- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- T-41/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl policijos pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. K. ieškiniu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą, kilusią dėl policijos pareigūnų veiksmų apklausiant P. K. mažametį sūnų P. K., neteisėtai sulaikant ieškovą P. K. bei nesurašant laikinojo sulaikymo protokolo, vartojant fizinį ir psichinį smurtą, priverstinai laikant ir vedant, tyrėjai N. K. atsisakant prisistatyti bei pateikti tarnybinį pažymėjimą, taip pat neišsaugojus komisariato patalpose daryto audiovizualinio įrašo.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo P. K. mažametis vaikas (sūnus) P. K. buvo apklaustas Vilniaus AVPK Vilniaus m. Šeštajame PK pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. mažamečio vaiko apklausoje nedalyvavo vienas iš mažamečio vaiko tėvų, ar globėjas, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas bei psichologas. Vaikas buvo apklausiamas policijos komisariato patalpose, ne nepilnamečių vaikų apklausos kambaryje, nes tokio kambario minėtame policijos komisariate nėra. Dėl minėto grubaus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių nepilnamečių ir mažamečių vaikų teises, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas policijos pareigūnų atžvilgiu, taip pat kaltiems pareigūnams nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos. Taip pat nurodoma, kad ieškovas buvo neteisėtai laikinai sulaikytas Vilniaus AVPK Vilniaus m. Šeštajame PK, tad buvo akivaizdžiai apribota ieškovo judėjimo laisvė. Ieškovo atžvilgiu policijos pareigūnai vartojo psichinį smurtą, pasireiškiantį tuo, kad policijos pareigūnė N. K. grasino ieškovą patalpinti į laikinojo sulaikymo kamerą, kurioje net nėra įrengta ventiliacijos, kamera neatitinka higienos normų reikalavimų. Ieškovą neteisėtai laikinai sulaikius ir apribojus jo judėjimo laisvę, policijos pareigūnai nesurašė jokio laikinojo sulaikymo protokolo, ar kito dokumento, reglamentuojančio sulaikymą, t. y. policijos pareigūnai veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, pažeidžiant nustatytą tvarką. Policijos tyrėja N. K. ieškovo atžvilgiu ieškovo atžvilgiu vartojo ne tik psichinį, bet ir fizini smurtą – stipriai suspausdama ir suimdama ieškovą už dešinės rankos riešo ir timpteldama ranką žemyn. Tuo ieškovui buvo sukeltas fizinis skausmas. Policijos tyrėja N. K. atsisakė prisistatyti ir pateikti ieškovui savo tarnybinį pažymėjimą. Ieškovas taip pat buvo priverstinai laikomas komisariato patalpose žmogaus orumą ir garbę įžeidžiančiomis sąlygomis. Dėl šių priežasčių ieškovas mano, kad jis buvo kankinamas, nes buvo pažeista jo garbė ir orumas. Iš komisariato dingo vienas pagrindinių įrodymų – audiovizualinis įrašas, darytas komisariato patalpose vaizdo stebėjimo kameromis. Ieškovo manymu, policija, siekdama išvengti atsakomybės, jį sunaikino.
Atsiliepimas
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, pažeidė rūšinio teismingumo taisyklas, nes nagrinėjama byla yra teisminga administraciniam teismui ir turi būti perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą teismui kilo abejonių dėl civilinės bylos rūšinio teismingumo klausimo. Ieškovo nurodyti, jo manymu, neteisėti policijos pareigūnų veiksmai nėra procesiniai veiksmai, atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka, todėl negali būti priskirti policijos ikiteisminio tyrimo veiklai. Dėl nurodytos priežasties pripažintina, kad ieškovo galimai patirta žala neatsirado dėl veikų, išvardintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje, o žalos, susijusios su tokiais veiksmais, atlyginimo klausimas patenka į Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir bylos dėl tokio žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui (Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta byloje V. J. v. valstybė, atstovaujama Švenčionių rajono policijos komisariato ir Vyriausybės; 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismui kilus abejonių, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja, kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumo klausimui išspręsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 – 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu.
Ieškovas aptariamu atveju padarytą žalą sieja su vykdytu baudžiamuoju procesu ir jame atliktais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Pažymėtina, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Todėl aptariama byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartis Nr. T-270/2012, priimta byloje D. P. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. T-83/2012, priimta byloje O. K. v. M. M..).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, žala buvo kildinama iš atsakovo – Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato kaip viešojo administravimo subjekto veiklos viešojo administravimo srityje, bet ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų veiksmų, Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje byloje V. J. v. Valstybė, atstovaujama Švenčionių rajono policijos komisariato ir Vyriausybės – buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, kilusios dėl policijos pareigūnų veiksmų jiems vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo bei administracinių teisės pažeidimų tyrimo funkcijas bei Vyriausybės veiklos skiriant pašalpas, tad nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse bylų aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, tad vadovautis nurodytomis nutartimis nėra pagrindo.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl policijos pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys