- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-219-430/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08708-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- E. A.
- Trečiasis asmuo
- N. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo ir atsakovo S. A. priešieškinį ieškovei E. A. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, tretieji asmenys N. B. AB Lietuvos skyrius, UAB „C.“, S. A., išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. A. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:panaikinti atliktą įrašą apie ieškovės ir atsakovo S. A. santuoką dėl atsakovo kaltės;iš atsakovo ieškovei priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę A., o atsakovui prigimtinę pavardę A.;nepriteisti atsakovui iš ieškovės materialinio išlaikymo;ieškovei priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki 2018-11-24, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;padalinti ieškinyje išvardintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą;nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.A. S. A. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė:panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą;pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę A., o atsakovui A.;nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;nepilnamečio K. A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui K. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą;nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi M. A. tvarką;nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi K. A. tvarką;nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-12-10;padalinti priešieškinyje išvardintus skolinius įsipareigojimus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. e2-14949-897/2017 ieškovės E. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo S. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. A. ir M. A., paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat nustatė atsakovo S. A. ir nepilnamečių vaikų K. A., ir M. A. bendravimo tvarką.Teisme 2017 m. spalio 20 d. gautas ieškovės E. A. prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti papildomą bendravimo tvarką. Prašyme ieškovė nurodė, jog teismui 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių nuolat kyla nauji konfliktai, ginčai, abi pusės ginčijasi nepilnamečių vaikų akivaizdoje, dėl ko konfliktas tarp šalių dar labiau didėja. Atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nes ateina nepranešęs ir neva atėjęs aplankyti sūnaus M., susitinka su sūnumi K., kurį vilioja įvairiomis pramogomis, dėl ko K. prašo leisti eiti kartu su tėvu, o ieškovė netenka galimybės būti su sūnumi K.. Taip pat atsakovas be ieškovės leidimo pasiėmė sūnų K., kuris tuo metu turėjo temperatūros, nors apie tai, kad abu vaikai serga, atsakovas buvo informuotas raštu. Nurodė, jog ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais kaip ir atsakovas, tačiau dėl atsakovo veiksmų, ieškovė praranda galimybę pabūti su sūnumi K.. Ieškovės teigimu, po poros mėnesių bus didžiosios metų šventės, todėl siekiant sumažinti šalių ginčus, yra būtinybė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti papildomą bendravimo tvarką.Teisme 2017 m. lapkričio 2 d. gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovės prašymą, kuriame šis nurodė, jog ieškovės prašymo reikalavimai yra nekonkretūs, dubliuoja nustatytą galiojančią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, diskriminuojama tėvo teisę žinoti kaip vaikai gyvena, būti su vaikais jų ligos metu, nustatanti tik motinos teisę švenčių dienomis būti su vaikais, o atsakovui teisę bendrauti su vaikais po švenčių, todėl toks prašymas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Taip pat atsakovas pateikė apylinkės teismui savo atskirą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatant laikiną nepilnamečio vaiko K. A. gyvenamąją vietą su tėvu; panaikinant teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo K. A. priteisimo ir priteisiant iš ieškovės E. A. išlaikymą sūnui K. A. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta ši byla, nustatant ieškovės E. A. ir K. A. bendravimo tvarką, kai šis gyvens su atsakovu. Prašymą atsakovas grindžia motyvais, jog ieškovei pradėjus gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais, ji ėmė demonstruoti agresyvų elgesį ne tik atsakovo, bet ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Dėl smurtavimo fakto prieš K. A., šiuo metu ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovo vertinimu, nepilnamečiui K. A. ieškovė nesukuria saugių ir stabilių gyvenimo sąlygų, nuolat ir sistemingai traumuoja vaiką, kas kenkia jo raidai ir protiniam vystymuisi. Atsakovo teigimu, Vaiko teisių skyriuje apklaustas sūnus K. nurodė, kad jam labiau patinka gyventi su tėčiu, nes namie mama garsiai klausosi muzikos, mama daug rūko, kad mama šaukia ir kartais ranka muša, nes brolis verkia. Taip pat atsakovas nurodė, jog atsakovui ieškovė draudžia bendrauti kitu, nei teismo nutartyje, nustatytu laiku, atvykus pas sūnų M., su sūnumi K. neleidžia bendrauti ir vaiką per prievartą laiko uždarytą atskirame kambaryje. Siekdama apriboti sūnaus K. ir tėvo bendravimą, ieškovė neleidžia atsakovui iš viso lankytis jos gyvenamojoje vietoje, kad nepilnametis nematytų tėvo ir nenorėtų su juo išeiti. Atsakovo nuomone ieškovė psichologiškai traumuoja šalių nepilnametį sūnų K., nepaiso jo interesų. Be to, ieškovė nesudaro galimybių atsakovui su sūnumi bendrauti telefonu, dirbtinai siekia atpratinti vaiką nuo tėvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi Nr. e2-14949-897/2017 netenkino ieškovės E. A. ir atsakovo S. A. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nutartyje teismas nurodė, kad Teismas įvertino šalių prašymus, prašymuose pateiktus argumentus ir prie prašymų pateiktus įrodymus bei padarė išvadą, kad šių šalių prašymų nėra pagrindo tenkinti. Pažymėjo, jog vertinant atsakovo pateiktus argumentus, byloje nėra įrodymų, kad ieškovės E. A. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį sūnų, todėl pateiktas pranešimas policijai nesudaro pagrindo teigti, jog prieš mažametį K. A. tikrai buvo panaudotas smurtas. Byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad vaiko K. A. nuomone, jam labiau patinka gyventi su tėčiu bute, tačiau teismas pažymėjo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. išvadoje nebuvo tirta apie motinos tinkamumą užtikrinti vaikų teises ir interesus augti saugioje vaikams aplinkoje, be to, VTAS atkreipė dėmesį, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, bet į vaikų interesus. Kartu teismas pažymėjo, kad VTAS išvadoje pateikta vaiko nuomonė išklausyta daugiau nei prieš 6 mėnesius, be to, mažamečiui vaikui K. A., gim. 2011-07-07, tėra 6 metai ir byloje nėra tirtos aplinkybės, ar vaiko nuomonė nėra įtakojama vieno iš tėvų (tėvo/motinos). Todėl teismas padarė išvadą, kad šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovė nesugeba pasirūpinti vaiku, jog dėl ieškovės neprognozuojamo elgesio sūnui K. A. yra nesaugu gyventi kartu su ieškove, teismo vertinimu, yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio bei patvirtina, jog šalys ginčijasi, konfliktuoja bei rungiasi dėl mažamečio vaiko dėmesio, tačiau tai nėra pagrindas nustatyti K. A. gyvenamąją vietą kartu su tėvu. Pažymėjo ir tai, jog šiuo metu vaikas gyvena kartu su motina, todėl keisti vaiko gyvenamąją vietą, nesant objektyvių duomenų, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, nėra pagrindo. Kiti atsakovo prašyme nurodyti teiginiai, tai kad ieškovė nepagrįstai neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku K., teigdama, kad vaikai serga ir neinformuodama apie vaiko būklę bei nesuteikdama galimybės susisiekti su ja telefonu, kad ieškovė dirbtinai siekia atpratinti vaiką nuo tėvo, bei siekdama pasipelnyti kreipiasi į antstolį dėl atsakovo neprimokėtos sumos išieškojimo, kad atsakovas buvo priverstas pirkti vaikišką kėdutę, nes ieškovė kategoriškai atsisakė perduoti vaiko transportavimui būtiną kėdutę, kad ieškovė neleido atsakovo seseriai pasimatyti su K. ir liepė sesei išeiti iš namų, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl neaptariami. Netenkinus atsakovo S. A. prašymo dėl mažamečio K. A. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, teismas atmetė ir atsakovo prašymą dėl teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui K. A. bei bendravimo tvarkos nustatymo kartu su tėvu S. A., panaikinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
A. S. A. 2017-12-04 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties Nr. e2-14949-897/2017, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-11-07 nutartį skundžiamoje dalyje (dėl jo prašymo atmetimo) ir priimti naują sprendimą: Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir mažamečio K. A. gyvenamąją vietą kol bus išnagrinėta ši byla nustatyti su atsakovu S. A..Tenkinus atsakovo S. A. prašymą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-04-03 nutartį, toje dalyje, kurioje iš atsakovo S. A. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. A., po 150 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, bei nustatyta atsakovo S. A. ir nepilnamečio K. A. laikina bendravimo tvarka.Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovės E. A. nepilnamečiam sūnui K. A., laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur. Iki kol bus išnagrinėta ši byla lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant S. A..Nustatyti ieškovės E. A. ir nepilnamečio vaiko K. A., laikiną bendravimo tvarką, nustatant, jog ji su sūnumi K. A. bendrauja poriniais metų savaičių savaitgaliais, paimant sūnų penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. arba vaiko ugdymo įstaigos (darželio) ir grąžinant sūnų sekmadienį iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą bei darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (darželio) ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo 2017-11-07 nutarties dalimi atmetant jo prašymą ir vertinimu, jog atsakovo prašyme išdėstyti argumentai ir pridėti rašytiniai įrodymai, nepatvirtina, jog yra pažeidžiamos K. A. teisės ir teisėti interesai, jam gyvenant su ieškove. Atsakovo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad ieškovė naudojo ir toliau naudoja fizinį smurtą nepilnamečio K. A. atžvilgiu. Vien tas faktas, kad ieškovė dėl tokio savo elgesio kol kas nėra nubausta baudžiamąja ar administracine tvarka, byloje esant pakankamai kitų įrodymų patvirtinančių smurtavimo faktą K. A. atžvilgiu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad fizinio smurto naudojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu nėra įrodytas. Atsakovo vertinimu pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl 2017-08-22 vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas K. A. pasakojimas, kad mama jį mušė per veidą ir per lūpą, dėl 2017-08-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 42/17/34, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2731/2017, įrodymų, neteisingai įvertino Vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas. Atsakovui nesuprantama, kuo remiantis nutartyje buvo padaryta išvada, kad smurtavimo prieš nepilnametį vaiką faktas nėra įrodytas, nes vaikas šiuo atveju yra traumuojamas. Be to pažymėjo, kad net jeigu ir pirmos instancijos teismo nuomone byloje trūko duomenų apie tai, ar iš tikro buvo smurtaujama K. A. atžvilgiu, šioms aplinkybėms pašalinti pirmos instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, nes šeimos bylose, ypač kai tai susiję su nepilnamečio vaiko interesais, teismui yra suteikiamas aktyvus vaidmuo, tačiau šiuo atveju pirmos instancijos teismas tik formaliai išnagrinėjo šias aplinkybes dėl smurtavimo vaiko atžvilgiu. Atsakovas nesutinka, kad smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nepilnametį vaiką gali būti konstatuoti tik tokiu atveju, jeigu smurtu įtariamo asmens atžvilgiu baudžiamąja tvarka yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino tik atskirus įrodymus, o ne jų visumą. Be to atsakovas prašo remtis Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas. Todėl atsakovo manymu, nutartis skundžiamoje dalyje (dėl atsakovo prašymo) yra neteisėta, nepagrįsta, todėl būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas toje dalyje. Ieškovė E. A. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-07 nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės smurtavimą sūnaus K. A. atžvilgiu. Pats atsakovas atskirajame skunde neįvardina, kokie įrodymai įrodo šias aplinkybes. Priešingai, pati ieškovė yra pateikusi byloje vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota, kaip sūnus K. A. teigia, jog jo tėtis, atsakovas S. A., jį mušė. Tokiu būdu pats atsakovas smurtauja jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o ne ieškovė. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis, būtų tikslinga, kol bus išnagrinėta byla, nustatyti K. A. gyvenamąją vietą su tėvu. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog jų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, todėl atsakovas norėdamas pakenkti arba kerštauti ieškovei pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nors pats pareiškimas yra subjektyvios atsakovo nurodytos aplinkybės. Ikiteisminiame tyrime nėra priimto jokio sprendimo, jog ieškovė smurtauja sūnaus atžvilgiu, o atsakovo argumentai yra deklaratyvūs ir klaidinantys teismą, realios aplinkybės yra visiškai skirtingos negu nurodo atsakovas. Taip pat teismas įvertino atsakovo įrodymus, nutartyje pasisakė apie atsakovo pateiktą garso įrašą, o kiti atsakovo minimi įrodymai yra susiję su garso įrašu, dėl kurio teismas pasisakė, taip pat teismas įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog teismas netyrė įrodymų ar juos tyrė netinkamai. Ieškovės manymu, teismas itin atidžiai įvertino kiekvieną byloje esantį įrodymą, sprendžiant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to ieškovės manymu, pats atsakovas savo elgesiu siekia išprovokuoti ieškovę konfliktams. Tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta, nes šis skyrius savo pareigas atlieka itin atmestinai ir paviršutiniškai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2017-09-18 apie 21.30 val. atvyko be atskiro pranešimo, apklausė ją bei nepilnametį vaiką K. A., kuris jau buvo paguldytas miegoti. Tokiu būdu specialistai tokį vėlyvą vakarą prižadino sūnų M., o dėl apklausos sūnus K. turėjo būti pakeltas iš lovos ir apklaustas. Ieškovė nesuprato skyriaus darbuotojų vizito tokiu itin vėlyvu metu, taip pat specialistai interpretavo ieškovės žodžius dėl apie neva vartotą fizinį smurtą jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Todėl ieškovės manymu, jų išvada yra nepagrįsta, o Vaikų teisių skyriaus darbuotojų veiksmai yra netinkami, nes skyrius veikia ne vaikų interesais, o šiuo atveju galimai konkrečiai atsakovo interesais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. atsakovo prašymai nustatyti laikiną (iki bylos išnagrinėjimo) nepilnamečio vaiko K. A. gyvenamąją vietą su juo; panaikinti teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo K. A. priteisimo ir priteisti iš ieškovės E. A. išlaikymą sūnui K. A. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta ši byla; nustatyti E. A. ir K. A. bendravimo tvarką.
Dėl atsakovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis ieškovės atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu ir atsakovo nurodomomis aplinkybėmis apie ieškovės smurtavimą jų vaiko atžvilgiu.
CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. A. S. A. pateikė apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti laikiną jo mažamečio vaiko K. A. gyvenamąją vietą su juo bei patenkinti kitus kartu pateiktus išvestinius jo prašymus (išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymą), jeigu šis pagrindinis jo prašymas (dėl gyvenamosios vietos nustatymo su juo) būtų patenkintas. Pagrindiniai atsakovo šio prašymo motyvai buvo tai, kad jo sutuoktinės (ieškovės E. A.) elgesys su nepilnamečiu vaiku K. A. yra netinkamas, kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, vaiko atžvilgiu vartojamas smurtas, jam sukuriama nesaugi aplinka, o ieškovės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko sumušimo. Apylinkės teismas konstatavęs, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovės elgesys keltų grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, laikė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir nustatyti nepilnamečio vaiko (K. A.) gyvenamosios vietos adresą su tėvu bei atitinkamai nėra pagrindo tenkinti kitus išvestinius atsakovo prašymus (dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo). Kaip minėta, CK 3.65 straipsnyje nustatytų priemonių tikslas - maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo vienu iš tėvų tvarkos nustatymo yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nagrinėjamoje byloje pažymėtina svarbi aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka jau nagrinėjo šios bylos šalių kitą civilinę bylą Nr. e2S-1472-580/2017 pagal kitą ieškovės atskirąjį skundą dėl kitos apylinkės teismo nutarties (dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos) teisėtumo ir 2017 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį, kurioje pasisakė, jog aplinkybės, kad tarp ieškovės ir nepilnamečio vaiko buvo kilęs konfliktas, dar neįrodo, jog ieškovė neužtikrina nepilnamečio vaiko interesų, o byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė neužtikrintų nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, ar veiktų priešingai jų interesams. Ši teismo nutartis, kurioje buvo spręsti tarp tų pačių šalių kiti procesiniai klausimai, turi prejudicinę reikšmę ir šiai bylai (LR CPK 182 straipsnis). Kaip minėta, apeliantas (atsakovas) prašyme apylinkės teismui ir atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui teigia, kad pagrindinis atsakovo motyvas jo prašymo tenkinimui yra tai, jog jo sutuoktinės (ieškovės E. A.) elgesys su jų bendru nepilnamečiu vaiku K. A. yra netinkamas, kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, vaikas yra mušamas ir skriaudžiamas, jam sukuriama nesaugi aplinka. Šias aplinkybes atsakovas grindžia ieškovės atžvilgiu pradėtu ikiteisminio tyrimu Nr. 01-1-46006-17 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apelianto argumentais ir pritardamas apylinkės teismo padarytoms išvadoms, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su sūnumi, motiniškų pareigų neatlikimą ar duomenų, kad sūnaus gyvenimas su motina darytų jam neigiamą įtaką, kad motinos sukurta aplinka nesaugi, netenkina vaikų (konkrečiai vieno iš jos vaikų K. A.) poreikių, kas būtų pagrindas pirmos instancijos teismui keisti vaiko gyvenamąją vietą. Nors byloje yra pateikta duomenų apie tarp vaiko ir motinos kilusį konfliktą, pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46006-17 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atliekamas teisėsaugos institucijos pareigūnų apklausas dėl šio įvykio, pateikti tam tikri medicininiai dokumentai, tačiau ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo vertinimo ne kartą yra pasisakę ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėję analogiškus šalių prašymų argumentus panašiose civilinėse bylose (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis Nr. e2S-768-280/2015). Pažymėtina, jog pats faktas, kad atsakovo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, esant ieškovės ir atsakovo itin konfliktiškiems santykiams, dar nesudaro pagrindo taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir pakeisti mažamečio K. A. gyvenamąją vietą. Atsakovas nagrinėjamu atveju kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo (pastebėjęs sužalotą sūnų ir sužinojęs apie konfliktą tarp motinos ir vaiko) esant nuolatiniams ginčams su sutuoktine, esant šalių priešiškumui, todėl jo paties pareiškime teisėsaugos institucijoms, prašymuose ir atskirajame skunde nurodyti vertinimai dėl šios situacijos negali būti vertinami kaip objektyvūs, o turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste. Jeigu atsakovo nurodomos aplinkybės ateityje pasitvirtintų (t. y. teisėsaugos institucijoms pripažinus ieškovę padarius nusikalstamą veiką dėl šio konflikto su savo vaiku, pripažinus smurtavus vaiko atžvilgiu), būtų teisinis pagrindas pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2017-11-07 skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismui nebuvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų, jog yra iškilusi reali grėsmė vaiko saugumui ar sveikatai, ir dėl to būtinai reikėtų keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
Dėl atsakovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadomis.
Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde taip pat remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimais dėl šios susidariusios situacijos, konkrečiai esmine išvada įvardinant, apylinkės teismui 2017-11-08 pateiktą išvadą Nr. A104-4619/17(2.13.2.6-AD15), kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-09 nutartimi atsisakė priimti, kadangi ši gauta jau po šios skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Nors apylinkės teismas šį įrodymą atsisakė priimti, tačiau teismui šeimos bylose esant aktyviam (CPK 376 straipsnis), šalims apie jį pasisakant tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinis teismas pasisako ir dėl šioje išvadoje nurodytų aplinkybių bei argumentų. Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria atsakovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo policijos pranešimą dėl galimai įvykusio konflikto tarp ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko K. A.. Skyriaus darbuotojai 2017-09-18 lankėsi ieškovės E. A. gyvenamojoje vietoje ir apsilankymo metu bendraujant su ieškove dėl naudoto smurto sūnaus K. atžvilgiu, motina neneigė paties fakto ir nurodė skyriaus darbuotojams, jog ji nesigaili dėl savo poelgio. Detaliau šioje išvadoje apie motinos tinkamumą užtikrinti vaikų teises ir interesus augti saugioje vaikams aplinkoje Vaiko teisių apsaugos skyrius nepasisakė, nepasisakė ir dėl kito mažamečio vaiko saugumo ir teisėtų interesų, saugios aplinkos, kiek vaikams įtakos jų išskyrimas (t. y. vienam vaikui gyvenant su motina, o kitam su tėvu). Vertinant pateiktą išvadą pažymėtina, kad ieškovė išvadoje nurodytų savo teiginių teisme nepatvirtino, teigdama priešingai, jog Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje iškraipė jos pasakytus žodžius, jog fizinio smurto vaiko atžvilgiu nenaudojo ir dėl to neturi ko gailėtis. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog tokie prieštaravimai turi būti pašalinti ir įvertinti kitų bylos aplinkybių kontekste, nagrinėjant bylą iš esmės, ir nesudaro esminės įtakos skundžiama procesiniam sprendimui.
Dėl atsakovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis kitais įrodymais bei vaikui civilinėje byloje paskirtos kompleksinės psichologinės ekspertizės.
Atsakovas atskirajame skunde pasisako, jog pirmos instancijos teismas netinkami vertino įrodymus dėl aplinkybių, jog nepilnamečiui vaikui (K. A.) nesaugu gyventi su motina, o ir pats nepilnametis vaikas (K. A.) nori gyventi su tėvu. Tarp įrodymų nurodomas 2017-08-22 vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas K. A. pasakojimas, kad mama jį mušė per veidą ir per lūpą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikė kitą vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota, kaip sūnus K. A. teigia, jog tėtis, atsakovas S. A., jį mušė, t. y. nurodomos priešingos aplinkybės. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertino atsakovo kaip įrodymą pateiktą vaizdo įrašą (2017-09-29), kuriame tėvas kviečia vaiką apsikabinti, o motina teigia, kad sūnus K. niekur nevažiuos, kadangi ši diena nėra tėvo ir sūnaus bendravimo diena, o sūnus K., girdėdamas tėvo balsą šaukia, kad nori pas tėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog tokiais, šalių pasirinktais, įrodymų rinkimų metodais neįrodoma tikroji materialioji tiesa, o daroma neigiama įtaka vaikui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nepilnamečiam vaikui K. A. buvo paskirta kompleksinė psichologinė ekspertizė, kurios pagalba bus įvertinta nepilnamečio vaiko K. A. brandos ir išsivystymo lygis, gebėjimas išreikšti savo nuomonę, suformuluoti savo pažiūras, kitų asmenų įtaka nuomonės formavimuisi ir kt., kas bus vienas iš įrodymų, vertinant vaiko apsisprendimą gyventi su vienu iš tėvų. Pateikti įrodymai, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, labiau patvirtina, jog šalys rungiasi dėl mažamečio vaiko dėmesio, ir nors įrodo, jog tarp motinos ir vaiko (K. A.) buvo tam tikras konfliktas, tačiau nesant šio konflikto teisinio įvertinimo (aplinkybės nėra patikrintos ikiteisminio tyrimo institucijų), bei kitų objektyvių duomenų, kurie turėtų lemiamos reikšmės teismo procesiniam sprendimui, nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo tenkinimui. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadas, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymų dėl laikino išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį dalyje nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
A. S. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. e2-14949-897/2017 palikti nepakeistą.