamas jokiais dokumentais. Pateiktame paaiškinime Inspekcijai jau teigė priešingai, kad išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai F. S. pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą. Pareiškėjas pateikė kompanijos „Terraline LTD“ vardu išrašytus pinigų gavimo orderius (receipt) viso 208 739,35 Eur sumai, kai tuo tarpu pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą į šią sąskaitą iš kitos kompanijos „Terraline LTD“ sąskaitos pervesta tik 201 800 Eur, iš kurių bankui sumokėta komisinių 4 021,75 Eur ir likusi 197 276,45 Eur dalis nuimta grynais. F. S. Bulgarijos mokesčių administratoriui nurodė, jog pareiškėjui nepateikė piniginių lėšų gavimo dokumentų, nepažįsta „Terraline LTD“ direktorės N. Y., negavo 208 739 Eur pinigų sumos.

Atsakovė cituoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ), MAĮ nuostatas, LVAT praktiką ir tvirtina, kad vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą, mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytos pareiškėjo iš užsienio įmonės gauta pinigų suma gali būti neapmokestinama pajamų mokesčiu, tik jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo gautos lėšos nėra gyventojo pajamos. Nepateikus įrodymų, kad pareiškėjo iš užsienio įmonės gauta pinigų suma nėra jo apmokestinamosios pajamos, turi būti apskaičiuotas GPM.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją, galima daryti išvadą, kad Inspekcija pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus kompanijos „Terraline LTD“ dokumentus (pajamų gavimo orderius) 208 739,35 Eur sumai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neperdavė piniginių lėšų F. S.. Iš 2020-02-03 patikrinimo akto Nr. (42.59)-FR0680-81 matyti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo 2012 m. gautas pajamas nustatė pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą, pritaikęs lėšų banko sąskaitose metodą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas iš esmės neslėpė realiai vykusių pajamų gavimo, pats savo vardu iš minėtos užsienio kompanijos banko sąskaitos išgrynino nustatytas pinigų sumas bei nesiėmė kitų veiksmų neleidžiančių mokesčių administratoriui pareiškėjo mokesčio bazės apskaičiuoti tiesiogiai, todėl, atsižvelgiant į tai, šiuo atveju neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kadangi patikrinimo metu surinktų įrodymų pagrindu mokestinė prievolė pareiškėjui galėjo būti apskaičiuota įprastine GPMĮ nustatyta tvarka.

Atsakovė dėl pareiškėjo argumentų, kad pinigai buvo skirti ne jam, o grąžinti atgal kompanijai „Terraline LTD“, atidavus juos „Terraline LTD“ atstovui Bulgarijos piliečiui F. S., taip pat, kad šią aplinkybę pagrindžia ir faktas, jog „Terraline LTD“ buvo likviduota 2016-05-26, pastebi, kad kaip matyti iš pateiktų kompanijos „Terraline LTD“ vardu išrašytų pinigų gavimo kvitų (receipt), juose nurodyta, kad pinigus į kasą įnešė M. O., tačiau toks apskaitos dokumento įrašas prieštarauja paties pareiškėjo pateiktam paaiškinimui, kad išgrynintus pinigus jis perduodavo F. S. Lietuvoje. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kad yra keliavęs į Jungtinę Karalystę ir įnešęs grynuosius pinigus į kompanijos „Terraline LTD“ kasą, nors „Terraline LTD“ pinigų gavimo kvituose yra nurodyta, kad grynus pinigus įnešė („cash receive“) M. O.. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus, nėra pagrindo atsižvelgti nei į pareiškėjo paaiškinimus, nei į pateiktus „Terraline LTD“ pinigų gavimo kvitus. Kompanijos „Terraline LTD“ likvidavimo faktas pats savaime nepagrindžia aplinkybės, jog kompanija „Terraline LTD“ gavo grynuosius pinigus iš pareiškėjo.

Pažymi, kad pareiškėjo vėlesnis naujų argumentų bei įrodymų teikimas, t. y. 2017-10-13 liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad pinigus F. S. perduodavo tada, kai jis būdavo Vilniuje ir perduodant pinigus jų perdavimas nebūdavo įformintas dokumentais, tačiau, patikrinimo metu, 2018-03-28 pareiškėjas pateikė 2018-03-27 paaiškinimą, kuriame jau teigia priešingai, kad F. S. išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai jis pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą, kuris jau būdavo pasirašytas direktorės N. Y., anot LVAT, nėra draudžiamas, tačiau užkerta galimybę tikėti pareiškėjo sąžiningumu (LVAT 2011-01-03 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-1632-10).

