Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Teismo procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.; 3.11.;3.12.;3.20.

2016 m. gegužės 3 d.

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, rašytinio proceso tvarka susipažino su administracinės bylos pagal G. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apygardos teismui medžiaga ir spręsdama išskyrimo į atskirą bylą ir šios bylos perdavimo nagrinėti pagal rūšinį teismingumą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, kad jam neturtinė žala kilo ir dėl to, kad Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiuose Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai pareiškėjo rankas laikė surakintas antrankiais, vadovaudamasis formuojama teismine praktika, nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, spręstina dėl reikalavimų, susijusių su pareiškėjo bylas nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų, priimtų teismo posėdžių metu, t. y. sprendimų teismo posėdžių metu pareiškėją laikyti surakintą antrankiais, rūšinio teismingumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 21d. nutartyje išaiškino, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (administracinė byla Nr. A-245-442/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 9 d. paduotame skundo papildyme nurodė, jog patirtą neturtinę žalą sukėlė tai, kad: 1) buvo laikomas su antrankiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiuose; 2) Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, teisminio proceso Nr. 1-50-1-00694-2008-6, buvo laikomas už specialaus užtvaro, kuriame truko vietos (1 t., 107-108 b. l.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. rugsėjo 8d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-124/2015 nurodė, kad tais atvejais, kai byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, tokiu atveju yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas. Atsižvelgus į nurodytą teisminę praktiką ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš aukščiau aprašytų veikų, nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. T-41/2014, priimta byloje P.K. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir kt.).

Nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą pareiškėjo reikalavimą, pareikštą Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos, pareiškėjui padarytos Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus teismo posėdžiuose jį laikyti su antrankiais, o Panevėžio apygardos teismui – nusprendus jį laikyti už specialaus užtvaro, atlyginimo išskirti iš nagrinėjamos administracinės bylos ir pagal rūšinį teismingumą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, 69 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalį, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 nustatė, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymą žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (3.22 punktas). Tai reiškia, kad valstybės atstovą pasirenka ne pareiškėjas, jis nustatomas teisės aktais. Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės atstovu turi būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Esant šioms aplinkybėms aptartas pareiškėjo skundo reikalavimas perduodamas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinės, esančios Vilniuje, Gedimino pr. vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsnio 2 dalimi, 105, 106 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. K. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusį su Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais per teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjamos pareiškėjo bylos, laikyti jį su antrankiais bei Panevėžio apygardos teismo procesiniais sprendimais per teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, teisminio proceso Nr. 1-50-1-00694-2008-6, jį laikyti už specialaus užtvaro, išskirti į atskirą administracinę bylą, suteikiant jai Nr. I-1231-283/2016, ir šią administracinę bylą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarties nuorašą išsiųsti pareiškėjui, Lietuvos valstybės atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Panevėžio apygardos teismui – susipažinti.

Nutartis neskundžiama.