- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- AS-146-775-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02402-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2), kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, (toliau – ir atsakovas) 4000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, kad, nagrinėjant jo bylas Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme, teismo posėdžių salėse jis negalėjo sėdėti prie stalo kaip kiti proceso dalyviai (prokurorai, advokatai), dėl to patyrė neturinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, reputacijos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, stresu, trukdymais gintis teismo posėdžių metu, pažeminimu ir diskriminacija. Pasak pareiškėjo, paprašius teisėjos leisti ir jam sėdėti prie stalo, teisėja jam to neleido.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 4) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas kildina žalą iš teisėjo veiksmų posėdžio metu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Pažymėjo, kad bylos dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo, teismo veiksmų, nagrinėjamos civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teismuose (CK 6.272 str.).
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 10) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį.
Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodoma, kad jis kildina žalą iš teisėjo procesinių veiksmų. Teigia, kad kildina žalą iš to, jog teismo posėdžio salėje jis neturi stalo toje vietoje, kurioje teismo posėdžio metu laiko suimtuosius ir nuteistuosius. Mano, jog tokius stalus suimtiesiems ir nuteistiesiems turi parūpinti Nacionalinė teismų administracija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria šis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad šiuo atveju žala yra kildinama iš teisėjo procesinių veiksmų, kurių nepriskiriama tirti administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, kad jis kildina žalą ne iš teisėjo procesinių veiksmų, o iš Nacionalinės teismų administracijos neveikimo, šiai neparūpinus pareiškėjui stalo teismo posėdžio metu.
Pažymėtina, kad konkrečios bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas nulemia skunde suformuluotas reikalavimas, pareiškėjo nurodomas šio reikalavimo faktinis ir juridinis pagrindas, taip pat atsižvelgtina į tai, ką pareiškėjas skunde įvardija kaip priešingą ginčo santykio šalį – atsakovą (ABTĮ 23 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo (b. l. 2) matyti, kad pareiškėjas kildina reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš to, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, Panevėžio apygardos teismas ir Nacionalinė teismų administracija neužtikrino, jog kaltinamasis, suimtasis, nuteistasis turėtų teismo posėdžių salėje stalą. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo priteisti jam neturinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos. Be to, skunde remiasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) nuostatomis, reglamentuojančiomis teismų kanclerių ir Nacionalinės teismų administracijos pareigas, vykdant teismų materialinį techninį aprūpinimą. Iš pareiškėjo skundo turinio galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neskundžia konkrečių Panevėžio miesto apylinkės teismo ir (ar) Panevėžio apygardos teismo teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byla pagal pareiškėjo keliamą ginčą nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 str. 2 d.).
Teismų įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo materialinį techninį aprūpinimą pagal patvirtintą išlaidų sąmatą organizuoja ir užtikrina teismo kancleris. Teismų centralizuotą aprūpinimą reikiamu inventoriumi ir paslaugomis organizuoja ir užtikrina Nacionalinė teismų administracija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinė teismų administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Nacionalinė teismų administracija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Nacionalinės teismų administracijos funkcijas reglamentuoja NTA įstatymo 2 straipsnis. Šio straipsnio 6 punkte numatyta, kad Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama Teismų įstatyme nustatytus uždavinius, organizuoja ir užtikrina, kad teismai reikiamu inventoriumi ir paslaugomis būtų centralizuotai aprūpinami.
Iš paminėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Nacionalinė teismų administracija yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 5–7 d.), kuriam įstatymais yra suteikti tam tikri įgaliojimai viešojo administravimo (ABTĮ 2 str. 1 d.) srityje, be kita ko, organizuoti ir užtikrinti, kad teismai būtų centralizuotai aprūpinami reikiamu inventoriumi ir paslaugomis. Vadovaujantis ABTĮ 3 ir 15 straipsnių nuostatomis, bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, taip pat bylos dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Taigi, nagrinėjamų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad skundas dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo manymu, neteisėtų Nacionalinės teismų administracijos veiksmų (neveikimo), šiai institucijai įgyvendinant įstatymų suteiktus įgaliojimus teismų materialinio techninio aprūpinimo srityje, nagrinėtinas administraciniame teisme.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ normas, todėl priėjo neteisingą išvadą, jog pareiškėjo skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą nagrinėjimui administraciniame teisme. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimą klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.