Atsakovė dėl pareiškėjo argumentų atleisti jį nuo delspinigių arba sumažinti juos iki 2 000 Eur pažymi, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu pareiškėjas buvo atleistas nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių sumos vadovaujantis MAĮ 8 straipsnyje nustatytais protingumo ir teisingumo pagrindais. Mano, kad atleisti pareiškėją nuo daugiau GPM delspinigių nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti GPM, jo delspinigius ir baudą, taip pat dėl ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą priimto Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjo 2012-2016 m. laikotarpio pakartotinį GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2020-02-03 patikrinimo aktu Nr. (42.59)- FR0680-81 nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. iš Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos „Terraline LTD“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Latvijos Respublikos banke „ABLV BANK, AS“ išgrynino 681 156,13 Lt , t. y. 197 276,45 Eur pinigines lėšas ir gautų pajamų nedeklaravo, GPM neapskaičiavo ir nemokėjo. Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu bei VMĮ viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 4 punkto nuostatomis, konstatavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas gavo 197 276,45 Eur kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos B klasės pajamų, kurių minėtu laikotarpiu nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM. Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 3, 6, 22 ir 27 straipsnių nuostatomis, dėl šio pažeidimo pareiškėjui apskaičiavo 29 591,35 Eur GPM.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktas pastabas ir patikrinimo aktą, 2020-04-02 sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-183 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 29 591,35 Eur GPM. Vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio ir MAĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už nesavalaikį GPM įmokų mokėjimą, apskaičiavo 21 844,80 Eur GPM delspinigius. Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis ir nustačiusi atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, skyrė 30 proc. dydžio 8 877 Eur GPM baudą.

Pareiškėjas , nesutikdamas su Inspekcijos 2020-04-02 sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-183, su skundu kreipėsi į VMI, kuri 2020-05-26 sprendimu Nr. 68-41, vadovaudamasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 154 straipsnio 4 dalies 4 punktu nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2020-04-02 sprendimą Nr. (42.59)-FR0682-183 iš dalies, t. y. patvirtinti nurodymus sumokėti 29 591,35 Eur GPM, 8 877 Eur GPM baudą, 21 844,80 Eur GPM delspinigius ir atleisti pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo, t. y. nuo 10 922,4 Eur GPM delspinigių.

Pareiškėjas dėl VMI 2020-05-26 sprendimo Nr. 68-41 pateikė skundą Komisijai, kuri 2020-08-21 sprendimu Nr. S-156 ((duomenys neskelbtini)) nusprendė pakeisti VMI 2020-05-26 sprendimą Nr. 68-41. Vietoj nurodymo pareiškėjui sumokėti į biudžetą 29 591,35 Eur GPM, 10 922,40 Eur GPM delspinigius ir 8 877 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 29 591,35 Eur GPM, 10 922,40 Eur GPM delspinigius ir 2 959 Eur GPM baudą.

Iš byloje pateiktos Komisijos medžiagos matyti, kad Inspekcija mokestinį patikrinimą atliko remdamasi FNTT 2017-10-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija, fizinių asmenų gautais paaiškinimais ir pareiškėjo pateiktais dokumentais bei paaiškinimais.

FNTT 2017-10-20 raštu Nr. 25/10-1-45-16516 Inspekcijai pateikė informaciją apie atliktą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00029-13. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Latvijos Respublikos banke „ABLV BANK, AS“ atidarė Jungtinės karalystės kompanijos „Terraline LTD“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, naudodamasis banko kortele (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankomatuose išgrynindavo iš šios sąskaitos pinigus.

Patikrinimo metu išanalizavusi kompanijos „Terraline LTD“ Latvijos banke „ABLV BANK AS“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, Inspekcija nustatė, kad į šią sąskaitą pinigai buvo pervedami iš kitos kompanijos „Terraline LTD“ sąskaitos - (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo išgryninami Lietuvoje AB „Swedbank“ bankomatuose bei kitose valstybėse. Išanalizavusi sąskaitos išrašą, Inspekcija nustatė, kad pradinis sąskaitos likutis 2011-12-15 buvo nulis, laikotarpiu nuo 2011-12-15 iki 2013-03-22 sąskaitos bendros įplaukos iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo 201 800 Eur, nuimta grynais pinigais bankomatuose 197 276,45 Eur, banko komisinis mokestis už išgryninimą sudarė 4 021,75 Eur. Taip pat nustatė, kad 2013-08-21 bankui „ABLV bankas“ pateiktas prašymas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryti. Nuo 2013-03-05 šioje sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo. Inspekcija apskaičiavo, kad pareiškėjas iš viso išgrynino 681 156,13 Lt (197 276,45 Eur).

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-13 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad jame pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. laikotarpyje, darbinėje aplinkoje, tikslių aplinkybių nepamena, susipažino su Bulgarijos piliečiu F. S.. Susipažinęs su šiuo asmeniu, jis pasiūlė bendradarbiauti ir vykdyti verslą kartu, vykdyti krovinių pervežimus įvairiems užsienio klientams. Minėtas bulgaras paaiškino, kad sandorių esmė būtų ta, kad jis teiks aukščiau minėtas paslaugas jo klientams, tačiau jo atstovaujama, Anglijoje registruota įmonė „Terraline LTD“ bus kaip tarpininkas šiuose sandoriuose. Kaip užtikrinimą, kad su jo įmonėmis bus atsiskaityta, F. S. pasiūlė valdyti jo atstovaujamos užsienio įmonės „Terraline LTD“ banko sąskaitą, esančią Latvijos banke „ABLV BANK, AS“. Sutikus bendradarbiauti, F. S. pateikė ,,Terraline „LTD“ vadovo įgaliojimą, kuriuo buvo įgaliotas atstovauti šią įmonę. Tuo pagrindu, pagal F. S. nurodymus minėtame Latvijos banke atidarė sąskaitą, buvo išduota banko mokėjimo kortelė, taip pat elektroninės bankininkystės įrankiai (kodų generatorius). Pareiškėjas paaiškino, kad „Terraline LTD“ su jo vadovaujamomis įmonėmis atsiskaitydavo iš aukščiau minėtos latviškos sąskaitos, dažniausiai bankiniais pavedimais į savo įmonių sąskaitą atlikdavo pats. Dėl piniginių lėšų gryninimo naudojantis banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš „Terraline LTD“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2011-2013 m. dažniausiai Vilniaus mieste grynino pinigines lėšas. Nurodė, kad visi gryninimai buvo daromi F. S. nurodymu. Pinigus F. S. perduodavo, kai jis būdavo Vilniuje. Iš visų išgrynintų pinigų sau nieko nepasilikdavo. Taip pat nurodė, kad perduodant pinigus, jų perdavimas nebūdavo niekaip įformintas.

Pareiškėjas 2018-03-28 el. paštu Inspekcijai pateikė 2018-03-27 paaiškinimą apie išgrynintų kompanijos „Terraline LTD“ pinigų perdavimą. Paaiškinime nurodė, kad išgrynintus pinigus perduodavo F. S.. Jam išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą, kuris jau būdavo pasirašytas direktorės N. Y.. Pareiškėjas pažymėjo, kad be piniginių lėšų gavimo dokumento F. S. pinigų niekada neduodavo, o jis visada turėdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą. Pareiškėjas nurodė, kad šias aplinkybes jis išsamiai paaiškino FNTT.

Pareiškėjas patikrinimo metu pateikė 208 739,35 Eur grynųjų pinigų perdavimo kompanijai „Terraline LTD“ dokumentus laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2014-11-15.

Siekdama įsitikinti ar pareiškėjas išgrynintus pinigus perduodavo Bulgarijos piliečiui F. S., Inspekcija 2019-02-22 raštu Nr. (36.1)6-498 išsiuntė paklausimą VMI Tarptautinių informacijos mainų skyriui dėl informacijos gavimo apie pareiškėjo perduotas pinigines lėšas Bulgarijos piliečiui. VMI Tarptautinių informacijos mainų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos ir Bulgarijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi ir 2011-02-15 ES Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje pateikė Bulgarijos mokesčių administratoriui paklausimą dėl piliečio F. S. 208 739,35 Eur grynųjų pinigų gavimo iš pareiškėjo.

