Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-996-541/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: eI3-996-541/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03635-2017-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Pareiškėjas: R. V.
Atsakovas: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

Administracinė byla Nr. eI3-996-541/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03635-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,dalyvaujant pareiškėjai R. V. ir jos atstovui advokatui J. J.,atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei O. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacinių technologijų priemones išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tarnybinį nusižengimą (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškina, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir jos veikos teisinio kvalifikavimo, esminių procedūrinių patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų. Įsakymas grindžiamas Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 25 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. liepos 14 d. (per 20 darbo dienų) pareiškėja neįvykdė tiesioginio vadovo – Inspekcijos direktorės 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte duoto pavedimo, t. y. skubos tvarka nupirkti patalpoje, kurioje dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos, įėjimo durų spyną su trimis raktų vienetais, dviejų seifų ir dviejų metalinių spintų spynas su jų pakeitimo paslauga, o viešąjį pirkimą dėl seifų, spintų durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų vykdė nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) (ginčui aktualios redakcijos) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 2.3 papunkčius, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punktą, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą, taip pat Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Viešųjų pirkimų taisyklių) 110 ir 118 punktus.

3. Pareiškėja pažymi, kad 2017 m. birželio 9 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo direktorę, jog vykdyti gauto pavedimo dėl pirkimo procedūrų visa apimtimi neturi galimybės dėl pirkimo paraiškoje nurodytų sąlygų užtikrinti, kad spynų pakeitimas bus vykdomas tik dalyvaujant už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą atsakingiems valstybės tarnautojams – V. Š. ir B. J.. Pareiškėjos teigimu, į šį pranešimą direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, nereagavo ir nepavedė kitiems darbuotojams vykdyti pirkimo. Organizuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei rengti viešųjų pirkimų dokumentus, siekiant racionaliai panaudoti Inspekcijos turimas lėšas pavesta Administravimo skyriaus vedėjai. Direktoriaus pareigas atliekantis asmuo pavedimą atlikti minėtą pirkimą davė ne Inspekcijos valstybės tarnautojams, o pareiškėjai – direktoriaus pavaduotojai, kurios pareigybės aprašyme nenumatytas šių funkcijų atlikimas. Taip pažeistas lygiateisiškumo principas, nes pavedimas buvo duotas ne tik jai, bet ir jos kuruojamų skyrių įgaliotam asmeniui, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl šio įgalioto asmens nepradėta. Patikrinimas pradėtas 2017 m. liepos 28 d., o faktiškai baigtas 2017 m. rugsėjo 25 d., taigi, terminai viršyti dvigubai, t. y. pažeidus Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) 13 punktą. Toks ilgas tyrimo terminas sukėlė pareiškėjai netikrumo ir persekiojimo jausmą, nepateisinamas ir turėtų būti pripažintas esminiu tyrimo tvarkos pažeidimu.

4. Skunde teigiama, kad Išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes pareiškėja vykdė gautą pavedimą kuo skubiau, atsižvelgė į visas gautas Inspekcijos viešųjų pirkimų specialistų pastabas, jas nedelsiant vykdė, todėl Komisijos išvada apie nebendradarbiavimą nepagrįsta. Komisija neįvertino ir jos nebuvimo dėl atostogų pirkimo procedūroje, todėl išvada apie tai, jog ji 20 darbo dienų vykdė pirkimą, kuris nelaikytinas skubiu, yra nepagrįsta. Pareiškėja teigia, kad rengti pirkimo dokumentai nebuvo realizuoti, t. y. pirkimas pagal jos rengtus kvietimus, kuriuose nebuvo nurodytas pasiūlymo vertinimo kriterijus, nebuvo įvykdytas, jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn dieną pirkimas jau buvo baigtas, jokių neigiamų pasekmių atsakovui dėl to nebuvo kilę, todėl baudimas už neva netinkamą dokumentų parengimą yra nepagrįstas, o patvirtina norą susidoroti. Pareiškėja 3 darbo dienų pasiūlymų įvertinimo termino nepažeidė, nes galutinis pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas 2017 m. liepos 3 d., jai buvo suteiktos atostogos, iš kurių grįžusi ji per 3 darbo dienas – 2017 m. liepos 13 d. surašė apklausos pažymą, todėl viešųjų pirkimų procedūrų nevilkino. Komisijos išvada dėl VPĮ 41 straipsnio 1 punkto ir Viešųjų pirkimų taisyklių 110 punkto pažeidimų nepagrįsta. Pareiškėja nebuvo informuota apie sprendimus dėl šio pirkimo, ką įrodo ir jos 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas Inspekcijos direktorei. Sprendimą dėl pirkimo turėjo priimti direktorė, o ne ji, o jai žinant, kad sprendimas nepriimamas, nebuvo nei pareigos, nei objektyvių galimybių informuoti paslaugos tiekėjus apie priimtą sprendimą pirkime. Jos apklausos pažymos kopijos teikimas direktorei nelaikytinas šios pažymos segimu į bylą, todėl tokiu veiksmu ji negalėjo pažeisti Viešųjų pirkimų taisyklių 118 punkto reikalavimo. Išvadoje nėra duomenų, kad buvo tikrinama pirkimo byla ir jos dokumentai.

5. Komisijos išvada apie pareiškėjos padarytą VPĮ 28 straipsnio 10 dalies pažeidimą yra nepagrįsta ir neteisėta. Pati Komisija vertino, jog tiekėjo pasiūlymas buvo tinkamas, todėl išvada apie pareiškėjos pareigą kreiptis į tiekėją patikslinimo ar paaiškinimo ar papildomų dokumentų pateikimo yra nepagrįsta. Šis pirkimas buvo vykdomas supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka, todėl VPĮ 28 straipsnio 10 dalis netaikytina. Direktorė nesiekė laiku įsigyti reikiamą paslaugą, o siekė rasti klaidų pareiškėjos veiksmuose ir ją nubausti. Pareiškėjos manymu, šiais veiksmais direktorė piktnaudžiavo turimais įgaliojimais. Komisijos išvada apie kaltės formą (tyčią) dėl pareiškėjos kvietime nenurodyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus padaryta nepagrįstai, neatsižvelgiant į paaiškinimus, jog ji nėra viešųjų pirkimų specialistė, į jos funkcijas neįeina viešųjų pirkimų atlikimas, ji ne kartą prašė Inspekcijos direktorės pavesti pirkimą vykdyti valstybės tarnautojams, kuriems tai daryti priklauso pagal pareigas, neatsižvelgus į jos veiksmus, nedelsiant reaguojant į pateiktas pastabas dėl galimų pirkimo procedūrų. Neįvertinta, kad atsakovės direktorės veiksmai, duodant pavedimą atlikti pirkimą ne Inspekcijos valstybės tarnautojui, į kurio pareigas įeina viešųjų pirkimų atlikimas, o jai, kurios funkcijos nesusijusios su pirkimų atlikimu, ir lėmė nežymias klaidas pirkimo procedūrų metu. Kaltės forma dėl jos padarytų mažareikšmių nukrypimų pirkimo dokumentuose nustatyta netinkama, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – neadekvati jos veiksmų pobūdžiui ir padariniams ir skirta nepagrįstai. Išvadoje nenurodoma, kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl pagarbos žmogui, kuo pasireiškė jos nurodytas VTĮ 15 straipsnio l dalies 6 punkto pažeidimas dėl Vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo. Išvadoje neminimas nei vienas Inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių punktas, kurį jį neva pažeidė, o pažeidimai, už kuriuos ji nubausta, jai inkriminuoti nepagrįstai.

II

1. Atsakovė Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovė nurodo, kad teisės aktai nenumato, jog pavedimui dėl pirkimo procedūrų įvykdyti darbams atlikti yra būtinas už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą atsakingų asmenų dalyvavimas, o leidimą dirbti su įslaptinta informacija turi pati pareiškėja. Darbus buvo būtina atlikti skubos tvarka, jie neturėjo būti atlikti laukiant kol konkretūs valstybės tarnautojai grįš iš atostogų. Pareiškėja nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo išvykusi ne tarnybos, o asmeniniais tikslais. Neabejoja, kad pareiškėja susipažino su informacija, jog 2017 m. liepos 28 d. pirkimą direktorė pavedė vykdyti kitam asmeniui ir pažymi, kad neaišku, kokią reikšmę ši aplinkybė turėtų, jei ji būtų buvusi pateikta pareiškėjai raštu. Administravimo skyriaus vedėja neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl darbus turėjo atlikti pareiškėja. Asmuo, atsakingas už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą, buvo kasmetinėse atostogose.

3. Atsakovės nuomone, pareiškėja, turėdama atitinkamos patirties, galėjo įvykdyti jai duotą pavedimą skubos tvarka. Pareiškėja savo kuruojamų skyrių valstybės tarnautojų nebuvo įgaliojusi atlikti konkrečių veiksmų, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog turėjo būti pradėta tarnybinio nusižengimo procedūra įgaliotam asmeniui, nes tokio asmens nebuvo.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjos teiginiai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo laikytini nepagrįstais. Pareigybės aprašyme (7.19 papunktyje) yra įtvirtinta, kad pareiškėja turi vykdyti ir kitus su Inspekcijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Inspekcijos direktoriaus pavedimus, todėl jai galėjo būti duodami ir nenuolatinio pobūdžio pavedimai, kurie buvo duodami siekiant išvengti teisės aktų pažeidimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai nebuvo pažeisti. Terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. liepos 31 d., pareiškėja nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d, iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. jai dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, taigi, terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti turėjo baigtis 2017 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjos atostogų ir laikino nedarbingumo laikotarpiai nebuvo įskaityti į tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminą. Išvada surašyta 2017 m. rugsėjo 25 d., nepažeidus nustatytų terminų. Pareiškėjos kaltė buvo akivaizdi, pažeidimas padarytas sąmoningai ir tyčia. Išvadoje pateikti akivaizdūs atsakomybės vengimo požymiai: netinkama veikla ir neveikimas pareiškėjos buvo teisinami neįtikinamais argumentais. Pareiškėja, vykdydama jai pavestą tiesioginio vadovo pavedimą, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, netinkamai vykdė pavestą jai užduotį, todėl savo veiksmais ir nepateisinamu neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą – neįvykdė jai tiesioginio vadovo duoto pavedimo atlikti atitinkamus veiksmus, o viešuosius pirkimus vykdė pažeidžiant Išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą. Negalima daryti išvados, kad vykdant pavedimą pareiškėja padarė mažareikšmius nukrypimus ar Komisija netinkamai nustatė kaltės formą. Komisija, teikdama Išvadą, įvertino, kad pareiškėja praeityje yra ne kartą skatinta, nurodė, kad jai yra skirtos tarnybinės nuobaudos už kitus pažeidimus, kurie apskųsti teismui. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta išsamiai ištyrus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nustačius priežastis, nulėmusias nusižengimą bei yra proporcinga jos padarytam tarnybiniam nusižengimui, paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis VTĮ ir Taisyklių nuostatomis.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas advokatas J. J. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2. Teismo posėdyje atsakovės Inspekcijos atstovė O. P. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad atsakovės tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, nes atsakovės neįvykdyta užduotis buvo pavesta vykdyti kitai darbuotojai, tuo buvo sutrikdytas kito darbuotojo darbas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

IV

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėja 2017 m. gegužės 7 d. teikimu „Dėl raktų nuo seifų, metalinių spynų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija“ Nr.(duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, prašydama skubiai nupirkti patalpos, kurioje yra dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, ES Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos, įėjimo durų (užtikrinant, kad būtų pateikti (duomenys neskelbtini) raktų vienetai nuo įėjimo į šią patalpą) bei dviejų seifų ir dviejų metalinių spintų spynų pakeitimą užtikrinant, kad šis spynų pakeitimas bus vykdomas dalyvaujant atsakingiems asmenis už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą, kuriems turi būti perduoti nauji raktai (V. Š. arba, jam nesant, B. J.)

