Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. (V. P.), jo gynėjai advokatei Gražinai Buckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą V. P., kuris vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur dydžio baudą.

2. V. P. nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) vadovu ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės 10 d. atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais (uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, fiziniais asmenimis K. S., G. B., I. S., T. T. ir kt.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bei pažeidė kreditorės VMI prie FM teises. Taip V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

3. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 30 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 49 010,63 Eur. Bendrovės skolą sudaro 44 971 Eur PVM nepriemoka(susidarė nuo 2022 m. sausio 26 d. pagal 2022 m. liepos 25 d. pateiktą patikslintą deklaraciją už 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. liepos 25 d. pateiktą deklaraciją už 2022 m. birželio mėn. ir pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. pakaitinę deklaraciją), 3 364,92 Eur PVM delspinigiai, 592,84 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka (susidarė nuo 2022 m. gegužės 2 d.), 78,01 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2022 m. liepos 7 d., priimant VMI prie FM nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, 2022 m. rugpjūčio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. spalio 25 d. ir 2022 m. ir 2022 m. lapkričio 15 d. perduoti vykdyti antstoliui Robertui Vasiliauskui. Siekiant nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM inicijavo bendrovės operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. pagal bendrovės dokumentų kopijas, banko sąskaitų išrašus. Iš bendrovės pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d. duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 1 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 2 735,09 Eur, analizuojamu laikotarpiu iš veiklos gauta 275 054,25 Eur, išleista – 277 789,06 Eur, 2022 m. lapkričio 27 d. likutis 0,28 Eur.

4. VMI prie FM nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio mėn. išrašė keturias PVM sąskaitas-faktūras, kurių apmokestinamoji vertė 172 453,78 Eur (PVM suma – 26 215,30 Eur) ir 2022 m. birželio mėn. išrašė vieną PVM sąskaitą-faktūrą, kurios apmokestinamoji vertė 56 301,65 Eur (PVM suma 11 823,35 Eur). Išrašiusi sąskaitas-faktūras bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nurodytų mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminų (mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (PVMĮ 85 straipsnio 1 dalis)) ir PVM deklaraciją, kurioje deklaruotas mokėtinas PVM mokestis už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pateikė tik 2022 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydama nurodytas PVM sąskaitas-faktūras žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti PVM sumas už 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. sausio 25 d. ir privalėjo numatyti VMI prie FM apskaitomų prievolių sumas. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovė į banko sąskaitą gavo 275 054,25 Eur įplaukų. Bendrovė, išrašydama sąskaitas-faktūras 2021 m. gruodžio mėn., žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti PVM sumas, o sąskaitoje turimų lėšų būtų pakakę visiškai padengti prievolę.

5. VMI prie FM nuomone, bendrovė, nesilaikydama PVMĮ numatytos prievolės deklaruoti mokesčius nustatytais terminais, galbūt siekė tikslo, kad VMI prie FM, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditore, neturėtų galimybės išieškoti bendrovės įsiskolinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrintu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotinos nepriemokos neturėjo, kadangi bendrovė nesilaikė PVM deklaracijų pateikimo terminų. Tačiau prievolė mokėti mokestį egzistavo, tik nebuvo teiktos deklaracijos. Todėl tikrintu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. VMI prie FM turėjo galiojančią reikalavimo teisę į 41 152 Eur PVM bendrovės atžvilgiu. Išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitų judėjimo išrašus nustatyta, kad turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, tikrintu laikotarpiu bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Minėtų veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės nei VMI prie FM kreditoriais.

6. Iš VMI prie FM 2022 m. gruodžio 1 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, patikrinus mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, banko dokumentų ir atsiskaitymo su valstybės biudžetu, per laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., nustatyta, kad bendrovė per banko sąskaitą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką (b. l. 6–9).

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis kaip vadovas žinojo, jog turi mokėti mokesčius ir nesiekė išvengti jų mokėjimo. Apie mokestinę prievolę žinojo, tačiau nežinojo, kada ir kokio dydžio įsiskolinimą jis turėjo sumokėti. Tokius duomenis sekė buhalteriai, kurie formuodavo pavedimo mokėjimą, tačiau buhalteriai įmonėje dažnai keitėsi ir tai lėmė pavėluotą PVM deklaravimą. Pažymėjo, kad planavo sumokėti nepriemoką, tačiau siekdamas išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą.

8. Iš 2023 m. kovo 13 d. atsiliepimo į pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pagal ANK 120 straipsnį matyti, kad V. P. nesutinka su VMI prie FM prašymu iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo, paskiriant jam 2 200 Eur baudą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad jis nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, prašo minėtą VMI prie FM prašymą atmesti. Dėl per pusės metų laikotarpį trukusios buhalterinę apskaitą tvarkiusių subjektų kaitos bendrovėje nebuvo užtikrinta pareiga savalaikiai deklaruoti PVM ir jis buvo deklaruotas pavėluotai, t. y. 2022 m. liepos 25 d., tačiau bendrovė nesiekė išvengti PVM mokesčio deklaravimo, todėl VMI prie FM pozicija, kad bendrovė galbūt siekė išvengti nepriemokos sumokėjimo yra tik subjektyvus pasvarstymas. Sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio klausimą svarbu įvertinti ne tik nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes, ir atsižvelgti į tai, kad atsiskaitoma buvo su bendrovei paslaugas teikusiais asmenimis, nuo kurių iš esmės priklausė ne tik tolimesnė bendrovės ir paslaugų gavėjų veikla, kurių didžioji dalis buvo bendrovės dukterinės įmonės. Mokėjimai buvo atlikti siekiant išlaikyti ir užtikrinti nenutraukiamą tiek bendrovės, tiek paslaugų gavėjų veiklą, minėtais mokėjimais buvo stengiamasi nepabloginti bendrovės finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

V. P. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

10. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

11. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

12. Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, kad bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

13. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

14. Iš byloje VMI prie FM pateiktų duomenų matyti, kad V. P. vadovo pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Minėtos bendrovės vadovas V. P. teismo posėdžio metu iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Iš jo teismo posėdyje duotų paaiškinimų akivaizdu, kad jis žinojo, jog jo vadovaujama bendrovė turėjo finansinių sunkumų, todėl jis, siekdamas, kad bendrovė nestabdytų ir nenutrauktų savo veiklos, ne visada pirmiausia atsiskaitydavo su valstybe, tam dažniausiai pirmenybę teikdamas kitiems kreditoriams ir atsiskaitymams. V. P. teigė, kad apie mokestinę prievolę žinojo ir planavo sumokėti nepriemoką, bet nežinojo kada ir kokio dydžio įsiskolinimą jis turėjo sumokėti, tačiau pastebėtina, jog vien ši aplinkybė neeliminuoja V. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. V. P. atsiliepime į pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija dėl PVM deklaracijos nepateikimo susiklostė esant komplikuotai situacijai dėl bendrovėje dirbusių buhalterių, kurie bendrovėje daug kartų keitėsi. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis, būtent subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą (13 straipsnio 1 dalis). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. teisme duotų ir rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotų parodymų, V. P. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai.

15. Visų pirma pažymėtina, kad iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Antra, byloje esančioje operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. P. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu iš įmonės sąskaitos buvo vykdomi įvairių dydžių piniginių lėšų pavedimai tuo laikotarpiu, kai bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. V. P., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (šią aplinkybė patvirtino pats V. P. teismo posėdžio metu), nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tai lėmė nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Šių duomenų neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. V. P. teismo posėdžio metu neneigė, kad jam buvo žinoma apie tai, jog bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Pats V. P. paaiškino, kad pažeidė atsiskaitymo eiliškumo, nes siekė užtikrinti vadovaujamos bendrovės veiklą. Pažymėtina, kad sunki įmonės finansinė padėtis nešalina V. P. atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo, jo veiksmai vertintini kaip neteisėti.

16. Nagrinėjamu atveju V. P., kaip įmonės vadovo, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant problemos dėl įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdamas tyčine kaltės forma.

17. Konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog V. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės 10 d. atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais (uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, fiziniais asmenimis K. S., G. B., I. S., T. T. ir kt.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bei pažeidė kreditorės VMI prie FM teises. Tokie V. P. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl V. P. skirtinos nuobaudos

18. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

19. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

20. V. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir V. P. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo padarymo laikotarpiu buvo bendrovės vadovas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad V. P. iš dalies pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad V. P. pripažino faktines aplinkybes, lėmusias administracinio nusižengimo padarymą, nors ir nepripažindamas pačio administracinio nusižengimo padarymo, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinį nusižengimą padaręs V. P. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl nagrinėjamu atveju tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš V. P. duotų žodinių ir rašytinių paaiškinimų turinio galima spręsti, kad vis dėlto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas buvo padarytas ne piktybiškai, o rūpinantis verslo išlaikymu, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nors ir nešalina V. P. atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis skirti V. P. mažesnę negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią administracinę nuobaudą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

22. Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

23. Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad nagrinėjamu atveju nustatytos net dvi V. P. atsakomybę švelninančios aplinkybės, jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. P. sąmoningai nesiekė išvengti susidariusios nepriemokos valstybės biudžetui sumokėjimo, siekė išlaikytini vadovaujamos įmonės veiklos tęstinumą, šiuo metu V. P. yra nebedirbantis, gaunantis (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. P. paskyrus mažesnę – 400 Eur baudą – negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos minimumas. Būtent tokio dydžio administracinė nuobauda bus proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, adekvati ir įgyvendins administracinės nuobaudos paskirtį – ne tik nubaus teisės pažeidėją, sukels jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet ir atgrasys nuo kitų pažeidimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 400 (keturių šimtų) Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 U B Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.