Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo ir atsakovo S. A. priešieškinį ieškovei E. A. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Nordea bank AB Lietuvos skyrius, UAB „ConsAliter“, S. A., išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. A. prašė:panaikinti atliktą įrašą apie ieškovės ir atsakovo S. A. santuoką dėl atsakovo kaltės;iš atsakovo ieškovei priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę A., o atsakovui prigimtinę pavardę A.;nepriteisti atsakovui iš ieškovės materialinio išlaikymo;ieškovei priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki 2018-11-24, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;padalinti ieškinyje išvardintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą;nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais,Atsakovas S. A. priešieškiniu prašė:panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą;pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę A., o atsakovui A.;nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;nepilnamečio K. A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui K. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą;nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi M. A. tvarką;nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi K. A. tvarką;nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-12-10;padalinti priešieškinyje išvardintus skolinius įsipareigojimus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ieškovė E. A. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą iki teismo procesinio dokumento, kuriuo bus išspęsta civilinė byla įsiteisėjimo dienos, kiekvienam po 200 Eur mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašau paskiriant ieškovę;nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su sūnumis: atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Ieškovė įsipareigoja sudaryti visas sąlygas ir nekliudyti atsakovui dalyvauti auklėjant vaikus ir su jais bendrauti. Atsakovas turi pareigą pranešti ieškovei apie vaikų pasiėmimą ir grąžinimą (nurodant tikslią dieną ir valandą) prieš tris kalendorines dienas iki vaikų pasiėmimo.Nurodė, kad rūpinasi vaikais, tarp motinos ir vaikų artimas ryšys. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties dalis, kurioje buvo nustatyta laikina atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka.

Dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos

CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Ieškovė teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog abu nepilnamečiai vaikai vienu metu turi teisę bendrauti su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog apylinkės teismas, atskirdamas M. ir K. bendravimą su tėvu, iš dalies nustatė diskriminacinę tėvo ir abiejų vaikų bendravimo tvarką. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad nepilnametis M., gim. (duomenys neskelbtini), maitinamas mišiniais (El. b. t. 1, b. l. 132). Esant šiai aplinkybei sutiktina su ieškove, jog atsakovas turi objektyvias galimybes prižiūrėti ir nepilnametį M. Vien ta aplinkybė, jog K., gim. (duomenys neskelbtini), yra šešeri metai, o M. – vieneri (El. b. t. 1, b. l. 18-19), nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas negalėtų bendrauti vienu metu su abiem vaikais. Byloje pateiktos kelios išvadą teikiančių institucijų išvados, tačiau nei vienoje jų nėra nurodyta, kad atsakovas netinkamai atliktų savo, kaip tėvo, pareigas (El. b. t. 1, b. l. 119-120, 131-132, 189; t. 5, b. l. 16; t. 6, b. l. 179; t. 8, b. l. 181; t. 9, b. l. 48, 76). Priešingai, visose išvadą teikiančių institucijų išvadose nurodyta, jog pas atsakovą sudarytos tinkamos sąlygos augti nepilnamečiams vaikams. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų bendrauti su abiem vaikais vienu metu. Atsakovo nurodytos priežastys, t. y., kad K. labiau prisirišęs prie tėvo, bendraudamas su M. atsakovas negalėtų skirti viso savo dėmesio K., nėra aišku kaip M. reaguotų į laiko praleidimą be mamos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas negalėtų pasirūpinti dviem mažamečiais vaikais vienu metu. Sutiktina su ieškove, jog abiejų tėvų pareigos vaikams lygios (CK 3.156 straipsnio 2 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovas turi teisę ir pareigą maksimaliai prisidėti prie abiejų vaikų auklėjimo. Ta aplinkybė, jog prižiūrint du, o ne vieną vaiką, atsakovui reikės įdėti daugiau pastangų, negali būti aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą atleisti atsakovą nuo lygiavertės vaikų priežiūros. Teismas papildomai pažymi, jog jeigu atsakovas gali skirti daugiau laiko bei dėmesio sūnui K., įstatymai nedraudžia susitarti su ieškove dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei nustatyta teismo nutartimi (CK 370 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovė nurodė, jog apylinkės teismo nutartimi nustatytas atsakovo nepilnamečių vaikų grąžinimo ieškovei laikas yra nekonkretus, dėl ko ieškovė negali racionaliai planuoti savo laiko. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais taip pat sutinka. Konkrečios, nedviprasmiškos bei aiškios bendravimo su vaikais tvarkos sąlygos padeda išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, leidžia užtikrinti ginčo šalims vienodas teises bei pareigas, užtikrina galimybę planuoti savo laiką. Apylinkės teismo nustatytas įpareigojimas grąžinti vaikus iki 19 val. ar 20 val. nekonkretus, kadangi atsakovas turėtų galimybę vaikus grąžinti ieškovei į jų gyvenamąją vietą tik jam patogiu metu. Sukonkretinus vaikų grąžinimo laiką, bendravimo tvarka užtikrintų laikiną ginčo šalių teisių ir pareigų stabilumą, bendravimo tvarka taptų aiškesnė. Be to, aiškus ir konkretus vaikų grąžinimo laikas ieškovei, taip pat užtikrintų ir abiejų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi vaikais jaustųsi saugiau bei labiau užtikrinti žinodami konkretų laiko režimą, bendraujant su tėvu. Tai, kad bendravimo tvarka turi būti aiški ir konkreti nurodė ir išvadą byloje teikiančios institucijos (El. b. t. 1, b. l. 119-120). Papildomai pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visas bylos aplinkybes, vaiko poreikius bei nuomonę, bus nustatyta ne laikina, o nuolatinė bendravimo tvarka, kurioje teismas įvertins šalių bendravimo su vaiku sąlygas detaliau, esant poreikiui, galės nustatyti pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į faktinę situaciją tarp šalių bei tėvo ir sūnų bendravimo rezultatus pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką.

Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo

Atsakovas atsiliepime pareiškė prašymą peržengti atskirojo skundo ribas ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus K. laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nurodant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. nepertraukiamai kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų sekmadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų kitos savaitės sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išvadą teikiančios institucijos pateiktose išvadose nurodė, kad pas atsakovo yra tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis, nenustatyta, jog atsakovas elgtųsi priešingai vaikų interesams. Vien ta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir nepilnamečio vaiko buvo kilęs konfliktas, nepagrindžia būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė neužtikrintų nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, ar veiktų priešingai jų interesams. Nuolatinė tėvų ir vaikų bendravimo tvarka bus nustatyta apylinkės teismui išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nevertina tų aplinkybių, kuriomis šalys įrodinėja individualius kiekvieno vaiko poreikius, kadangi tai bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį dalyje, kuria nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pakeisti (CPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės E. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį dalyje dėl atsakovo S. A. ir nepilnamečių vaikų K. A. bei M. A. bendravimo tvarkos pakeisti, bendravimo tvarką išdėstant patikslinta redakcija:

„1. S. A. bendrauja su sūnumi K. A. ir sūnumi M. A. poriniais metų savaičių savaitgaliais, paimant sūnus penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant sūnus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

2. S. A. bendrauja su sūnumi K. A. ir sūnumi M. A. darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaikus iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą 20 val.;

3. S. A. bendraujant su sūnumis K. A. ir M. A. privalo pranešti E. A. apie negalėjimą bendrauti su vaikais nustatytu laiku, informuojant vaiko motiną iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute“.