VMI Tarptautinių informacijos mainų skyrius 2019-11-06 gavo atsakymą, kuriame informavo, kad F. S. Bulgarijos mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad „negavo 208 739 Eur pinigų sumos nei iš gyventojo ar iš ko nors kito, nepateikė piniginių lėšų gavimo dokumentų pareiškėjui, nepažįsta „Terraline LTD“ direktorės N. Y.“.

Pareiškėjas neginčija, kad iš „Terraline LTD“ sąskaitos išgrynino 197 276,45 Eur, tačiau tvirtina, jog šie pinigai buvo skirti ne jam, o grąžinti atgal kompanijai „Terraline LTD“, atidavus juos „Terraline LTD“ atstovui Bulgarijos piliečiui F. S.. Taip pat teigia, kad šią aplinkybę pagrindžia ir faktas, jog „Terraline LTD“ buvo likviduota 2016-05-26. Nurodo, jei jis pinigų nebūtų perdavęs „Terraline LTD“, nebūtų galimybės bendrovę likviduoti, nes kiltų pagrįstas klausimas dėl „Terraline LTD“ lėšų iššvaistymo. „Terraline LTD“ buvo sėkmingai likviduota, jos likvidavimą atlikusiems asmenims nekilo jokių abejonių dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo tinkamumo, kas nedviprasmiškai patvirtina faktą, jog iš „Terraline LTD“ banko sąskaitos išgrynintos lėšos buvo jai grąžintos ir tikrai netapo jo nuosavybe.

Pagal GPMĮ (tikrintu laikotarpiu galiojusi įstatymo redakcija) 5 straipsnio 1 dalį GPM objektas yra gyventojo pajamos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

GPMĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, o šio straipsnio 2 buvo nustatyta, kad pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas: 1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos; jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba 2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Pagal GPMĮ 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.

Iš nurodytų teisės normų darytina išvada, kad prievolė mokėti GPM kilo gyventojui, kuris realiai bet kokia forma gavo pajamų ir kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.

LVAT 2019-04-30 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-456-438/2019) yra pažymėjęs, kad pagal GPMĮ nuostatas, asmuo gavęs arba uždirbęs pajamų (bet kokia jų forma) privalo jas deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti, o jų teisingumui pagrįsti turi turėti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentus, sandorius ir pan. (2; 3; 5; 19; 24; 25 str.). Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti privalomi apskaitos dokumentai, įrodymų vertinimo prasme yra pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis asmuo gali pagrįsti savo pajamų ir išlaidų šaltinius, jų pobūdį bei teisėtumą.

Įvairios civilinio teisinio pobūdžio sutartys dėl atitinkamų lėšų gavimo, GPMĮ taikymo prasme, nėra pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, neginčijamai patvirtinantys atitinkamų lėšų gavimo faktą. Tokio pobūdžio sutartys tik sudaro pagrindą prielaidai, kad asmuo galėjo gauti atitinkamų lėšų pagal šiuos sandorius, tačiau jos pačios savaime neįrodo, kad asmuo iš tikrųjų šias lėšas ir gavo ir jomis disponavo.

Tokiais atvejais realus lėšų gavimo / negavimo faktas tampa įrodinėjimo dalyku, kuris gali būti įrodinėjamas bei paneigiamas visomis leistinomis priemonėmis (tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais), šiuos įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl tokiais atvejais nustatymas aplinkybės, ar asmuo gavo / negavo atitinkamas lėšas, ar jos apmokestinamos GPM, ar ne, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan. (LVAT 2011-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011; 2015-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015; 2017-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016 ir kt.).

MAĮ (akto redakcija, galiojusi tikrinamuoju laikotarpiu) 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčių administratorius pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Tokios kategorijos bylose, kai remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, LVAT yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pavyzdžiui: mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui: įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (LVAT 2011-04-14 sprendimas Nr. A-442-1111/2011). Išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų lėšų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą.

Teismas, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatuoja, kad joje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas FNTT ir Inspekcijai pateikė prieštaringus paaiškinimus. FNTT pateiktame liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad išgrynintus pinigus F. S. perduodavo Vilniuje, jų perdavimas nebuvo įforminamas jokiais dokumentais. Pateiktame paaiškinime Inspekcijai jau teigė, kad išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai F. S. pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą (receipt).

Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde neginčija, kad iš „Terraline LTD“ sąskaitos išgrynino 197276,45 Eur, tačiau tvirtina, jog šie pinigai buvo skirti ne jam, o grąžinti atgal kompanijai „Terraline LTD“, atidavus juos „Terraline LTD“ atstovui Bulgarijos piliečiui F. S.. Tačiau, kaip matyti iš į mokestinę bylą pateiktų kompanijos „Terraline LTD“ vardu išrašytų pinigų gavimo kvitų (receipt) (mokestinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 77-72), juose nurodyta, kad pinigus į kasą įnešė M. O.. Atkreiptinas dėmesys, kad toks pinigų gavimo kvitų įrašas prieštarauja paties pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, kad jis išgrynintus pinigus perduodavo F. S. ir kad minėtas pinigų perdavimas vykdavo Lietuvoje. Vadovaujantis pareiškėjo paaiškinimu, pinigus jam perdavus F. S., faktiškai grynuosius pinigus į „Terraline LTD“ kasą galėko įnešti tik F. S..

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija, siekdama įsitikinti, ar pareiškėjas išgrynintus pinigus perduodavo F. S., 2019-02-22 raštu Nr. (36.1)6-498 išsiuntė paklausimą Valstybinės mokesčių inspekcijos Tarptautinių informacijos mainų skyriui (toliau – VMI prie LR FM TIMS) dėl informacijos gavimo apie pareiškėjo perduotas pinigines lėšas Bulgarijos piliečiui F. S.. VMI prie LR FM TIMS vadovaudamasi Lietuvos ir Bulgarijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi bei 2011-02-15 ES Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje pateikė Bulgarijos mokesčių administratoriui paklausimą dėl piliečio F. S. 208739,35 Eur grynųjų pinigų gavimo iš pareiškėjo. 2019-11-06 iš VMI prie LR FM TIMS gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad F. S. Bulgarijos mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad: „negavo 208739 Eur pinigų sumos nei iš gyventojo ar iš ko nors kito, nepateikė piniginių lėšų gavimo dokumentų pareiškėjui, nepažįsta „Terraline LTD“ direktoriaus N. Y..“

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nesutampa pareiškėjo iš kompanijos „Terraline LTD“ banko sąskaitos nuimta bendra piniginių lėšų suma ir pareiškėjo pateiktuose kvituose nurodyta įmonei „Terraline LTD“ perduota piniginių lėšų suma. Pareiškėjo vardu išrašyti pinigų gavimo orderiai (receipt) viso 208 739,35 Eur sumai, kai tuo tarpu pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą į šią sąskaitą iš kitos kompanijos „Terraline LTD“ sąskaitos pervesta tik 201 800 Eur, iš kurių bankui sumokėta komisinių 4 021,75 Eur ir likusi 197 276,45 Eur dalis nuimta grynais. Tai yra, pagal pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, įmonei buvo neva grąžinta 11462,90 Eur daugiau negu buvo nuimta nuo įmonės „Terraline LTD“ sąskaitos banke. Pareiškėjas dėl šių sumų neatitikimo nieko nepaaiškino nei 2017-10-13 apklausos protokole, nei 2018-03-27 paaiškinime, nei teismui pateiktame skunde. Be to, pareiškėjas niekaip nepagrindė ir tokių savo nurodytų finansinių veiksmų atlikimo ekonominės reikšmės, t. y. kokiu tikslu piniginės lėšos, nuimtos Lietuvoje iš užsienio įmonės „Terraline LTD“ sąskaitos Latvijos banke, grynaisiais pinigais per tarpininką buvo perduodamos tai pačiam pradiniam lėšų savininkui, t. y. tai pačiai užsienio įmonei „Terraline LTD“.

Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus, teismas atmeta kaip nepagrįstus tiek pareiškėjo paaiškinimus dėl pinigų perdavimo, tiek vertina kaip nepatikimus pateiktus „Terraline LTD“ pinigų gavimo kvitus.

Teismas taip pat pažymi, kad esant pareiškėjo paaiškinimuose esminių prieštaravimų, kurių pagrįsti negalėjo pareiškėjas, Inspekcija neturėjo pareigos rinkti papildomus įrodymus ir kreiptis su paklausimas į Didžiąją Britaniją, kurioje buvo registruota įmonė „Terraline LTD“.

Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėjas savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė Jungtinės Karalystės įmonių registro išrašą apie „Terraline LTD“ išregistravimą, patvirtinantį, jog „Terraline LTD“ buvo likviduota 2016-05-26, tačiau teismo vertinimu, kompanijos „Terraline LTD“ likvidavimo faktas pats savaime nepagrindžia aplinkybės, jog kompanija „Terraline LTD“ gavo grynuosius pinigus iš pareiškėjo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir pareiškėjo paaiškinimuose nustatytus prieštaravimus, konstatuoja, kad Inspekcija pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus kompanijos „Terraline LTD“ dokumentus (pajamų gavimo orderius) 208 739,35 Eur sumai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neperdavė piniginių lėšų F. S..

Nepagrįsti yra ir pareiškėjo skundo argumentai, kad mokesčių administratorius neteisingai paskirstė mokestiniame ginče įrodinėjimo pareigas, netinkamai vykdė savo, kaip mokesčių administratoriaus, pareigas dėl to, kad nesurinko duomenų iš visų sandorių dalyvių, nepalygino jų su pareiškėjo apskaitos duomenimis. Teismo įsitikinimu, mokesčių administratorius surinko visus būtinus duomenis, teisingai vertino mokestinėje byloje surinktus įrodymus, šį vertinimą atliko, atsižvelgęs į MAĮ nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas.

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, o mokesčių mokėtojas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė dokumentų ar įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus apskaičiuotus mokesčius valstybei. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, lemiančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai įvertinus, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius, įvertinęs FNTT medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus kartu su kitais mokestinėje byloje surinktais įrodymais, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo gautos piniginės lėšos negali būti neapmokestintos GPM, nes pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba kad tai yra neapmokestinamosios pajamos. Mokesčių administratorius teisingai sprendė, kad pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes tenka mokesčių mokėtojui.

Mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams, o pareiškėjas mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

MAĮ 100 straipsnis yra speciali norma, skirta spręsti atleidimo nuo delspinigių klausimą, todėl ji negali būti supriešinama su MAĮ 8 straipsnio nuostatomis dėl bendrųjų (teisingumo, privalomumo) principų taikymo mokestiniuose santykiuose. Tam, kad būtų užtikrinamas mokesčių mokėjimas į valstybės biudžetą, yra svarbus mokesčių administratoriaus vaidmuo, nes MAĮ 8 straipsnyje įtvirtinta teisingumo ir visuotinio privalomumo principo nuostata įpareigoja mokesčių administratorių užtikrinti efektyvų mokesčių administravimą, vadovaujantis teisingumu ir protingumu pagrįstais kriterijais. Šiuo atveju siekti teisingumo, reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų pusių interesus ir pareigas, t. y. mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigą skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą. Protingumo kriterijus reikalauja, kad mokesčių administratorius elgtųsi atidžiai, teisingai ir sąžiningai, taikydamas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus, atsižvelgtų į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Pareiškėjas skunde prašo jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo arba juos sumažinti iki 2 000 Eur. Teigia, kad didžioji dalis delspinigių buvo apskaičiuoti dėl be pagrindo užsitęsusio mokestinio patikrinimo. Pareiškėjas mano, kad mokestinis patikrinimas užsitęsė dėl mokesčių administratoriaus kaltės.

Iš byloje pateikto VMI sprendimo matyti, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu, buvo atsižvelgta į šias aplinkybes ir pareiškėjas buvo atleistas nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių sumos vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio nustatytais protingumo ir teisingumo pagrindais.

Kaip minėta, atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių pagrindai yra apibrėžti MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sunkios materialinės padėties ir finansinių įsipareigojimų nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas gautų pajamų nedeklaravo, mokesčių nemokėjo, todėl jam pagrįstai priskaičiuoti delspinigiai. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios implikuotų būtinybę tenkinti ši pareiškėjo prašymą. Teismas konstatuoja, kad atleisti pareiškėją nuo daugiau GPM delspinigių nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde teismui neginčija aplinkybės, kad Inspekcija atsisakė pateikti susipažinimui didžiąją dalį dokumentų, todėl teismas dėl to nepasisakys.

Pareiškėjas ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI ir ikiteismine tvarka išnagrinėjusi ginčą Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, skundžiami Komisijos ir VMI sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir juos naikinti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132-133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. O. (M. O.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė