Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-05 · Administracinė byla Nr. eA-27-602/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-05
Bylos Nr.
eA-27-602/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03024-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
M. O.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-27-602/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03024-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 12.13.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. (M. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. (M. O.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-156 (7-128/2020); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 68-41, kuriuo patvirtintas Panevėžio (pareiškėjas per apsirikimą nurodo Šiaulių) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (42.59)FR0682-183 patvirtintas iš dalies; 3) netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-156 (7-128/2020) dalyje dėl priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, ir atleisti mokėtoją M. O. nuo apskaičiuotų delspinigių arba sumažinti juos iki 2 000 Eur.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija atliko jo pakartotinį mokestinį patikrinimą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo aktą Nr. (42.59)FR0680-81 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo 29 154,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sumą, nustačius, kad jis išgrynindavo kompanijos Terraline LTD pinigus – 197 276,45 Eur, esančius Latvijos kredito įstaigos atsiskaitomojoje sąskaitoje ir gautų pajamų nedeklaravo. Inspekcija patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo 29 591,35 Eur GPM, 21 844,80 Eur GPM delspinigius, skyrė 8 877 Eur GPM baudą. VMI 2020 gegužės 26 d. sprendimu patvirtino Inspekcijos sprendimą iš dalies, t. y. patvirtino nurodymus sumokėti 29 591,35 Eur GPM, 8 877 Eur GPM baudą, 21 844,80 Eur GPM delspinigius ir atleido nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo, t. y. nuo 10 922,40 Eur GPM delspinigių. Komisija 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu tenkino jo skundą iš dalies, pakeitė VMI sprendimą dalyje dėl paskirtos baudos ir sumažino paskirtos baudos dydį iki 2 959 Eur.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su mokesčių administratorių ir Komisijos išvada, jog jis iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „Terraline LTD“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Latvijos Respublikos banke „(duomenys neskelbtini)“ išgrynino 681 156,13 Lt (197 276,45 Eur) pinigines lėšas ir gautų pajamų nedeklaravo, GPM neapskaičiavo ir nemokėjo. Pareiškėjo teigimu, ši išvada neatitiko tikrovės, padaryta netinkamai ir neobjektyviai įvertinus surinktus duomenis, dalis gautų duomenų nevertinta, išvada surašyta remiantis prielaidomis. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija, VMI ir Komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl išvadas padarė neteisingai vertindami argumentų ir įrodymų visumą.

4. Pareiškėjas nesutiko, kad jo pateikti kvitai nepatvirtino juose nurodytų piniginių lėšų perdavimo užsienio įmonei „Terraline LTD“ (per jos atstovą F. S.) fakto. Nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 13 d. liudytojo apklausos protokole, tiek Inspekcijai el. paštu pateiktame paaiškinime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad visi pinigai, išgryninti iš įmonės „Terraline LTD“ banko sąskaitos buvo perduoti tos įmonės atstovui – F. S.. Kadangi jo paaiškinimai ir esminės aplinkybės visada buvo analogiškos, mokesčių administratoriams nebuvo pagrindo netikėti jo pateikiama versiją. Aplinkybė, jog apklausos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – ir FNTT) metu nepaminėjo 6 pinigų perdavimo kvitų, nesudarė pagrindo netikėti jo paaiškinimais ir konstatuoti, kad pinigai įmonei „Terraline LTD“ perduoti nebuvo. Pareiškėjas teigė, kad F. S. paaiškinimus, jog pinigų iš jo nėra gavęs, vertina kritiškai, kadangi F. S. yra suinteresuotas asmuo ir turi pagrindo duoti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. F. S. pripažinimas Bulgarijos mokesčių administratoriui apie pinigų gavimą ir galimą neperdavimą „Terraline LTD“ reikštų mokestinės prievolės atsiradimą jam pačiam. F. S. paaiškinimų neatitikimą tikrovei patvirtino faktas, kad jis turėjo „Terraline LTD“ banko kortelę, išduotą jo vardu, nors šiuo metu jis neigia bet kokias sąsajas su šia kompanija ir jos vadovais. Pareiškėjas paaiškino, kad F. S. perduoti pinigai buvo užpajamuojami įmonės „Terraline LTD“, o jam F. S. pateikdavo „Terraline LTD“ vardu išrašytus, direktorės N. Y. pasirašytus, pinigų gavimo kvitus. Ši aplinkybė taip pat patvirtino, kad F. S. veikė kaip „Terraline LTD“ atstovas. Taigi pinigai buvo perduodami „Terraline LTD“, o ne F. S., nes jis veikė kaip bendrovės atstovas ir tarpininkas tarp jo ir „Terraline LTD“. Šios aplinkybės paaiškino, kodėl F. S. nurodė negavęs pinigų – pinigus gavo ne jis, o jo atstovaujama įmonė „Terraline LTD“.

5. Pareiškėjas teigė, kad iš jo pateiktų įrodymų buvo matyti, kad įmonė „Terraline LTD“ buvo likviduota (išformuota) 2016 m. gegužės 26 d. Sėkmingo įmonės likvidavimo faktas patvirtino, kad pinigai, išgryninti iš „Terraline LTD“ sąskaitos buvo grąžinti į jos kasą (per jos atstovą F. S.). Jei jis pinigų iš tiesų nebūtų perdavęs „Terraline LTD“, kaip teigė Inspekcija, VMI ir Komisija, nebūtų ir galimybės bendrovę likviduoti (išformuoti) – kiltų pagrįstas klausimas dėl „Terraline LTD“ lėšų iššvaistymo. Nagrinėjamu atveju bendrovė buvo sėkmingai likviduota, jos likvidavimą atlikusiems asmenims nekilo abejonių dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo tinkamumo, kas nedviprasmiškai patvirtina faktą, jog iš „Terraline LTD“ banko sąskaitos išgrynintos lėšos buvo jai grąžintos ir tikrai netapo jo asmenine nuosavybe.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog šiame mokestiniame ginče Inspekcija ir VMI pažeidė pareigą nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes, renkant ir nešališkai vertinant įrodymus, nesiėmė veiksmų tam, kad „Terraline LTD“ pinigų gavimo kvitų tikrumas būtų patvirtintas arba paneigtas objektyviais įrodymais, o ne jų pačių prielaida apie tai, kad kvitai nėra tikri. Inspekcija nesikreipė su paklausimu į Didžiąją Britaniją, kurioje buvo registruota „Terraline LTD“ ir nebandė išsiaiškinti, kaip pinigų išgryninimas buvo įformintas šios kompanijos buhalterijoje, ar pinigai buvo grąžinti į jos kasą, ar pinigų gavimo kvitai yra tikri. Pareiškėjo teigimu, tai, kad iš banko sąskaitos išgrynintų ir įmonei „Terraline LTD“ perduotų piniginių lėšų suma nesutampa su kvituose nurodyta suma (yra mažesnė), nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pinigai „Terraline LTD“ nebuvo perduoti apskritai. Nei apklausos FNTT metu, nei duodant paaiškinimus Inspekcijai, jo neklausė apie tai, ar 197 276,45 Eur išgryninti iš banko sąskaitos yra vienintelės lėšos, kurios buvo perduotos „Terraline LTD“, todėl ir savo parodymuose / paaiškinimuose jis neužsiminė apie tai, kad iš tiesų buvo perduota net daugiau lėšų.

7. Pareiškėjas teigė, kad VMI nepagrįstai atleido jį tik nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo, palikdama prievolę sumokėti net 10 922,40 Eur GPM delspinigių, o Komisija nepagrįstai paliko tokį sprendimą nepakeista. Pareiškėjas tvirtino, kad nemaža delspinigių sumos dalis atsirado dėl Inspekcijos kaltės, o būtent dėl be pagrindo užsitęsusio mokestinio patikrinimo. Mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. gruodžio 11 d., kai FNTT Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. 25/10-1-45-16516 pateikė informaciją apie atliktą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00029-13, kuriame informavo Inspekciją apie jo grynintas ir F. S. perduotas lėšas (ši informacija nurodoma 2017 m. spalio 13 d. jo apklausos protokole). Paaiškinimą apie lėšų gryninimo ir perdavimo F. S. aplinkybes Inspekcijai jis pateikė 2018 m. kovo 27 d. Tačiau, Inspekcija pateiktos informacijos papildomai neanalizavo, veiksmų dėl informacijos teisingumo patvirtinimo nesiėmė, o mokestinį patikrinimą užbaigė tik 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu, kuriame apie šias aplinkybes nepasisakė, nevertino jų kaip pažeidimo. Patikrinimo akte Inspekcija nurodė, kad jo išlaidos 2012, 2013 ir 2015 m. viršijo gautas pajamas. Tačiau jis rašytinėmis pastabomis paneigė visus nepagrįstus Inspekcijos teiginius apie tariamas nepagrįstas išlaidas, ko pasekoje Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (36.9)FR0682-284 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktas nebuvo patvirtintas ir Inspekcijai buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą. 2018 m. spalio 5 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas pakartotinis mokestinis patikrinimas, tačiau ir jo metu Inspekcija delsė aiškintis pinigų gryninimo ir perdavimo aplinkybes. Tik 2019 m. vasario 27 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po patikrinimo pradžios ir informacijos iš FNTT, Inspekcija kreipėsi su paklausimais į Ispanijos Karalystę ir Bulgarijos Respubliką, iš kurios atsakymo teko laukti beveik metus – iki 2020 m. sausio 13 d., todėl Patikrinimo aktas buvo surašytas tik 2020 m. vasario 3 d. (delspinigių skaičiavimo pabaiga). Pareiškėjo teigimu, iš pateiktos įvykių chronologijos buvo matyti, kad paklausimas Bulgarijos Respublikai galėjo ir turėjo būti išsiųstas dar 2017 m., tada ir patikrinimas jo atžvilgiu būtų buvęs užbaigtas dar 2018 m., t. y. prieš dvejus metus ir jam nebūtų priskaičiuoti delspinigiai už dvejus papildomus metus.

8. Pareiškėjas rėmėsi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir teigė, kad jam apskaičiuota 21 844,80 Eur GPM delspinigių suma nelaikytina nei protinga, nei sąžininga, nei ekonomiškai ir socialiai pagrįsta. Jis yra fizinis asmuo, kuriam tokio dydžio suma yra milžiniška, ir kurios sumokėti jis neturi galimybės. Jo draudžiamosios pajamos šiai dienai siekia 1 070 Eur/mėn. Jis turi finansinių įsipareigojimų SEB bankui – pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 14A1618211887-E5 kas mėnesį turi mokėti bankui 510,80 Eur dydžio įmoką. Faktiškai jis per mėnesį disponuoja tik 559,20 Eur suma, todėl 10 922,40 Eur dydžio delspinigiai, esant pareigai sumokėti mokestinę nepriemoką bei baudą, jam yra neįgyvendinama prievolė. Pareiškėjo teigimu, įvertinant mokestinio patikrinimo atlikimo aplinkybes, jo finansinę padėtį, apskaičiuotų delspinigių didį nelaikytinas protingu, sąžiningu ir ekonomiškai bei socialiai pagrįstu, todėl jis turėtų būti atleidžiamas nuo visų delspinigių arba jų suma turėtų būti mažinama iki 2 000 Eur.

Atsiliepimas

9. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija mokestinį patikrinimą atliko remdamasi FNTT 2017 m. spalio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija, fizinių asmenų gautais paaiškinimais ir pareiškėjo pateiktais dokumentais bei paaiškinimais. Inspekcija, įvertinusi visą turimą informaciją, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas grynųjų pinigų 208 739,35 Eur F. S. neperdavė, nes FNTT pateiktame liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad išgrynintus pinigus F. S. perduodavo Vilniuje, jų perdavimas nebuvo įforminamas jokiais dokumentais. Pateiktame paaiškinime Inspekcijai jau teigė priešingai, kad išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai F. S. pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą. Pareiškėjas pateikė kompanijos „Terraline LTD“ vardu išrašytus pinigų gavimo orderius (receipt) viso 208 739,35 Eur sumai, kai tuo tarpu pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą į šią sąskaitą iš kitos kompanijos „Terraline LTD“ sąskaitos pervesta tik 201 800 Eur, iš kurių bankui sumokėta komisinių 4 021,75 Eur ir likusi 197 276,45 Eur dalis nuimta grynais. F. S. Bulgarijos mokesčių administratoriui nurodė, jog pareiškėjui nepateikė piniginių lėšų gavimo dokumentų, nepažįsta „Terraline LTD“ direktorės N. Y., negavo 208 739 Eur pinigų sumos.

11. Atsakovas citavo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ), MAĮ nuostatas, LVAT praktiką ir tvirtino, kad vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą, mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytos pareiškėjo iš užsienio įmonės gauta pinigų suma gali būti neapmokestinama pajamų mokesčiu, tik jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo gautos lėšos nėra gyventojo pajamos. Nepateikus įrodymų, kad pareiškėjo iš užsienio įmonės gauta pinigų suma nėra jo apmokestinamosios pajamos, turi būti apskaičiuotas GPM.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nurodė, kad įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją, daryta išvada, kad Inspekcija pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus kompanijos „Terraline LTD“ dokumentus (pajamų gavimo orderius) 208 739,35 Eur sumai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neperdavė piniginių lėšų F. S.. Iš 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo akto Nr. (42.59)-FR0680-81 matyti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo 2012 m. gautas pajamas nustatė pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą, pritaikęs lėšų banko sąskaitose metodą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas iš esmės neslėpė realiai vykusių pajamų gavimo, pats savo vardu iš minėtos užsienio kompanijos banko sąskaitos išgrynino nustatytas pinigų sumas bei nesiėmė kitų veiksmų neleidžiančių mokesčių administratoriui pareiškėjo mokesčio bazės apskaičiuoti tiesiogiai, todėl, atsižvelgiant į tai, šiuo atveju neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kadangi patikrinimo metu surinktų įrodymų pagrindu mokestinė prievolė pareiškėjui galėjo būti apskaičiuota įprastine GPMĮ nustatyta tvarka.

13. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, kad pinigai buvo skirti ne jam, o grąžinti atgal kompanijai „Terraline LTD“, atidavus juos „Terraline LTD“ atstovui (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S., taip pat, kad šią aplinkybę pagrindžia ir faktas, jog „Terraline LTD“ buvo likviduota 2016 m. gegužės 26 d., pastebi, kad kaip matyti iš pateiktų kompanijos „Terraline LTD“ vardu išrašytų pinigų gavimo kvitų (receipt), juose nurodyta, kad pinigus į kasą įnešė M. O., tačiau toks apskaitos dokumento įrašas prieštarauja paties pareiškėjo pateiktam paaiškinimui, kad išgrynintus pinigus jis perduodavo F. S. Lietuvoje. Pareiškėjas nebuvo pateikęs įrodymų, kad yra keliavęs į Jungtinę Karalystę ir įnešęs grynuosius pinigus į kompanijos „Terraline LTD“ kasą, nors „Terraline LTD“ pinigų gavimo kvituose yra nurodyta, kad grynus pinigus įnešė („cash receive“) M. O.. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus, nebuvo pagrindo atsižvelgti nei į pareiškėjo paaiškinimus, nei į pateiktus „Terraline LTD“ pinigų gavimo kvitus. Kompanijos „Terraline LTD“ likvidavimo faktas pats savaime nepagrindė aplinkybės, jog kompanija „Terraline LTD“ gavo grynuosius pinigus iš pareiškėjo.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo vėlesnis naujų argumentų bei įrodymų teikimas, t. y. 2017 m. spalio 13 d. liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad pinigus F. S. perduodavo tada, kai jis būdavo Vilniuje ir perduodant pinigus jų perdavimas nebūdavo įformintas dokumentais, tačiau, patikrinimo metu, 2018 m. kovo 28 d. pareiškėjas pateikė 2018 m. kovo 27 d. paaiškinimą, kuriame jau teigia priešingai, kad F. S. išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai jis pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą, kuris jau būdavo pasirašytas direktorės N. Y., anot LVAT, nėra draudžiamas, tačiau užkerta galimybę tikėti pareiškėjo sąžiningumu.

15. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų atleisti jį nuo delspinigių arba sumažinti juos iki 2 000 Eur pažymėjo, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu pareiškėjas buvo atleistas nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių sumos vadovaujantis MAĮ 8 straipsnyje nustatytais protingumo ir teisingumo pagrindais. Manė, kad atleisti pareiškėją nuo daugiau GPM delspinigių nebuvo pagrindo.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti GPM, jo delspinigius ir baudą, taip pat dėl ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą priimto Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teismas nustatė, kad Inspekcija atliko pareiškėjo 2012–2016 m. laikotarpio pakartotinį GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo aktu Nr. (42.59)-FR0680-81 nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. iš Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos „Terraline LTD“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Latvijos Respublikos banke „(duomenys neskelbtini)“ išgrynino 681 156,13 Lt , t. y. 197 276,45 Eur pinigines lėšas ir gautų pajamų nedeklaravo, GPM neapskaičiavo ir nemokėjo. Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu bei VMĮ viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatomis, konstatavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas gavo 197 276,45 Eur kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos B klasės pajamų, kurių minėtu laikotarpiu nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM. Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 3, 6, 22 ir 27 straipsnių nuostatomis, dėl šio pažeidimo pareiškėjui apskaičiavo 29 591,35 Eur GPM. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktas pastabas ir patikrinimo aktą, 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-183 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 29 591,35 Eur GPM. Vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio ir MAĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už nesavalaikį GPM įmokų mokėjimą, apskaičiavo 21 844,80 Eur GPM delspinigius. Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis ir nustačiusi atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, skyrė 30 proc. dydžio 8 877 Eur GPM baudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-183, su skundu kreipėsi į VMI, kuri 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 68-41, vadovaudamasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 154 straipsnio 4 dalies 4 punktu nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (42.59)-FR0682-183 iš dalies, t. y. patvirtinti nurodymus sumokėti 29 591,35 Eur GPM, 8 877 Eur GPM baudą, 21 844,80 Eur GPM delspinigius ir atleisti pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo, t. y. nuo 10 922,4 Eur GPM delspinigių. Pareiškėjas dėl VMI 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 68-41 pateikė skundą Komisijai, kuri 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. S-156 (7-128/2020) nusprendė pakeisti VMI 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 68-41. Vietoj nurodymo pareiškėjui sumokėti į biudžetą 29 591,35 Eur GPM, 10 922,40 Eur GPM delspinigius ir 8 877 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 29 591,35 Eur GPM, 10 922,40 Eur GPM delspinigius ir 2 959 Eur GPM baudą.