2. Atsakovė Inspekcija 2017 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD) su prašymu suteikti konsultaciją dėl įslaptintos informacijos fizinės apsaugos.

3. Inspekcijoje 2017 m. birželio 5 d. gautas VSD 2017 m. gegužės 23 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio 2007 m. vasario 2 d. protokolu Nr. 56-1KF, patvirtintų Bendrųjų įslaptintų informacijos fizinės apsaugos reikalavimų (toliau – ir Bendrųjų įslaptintų informacijos fizinės apsaugos reikalavimų ) 25.4 papunkčiu, „praradus raktus (šifrus) nuo patalpų, seifų ar metalinių spintų, kur saugoma įslaptinta informacija, raktų kopijų (atsarginių raktų) naudoti negalima, būtina kuo skubiau pakeisti durų spynas ar cilindrus (pakeisti šifrus)“.

4. Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakingo asmens už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, sutvarkymo paskyrimo“ direktoriaus pavaduotoja (pareiškėja) buvo paskirta atsakingu asmeniu už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija sutvarkymą (1 punktas). Šio įsakymo 2 punktu pareiškėjai ar jos kuruojamo skyriaus įgaliotam asmeniui buvo pavesta skubos tvarka atlikti veiksmus, nurodytus 2017 m. gegužės 7 d. teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl raktų nuo seifų, metalinių spynų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija“ priede „Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo paraiška“ bei atlikti kitus būtinus tinkamai įgyvendinti Bendrųjų įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimus. Taip pat pareiškėja buvo įgaliota pasirašyti su 2017 m. gegužės 7 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini) išvardintų būtinų paslaugų ir prekių tiekėjų apklausos, paslaugų ir prekių pirkimo, įrengimo, paslaugų ir prekių perdavimo ir kitus, su šiuo pirkimu susijusius visus dokumentus (3 punktas). Su šiuo įsakymu pareiškėja Inspekcijos duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) susipažino tą pačią dieną.

5. Pareiškėja 2017 m. birželio 9 d. teikimu „Dėl Jūsų 2017 m. birželio 9 d. užduoties (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į atsakovės direktorę, informuodama, kad pavestos užduoties vykdyti neturi galimybės, dėl priežasčių, nurodytų, 2017 m. birželio 8 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 9 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai prašė užtikrinti, kad atsakingas už fizinę apsaugą asmuo arba alternatyvus asmuo būtų darbe visą Paraiškoje nurodytų paslaugų pirkimo laikotarpį iki darbų užbaigimo akto pasirašymo ir reikiamų procedūrų suderinimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėja yra paskirta atsakingu asmeniu, organizuojant ir įgyvendinant įslaptintos informacijos administravimą, apsaugą, kontrolę ir patikrinimus, bet ne už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą ir administravimą.

6. Pareiškėja, vykdydama gautą pavedimą, 2017 m. birželio 16 d. parengė pirkimo dokumentus ir tos pačios dienos raštu išsiuntė kvietimą dalyvauti pirkime trims įmonėms, prašydama pateikti pasiūlymą iki 2017 m. birželio 29 d. 17 val., paslaugas suteikiant ne vėliau kaip 2017 m. liepos 14 d. 13 val.

7. Administravimo skyriaus vedėja 2017 m. birželio 22 d. el. paštu atsiuntė savo nuomonę dėl pareiškėjos siųstų kvietimų tiekėjams, į kuriuos reaguodama, tą pačią dieną raštu informavo tiekėjus, jog pirkimas pagal 2017 m. birželio 16 d. kvietimą teikti pasiūlymus nutraukiamas ir tą pačią dieną parengė naują kvietimą ir 2017 m. birželio 22 d. raštu išsiuntė 7 tiekėjams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 23 d. pateikė pasiūlymą.

8. Inspekcijos direktorė 2017 m. liepos 13 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pareiškėją tą pačią dieną raštu informuoti apie pavedimo dėl pirkimo procedūrų atlikimo įvykdymą.

9. Pareiškėja 2017 m. liepos 13 d. direktorei pateikė tvirtinti skenuotą Mažos vertės pirkimų tiekėjų apklausos pažymą. Inspekcijos direktorė 2017 m. liepos 13 d. prašė pareiškėjos raštu paaiškinti, kodėl ji vilkino apklausos pažymos užpildymą ir ją užpildė 2017 m. liepos 13 d., nors pasiūlymas buvo gautas birželio 22 d.

10. Inspekcijos direktorė 2017 m. liepos 14 d. išsiuntė Administravimo skyriaus vedėjai įvertinti pareiškėjos vykdytus viešuosius pirkimus. 2017 m. liepos 28 d. Administravimo skyriaus vedėja tarnybiniame pranešime direktorei nurodė, kad pareiškėja pirkimo dokumentus parengė pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytus viešųjų pirkimų principus, pirkimas buvo vykdomas pažeidžiant VPĮ 90 straipsnio 1 punkto, 39 straipsnio 7 punkto, 41 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punkto, Taisyklių 110 punkto, buvo vilkinamas ir todėl neįvykdytas jai duotas pavedimas Inspekcijos 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skubos tvarka atlikti numatytus darbus.

Inspekcijos direktorė 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytai Komisijai 2017 m. liepos 28 d. pavedė ištirti 2017 m. liepos 28 d. Administravimo skyriaus vedėjos tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

11. Komisija pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 4 d. įteikė Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė pateikti paaiškinimą iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėja ant šio pranešimo užrašė, kad atskiro paaiškinimo neteiks, nes 2017 m. rugpjūčio 4 d. užregistravo tą pačią dieną savo tarnybinį pranešimą.

12. Pareiškėja 2017 m. tarnybiniame pranešime atsakovei nurodė, kad jai duota pavedimas nėra susijęs su jos pareigybės aprašyme įtvirtintomis funkcijomis ir veiklos sritimis, pavestas pirkimas nėra įslaptintas, pareiškėjos, kaip Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, kuruojamos veiklos sritys nėra susijusios su viešaisiais pirkimais, pagal savo kvalifikaciją ji nėra viešųjų pirkimo specialistė, o viešuosius pirkimus Inspekcijoje vykdanti Administravimo skyriaus vedėja seka pirkimo procedūrų vykdymą ir ieško pareiškėjos klaidų, pareiškėja pakartotinai teikia pasiūlymą skubiai organizuoti Patalpos įėjimo durų ir Patalpoje esančių seifų bei metalinių spynų pakeitimą, pavedant vykdyti procedūrą viešųjų pirkimų specialistui.

13. Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Komisijai 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateikė informaciją dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame paaiškino dėl pareiškėjos siųstų elektroninių laiškų.

14. Komisija Išvadoje konstatavo, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. liepos 14 d. pareiškėja neįvykdė tiesioginio vadovo – Inspekcijos direktorės 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte duoto pavedimo, t. y. skubos tvarka nupirkti patalpoje, kurioje dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, ES Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos, įėjimo durų spyną su trimis raktų vienetais, dviejų seifų ir dviejų metalinių spintų spynas su jų pakeitimo paslauga, o viešąjį pirkimą dėl seifų, spintų durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų vykdė nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl šiais veiksmais pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčius, VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punktą, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą ir Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktus. Komisija Išvadoje nurodė, kad pareiškėja turėjo patirties, įgūdžių, žinių ir kompetencijos atlikti mažos vertės pirkimo procedūras, kadangi 2006–2014 m. laikotarpiu yra dalyvavusi 9 pirkimuose, 2010 m. buvo vykdomi ir mažos vertės pirkimai (buvo pirkimo komisijos pirmininkė), todėl jos paaiškinimo dėl patirties stokos viešuosiuose pirkimuose nevertino, nurodė, kad jos pažeidimas, vilkinant ir neįvykdant gauto pavedimo, padarytas sąmoningai tyčia, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė, nurodė, kad pareiškėja praeityje yra ne kartą skatinta, 2017 m. rugpjūčio mėn. turi skirtas 2 pastabas, kurių apskundimo terminas nėra pasibaigęs.

15. 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1309-535/2020 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir pakeitė skundžiamu Įsakymu paskirtą nuobaudą – papeikimą – pastaba.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3731-575/2020 patenkino pareiškėjos apeliacinė skundą iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl bylos proceso šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

V

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Inspekcijos Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 14 punktą).

2. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ, kurio 28 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Pagal Taisyklių nuostatas, nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ 8 straipsnio 7 dalies bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 nuostatomis.

3. Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (LVAT 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

4. Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

5. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčius, VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punktą, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą, Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktus.

5.1. VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad vienas iš valstybės tarnautojų veiklos etikos principų – pagarba žmogui ir valstybei, t. y. valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus. Šis principas detalizuotas Etikos taisyklių 2 punkte, t. y. vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 papunktis); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 papunktis).

5.2. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, o šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad valstybės tarnautojai taip pat privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

5.3. VPĮ 3 straipsnio 1 punktas nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

5.4. VPĮ 28 straipsnio 10 punktas nustato, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos.

5.5. VPĮ 39 straipsnio 7 punktas nustato, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, šio įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju patikrinti tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą.

5.6. VPĮ 41 straipsnio 1 punktas nustato, kad perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Viešųjų pirkimų taisyklių 110 punkte nustatytos iš esmės identiškos nuostatos, t. y. perkančioji organizacija turi informuoti pasiūlymą pateikusį paslaugos teikėją apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas.

5.7. VPĮ 90 straipsnio 1 punktas nustato, kad perkant prekes, paslaugas ar darbus, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijumi. Vykdant projekto konkursą ar perkant meno, kultūros paslaugas, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.

5.8. Viešųjų pirkimų taisyklių 118 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentai segami į bylą, kurioje turi būti bent jau ši informacija: tiekėjų apklausos pažyma, tiekėjų siūlymai (jeigu jie buvo pateikti raštu), komisijos posėdžiu protokolai, pirkimo sutarties arba sąskaitos faktūros kopija. Į bylą gali būti dedamos tik pirkimo sutarties arba sąskaitos-faktūros kopijos, kiti dokumentai turi būti pateikti kaip originalai.

5.9. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, įsakymu pareiškėja buvo paskirta atsakingu asmeniu už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija sutvarkymą.

6. LVAT administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

6.1. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų.

6.2. Išvadoje konstatuota, kad nesilaikant Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų ir juose nustatytų terminų bei procedūrų vykdymo principų, pirkimo procedūros dėl seifų, durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų pirkimo buvo vilkinamos ir todėl neįvykdytos. Komisija konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakingo asmens už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, sutvarkymo paskyrimo“, t. y. šiame įsakyme numatyti darbai skubos tvarka neatlikti bei neįgyvendintos VSD 2017 m. birželio 5 d. rašte pateiktos rekomendacijos.

6.3. Pažymėtina, kad pareiškėja pažeidimo padarymo metu buvo karjeros valstybės tarnautoja, užėmė direktoriaus pavaduotojos pareigas. Pagal pareigybės aprašymą (patvirtintą Inspekcijos direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1T-22(1.12)), ši pareigybė reikalinga padėti Inspekcijos direktoriui įgyvendinti Inspekcijos uždavinius ir funkcijas asmens duomenų ir privatumo srityje ir pavaduoti direktorių jam nesant (4 punktas); prie vykdytinų funkcijų priskirtina vykdyti ir kitus su Inspekcijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Inspekcijos direktoriaus pavedimus, kad būtų pasiekti Inspekcijos strateginiai planai (7.19 papunktis). Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pavaldus Inspekcijos direktoriui (8 punktas).

