- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-954-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00588-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, Bigbank AS filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-8127-1106/2023 pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – I. M., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, Bigbank AS filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Aleksandras Ščiukinas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. M. 2023 m. kovo 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad jo skoliniai įsipareigojimai sudaro 32 121,70 Eur sumą. Jis dirba dviejose darbovietėse, nesiekia išvengti įsipareigojimų, tačiau, nepaisant jo pastangų, pajamų nepakanka įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Darbo užmokestis AB „(duomenys neskelbtini)“ yra 1 300 Eur, UAB „E. B.“ – minimalus valandinis darbo užmokestis. Pajamos iš darbinės veiklos sudarys apie 1 400 Eur, atskaičius mokesčius. Pajamos ir turtas nesudaro sąlygų pareiškėjui per protingą terminą vykdyti įsipareigojimus. Prašo skirti būtinosioms išlaidoms 1 073 Eur per mėnesį.
2. Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, teismui nustačius, kad yra pakankamai įrodymų iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėjo, kad V. M. jai skolingas 575,71 Eur, kuriuos sudaro administracinė bauda, gyventojų pajamų mokestis bei gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai.
4. Suinteresuotas asmuo Bigbank AS filialas nurodė, kad prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui V. M..
7. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas, esant teigiamai minimalaus darbo užmokesčio kitimo dinamikai, reguliariai skirdamas per mėnesį po 400 Eur, kurie lieka iš pajamų atskaičius būtinąsias išlaidas, per 7 metų terminą gali padengti visus turimus skolinius įsipareigojimus ir grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą bei išvengiant neigiamų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pasekmių tolesniam pareiškėjo socialiniam gyvenimui.
8. Teismas pažymėjo, kad kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ kartu su pareiškėju solidariai skolinga yra ir pareiškėjo sutuoktinė. Kreditorei įgyvendinus teisę nukreipti reikalavimo teisę ir į solidarią skolininkę, pareiškėjo skolinio įsipareigojimo dalis įstatymo nustatyta tvarka sumažėtų. Be to, anot teismo, pareiškėjas pagal turimą vidurinį išsilavinimą, sveikatos būklę, galimybę dirbti darbą naktinėje pamainoje, turi realias galimybes išlaikyti esamas darbo pajamas. Didėjant minimalaus darbo užmokesčio dydžiui, jo pajamos turi potencialą didėti. Atskaičius mokesčius, pagrindinėje darbovietėje pareiškėjas uždirba 900 Eur, antrinėje darbovietėje jo darbo užmokesčio dydis yra kintamas, priklausomai nuo faktiškai dirbtų valandų skaičiaus ir tonažo. Pagal tai, kiek pareiškėjas nurodė uždirbęs antrinėje darbovietėje daugiausiai (800 Eur) ir mažiausiai (250 Eur), vidutiniškai antrinėje darbovietėje pareiškėjas per mėnesį uždirba apie 525 Eur. Taigi, teismas nustatė, kad bendros pareiškėjo mėnesio pajamos yra apie 1 425 Eur, o iš šios sumos atėmus pareiškėjo pragyvenimui reikalingą sumą (1 000 Eur), skolų mokėjimui liktų 425 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjui skiriant per mėnesį 400 Eur skoloms mokėti, skolos būtų sumokėtos per 7 metus, kuris, atsižvelgiant į aplinkybių visetą, laikytinas protingu terminu. Juolab, kad, pavyzdžiui, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai tėra 575,71 Eur, todėl pareiškėjas neabejotinai turi galimybę su šia kreditore atsiskaityti per vienerius metus, mokėdamas po 50 Eur. O pradėjus dirbti ir prisidėti prie šeimos ūkio ir pareiškėjo sutuoktinei, pareiškėjui liktų net daugiau pinigų, skirtinų skoloms mokėti.
9. Teismo įsitikinimu tai, kad pareiškėjas (o ir jo sutuoktinė) neatsakingai planavo šeimos biudžetą ir susidarė skolų našta, kurių nesinori mokėti, nes, anot pareiškėjo „antstolis daug atskaito per mėnesį“, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas yra nemokus ir iš gaunamų pajamų negali padengti skolų per 7 metų terminą. Teismas laikė, kad tai, jog kas mėnesį yra atskaitoma pajamų kreditoriams, yra natūrali pasekmė.
10. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę tartis su kreditoriais dėl skolų mokėjimo dalimis ir vykdymo procese sudaryti taikos sutartis, kuriose numatytų mokėjimų grafikus, o, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjui teks pareiga grąžinti ne tik skolas, kurių suma sudaro 33 853,16 Eur, bet ir sumokėti kreditorių toliau skaičiuojamas palūkanas bei išieškojimą iš pareiškėjo vykdančių antstolių skaičiuojamas vykdymo išlaidas. Todėl net ir tuo atveju, jei pareiškėjas kreditorių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį skirtų 400,00 Eur, beveik ½ dalis pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtinų lėšų būtų skiriama skaičiuojamų palūkanų ir vykdymo išlaidų apmokėjimui. Vadinasi, pareiškėjas, kreditorių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį skirdamas 400,00 Eur, įsipareigojimus kreditoriams vykdytų ne 7 metus, kaip nurodyta teismo nutartyje, o galimai 14 metų laikotarpį, kuris, pareiškėjo vertinimu, negali būti laikomas protingu;
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad dalis pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams yra solidarūs. Pareiškėjo įsitikinimu, tai neturi įtakos pareiškėjo finansinei padėčiai (įsipareigojimų kreditoriams dydžiui) ir galimybei įvykdyti įsipareigojimus, nes pareiškėjas, kaip solidarus skolininkas, kreditoriams atsako visa apimtimi;
12.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas bus pajėgus per protingą terminą įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, preziumavo, kad pareiškėjas visą teismo nurodytą laikotarpį šiam tikslui skirti 400,00 Eur/mėn. Pareiškėjas pabrėžė, kad, siekdamas gauti kuo didesnes pajamas, šiuo metu dirba dvejose darbovietėse. Tačiau, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjui dėl sveikatos problemų, kurias iš dalies sąlygoja pareiškėjo darbo krūvis, tenka nuolat lankytis gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, prezumpcija, kad pareiškėjas visą 7 metų laikotarpį bus pajėgus kreditorių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį skirti 400,00 Eur laikytina nepagrįsta;
12.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė taip pat į didėjantį minimalų darbo užmokestį, nuolat augančias pragyvenimo sąnaudas, dėl kurių didėjantis minimalus darbo užmokestis savaime nesuponuoja išvados apie didėsiančias pareiškėjo galimybes ateityje įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Juolab, kad pareiškėjui tenka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, gimusį 2016 m. rugsėjo 21 d., kurio išlaikymui būtinų lėšų dydis teismo nurodytu laikotarpiu tik didės taip dar labiau apsunkinant pareiškėjo finansinę padėtį ir sumažinant pareiškėjo galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.
15. Sprendžiant, ar keltina fizinio asmens bankroto byla, paprastai vertinama (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis): 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turi galimybę per protingą terminą padengti savo skolas iš gaunamų pajamų. Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su minėta išvada; mano, kad teismas įvertino ne visas aplinkybes, turinčias reikšmės fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga patikrinti ar pirmosios instancijos teismas teisingai atliko bankrutuoti siekiančio fizinio asmens nemokumo vertinimą.
16. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo V. M. bendra skolų suma sudaro 33 853,16 Eur, t. y. viršija 25 MMA dydį (840 Eur × 25 = 21 000 Eur). Šių skolų mokėjimo terminai pasibaigę. Pradėtas priverstinis jų vykdymas. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Tačiau apeliantas tvirtina, kad teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjui teks pareiga ne tik grąžinti aukščiau minėtą skolą, bet taip pat ir sumokėti palūkanas bei padengti vykdymo išlaidas. Sutiktina, kad dėl kreditorių skaičiuojamų palūkanų ir antstolių skaičiuojamų vykdymo išlaidų skolos dydis keičiasi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pasikeitimas esminės reikšmės mokumo situacijai vertinti neturi, nes planuojamos pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos su protingos paklaidos tikimybe. Mažėjant pagrindinės skolos dydžiui (jeigu įsiskolinimas dengiamas) atitinkamai mažėja ir palūkanų suma. Pagal į bylą pateiktus duomenis, bendros pareiškėjo mėnesio pajamos yra apie 1 425 Eur. Iš šios sumos atėmus pareiškėjo pragyvenimui reikalingą sumą (1 000 Eur), skolų mokėjimui lieka 425 Eur. Pagal esamus duomenis susumavus pareiškėjo galimą skirti sumą savo įsipareigojimų dengimui gautųsi, kad įsiskolinimai kreditoriams galėtų būti padengti per 7 metus (33 853,16 Eur / (425 Eur × 12 mėn.)), ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
17. Atsižvelgiant į įprastą fizinių asmenų bankroto trukmę, įskaitant nemokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir bankroto bylos pabaigos procesus, fizinio asmens bankroto procedūra gali užtrukti apie 4–5 metus. Tuo tarpu pagal savo gaunamas pajamas pareiškėjas potencialiai gali atsiskaityti su savo kreditoriais per 7 metus. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kelti pareiškėjui bankroto bylą yra netikslinga, nes jis turimus finansinius įsiskolinimus gali padengti per protingą terminą (teismų praktikoje protingu pripažįstamas ir 9–10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021)).
18. Negana to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas yra jauno amžiaus (33 m.), turi septynerių metų darbinę patirtį AB „(duomenys neskelbtini)“ elektros įrangos techninės priežiūros srityje. Kas leidžia spręsti apie tai, kad jis turi realias galimybes išlaikyti esamas arba gauti net didesnes darbo pajamas, o kartu ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas taip pat turi galimybę susimažinti poreikius, tartis savo šeimoje dėl galimybės pareiškėjo sutuoktinei prisidėti šeimos finansinės gerovės, tokiu būdu šiai prisidedant prie šeimos išlaikymo, pareiškėjui liktų daugiau pinigų, skirtinų skoloms mokėti. Be to, kaip teisingai išaiškino pareiškėjui pirmosios instancijos teismas, jis turi teisę tartis su kreditoriais dėl skolų mokėjimo dalimis ir vykdymo procese sudaryti taikos sutartis, kuriose numatytų mokėjimų grafikus. Taigi tiek skolos dydis, tiek ir galimybės skolai padengti gali kisti, priklausomai nuo pareiškėjo suinteresuotumo bendradarbiauti su kreditoriais, pareiškėjui palankia linkme. Juolab, kad kreditoriai atsiliepimuose iš esmės neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui, kas, galimai reiškia, kad jie sutiktų ir tartis, pritaikyti nuolaidą, suderinti skolos padengimo grafiką ar pan. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kreditorius dėl galimybės derinti skolų grąžinimo tvarką, nėra.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014
20. Apibendrindamas aukščiau aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teikdama atskirąjį skundą pareiškėja nepagrindė, kad įsipareigojimų nevykdymo terminas yra neprotingas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos finansinės būklės nelaikė kritine ir sudarančia pagrindą vertinti, kad pareiškėjas per protingą laikotarpį negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.