19. Teismas iš byloje pateiktos Komisijos medžiagos nustatė, kad Inspekcija mokestinį patikrinimą atliko remdamasi FNTT 2017 m. spalio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija, fizinių asmenų gautais paaiškinimais ir pareiškėjo pateiktais dokumentais bei paaiškinimais. FNTT 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. 25/10-1-45-16516 Inspekcijai pateikė informaciją apie atliktą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00029-13. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Latvijos Respublikos banke „(duomenys neskelbtini)“ atidarė Jungtinės karalystės kompanijos „Terraline LTD“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, naudodamasis banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatuose išgrynindavo iš šios sąskaitos pinigus. Patikrinimo metu išanalizavusi kompanijos „Terraline LTD“ Latvijos banke „(duomenys neskelbtini)“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 58 išrašą, Inspekcija nustatė, kad į šią sąskaitą pinigai buvo pervedami iš kitos kompanijos „Terraline LTD“ sąskaitos – Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo išgryninami Lietuvoje AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatuose bei kitose valstybėse. Išanalizavusi sąskaitos išrašą, Inspekcija nustatė, kad pradinis sąskaitos likutis 2011 m. gruodžio 15 d. buvo nulis, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. kovo 22 d. sąskaitos bendros įplaukos iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 201 800 Eur, nuimta grynais pinigais bankomatuose 197 276,45 Eur, banko komisinis mokestis už išgryninimą sudarė 4 021,75 Eur. Taip pat nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. bankui „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas prašymas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryti. Nuo 2013 m. kovo 3 d. šioje sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo. Inspekcija apskaičiavo, kad pareiškėjas iš viso išgrynino 681 156,13 Lt (197 276,45 Eur). Iš ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 13 d. liudytojo apklausos protokolo buvo matyti, kad jame pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. laikotarpyje, darbinėje aplinkoje, tikslių aplinkybių nepamena, susipažino su (duomenys neskelbtini) piliečiu F. S.. Susipažinęs su šiuo asmeniu, jis pasiūlė bendradarbiauti ir vykdyti verslą kartu, vykdyti krovinių pervežimus įvairiems užsienio klientams. Minėtas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad sandorių esmė būtų ta, kad jis teiks aukščiau minėtas paslaugas jo klientams, tačiau jo atstovaujama, Anglijoje registruota įmonė „Terraline LTD“ bus kaip tarpininkas šiuose sandoriuose. Kaip užtikrinimą, kad su jo įmonėmis bus atsiskaityta, F. S. pasiūlė valdyti jo atstovaujamos užsienio įmonės „Terraline LTD“ banko sąskaitą, esančią Latvijos banke „(duomenys neskelbtini)“. Sutikus bendradarbiauti, F. S. pateikė ,,Terraline „LTD“ vadovo įgaliojimą, kuriuo buvo įgaliotas atstovauti šią įmonę. Tuo pagrindu, pagal F. S. nurodymus minėtame Latvijos banke atidarė sąskaitą, buvo išduota banko mokėjimo kortelė, taip pat elektroninės bankininkystės įrankiai (kodų generatorius). Pareiškėjas paaiškino, kad „Terraline LTD“ su jo vadovaujamomis įmonėmis atsiskaitydavo iš aukščiau minėtos latviškos sąskaitos, dažniausiai bankiniais pavedimais į savo įmonių sąskaitą atlikdavo pats. Dėl piniginių lėšų gryninimo naudojantis banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš „Terraline LTD“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2011–2013 m. dažniausiai Vilniaus mieste grynino pinigines lėšas. Nurodė, kad visi gryninimai buvo daromi F. S. nurodymu. Pinigus F. S. perduodavo, kai jis būdavo Vilniuje. Iš visų išgrynintų pinigų sau nieko nepasilikdavo. Taip pat nurodė, kad perduodant pinigus, jų perdavimas nebūdavo niekaip įformintas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 28 d. el. paštu Inspekcijai pateikė 2018 m. kovo 27 d. paaiškinimą apie išgrynintų kompanijos „Terraline LTD“ pinigų perdavimą. Paaiškinime nurodė, kad išgrynintus pinigus perduodavo F. S.. Jam išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą, kuris jau būdavo pasirašytas direktorės N. Y. Pareiškėjas pažymėjo, kad be piniginių lėšų gavimo dokumento F. S. pinigų niekada neduodavo, o jis visada turėdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą. Pareiškėjas nurodė, kad šias aplinkybes jis išsamiai paaiškino FNTT.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas patikrinimo metu pateikė 208 739,35 Eur grynųjų pinigų perdavimo kompanijai „Terraline LTD“ dokumentus laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. lapkričio 15 d. Siekdama įsitikinti ar pareiškėjas išgrynintus pinigus perduodavo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S., Inspekcija 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. (36.1)6-498 išsiuntė paklausimą VMI Tarptautinių informacijos mainų skyriui dėl informacijos gavimo apie pareiškėjo perduotas pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) piliečiui. VMI Tarptautinių informacijos mainų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos ir Bulgarijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi ir 2011 m. vasario 15 d. ES Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje pateikė Bulgarijos mokesčių administratoriui paklausimą dėl piliečio F. S. 208 739,35 Eur grynųjų pinigų gavimo iš pareiškėjo. VMI Tarptautinių informacijos mainų skyrius 2019 m. lapkričio 6 d. gavo atsakymą, kuriame informavo, kad F. S. Bulgarijos mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad „negavo 208 739 Eur pinigų sumos nei iš gyventojo ar iš ko nors kito, nepateikė piniginių lėšų gavimo dokumentų pareiškėjui, nepažįsta „Terraline LTD“ direktorės N. Y.“.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo, jog iš „Terraline LTD“ sąskaitos išgrynino 197 276,45 Eur, tačiau tvirtino, jog šie pinigai buvo skirti ne jam, o grąžinti atgal kompanijai „Terraline LTD“, atidavus juos „Terraline LTD“ atstovui (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S.. Taip pat teigė, kad šią aplinkybę pagrindžia ir faktas, jog „Terraline LTD“ buvo likviduota 2016 m. gegužės 26 d. Nurodė, jei jis pinigų nebūtų perdavęs „Terraline LTD“, nebūtų galimybės bendrovę likviduoti, nes kiltų pagrįstas klausimas dėl „Terraline LTD“ lėšų iššvaistymo. „Terraline LTD“ buvo sėkmingai likviduota, jos likvidavimą atlikusiems asmenims nekilo jokių abejonių dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo tinkamumo, kas nedviprasmiškai patvirtina faktą, jog iš „Terraline LTD“ banko sąskaitos išgrynintos lėšos buvo jai grąžintos ir tikrai netapo jo nuosavybe.

22. Teismas, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatavo, kad joje pateikti duomenys patvirtino, jog pareiškėjas FNTT ir Inspekcijai pateikė prieštaringus paaiškinimus. FNTT pateiktame liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad išgrynintus pinigus F. S. perduodavo Vilniuje, jų perdavimas nebuvo įforminamas jokiais dokumentais. Pateiktame paaiškinime Inspekcijai jau teigė, kad išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai F. S. pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą (receipt).

23. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde neginčijo, jog iš „Terraline LTD“ sąskaitos išgrynino 197 276,45 Eur, tačiau tvirtino, jog šie pinigai buvo skirti ne jam, o grąžinti atgal kompanijai „Terraline LTD“, atidavus juos „Terraline LTD“ atstovui (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S.. Tačiau, kaip buvo matyti iš į mokestinę bylą pateiktų kompanijos „Terraline LTD“ vardu išrašytų pinigų gavimo kvitų (receipt), juose nurodyta, kad pinigus į kasą įnešė M. O.. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks pinigų gavimo kvitų įrašas prieštarauja paties pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, kad jis išgrynintus pinigus perduodavo F. S. ir kad minėtas pinigų perdavimas vykdavo Lietuvoje. Vadovaujantis pareiškėjo paaiškinimu, pinigus jam perdavus F. S., faktiškai grynuosius pinigus į „Terraline LTD“ kasą galėko įnešti tik F. S..