6.4. Iš pareigybės aprašymo matyti, kad Inspekcijos direktorė iš esmės turėjo teisę pareiškėjai duoti pavedimą, kaip kitą nenuolatinio pobūdžio įpareigojimą. Tačiau šis pavedimas, teismo įsitikinimu, privalo būti susijęs su Inspekcijos strateginiais planais, t. y. pareiškėja, kaip direktoriaus pavaduotoja, privalėjo vykdyti savo tiesioginio viršininko, Inspekcijos direktoriaus, nurodymus, tačiau tai nereiškia, kad turi būti vykdomi bet kokie nurodymai. Tokia išvada išplaukia taip pat iš lingvistinio pareigybės aprašo 7.19 papunkčio nuostatos vertinimo. Šiuo atveju spynų pirkimas (viešųjų pirkimų organizavimas su siekiu nupirkti/pakeisti spynas) negali būti laikomas Inspekcijos strateginiu planu. Šį argumentą taip pat patvirtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo tinkamai pagrįsti, kaip spynų pirkimas yra susijęs su strateginiais planais. Pažymėtina, kad hipotetiniai ir bendro pobūdžio teiginiai, jog šiuo atveju buvo siekiama informacijos saugumo, o tai laikytina strateginiu planu, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjai duotas nurodymas patenka į pareigybės aprašymo 7.19 punkte nurodytus pavedimus. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sutinka su pareiškėjos pozicija, kad pavedimo davimas pareiškėjai nėra susijęs su Inspekcijos strateginiais planais, viešieji pirkimai nėra strateginiai atsakovo planai; o viešųjų pirkimų procedūros vykdymas nėra padėjimas Inspekcijos direktoriui įgyvendinti Inspekcijos uždavinius ir funkcijas asmens duomenų ir privatumo srityje.

7. Pareiškėja nesutinka, kad pažeidimą jį padarė tyčia, o Išvadoje konstatuota priešingai, – kad pareiškėja padarė pažeidimą sąmoningai ir tyčia. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Atsakovės išvada, kad pareiškėja sąmoningai vilkino ir nevykdė jai tiesioginio vadovo duoto pavedimo, laikytina nepagrįsta. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėja tiesioginės patirties vykdant viešuosius pirkimus, neturėjo. Aplinkybė, kad ji buvo viešųjų pirkimų komisijos nare ir vieną kartą pirmininke, nepatvirtina, jog ji šioje srityje turėjo reikiamos patirties, kad pavedimą įvykdytų tinkamai ir skubiai. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pareiškėja itin operatyviai pranešė apie tai, kad neturi galimybės įvykdyti direktoriaus pavaduotojos užduoties, taip pat pateikė išsamius argumentus (2017 m. birželio 9 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šį teikimą pareiškėja pateikė kitą dieną (2017 m. birželio 9 d.) po direktoriaus pavaduotojos įsakymo (2017 m. birželio 8 d.), t. y. pareiškėja iš karto pranešė apie tai, jog pavedimas negali būti atliktas. Taip pat iš į bylą pateiktų dokumentų (pvz., 2017 m. birželio 16 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 23 d. el. laiško su tiekėjo pasiūlymu, 2017 m. birželio 22 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 22 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 22 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja siekė laiku atlikti jai pavestus darbus, o į Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėjos pastabos reagavo operatyviai (iš esmės tą pačią dieną, kai gaudavo pastabas). Be to, pasisakant dėl pareiškėjos kaltės būtina atkreipti dėmesį taip pat ir į tai, kad, kaip teismo nustatyta aukščiau, pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.19 punktas šiuo atveju nereglamentuoja viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo, t. y. pareiškėjai aptariamas pavedimas apskritai negalėjo būti duotas.

Teismas papildomai pabrėžia, kad direktorės pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. įsakymu pareiškėjai pavesta „skubos tvarka“ atlikti darbus, tačiau įsakyme nenurodyta, kas laikytina „skubos tvarka“. Negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad „skubos tvarka“ laikytinas terminas, nustatytas teisės aktų, reglamentuojančių, be kita ko, viešųjų pirkimų procedūras, kadangi tai būtent teisės aktų reglamentuotas terminas, kurio pažeidimas užtraukia neigiamas pasekmės aptariamų teisės aktų kontekste. Tad įvertinus tai, kad nebuvo paaiškinta, kas laikytina „skubos tvarka“ pagal aptariamą įsakymą (nenurodyti/nepatikslinti konkretūs terminai), šiuo pagrindu taip pat negalima vertinti, kad pareiškėja vilkino atlikti veiksmus (kurių, kaip nustatyta anksčiau, net neprivalėjo atlikti).

8. Pažymėtina, kad tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja savo atostogas naudojo savo asmeniniais, o ne tarnybos tikslais. Tačiau šis argumentas negali būti laikomas pagrįstu. Matyti, kad pareiškėjai atostogos buvo suteiktos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas įsakymais (2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. liepos 3 d.), t. y. pareiškėjai atostogos buvo suteiktos teisėtai. Be to, pareiškėja nebuvo iš atostogų atšaukta.

9. Pažymėtina, kad jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).

9.1. Pagal administracinių teismų praktiką yra išskiriami šie tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymiai: tarnybinis nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio; tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių; tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas nedidelis nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės laipsnis; pažeidimas yra nesunkus (net ir minimalios tarnybinės nuobaudos - pastabos paskyrimas yra neproporcingas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017).

9.2. Obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui) – Įvertinus tai, kad pareiškėjai 2017 m. birželio 8 d. įsakymu pavesta užduotis nepatenka į pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.19 punkte nurodytus pavedimus (kadangi nėra susijęs su Inspekcijos strateginiais tikslais), tačiau nepaisant to, pareiškėja bandė operatyviai užduotį įvykdyti, taip pat tai, kad Išvadoje nurodytas pažeidimas įvykdytas 2017 m., tačiau konkrečių neigiamų pasekmių nekilo iki šiol (to nepaneigė ir atsakovė), teismas pažymi, kad net ir vertinant, jog pareiškėja privalėjo vykdyti duotą pavedimą, jos pažeidimas dėl viešųjų pirkimų būtų vertintinas kaip mažareikšmis.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos šioje byloje nurodomas aplinkybes, Išvadoje nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, išklausiusi ginčo šalių teismo posėdyje duotų paaiškinimų, nesutinka su atsakovės vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėja, vykdydama 2017 m. birželio 8 d. įsakymu įtvirtintą pavedimą, atliko tarnybinį nusižengimą, už kurį Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda. Kaip minėta, pareiškėjai duotas pavedimas nepatenka į jos pareigybės aprašyme nurodytus pavedimus, ji veiksmų nevilkino, be to, šiuo atveju nenustatyta jos kaltės, kaip tarnybinio nusižengimo elemento. Atitinkamai negali būti konstatuojama, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Paminėtina, kad pareiškėja skunde prašė panaikinti Įsakymo 1 punktą, tačiau 2 punktu nurodyta Administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei informuoti pareiškėją apie Įsakymą, tad šis punktas laikytinas išvestiniu (procedūriniu), todėl laikomas sudėtine pirmojo punkto dalimi. Atitinkamai pareiškėjos skundas tenkintinas – Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 29 d. Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ naikintinas kaip nepagrįstas.

11. Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, be to, ginčo šalių pateikti kiti argumentai nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, atitinkamai teismas detaliau dėl jų nepasisako, nors ir vertino juos visų pareiškėjos pateiktų aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė