- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-794-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16367-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- R. V.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo, įpareigojimo grąžinti daiktus ir prievolių pagal vekselius pripažinimo pasibaigusiomis, trečiasis asmuo R. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo G. V. priteisti 3.200,00 Lt skolą; įpareigoti atsakovą G. V. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui V. M. 4 vnt. per didelių išmatavimų pagamintus langus ir jų staktas arba sumokėti jų kainą, kuri yra 2.700,00 Lt; pripažinti pasibaigusia ieškovo V. M. mokėjimo prievolę pagal 2011 m. gegužės 31 d. atsakovui G. V. išduotą paprastąjį vekselį Nr. 2011/5 10.800,00 Lt sumai, kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti, jeigu jis neįvykdys sutartinių prievolių ar jų dalies pagal 2009 m. gruodžio 22 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. 2009/ŠIL-1; pripažinti pasibaigusia ieškovo V. M. mokėjimo prievolę pagal 2011 m. gegužės 31 d. atsakovui G. V. išduotą paprastąjį vekselį Nr. 2011/3 39.000,00 Lt sumai, kurią ieškovas įsipareigojo grąžinti, jeigu jis neįvykdys sutartinių prievolių pagal 2009 m. gruodžio 22 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. 2009/ŠIL-1; panaikinti Vilniaus miesto 26 – ojo notarų biuro išduotą 2011 m. liepos 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 8-3927 ir 2011 m. liepos 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 8-3925; priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2009-12-22 d. su atsakovu G. V. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2009/ŠIL-1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir pastatyti atsakovui rąstinį namą pagal atsakovo pateiktą projektą. 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 11.03 ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė atliktus statybos darbus, pretenzijų dėl atliktų darbų atsakovas nepareiškė. Tą pačią dieną atsakovui buvo išrašyta ir pateikta sąskaita 90.560,00 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti per tris dienas nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 7 d. Atsakovas pagal pateiktą sąskaitą atsiskaitė ne visiškai, ir liko skolingas ieškovui 3.200,00 Lt. Atsakovas prieš priimdamas atliktus statybos darbus, juos apžiūrėjo ir įvertino kartu su architektu L. S. ir tik po to pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Vėliau jokių rašytinių pretenzijų iš atsakovo ieškovas negavo. 2012-10-17 d. ieškovas išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl skolos apmokėjimo ir sutarties nutraukimo. Atsakovas neginčijo pretenzijos, todėl sutartis nutraukta teisėtai. Atsakovas nereagavo į ieškovo reikalavimą dėl likusio įsiskolinimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir netesybų priteisimo pagal rangos sutartį, ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, atsakovas šioje byloje buvo pateikęs priešieškinį, kuris buvo patenkintas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-16 d. sprendimu priteisė atsakovui 2.700 Lt nuostolių, konstatuodamas, kad jie susidarė dėl to, jog ieškovas pagamino 4 vnt. per didelių išmatavimų langų ir jų staktų dėl ko atsakovas turėjo iš naujo užsakyti 4 PVC langus. Kadangi teismas priteisė iš ieškovo pinigų sumą kaip nuostolius už atsakovo naujai užsakytus ir pagamintus langus, atsakovas įpareigotinas juos grąžinti. Vykdant rangos sutartį ieškovas išdavė atsakovui vekselį Nr. 2011/5 – 10.800,00 Lt sumai ir vekselį Nr. 2011/3 – 39.000,00 Lt sumai. Vekseliai turėjo būti grąžinti ieškovui pasibaigus rangos sutarčiai. 2010 m. rugsėjo 6 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudarytas Susitarimų protokolas, kurio 5 p. ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti kompensaciją – 10.800,00 Lt, lygią 10 proc. nuo rangos darbų sutarties sumos. 2010-09-10 d. buvo sudarytas priedas Nr. 1 prie rangos sutarties, kuriuo buvo nustatytas naujas mokėjimų vykdymo susitarimas. Šio susitarimo 7 punkte buvo nurodyta kompensacija lygi 10.800,00 Lt, kuri turėjo būti minusuota galutinio atsiskaitymo dieną, o bendra darbų kaina atėmus kompensacijos sumą sudarė 97.200,00 Lt. 2011 m. gegužės 31 d. statybos rangos sutarties papildyme Nr. 6 atsakovas ir ieškovas susitarė, kad 10.800,00 Lt baudos neginčytinas sumokėjimas užtikrinamas vekseliu Nr. 2011/5. 2011-09-06 d. su atsakovu buvo sudarytas papildomas suderinimo aktas „Dėl rangos darbų sutarties Nr. 2009/ŠIL-1 apmokėjimo ir kitų finansinių įsipareigojimų“, iš kurio matyti, kad, įvykdžius įsipareigojimus, atsakovas dalį ieškovo išduotų vekselių su vykdomaisiais įrašais grąžino ieškovui, todėl pripažino, kad statybos darbai atlikti tinkamai ir pretenzijų dėl rangos sutarties Nr. 5 nustatytų terminų pažeidimo atsakovas neturi. Susitarime buvo pažymėta, kad atsakovas pasiliko vekselį Nr. 2011/3 39.000,00 Lt sumai, kurį įsipareigojo grąžinti po rangos sutarties įvykdymo ir vekselį Nr. 2011/5, kuris yra baudos užtikrinimas. Pagal 2011-09-3 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 11.03 ieškovas perdavė atsakovui statybos darbų už 90 560 Lt. 2011 m. gegužės 31 d. vekselyje Nr. 5 nurodyta mokėtina 10.800,00 Lt suma yra ta pati papildomuose susitarimuose numatyta kompensacijos, kurią ieškovas 2011 m. rugsėjo 3 d. užskaitė iš mokėtinos bendros sutarties 108.000,00 Lt sumos. Šalims nutraukus rangos sutartį ir perdavus pagal ją visus atliktus rangos darbus, atsakovas privalėjo jam grąžinti ir 2011-05-31 d. vekselį Nr. 2011/5, nes vekselyje mokėtina prievolė yra įvykdyta ją užskaičius. 2011-09-03 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 11.03 tinkamai pridavus darbus atsakovui ir teisėtai nutraukus rangos sutartį, atsakovas pagal 2011-09-06 d. su atsakovu sudarytą suderinimo aktą „Dėl rangos sutarties Nr. 2009/ŠIL-1 apmokėjimo ir kitų finansinių įsipareigojimų“ privalėjo grąžinti ieškovui nurodytus vekselius su vykdomaisiais įrašais, tačiau, kilus teisminiams ginčams, atsakovas pateikė Vilniaus miesto 26 notarų biuro 2011 m. liepos 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 8-3927 pagal 2011-05-31 d. išduotą vekselį Nr. 2011/5 vykdymui, o taip pat papildomai pateikė vykdomąjį įrašą Nr. 8-3925 pagal 2011-05-31 d. išduotą vekselį Nr. 2011./3, tokiu būdu atsakovas siekia išieškoti iš ieškovo pinigų sumas, kurios dalis buvo užskaityta iš darbų kainos kaip bauda, o kita dalis buvo užskaityta į bendrą perduotų atsakovui darbų kainą. Šią sumą – 39.000,00 Lt pagal vekselį ieškovas turėjo grąžinti atsakovui tik tuo atveju, jei ieškovas nebūtų pradėjęs vykdyti rangos sutarties, tačiau darbai buvo pradėti vykdyti ir šią sumą atsakovas turėjo grąžinti ieškovui už statybos darbus.
Atsakovas G. V. nurodė, kad ieškovas atliko tik dalį (apie 70 - 80 proc.) rangos sutarties darbų, t. y. pastatė rąstinį namo konstruktyvą, kurio trūkumus atsakovas nurodė raštu. Ieškovas po pirmojo darbų atidavimo – priėmimo akto pasirašymo 2011-09-03 d. neatliko nei vieno darbo, susijusio su likusiais sutartiniais įsipareigojimais: verandos grindų įrengimo, namo stogo įrengimo, medžiagų tiekimo, kitų darbų. Civilinėje byloje Nr. 2-120308-864/2013 atsiliepime į priešieškinį pats ieškovas patvirtino, kad neatliko rangos sutartyje įsipareigotų ir su tuo susijusių darbų. Ieškovas žinojo ir sutiko, kad vekseliai ir jų pagrindu išduoti vykdomieji įrašai tarnautų garantu kaip bauda/kompensacija už sutarties neįvykdymą, ir todėl 2011 m. rugsėjo 6 d. pasirašė suderinimo aktą dėl rangos darbų sutarties apmokėjimo ir kitų finansinių įsipareigojimų. Nuo 2009-12-22 d. iki 2011-04-30 d. ieškovas, paėmęs 39.000 Lt avansą, pusantrų metų slapstėsi ir melavo. 2011-09-03 d. ieškovas su atsakovu pasirašė darbų priėmimo aktą 90 560 Lt sumai ir atsakovas nurodė darbų trūkumus, kurių sąrašą vėliau išplėtė. 2011-09-05 d. atsakovas informavo ieškovą, kad į objektą atvyks namo projekto architektas L. S. ir įvertins atliktų pagal pridavimo aktą, darbų kokybę ir kiekį. Atsakovas 2011-09-06 d., patikėjęs ieškovo pažadais pilnai įvykdyti rangos sutartį, atidavė ieškovui vekselių ir jau paruoštų vykdomųjų raštų bendrai 124 000 Lt sumai. 2011 m. rugsėjo 6 d. atsakovas su ieškovu susitarė, kad atsakovas pasilieka du vekselius ir jų pagrindu du vykdomuosius įrašus, kurie bus atsakovui neginčytinu garantu išieškoti baudą ir tuo atveju, jei ieškovas neįvykdys rangos sutarties. Tokiam garantui ieškovas neprieštaravo ir pasirašė Suderinimo aktą dėl rangos darbų sutarties apmokėjimo ir kitų finansinių įsipareigojimų (2011-09-06 d.). Tą pačią dieną atsakovas bankiniu pavedimu pervedė į ieškovo sąskaitą 3.360 Lt ir taip permokėjo už faktiškai atliktus darbus 160 Lt. Nuo 2011-09-06 d. ieškovas neatliko nei vieno darbo, nebendradarbiavo su atsakovu. 2011-09-21 d. atsakovas informavo ieškovą apie darbų trūkumus ir prašė juos ištaisyti. 2011-11-10 d. atsakovas nusiuntė ieškovui laišką ir pranešimą su prašymu pašalinti darbų trūkumus iki 2011-11-16 d. 2011-12-13 d. antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame buvo išvardinti akivaizdūs statybos darbų trūkumai. 2011-12-15 d. atsakovas nusiuntė ieškovui laišką ir preliminarius darbų trūkumų šalinimo skaičiavimus ir informavo, kad sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2012-01-08 d. atsakovas pakartotinai nusiuntė ieškovui laišką su preliminariu trūkumų šalinimo apskaičiavimu ir prašymą pašalinti trūkumus, tačiau ieškovas nereagavo. 2012-10-17 d. ieškovas informavo atsakovą dėl sutarties nutraukimo. 2013-01-15 d. atsakovas pakartotinai su antstoliu sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame buvo išvardinti akivaizdūs statybos darbų trūkumai. Kadangi ieškovas elgėsi nesąžiningai, nerodė jokių pastangų ar iniciatyvos vykdyti rangos sutartį, atsakovas pateikė V. M. antstolių kontorai vykdomąjį patvarkymą Nr. S1-27041 dėl 39.000 Lt skolos išieškojimo. Ieškovas piktybiškai nekomunikavo ir nebendradarbiavo su atsakovu, nevykdė ir neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nerodė iniciatyvos pašalinti nurodytus trūkumus, neieškojo galimybių taikiai susitarti. 2011-09-06 d. atsakovas pasirašė su ieškovu skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog sumokėta 87.360 Lt suma. Atsakovas tą pačią dieną žodinio susitarimo pagrindu sumokėjo ieškovui 3.360 Lt pavedimu per banką. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu grąžinti langus, nes langai niekada nebuvo ieškovo nuosavybė. Atsakovas patyrė didelių nuostolių dėl ieškovo klaidos. Ieškovas pripažįsta 10 800 Lt baudą, kurią išskaičiuos iš galutinio mokėjimo sumos. Ieškovas akivaizdžiai klaidina teismą, todėl kad jis atliko darbų tik už 90.560 Lt, o ne už 108.000 Lt. Būtent iš šios sumos reikia išskaičiuoti baudą – 10.800 Lt. Suderinimo akte aiškiai suformuluota, kad vekselis 10.800 Lt sumai yra baudos/kompensacijos užtikrinimas ir ieškovas tai pripažino pasirašydamas susitarimą. Vekseliuose ir akte nėra įrašyta jokių sąlygų ar išlygų, todėl teismui nėra jokio pagrindo atšaukti minimus vekselius. Bauda turi būti sumokėta ne sumažinant sutartą sutarties sumą (108.000 Lt), o sumažinant realiai atliktų darbų kainą arba susiklosčius dabartinei situacijai, kai už darbus yra pilnai sumokėta, įpareigoti ieškovą sumokėti atsakovui baudą – 10.800 Lt pagal vykdomąjį įrašą. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad atsakovas privalėjo grąžinti abu vekselius su vykdomaisiais įrašais 2011 m. rugsėjo 6 d., nes jis atliko ir perdavė darbus tik 2014-06-02 d., t. y. praėjus trims metams po darbų pridavimo – priėmimo akto pasirašymo, po kurio, pasak ieškovo, atsakovas turėjo grąžinti vekselius. Vekseliai buvo perrašomi du, o kai kurie ir tris kartus. Vekselis 39.000 Lt sumai pasirašytas 2011-05-31 d. ir neturi jokio loginio ryšio su ieškovo teiginiu, kad neva tai avanso grąžinimo užtikrinimo sąlyga, jeigu ieškovas nebūtų pradėjęs darbų kaip teigiama ieškinyje. Sutartis neįvykdyta, todėl vekselis pateiktas antstoliui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovui perduota darbų už 90 560 Lt sumą, o atsakovas už darbus iš viso sumokėjo 90 720 Lt sumą. Duomenų, kad ieškovas ir atsakovas būtų pasirašę visų darbų priėmimo perdavimo aktą, ar aktą dėl likusių darbų perdavimo, byloje nėra, be to, ieškovas pats patvirtino, kad stogo darbų neatliko, todėl teismas sprendė, kad atsakovas už ieškovo atliktus darbus atsiskaitė tinkamai, o ieškovo prašymas priteisti 3 200 Lt yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas vekseliais užtikrino tinkamą prievolės įvykdymą ir taip užtikrino netesybas. Pats ieškovas nurodė, kad neatliko stogo darbų, t. y. rangos sutarties pilnai neįvykdė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prievolės pagal vekselius yra įvykdytos. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų sumokėjęs už langus, kuriuos prašo grąžinti, todėl ir šiuo atveju ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) teismas neįvertino to fakto, kad 2011-09-03 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte stogo dengimo darbai nebuvo įtraukti ir rangos sutarties priede Nr. 10 p. 15 numatyta jų kaina į atsakovui perduotą darbų kainą nebuvo įskaičiuota, nes nurodytus darbus be ieškovo žinios atliko atsakovo pasitelktas trečiasis asmuo V. S.. Tuo tarpu visi kiti rangos sutarties priede Nr. 10 rąstinio namo konstruktyvų darbai (numatyti 1-15 p.p.) ir pilnai įrengto namo stogo su lietvamzdžių sistema (numatyti 1-3 ir 10-14 p.p.) 2011-09-03 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu atsakovui buvo perduoti. Taigi iš rangos sutarties numatytos visų darbų kainos – 108.000,00 Lt, atėmus rangos sutarties priedo Nr. 10 punkte 15 nustatytą kainą – 6.680,00 Lt, likusi rangos sutarties kaina yra 101.320,00 Lt, o iš jos atėmus rangos sutarties priedo/pakeitimo Nr. 1 punkte 7 numatytą 10.800,00 Lt kompensaciją (baudą), galutinė perduotų darbų kaina yra 90.520,00 Lt, t. y. ta darbų kaina, kuri nurodyta ginčo šalių pasirašytame priėmimo – perdavimo akte. Be to, teismas visiškai nevertino to fakto, kad rangos sutarties priede Nr. 10 „Medžiagų ir darbų sąmata, LTL“ 1 punktas nustatė 279 kv. m. sienų pertvarų kiekį, kurio vieno kvadratinio metro kaina yra 300,00 Lt, o iš 2011-09-03 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto 1 punkto matyti, kad atsakovui buvo perduota 290,2 k v. m. sienų pertvarų, t .y. 11,2 kv.m. daugiau nei buvo numatyta rangos sutartyje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, jog tarp ginčo šalių buvo papildomas žodinis susitarimas dėl 11,2 kv.m rąstinių sienojų papildomo pateikimo atsakovui, kuris nebuvo įtrauktas į bendrą rangos sutarties kainą ir 2011-09-03 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodytą 90.520,00 Lt kainą. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentas, kad dėl ieškovo nurodytos realių darbų 104.585,20 Lt kainos atsakovas nebuvo susitaręs, yra visiškai nepagrįsta. Ieškovas paskaičiavo 2011-09-03 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte realiai perduotų darbų kainą pagal rangos sutarties priede Nr. 10 nurodytą ir abiejų ginčo šalių suderintas ir sutartas kainas. Taigi iš realiai perduotų darbų 104.858,20 Lt kainos atėmus 10.800,00 Lt kompensacijos ir 178,20 Lt nuolaidos sumas gaunama 3.360,00 Lt didesnė kaina nei ji nurodyta atliktų darbų akte. Būtent dėl to atsakovas ieškovui papildomai sumokėjo 2011-09-06 d. mokėjimo nurodymu 3.360,00 Lt sumą už papildomai jam pateiktus 11,2 kv.m rąstinių sienojų, kurių kiekis perduotų darbų akte buvo nurodytas teisingas, tačiau jų kaina nebuvo įtraukta į perduotų darbų kainą. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pagal 2011 m. rugsėjo 6 d. Suderinimo aktą dėl rangos darbų sutarties atsakovas ieškovui atliko mokėjimus tik 87.360,00 Lt sumai, o darbą perduota už 90.560,00 Lt. Ginčo dėl papildomo žodinio susitarimo ir jo pagrindu pateiktų medžiagų kiekių, kainos ir sumokėjimo tarp šalių šioje byloje nėra. Dėl to yra akivaizdu, kad skirtumas tarp perduotų ir sumokėtos ieškovui darbų kainos yra 3.200,00 Lt. Teismo nurodytos aplinkybės, jog nėra duomenų, kad buvo perduoti atsakovui stogo darbai ar buvo pasirašytas papildomas aktas dėl likusių darbų, neturi jokios įtakos nesumokėtai už ieškovo perduotą darbą 3.200,00 Lt kainai, nes nurodyti stogo darbai ir papildomai pateiktos medžiagos, už kurias atsakovas u papildomai sumokėjo 3.360,00 Lt, nebuvo įtraukti į perduotų darbų kainą.
2) teismas neatsižvelgė CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. 2011-09-03 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 11.03 ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė atliktus statybos darbus be išlygų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad atsakovas, prieš priimdamas atliktus statybos darbus, juos apžiūrėjo ir įvertino kartu su architektu L. S., turinčiu tam specialių žinių, ir tik po to pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Tą pačią dieną atsakovui ieškovas pateikė sąskaitą Nr. VM 11/03 90.560,00 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti per tris dienas nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, t.y. iki 2011-09-07 d., tačiau atsakovas likusio 3.200,00 Lt skirtumo nesumokėjo. Pasirašytas 2011-09-03 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 11.03 patvirtina tą faktą, kad visi jame numatyti darbai buvo atlikti kokybiškai, jokių trūkumų atsakovas nenurodė, vėliau jokių rašytinių pretenzijų iš atsakovo ieškovas negavo. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pateikė elektroninių laiškų kopijas dėl ieškovui reikštų pretenzijų, nepatvirtina to fakto, kad nurodyti laiškai ieškovui buvo išsiųsti ir juos ieškovas gavo. Teismas, nurodydamas, jog atsakovas ieškovui vėliau pareiškė pretenzijas dėl perduotą darbą kokybės, nenustatė, kad atsakovas būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl ne visiško rangos sutartyje numatytų darbų įvykdymo, t. y. stogo darbų, kas patvirtina ieškovo teiginius, kad visa rangos sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Be to, 2011 m. gruodžio 13 d. antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimas atsakovo ginčo name buvo atliktas praėjus daugiau nei trims mėnesiams po atliktų darbų priėmimo – perdavimo ir jų akto pasirašymo, t. y. jis buvo sudarytas tik tada, kai ieškovas pareiškė pretenzijas dėl nesumokėtos pinigų sumos. Nurodytame akte konstatuoti darbų trūkumai nėra paslėpti, kurių atsakovas negalėjo matyti jų perdavimo ir priėmimo metu. Taip pat nurodytame akte nurodyti darbų trūkumai nėra susiję su ieškovo rangos sutartyje numatytais įsipareigojimais, nes ieškovas pagal rangos sutartį neįsipareigojo atsakovui įrengti ir įstatyti langus ir jų statramsčius, juose įdėti šiltinimo medžiagą, tas pats pasakytina dėl durų ir verandos grindų įrengimo. Atsakovas, nesuderinęs su ieškovu ir be jo sutikimo pasitelkė trečiuosius asmenis stogo įrengimo darbams atlikti, todėl visi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodyti stogo darbų šiltinimo, stoglangio, kamino ir laidų pravedimo nurodyti trūkumai nėra susiję su ieškovo atliktais ir perduotais darbais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas rangos sutartį įvykdė nepilnai. Teismas išvis netyrė ir nepasisakė rangos sutarties nutraukimo aplinkybių, o taip pat nepasisakė dėl kieno kaltės ieškovas negalėjo atlikti rangos sutartyje numatytų stogo dengimo darbų. Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nevykdė savo prievolės laiku apmokėti už perduotus statybos darbus, todėl ieškovas 2012 m. spalio 17 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl skolos apmokėjimo ir sutarties nutraukimo. Atsakovas į ieškovo pareikštą pretenziją dėl rangos sutarties vienašališko nutraukimo nereiškė ir neginčijo, o taip pat nereiškė pretenzijų dėl stogo darbų įvykdymo, kas patvirtina, jog rangos sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta teisėtai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1554-864/2013 konstatavo, kad atsakovas neginčijo fakto, jog buvo įspėtas apie rangos sutarties nutraukimą, todėl ieškovas tinkamai pranešė atsakovui apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą ir pagrįstai bei teisėtai ją nutraukė.
3) teismas, nevertindamas visų byloje esančių įrodymų, susijusių su rangos sutarties nutraukimu, nepagrįstai nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovas būtų pilnai įvykdęs rangos sutartį, ir dėl to nėra pagrindo teismui pripažinti ieškovo prievolę pagal vekselį pasibaigusia. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių konstatuota, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį, todėl šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo teismui konstatuoti, kad ieškovas tinkamai neįvykdė visos rangos sutarties. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad rangos sutartyje buvo numatytas 39.000,00 Lt avansinio mokėjimo grąžinimas jeigu rangos sutartis nebūtu buvusi pradėta vykdyti. Šią 39.000,00 Lt sumą pagal vekselį ieškovas turėjo grąžinti atsakovui tik tuo atveju, jeigu nebūtų pradėjęs vykdyti rangos sutarties, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, statybos darbai buvo pradėti vykdyti ir pagal nurodytus susitarimus atsakovas šią sumą vėliau turėjo vėl grąžinti ieškovui atgal kaip mokestį už atliktus darbus. Kadangi darbai buvo pradėti vykdyti, nurodyta suma atsakovui nebuvo grąžinta ir vėliau buvo įskaityta į ieškovo atliktų ir atsakovui perduotų darbų 90.560,00 Lt kainą. Atsakovas, reikalaudamas pagal vekselį sumokėti 39.000,00 Lt avanso sumą, kuri, pasibaigus rangos sutarčiai jau yra įskaityta į bendrą atliktų darbų kainą, piktnaudžiauja savo teise ir elgiasi nesąžiningai.
4) teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė teismų praktiką bei neatsižvelgė į tai, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. 2011 m. rugsėjo 6 d. su atsakovu buvo sudarytas papildomas suderinimo aktas „Dėl rangos darbų sutarties Nr. 2009/ŠIL-l (2009-12-22, Vilnius) apmokėjimo ir kitų finansinių įsipareigojimų“ priedas Nr. 6, iš kurio matyti, jog, įvykdžius įsipareigojimus, atsakovas dalį ieškovo išduotų vekselių su vykdomaisiais įrašais ieškovui grąžino, tuo atsakovas pripažino ir patvirtino, jog atlikti statybos darbai tinkamai ir pretenzijų dėl rangos sutarties 2011 m. gegužės 31 d. papildyme Nr. 5 nustatytų terminų pažeidimo neturi. Be to, šiame susitarime buvo pažymėta, kad atsakovas pasiliko vekselį Nr. 2011/3 39.000,00 Lt (2011 m. gegužės 31 d.), kurį įsipareigojo grąžinti ieškovui po rangos sutarties įvykdymo ir vekselį Nr. 2011/5 (2011 m. gegužės 31 d.), kuris yra baudos užtikrinimas. Pagal 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 11.03 matyti, kad ieškovas perdavė atsakovui statybos darbų už 90.560,00 Lt. Taigi iš nurodytų dokumentų matyti, kad 2011 m. gegužės 31 d. vekselyje Nr. 5 nurodyta mokėtina 10.800,00 Lt suma yra ta pati papildomuose susitarimuose numatyta kompensacijos (baudos) suma, kurią ieškovas, remdamasis CK 6.130 straipsniu, 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2011 m. rugsėjo 3 d. užskaitė iš jam mokėtinos bendros sutarties 108.000,00 Lt kainos sumos. Taigi, šalims nutraukus rangos sutartį ir perdavus pagal ją visus atliktus rangos darbus, atsakovas privalėjo ieškovui grąžinti ir 2011 m. gegužės 31 d. vekselį Nr. 2011/5 (10.800,00 Lt), nes vekselyje mokėtinos sumos prievolė yra įvykdyta ją užskaičius, t. y. pasibaigusi. Teismo argumentas, kad šalių nebuvo susitarta grąžinti vekselį, nereiškia, jog ieškovo prievolė pagal jį nėra įvykdyta. Be to, atsakovas, žinodamas, jog mokėtiną vekselyje sumą ieškovas išskaičiavo iš atliktų ir perduotų atsakovui darbų kainos ir vėliau jį teikdamas išieškojimui, elgiasi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, nes pakartotinai siekia išieškoti vekseliu užtikrintą baudą – pinigų sumą, kuri jau yra realiai sumokėta, t.y. padarytas įskaitymas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovas teismui nepateikė jokių faktų ar įrodymų, kad jis po darbų akto pasirašymo (2011 m. rugsėjo 3 d.) rodė bent mažiausią iniciatyvą vykdyti sutartį. Visi byloje pateikti faktai ir įrodymai liudija, kad ieškovas nei karto nemėgino spręsti situacijos konstruktyviai, absoliučiai nekomunikavo, o netgi mėgino sukčiauti ir mokėjimui nurodė neteisingą banko sąskaitą.
2) Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi faktais ir dokumentais, įrodančiais, kad atsakovas pilnai sumokėjo už atliktus darbus: ieškovas (rangovas) atliko darbų 90.560,00 Lt sumai (2011 m. rugsėjo 3 d. darbų aktas); atsakovas sumokėjo 90.720,00 Lt ir tokiu būdu permokėjo 160 Lt nuo akte užfiksuotos 90 560 Lt sumos. Visus mokėjimus atsakovas pagrindė dokumentais, kurių ieškovas neginčija. Ieškovo interpretacijos dėl neva savarankiškai ir savanoriškai užskaitytos 10 800 Lt baudos yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Ieškovas savaip interpretuodamas faktus ir manipuliuodamas skaičiais siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą.
3) Teismas vertino aplinkybes, kad visus langus pagamino plastikinių langų gamintoja UAB „Pietų fegrame“ ir pateikė per atstovą UAB „Saulmega“ atsakovui – šie faktai pagrįsti PVM sąskaita-faktūra DA Nr. 0000718. Ieškovas klaidingai interpretuoja situaciją, nes langai niekada nebuvo jo (ieškovo) nuosavybė. Civilinėje byloje Nr. 2-1554-864/2013 teismo sprendimas dėl langų įsigaliojo 2013 m. spalio 16 d.
4) Apeliaciniu skundu ieškovas klaidingai interpretuoja ir argumentuoja aplinkybes dėl abiejų vekselių, nes darbų perdavimo aktas sudarytas 2011 m. rugsėjo 3 d., Suderinimo aktas yra pasirašytas po trijų dienų, t.y. 2011 m. rugsėjo 6 d., kai ieškovui buvo perduoti vekseliai sumoms 64.000,00 Lt ir 20.000,00 Lt, o pasilikti du vekseliai, turintys užtikrinti sutarties įvykdymą 39.000,00 Lt sumai ir baudos užtikrinimui – 10.800,00 Lt.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti pasibaigusiomis jo prievoles pagal paprastuosius vekselius panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro išduoti vykdomieji įrašai, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas šiuo atveju sudaro apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą faktinis ir teisinis pagrindas toje dalyje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas nagrinėjamoje dalyje tenkintinas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalis – apeliantą V. M. ir atsakovą G. V. siejo civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš jų 2009 m. gruodžio 22 d. sudarytos Statybos darbų rangos sutarties Nr. 2009/ŠIL-1. Šia sutartimi apeliantas (rangovas) V. M. įsipareigojo iš savo medienos ir žaliavų pagaminti ir pastatyti užsakovui rąstinį namą pagal pateiktą projektą (Sutarties Priedas Nr.1), darbus pradėti 2009-12-23 ir užbaigti ne vėliau kaip 2010-05-30. Sutarties 2 p. šalys susitarė, jog namo kaina bus nekintanti - lygi 108.000,00 Lt. Atsakovas (užsakovas) G. V. sutartimi įsipareigojo rangovo pastatytą namą patikrinti, priimti ir už jį sumokėti sutartą kainą pagal sutartį. Baigus sutartyje numatytus darbus turėjo būti pasirašomas namo galutinis atidavimo – priėmimo aktas (3-4. p.p.). Sutarties 15 p. išvardinti sutarties priedai, kurie yra sutarties neatsiejama dalis, tarp jų - Projektas (1 priedas), Mokėjimų vykdymo susitarimas (3 priedas), Darbų apibrėžimas (4 priedas), ir kt. Nors čia 10 priedu nurodytas akto pavyzdys, sutarties 3.3. p. nurodyta, kad sutarties priedas Nr. 10 yra „Medžiagų ir darbų sąmatą“. Sutarties priede „Mokėjimo vykdymo susitarimas“, kuriame numatyta, kad po sutarties pasirašymo užsakovas moka rangovui 39.000,00 Lt avansinį mokėjimą, po pirmo aukšto pastatymo rangovo bazėje - moka 24.000,00 Lt, po antro aukšto pastatymo rangovo bazėje - moka 15.000,00 Lt, prieš montavimo darbų atlikimą moka 5.000,00 Lt, kai namas surinktas užsakovo statybos vietoje – 4.370,00 Lt, moka medžiagoms 9.300,00 Lt (dailylentės pakalimui, gegnės, grebėstai, tašeliai, antiseptikai, tvirtinimo elementai ir kt) (ir po apmokėjimo ši rangos darbų dalis pereina užsakovo nuosavybėn), po rangos darbų atlikimo (dailylenčių nudažymas, pakalimas) – 3.500,00 Lt; - bendra rangos darbų kaina su PVM 108.000,00 Lt (išdėstytų mokėjimų suma) (b.l. 12, 1 t.). Į bylą pateiktame sutarties priede Nr. 10 „Medžiagų ir darbų sąmata“ medžiagų ir darbų kaina, kaip ir Statybos dabų rangos sutartyje, taip pat nurodyta 108.000,00 Lt, iš jų – 92.208,20 Lt darbai ir medžiagos rąstiniam namo konstruktyvui, bei be stogo su lietvamzdžiais sistema – 15.970,00 Lt (klaidingai buvo susumuota 12.770,00 Lt), viso 108.178,20 Lt, nuolaida – 178,20, po nuolaidos –108.000,00 Lt (b.l. 13-14, 1 t.).
2010-09-06 šalys pasirašė susitikimo protokolą, kuriame nurodyta, jog rangovas informavo, jog neįvykdys rangos sutarties, nes tinkamų statybai rąstų sienojams neturi ir pasiūlė juos kirsti ateinančios žiemos laikotarpiu; taip pat nėra paruoštos dailylentės, gegnės ir kitos stogo konstrukcijos pagal sutartį. Užsakovas nurodė, kad yra supirkęs daug statybinių medžiagų, kurios tiekėjų sandėliuojamos. Šalys susitarė pratęsti sutarties terminus bei persiderėjo dėl mokėjimų: šalys papildomai susitarė ir įsipareigojo, kad rangovas iki 2010-09-30 grąžins užsakovui 39.000,00 Lt avansą ir užsakovas avansą sumokės rangovui vėl kai šis informuos, kad pradėti miško kirtimo darbai (apie 2010 m. gruodžio mėn.). Rangovas taip pat įsipareigojo neatlygintinai kompensuoti užsakovui namo pamatų paruošimą žiemai, o taip pat sumokėti užsakovui kompensaciją, lygią 10 proc. nuo sutarties sumos (10.800,00 Lt). Šalys susitarė, kad kompensacijos suma bus išskaičiuota atliekant galutinius apmokėjimus. Rangovas įsipareigojo įvykdyti sutartį iki 2011-04-30, o neįvykdęs šiuo terminu neginčytinai ir besąlygiškai sumokėti užsakovui 54.000,00 Lt baudą. Šio protokolo pagrindu šalys sutarė paruošti sutarties pakeitimą, kas ir buvo padaryta. 2010-09-10 tarp šalių buvo sudarytas Naujas mokėjimų vykdymo susitarimas (b.l. 27), kuris sudarytas remiantis 2010-09-10 Sutarties pakeitimu Nr.1 (b.l. 26, 1 t.). Sutarties pakeitimo 1 p. nurodyta, jog rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2010-09-30 grąžinti avansą 39.000,00 Lt užsakovui, o užsakovas įsipareigoja sumokėti grąžintą avansą rangovui, kai rangovas informuos apie pradėtus miško kirtimo darbus siekiant paruošti rąstus užsakovo namo sienojams (2 p.). Rangovas taip pat įsipareigojo pilnai kompensuoti užsakovui namo pamatų paruošimą žiemai. Dėl neįvykdytos sutarties terminui iki 2010-05-30, besąlygiškai įsipareigoja sumokėti užsakovui kompensaciją, lygią 10 proc. nuo sutarties sumos, t. y. 10.800,00 Lt. Šalys susitarė, kad ši kompensacijos suma bus išskaičiuota atliekant galutinius apmokėjimus.
Sutarties pakeitimu Nr. 1 šalys nustatė naują sutarties įvykdymo terminą – iki 2011-04-30 d. (7 p.). Rangovas taip pat besąlygiškai įsipareigojo sumokėti užsakovui baudą, lygią 50 proc. sutarties sumos, t. y. 54.000,00 Lt, jei jis netinkamai vykdys sutartį. Baudą rangovas privalėjo sumokėti 10 kalendorinių dienų laikotarpyje arba už kiekvieną uždelstą dieną mokėti po 1 proc. nuo baudos sumos. Šį įsipareigojimą rangovas užtikrino paprastuoju neatšaukiamu vekseliu. Šalys sudarė 2010-09-10 Naują mokėjimų vykdymo susitarimą (b.l. 27, 1 t.), kuriame taip pat etapais išdėstyti mokėjimai viso bendra rangos sutarties suma 108.000 Lt ir nurodyta: - 10.8000,00 Lt kompensacijos suma galutinio atsiskaitymo dieną, galutinė bendrai visų sumokėtų mokėjimų suma nurodyta 97.200,00 Lt, t. y. atskaičius kompensacijos sumą už vėlavimą.
2011-05-31 šalys pasirašė Statybos darbų rangos sutarties papildymą Nr.6, kuria patikslino galutinę mokėtiną sumą ir rangovo baudas, užtikrinant jų sumokėjimą paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais (b.l. 74-75, 1 t.). Šiame papildyme pakartotinai nurodyta 108.000,00 Lt galutinė namo kaina, avansinis mokėjimas – 39.000,00 Lt, kuriam 2011-05-31 išrašytas ginčo vekselis Nr.2011/3, kurio terminas 2011-07-15, bauda – 10.800,00 Lt, kurią rangovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti užsakovui išskaičiuojant ją atliekant galutinius apmokėjimus, kuri užtikrinama ginčo vekseliu Nr.2011/5, išrašytu 2011-05-31, kurio terminas 2011-07-15; taip pat nurodyta suma užsakovo perduota rangovui nupirkti maumedžio lentoms ir dailylentėms, jas nudažyti ir paruošti – 5.000,00 Lt, kuri buvo užtikrinta 2011-05-31 vekseliu Nr.2011/2, kurio terminas 2011-07-15, ir papildoma rangovo bauda – 10.000,00 Lt, užtikrinama 2011-05-23 vekseliu Nr.2011/6, kurio terminas 2011-07-15; be to įrašyta, jog užsakyti papildomi 1.085,00 Lt darbai - įstatyti du liukus į lubas ir paruošti papildomą kiekį statybinės medienos užsakovo asmeniniam naudojimui (Pakeitimas Nr. 4); susumavus galutinė suma mokėjimui įvertinus sumokėtas sumas ir baudas būtų 44.285,00 Lt.
Į bylą pateiktas šalių pasirašytas 2011-09-03 atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas Nr.11.03 (b.l. 15, 1 t.). Akte abi šalys parašais patvirtino, kad rangovas perdavė, o užsakovas priėmė atliktų darbų už 90.560,00 Lt sumą. Šiai sumai rangovas išrašė atsakovui sąskaitą apmokėjimui (b.l. 16, 1 t.).
2011-09-06 šalys pasirašė Suderinimo aktą, kuriame patvirtino, jog pagal minimą rangios sutartį užsakovas sumokėjo, o rangovas priėmė mokėjimus 87.360,00 Lt sumoje (b.l. 28, 1 t., 72, 1 t.). Akte taip pat nurodyta, kad užsakovas perduoda rangovui penkis vekselius, vykdomuosius raštus, kurie buvo išrašyti 2011-05-31 ir 2011-06-06 dienomis dėl 64.000 Lt, dėl 5.000 Lt, dėl 20.000 Lt, dėl 10.000 Lt, ir dėl 25.000 Lt ir pasilieka du 2011-05-31 išduotus ginčo vekselius Nr. 2011/3 39.000,00 Lt, kurį įsipareigoja grąžinti rangovui po sutarties įvykdymo ir Nr.5 10.800,00 Lt, kuris yra baudos užtikrinimas.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ).
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju vekselis atliko prievolės pagal šalių sudarytą rangos sutartį teisinį santykį, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikė atsakovui kaip kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta ir/ar prievolė įvykdyta, t. y. atliko užtikrinimo funkciją. Nagrinėdamas šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015, 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-374-421/2016). Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl dviejų apelianto (vekselio davėjo) atsakovui (vekselio turėtojui) išrašytų paprastųjų vekselių – 39.000,00 Lt sumai, kuri lygi rangos sutartimi nustatytai avansinio mokėjimo sumai, ir 10.800,00 Lt sumai, kuri lygi kompensacijos (baudos) sumai, kuriais buvo užtikrintas pagal rangos sutartį vykdytinų prievolių įvykdymas.
Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) (CK 6.662 str. 1 d.). Gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
Taigi, darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal šalių rangos sutartį darbai turėjo būti perduoti ir apmokami etapais (žr. sutarties priedus). Jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis (CK 6.694 str. 2 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašė abi ginčo šalys. Darbų priėmimo – perdavimo akto pavyzdys buvo numatytas ir kaip ir šalių sutarties priedas. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, 2011-09-03 rangovas (apeliantas) V. M. perdavė, o užsakovas G. V. priėmė dalį atliktų darbų 90.560,00 Lt sumai. Pagal šalių paaiškinimus ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, lyginant jį su šalių sudaryta Medžiagų ir darbų sąmatą (b.l. 13-14, 1 t.), matyti, kad apeliantas atliko ir perdavė užsakovui visus rąstinio namo konstruktyvo darbus nuo 1 iki 15 punkto (sąmatos pirmoji dalis) ir dalį namo stogo su lietvamzdžiais (sąmatos antroji dalis) darbų, tai yra nuo 1 iki 3 ir nuo 10 iki 14 punkto. Apeliantas neatliko darbų sąmatos antros dalies 15 punkte (neatliko darbų ir nepatiekė medžiagų 6.680,00 Lt sumai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šalių 2011-09-03 sudarytas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas Nr.11.03 patvirtina apelianto skunde nurodytas aplinkybes, jog rangovas atliko didžiąją dalį sutartyje (sąmatoje) šalių sulygtų statybos rangos darbų – viso 101.498,20 Lt sumai ir sudėjus sąmatoje esančius darbų įkainius bei šalių papildomai sutartus darbus 11,2 kv.m vidinių sienų už 3.360,00 Lt sumą, kurie į rangos sutartį nebuvo įtraukti, gaunama apelianto nurodytų darbų 104.858,20 Lt suma. Atėmus šalių sulytą 10.800,00 Lt sumą, kuri buvo užtikrinta apelianto 2011 m. gegužės 31 d. atsakovui G. V. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu Nr.2011/5, gaunama 94.058,20 Lt suma, iš kurios atėmus sąmatoje numatytą 178,20 Lt nuolaidą ir 3.360,00 Lt sumą už papildomus darbus (11,20 kv. m sienojų), gaunama apelianto perduota, o atsakovo priimta darbų kaina (su 40 Lt paklaida). Tai atitinka atsakovo pirmosios instancijos teisme nurodytą poziciją, jog rangovas atliko apie 80 procentų darbų.
Kaip jau minėta apeliantas neprašo sumokėti už tą darbų dalį, kurių jis neatliko (sąmatos antros dalies 15 punktas (6.680,00 Lt), abi šalys nurodė, jog minimus darbus atliko ne atsakovas.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad darbų perdavimo – priėmimo akte užsakovas (atsakovas) nenurodė jokių darbų trūkumų, o po trijų dienų šalys pasirašė suderinimo aktą. Akte nurodyta, kad atsakovas sumokėjo apeliantui (rangovui) 87.360,00 Lt sumą. Akivaizdu, kad į šią sumą įtrauktas užsakovo rangovui sumokėtas 39.000,00 Lt avansas, tai matyti iš ankstesnio – 2011-05-31 tarpinio šalių skolos sumos suderinimo (nurodoma + 39.000,00 Lt, b.l. 74, 1 t.). Apeliantas nurodė, kad derantis dėl statybos terminu avansas užsakovui nebuvo grąžintas, avansas liko pas rangovą. Šios aplinkybės atsakovas neneigė. Tą pačią dieną atsakovas dar atliko 3.360,00 Lt pavedimą apeliantui už žodžiu sutartus papildomai atliktus rangovo sienojų surentimo darbus (+ 11,20 kv.m), kurie, kaip minėta, į rangos sutartį ir sąmatą nebuvo įtraukti.
Kolegija sutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais, kad atsakovas nenurodąs trūkumų darbų priėmimo akte pagal CK 6.662 str. 2 d. netenka teisės trūkumais remtis, kadangi minimo Kodekso straipsnio 3 d. nustato, jog tokiu atveju, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Dėl šių priežasčių vienašališkai atsakovo fiksuoti tariami rangovo darbų trūkumai neturėtų būti analizuojami (b.l. 135, 1 t.). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Net ir vertinant šią atsakovo argumentaciją matyti, jog antstolio akte nurodyti tariami darbų trūkumai nėra paslėpti, o kiti darbai yra neapima šalių rangos sutarties objekto (pav. apšiltinimas, liuko montavimas, elektros instaliacijos darbai) arba nurodyti stogo įrengimo darbų trūkumai, kurių, kaip nurodė šalys, apeliantas neatliko ir už juos pinigų priteisti neprašo.
Kaip matyti iš bylos dokumentų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-16 civilinėje byloje Nr.2-1554-864/2013 tarp tų pačių šalių jau nagrinėjo ginčą dėl skolos priteisimo pagal rangovo ieškinį ir dėl žalos atlyginimo pagal užsakovo priešieškinį (b.l. 19-24, 1 t.). Teismas priteisė iš rangovo užsakovui 6.271,52 Lt nuostolių atlyginimui už netinkamai išpjautas langų angas dėl ko užsakovui teko gaminti naujus langus, bei už pamatų konservavimą rangos darbus atidėjus ir už nepatiektas medžiagas, netenkino užsakovo prašymo dėl baudų skyrimo. Teismas taip pat pasisakė dėl šalių sudarytos rangos sutarties nutraukimo teisėtumo. Teismas nurodė, kad rangovas 2012-10-17 informavo užsakovą dėl statybos rangos sutarties vienašalio nutraukimo dėl to, kad su juo nebuvo visiškai atsiskaityta ir užsakovas nusamdė naujus darbuotojus. Teismas sprendė, kad rangovas tinkamai pranešė atsakovui apie vienašalį sutarties nutraukimą ir laikė, jog rangovas sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai. CPK 182 str. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Taigi, esant nustatytam prejudiciniam faktui, jog šalių sutartis apelianto vienašališkai buvo nutraukta teisėtai, konstatuotina, jog užsakovas turėjo apmokėti rangovui už atliktą darbų dalį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir jų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, daro išvadą, kad ginčo vekseliuose nurodytos sumos atsakovui atsiskaitant už minėtos sutarties pagrindu ieškovo atliktus darbus, iš tiesų buvo įskaitytos.
Kadangi, kaip minėta, ginčo vekseliais buvo užtikrintas pagal rangos sutartį vykdytinų prievolių įvykdymas, todėl nustačius, kad rangos sutartimi nustatytos ieškovo prievolės iš esmės buvo įvykdytos (išskyrus nedidelę dalį sutartyje nurodytų darbų, dėl kurių apmokėjimo ginčo tarp šalių nėra) ir ginčo vekseliuose nurodytos sumos įskaitytos, prievolės pagal šiuos vekselius laikomos pasibaigusiomis.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas minimoje dalyje neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pripažįstant, jog apelianto prievolė pagal ginčo vekselius yra pasibaigusi bei naikinant jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinys apeliacinės instancijos teisme patenkintas 89 proc., atmestas 11 proc. dalyje, todėl iš atsakovo ieškovo naudai už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme proporcingai priteistina 516,10 Eur žyminio mokesčio; už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme mokėtinas 567,37 Eur žyminis mokestis apeliantui pirmosios instancijos teismo 2015-01-08 nutartimi buvo atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo; patenkinus apeliacinė skundą 89 proc. dalyje, iš ieškovo valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio 51,27 Eur dalis dėl atmestos skundo dalies, o 516,10 Eur valstybei išieškotina iš atsakovo. Kadangi kasaciniu skundu apeliantas (kasatorius) skundė tik dalį apeliacinės instancijos teismo 2015-12-14 nutarties, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą patenkino visiškai, kaip iš šia nutartimi tenkina apeliacinės instancijos teismas, 2016-03-17 d. nutartimi atidėtoji 325,00 Eur žyminio mokesčio dalis už bylos nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme valstybei išieškotina iš atsakovo. Duomenų apie atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme šalys nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 230,00 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovas duomenų nepateikė. Kasacinės instancijos tesime apie atstovavimo išlaidas apeliantas (kasatorius) duomenų nepateikė, atsakovas patyrė 60,50 Eur išlaidas. Iš atsakovo apelianto naudai proporcingai priteistina 204,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Susumavus visas šias priteistinas sumas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 720,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (516,10 + 204,70 = 720,80 Eur); iš ieškovo valstybei iš viso išieškotina 51,27 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei 841,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (516,10 + 325,00 = 841,10 Eur).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti pasibaigusiomis jo prievoles pagal paprastuosius vekselius ir panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro išduoti vykdomuosius įrašus, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti.
Pripažinti, kad ieškovo V. M. prievolė pagal 2011 m. gegužės 31 d. atsakovui G. V. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr.2011/3 sumai 39.000,00 Lt yra pasibaigusi ir panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro išduotą 2011 m. liepos 27 d. vykdomąjį įrašą Nr.8-3925.
Pripažinti, kad ieškovo V. M. prievolė pagal 2011 m. gegužės 31 d. atsakovui G. V. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr.2011/5 sumai 10.800,00 Lt yra pasibaigusi ir panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro išduotą 2011 m. liepos 27 d. vykdomąjį įrašą Nr.8-3927.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo G. V. apelianto V. M. naudai priteisti 720,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš apelianto V. M. į valstybės pajamas 51,27 Eur žyminio mokesčio.
Išieškoti iš atsakovo G. V. į valstybės pajamas 841,10 Eur žyminio mokesčio.
TeisėjaiHenrichas JaglinskisEglė SurgailienėAldona Tilindienė