24. Be to, iš bylos medžiagos buvo matyti, kad Inspekcija, siekdama įsitikinti, ar pareiškėjas išgrynintus pinigus perduodavo F. S., 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. (36.1)6-498 išsiuntė paklausimą VMI Tarptautinių informacijos mainų skyriui dėl informacijos gavimo apie pareiškėjo perduotas pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S.. VMI Tarptautinių informacijos mainų skyrius vadovaudamasis Lietuvos ir Bulgarijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi bei 2011 m. vasario 15 d. ES Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje pateikė Bulgarijos mokesčių administratoriui paklausimą dėl piliečio F. S. 208 739,35 Eur grynųjų pinigų gavimo iš pareiškėjo. 2019 m. lapkričio 6 d. iš VMI Tarptautinių informacijos mainų skyriaus gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad F. S. Bulgarijos mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad: „negavo 208 739 Eur pinigų sumos nei iš gyventojo ar iš ko nors kito, nepateikė piniginių lėšų gavimo dokumentų pareiškėjui, nepažįsta „Terraline LTD“ direktoriaus N. Y.“

25. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nesutampa pareiškėjo iš kompanijos „Terraline LTD“ banko sąskaitos nuimta bendra piniginių lėšų suma ir pareiškėjo pateiktuose kvituose nurodyta įmonei „Terraline LTD“ perduota piniginių lėšų suma. Pareiškėjo vardu išrašyti pinigų gavimo orderiai (receipt) viso 208 739,35 Eur sumai, kai tuo tarpu pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą į šią sąskaitą iš kitos kompanijos „Terraline LTD“ sąskaitos pervesta tik 201 800 Eur, iš kurių bankui sumokėta komisinių 4 021,75 Eur ir likusi 197 276,45 Eur dalis nuimta grynais. Tai yra, pagal pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, įmonei buvo neva grąžinta 11 462,90 Eur daugiau negu buvo nuimta nuo įmonės „Terraline LTD“ sąskaitos banke. Pareiškėjas dėl šių sumų neatitikimo nieko nepaaiškino nei 2017 m. spalio 13 d. apklausos protokole, nei 2018 m. kovo 27 d. paaiškinime, nei teismui pateiktame skunde. Be to, pareiškėjas niekaip nepagrindė ir tokių savo nurodytų finansinių veiksmų atlikimo ekonominės reikšmės, t. y. kokiu tikslu piniginės lėšos, nuimtos Lietuvoje iš užsienio įmonės „Terraline LTD“ sąskaitos Latvijos banke, grynaisiais pinigais per tarpininką buvo perduodamos tam pačiam pradiniam lėšų savininkui, t. y. tai pačiai užsienio įmonei „Terraline LTD“. Atsižvelgdamas į šiuos prieštaravimus, teismas atmetė kaip nepagrįstus tiek pareiškėjo paaiškinimus dėl pinigų perdavimo, tiek vertino kaip nepatikimus pateiktus „Terraline LTD“ pinigų gavimo kvitus.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas taip pat pažymėjo, kad esant pareiškėjo paaiškinimuose esminių prieštaravimų, kurių pagrįsti negalėjo pareiškėjas, Inspekcija neturėjo pareigos rinkti papildomus įrodymus ir kreiptis su paklausimas į Didžiąją Britaniją, kurioje buvo registruota įmonė „Terraline LTD“. Pažymėjo ir tai, jog nors pareiškėjas savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė Jungtinės Karalystės įmonių registro išrašą apie „Terraline LTD“ išregistravimą, patvirtinantį, jog „Terraline LTD“ buvo likviduota 2016 m. gegužės 26 d., tačiau teismo vertinimu, kompanijos „Terraline LTD“ likvidavimo faktas pats savaime nepagrindė aplinkybės, jog kompanija „Terraline LTD“ gavo grynuosius pinigus iš pareiškėjo.

27. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir pareiškėjo paaiškinimuose nustatytus prieštaravimus, konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus kompanijos „Terraline LTD“ dokumentus (pajamų gavimo orderius) 208 739,35 Eur sumai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neperdavė piniginių lėšų F. S..

28. Teismas sprendė, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog mokesčių administratorius neteisingai paskirstė mokestiniame ginče įrodinėjimo pareigas, netinkamai vykdė savo, kaip mokesčių administratoriaus, pareigas dėl to, kad nesurinko duomenų iš visų sandorių dalyvių, nepalygino jų su pareiškėjo apskaitos duomenimis. Teismo įsitikinimu, mokesčių administratorius surinko visus būtinus duomenis, teisingai vertino mokestinėje byloje surinktus įrodymus, šį vertinimą atliko atsižvelgęs į MAĮ nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas.

29. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, o mokesčių mokėtojas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė dokumentų ar įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus apskaičiuotus mokesčius valstybei. Teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, lemiančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai įvertinus, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius, įvertinęs FNTT medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus kartu su kitais mokestinėje byloje surinktais įrodymais, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo gautos piniginės lėšos negali būti neapmokestintos GPM, nes pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba kad tai yra neapmokestinamosios pajamos. Mokesčių administratorius teisingai sprendė, kad pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes tenka mokesčių mokėtojui.

31. Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams, o pareiškėjas mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatavo, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

Šalies argumentai

32. Pareiškėjas skunde prašė jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo arba juos sumažinti iki 2 000 Eur. Teigė, kad didžioji dalis delspinigių buvo apskaičiuoti dėl be pagrindo užsitęsusio mokestinio patikrinimo. Pareiškėjas manė, kad mokestinis patikrinimas užsitęsė dėl mokesčių administratoriaus kaltės. Iš byloje pateikto VMI sprendimo teismas sprendė, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu, buvo atsižvelgta į šias aplinkybes ir pareiškėjas buvo atleistas nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių sumos vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio nustatytais protingumo ir teisingumo pagrindais. Teismas pažymėjo, kad atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių pagrindai yra apibrėžti MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sunkios materialinės padėties ir finansinių įsipareigojimų, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas gautų pajamų nedeklaravo, mokesčių nemokėjo, todėl jam pagrįstai priskaičiuoti delspinigiai. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios implikuotų būtinybę tenkinti ši pareiškėjo prašymą. Teismas konstatavo, kad atleisti pareiškėją nuo daugiau GPM delspinigių nėra pagrindo.

33. Pareiškėjas skunde teismui neginčijo aplinkybės, kad Inspekcija atsisakė pateikti susipažinimui didžiąją dalį dokumentų, todėl teismas dėl to nepasisakė. Ir nors pareiškėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

34. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad VMI ir ikiteismine tvarka išnagrinėjusi ginčą Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, todėl, priešingai, nei teigė pareiškėjas, skundžiami Komisijos ir VMI sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir juos naikinti.

III.

35. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: 1) panaikinti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-156 (7-128/2020), VMI 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 68-41, kuriuo patvirtintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (42.59)-FR0682-183 patvirtintas iš dalies; 2) netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-156 (7-128/2020) dalyje dėl priskaičiuotų GPM delspinigių, ir atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių arba sumažinti juos iki 2 000 Eur.

36. Pareiškėjų nuomone, tiek Inspekcija priimdama sprendimą, tiek VMI tą sprendimą patvirtindamas iš dalies, tiek Komisija palikdama VMI sprendimą šioje dalyje nepakeistą, tiek teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, kadangi išvadas padarė neteisingai vertindami argumentų ir įrodymų visumą, ko pasekoje padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą apie tai, neva 2012 metais pareiškėjas išsigrynino pinigines lėšas iš kompanijos „Terraline LTD“ atsiskaitomosios sąskaitos, šių lėšų „Terraline LTD“ neperdavė, gautų pajamų nedeklaravo, GPM neapskaičiavo ir nesumokėjo.

37. Dėl apskaičiuotų delspinigių sumažinimo pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcijos apskaičiuotos papildomos sumos net viršijo apskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjo įsitikinimu, VMI nepagrįstai atleido jį tik nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo, palikdamas prievolę sumokėti net 10 922,40 Eur GPM delspinigių, o Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko tokį sprendimą nepakeistą, nes: 1) nemaža delspinigių sumos dalis atsirado dėl Inspekcijos kaltės, o būtent be pagrindo užsitęsusio mokestinio patikrinimo; 2) pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, pripažįstama, jog delspinigių apskaičiavimas ir išieškojimas turi būti protingas ir sąžiningas bei ekonomiškai ir socialiai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju 10 922,40 Eur GPM delspinigių apskaičiavimas pareiškėjui nelaikytinas nei protingu, nei sąžiningu, nei ekonomiškai ir socialiai pagrįstu, todėl pareiškėjas teismo turėjo būti atleidžiamas nuo visų delspinigių arba jų suma turėtų būti mažinama iki 2 000 Eur.

Atsiliepimas

38. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

39. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas papildomai pažymi, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad jame pateikti argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2020 m. gegužės 26 d. (pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodo datą – 2020 m. birželio 15 d.) sprendimo Nr. 68-41, kuriuo patvirtintas Panevėžio (pareiškėjas klaidingai nurodo – Šiaulių) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (42.59)-FR0682-183 iš dalies, t. y. patvirtinti nurodymai sumokėti GPM, GPM delspinigius ir baudą, bei Komisijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. S-156 (7-128/2020), teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Byloje nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjo 2012–2016 m. laikotarpio pakartotinį GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo aktu Nr. (42.59)-FR0680-81 nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. iš Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos „Terraline LTD“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Latvijos Respublikos banke „(duomenys neskelbtini)“ išgrynino 681 156,13 Lt , t. y. 197 276,45 Eur pinigines lėšas ir gautų pajamų nedeklaravo, GPM neapskaičiavo ir nemokėjo. Inspekcija mokestinį patikrinimą atliko remdamasi FNTT 2017 m. spalio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija, fizinių asmenų gautais paaiškinimais ir pareiškėjo pateiktais dokumentais bei paaiškinimais. Inspekcija 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-183 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 29 591,35 Eur GPM, apskaičiavo 21 844,80 Eur GPM delspinigių, skyrė 30 proc. dydžio 8 877 Eur GPM baudą. VMI 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 68-41 nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (42.59)-FR0682-183 iš dalies, t. y. patvirtinti nurodymus sumokėti 29 591,35 Eur GPM, 8 877 Eur GPM baudą, 21 844,80 Eur GPM delspinigius ir atleisti pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo, t. y. nuo 10 922,4 Eur GPM delspinigių. Komisija 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. S-156 (7-128/2020) nusprendė pakeisti VMI 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 68-41 ir nurodė pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 29 591,35 Eur GPM, 10 922,40 Eur GPM delspinigius ir 2 959 Eur GPM baudą.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams, o pareiškėjas mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatavo, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismas taip pat konstatavo, kad atleisti pareiškėją nuo daugiau GPM delspinigių nėra pagrindo.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatyta mokėtina delspinigių suma, kuri, jo nuomone, turėtų būti sumažinta iki 2 000 Eur.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (buvusi 6 dalis) įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Kitaip tariant, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019). Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatavo, kad joje pateikti duomenys patvirtino, jog pareiškėjas FNTT ir Inspekcijai pateikė prieštaringus paaiškinimus. FNTT pateiktame liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad išgrynintus pinigus F. S. perduodavo Vilniuje, jų perdavimas nebuvo įforminamas jokiais dokumentais. Pateiktame paaiškinime Inspekcijai jau teigė, kad išgrynintus pinigus perduodavo tik tada, kai F. S. pateikdavo piniginių lėšų gavimo dokumentą (receipt). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas pateiktame skunde neginčijo, jog iš „Terraline LTD“ sąskaitos išgrynino 197 276,45 Eur, tačiau tvirtino, jog šie pinigai buvo skirti ne jam, o grąžinti atgal kompanijai „Terraline LTD“, atidavus juos „Terraline LTD“ atstovui (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S.. Tačiau, kaip buvo matyti iš į mokestinę bylą pateiktų kompanijos „Terraline LTD“ vardu išrašytų pinigų gavimo kvitų (receipt), juose nurodyta, kad pinigus į kasą įnešė M. O.. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks pinigų gavimo kvitų įrašas prieštarauja paties pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, kad jis išgrynintus pinigus perduodavo F. S. ir kad minėtas pinigų perdavimas vykdavo Lietuvoje. Teismas vertino ir tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d. iš VMI Tarptautinių informacijos mainų skyriaus gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad F. S. Bulgarijos mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad: „negavo 208 739 Eur pinigų sumos nei iš gyventojo ar iš ko nors kito, nepateikė piniginių lėšų gavimo dokumentų pareiškėjui, nepažįsta „Terraline LTD“ direktoriaus N. Y.“ Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nesutampa pareiškėjo iš kompanijos „Terraline LTD“ banko sąskaitos nuimta bendra piniginių lėšų suma ir pareiškėjo pateiktuose kvituose nurodyta įmonei „Terraline LTD“ perduota piniginių lėšų suma. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir pareiškėjo paaiškinimuose nustatytus prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus kompanijos „Terraline LTD“ dokumentus (pajamų gavimo orderius) 208 739,35 Eur sumai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neperdavė piniginių lėšų F. S.. Teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius, įvertinęs FNTT medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus kartu su kitais mokestinėje byloje surinktais įrodymais, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo gautos piniginės lėšos negali būti neapmokestintos GPM, nes pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba kad tai yra neapmokestinamosios pajamos. Mokesčių administratorius teisingai sprendė, kad pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes tenka mokesčių mokėtojui. Nesutikti su tokiu aiškiu, neprieštaringu ir įtikinamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų viseto vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo; juolab, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas niekaip nepaneigė pirmosios instancijos teismo atlikto minėtų įrodymų vertinimo. Todėl šia apimtimi pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo naikinti.

47. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo teikti paaiškinimai, kurie pagrįstai laikyti prieštaringais, bei pareiškėjo teikti dokumentai, nepatvirtina pareiškėjo nurodytų faktų, kad pareiškėjas veikė kitų asmenų vardu, kad pareiškėjas neveikė savarankiškai, t. y. savo vardu ir interesais. Taigi mokesčių administratorius pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas laikytinas pajamas gavusiu mokesčių mokėtoju, kaip tai yra suprantama pagal GPMĮ 3 straipsnį, o mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo pareiškėjui yra teisėtas. VMI teisingai akcentavo, kad mokestinė prievolė nustatoma netaikant MAĮ 70 straipsnio, kaip buvo sprendžiama Inspekcijos sprendime, tačiau tiesiogiai taikant GPMĮ, nes mokestinė prievolė pareiškėjui gali būti apskaičiuota įprastine GPMĮ nustatyta tvarka.

48. Pareiškėjo įsitikinimu, nemaža delspinigių sumos dalis atsirado dėl Inspekcijos kaltės, o būtent be pagrindo užsitęsusio mokestinio patikrinimo, be to, nagrinėjamu atveju 10 922,40 Eur GPM delspinigių apskaičiavimas pareiškėjui nelaikytinas nei protingu, nei sąžiningu, nei ekonomiškai ir socialiai pagrįstu, pareiškėjas taip pat nurodo, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki ir teigia, kad turėjo būti atleidžiamas nuo visų delspinigių arba jų suma turėtų būti mažinama iki 2 000 Eur. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų sumos savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ir baudas ar atleisti nuo jų mokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1470-13). Delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.). Delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis lėšomis disponavo nepagrįstai. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį šiuo metu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad delspinigių suma nesuderinama su protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Dėl užsitęsusio mokestinio patikrinimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje pateikto VMI sprendimo matyti, jog mokestinio ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu, buvo atsižvelgta į šias aplinkybes ir pareiškėjas buvo atleistas nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių sumos vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio nustatytais protingumo ir teisingumo pagrindais. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti pareiškėjo nuo delspinigių ar juos dar daugiau sumažinti.

49. Akcentuotina ir tai, kad MGK sprendimu pareiškėjui paskirta bauda sumažinta iki minimalaus įstatyme nustatyto dydžio.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. O. (M. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius