- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-414-883/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00697-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1559-776/2016 pagal pareiškėjo M. D. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. D. skundu kreipėsi į antstolį A. B., prašydamas panaikinti 2016 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. BLO000430 netenkinti skolininko prašymo ir įpareigoti antstolį nutraukti jo atžvilgiu vykdomus priverstinius administracinių nuobaudų išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. 41-74/05 ir Nr. 41-75/05 pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimų senaties terminui, o vykdomųjų bylų Nr. 41-73/05 ir Nr. 41-1642/06 vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojams. Pareiškėjas, nurodė, kad administracinių nuobaudų priverstinio vykdymo senaties terminas yra seniai suėjęs, o tai yra pagrindas vykdomosioms byloms nutraukti. Paaiškino, kad jis neturi jokio turto, ilgą laiką Lietuvos Respublikoje nebegyvena, nuo 2013 metų yra išvykęs į Norvegijos Karalystę, kur šiuo metu ir gyvena, ir nors tai nėra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą, tačiau tai sudaro vykdomųjų dokumentų grąžinimo pagrindus. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai priėmė vieną skundžiamą patvarkymą visose keturiose vykdomosiose bylose, objektyviai neįvertinęs, kad vykdomų priverstinių išieškojimų pagrindas yra skirtingas (administracinės nuobaudos, žalos atlyginimas).Antstolis A. B. 2016 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. BLO002631 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad šiuo atveju nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas. Pareiškėjo nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą antstolis vertino kaip neturintį teisinės reikšmės šiam ginčui, nes įstatymų leidėjas nenustatė šio teisinio reglamentavimo galiojimo atgal. Antstolis paaiškino, kad vykdomosios bylos pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2921-05, Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 398-3, Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1052g pradėtos vykdyti Teismo antstolių kontoroje prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, o po antstolių sistemos reformos perduotos antstoliui A. B., kuris sistemingai šiose vykdomosiose bylose atliko vykdymo veiksmus. Antstolis nurodė, kad baudų išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjo veiksmų, nesidomėjimo baudų išieškojimo eiga, nesiėmimu priemonių didesnėms pajamoms gauti, o antstolis nuolat ėmėsi aktyvių veiksmų baudoms išieškoti. Antstolis taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis neturi jokio turto, nes antstolio duomenimis, pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) dirba M. D. įmonėje (duomenys neskelbtini), jo vardu yra registruota transporto priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo M. D. skundo reikalavimą dėl antstolio A. B. 2016 m. sausio 6 d. patvarkymo Nr. BLO000430 panaikinimo atmetė, o bylą dalyje dėl skundo reikalavimo įpareigoti antstolį vykdomųjų bylų Nr. 41-73/05 ir Nr. 41-1642/06 vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojams nutraukė.Teismas, nustatęs, kad už administracinius teisės pažeidimus pareiškėjui paskirtos baudos iki 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 308 straipsnio 1 dalies redakcijos pasikeitimo, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas pasikeitęs teisinis reguliavimas dėl baudų, paskirtų už administracinį teisės pažeidimą, priverstinio vykdymo senaties terminų, jo atžvilgiu netaikytinas.Teismas, nustatęs pareiškėjo vengimą vykdyti nutarimus, pareiškėjui neįrodinėjus aplinkybių, kad jam apie pradėtą baudų ir vykdymo išlaidų išieškojimą nebuvo žinoma, padarė išvadą, kad išieškojimų pagal nutarimus senaties termino eiga sustojo.Teismas, konstatavęs, kad senaties terminai išieškoti baudas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 398-3 ir Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1052g nėra pasibaigę, o vykdomųjų bylų Nr. 41-73/05 ir Nr. 41-1642/06 nutraukimo pagrindų nenustatyta, padarė išvadą, kad antstolis teisėtai skundžiamu patvarkymu atsisakė nutraukti vykdomąsias bylas.Teismas, pagal vykdomųjų bylų dokumentus nustatęs, kad pareiškėjas nėra prašęs grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui valstybei ir kad antstolis nėra atlikęs jokių procesinių veiksmų dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmą, kuris nebuvo atliktas, todėl šioje dalyje bylą pagal pareiškėjo reikalavimą įpareigoti antstolį vykdomųjų bylų Nr. 41-73/05 ir Nr. 41-1642/06 vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojams nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas M. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, nutraukti M. D. atžvilgiu vykdomus priverstinius administracinių nuobaudų išieškojimus, pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimų senaties terminui, kitų bylų vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 2 ir 9 dalyse numatytais pagrindais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai vertino su pareiškėjo M. D. turtine padėtimi susijusius įrodymus.Teismo išvada, kad pareiškėjas vengė padengti įsiskolinimus, nepagrįsta, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo sumokėti baudų (ilgą laiką buvo įkalinimo įstaigoje).Teismas, nutraukdamas bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti antstolį vykdomųjų bylų Nr. 41-73/05 ir Nr. 41-1642/06 vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojams, kaip nenagrinėtiną teisme, pažeidė civilinio proceso tvarką reglamentuojančias teisės normas.Kadangi pareiškėjas M. D. šiuo metu gyvena Norvegijoje, išieškojimo vykdymas turėtų būti perduotas Norvegijos Karalystės institucijoms, o Lietuvoje atliekamas išieškojimo vykdymas nutrauktas, grąžinant vykdomuosius dokumentus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo atskirojo skundo netenkinti bei Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo M. D. skundas nutraukti jo atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus dėl vykdymo senaties termino ir grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo atžvilgiu netaikė nuo 2015 m. liepos 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo dėl baudų, paskirtų už administracinį teisės pažeidimą, priverstinio vykdymo senaties terminų, o vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir išaiškinimais, taikydamas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminą, vertino tiek antstolio (ne) atliktus veiksmus, tiek skolininko.CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. žinioje yra keturios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 41-73/05 dėl 1,30 Eur pašto išlaidų išieškojimo iš M. D. 3 eilės išieškotojo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2921-05, vykdomoji byla Nr. 41-74/05 dėl 57,92 Eur administracinės baudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą išieškojimo iš M. D. 3 eilės išieškotojo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 398-3/59, vykdomoji byla Nr. 41-75/05 dėl 362,03 Eur administracinės baudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą išieškojimo iš M. D. 3 eilės išieškotojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos naudai pagal Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1052g, vykdomoji byla Nr. 41-1642/06 dėl 2 567,33 Eur deportavimo išlaidų išieškojimo iš M. D. 3 eilės išieškotojo valstybės naudai pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-80-132.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosiose bylose esančius duomenis, susijusius su atliktais antstolio veiksmais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis tinkamai atliko išieškojimo veiksmus, nebuvo aplaidus, todėl nesant dėl to ginčo, plačiau šiuo klausimu nepasisako (CPK 185 str.). Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo vengimo atlikti jam paskirtas nuobaudas ir sumokėti skolas, nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo turtinę padėtį bei neatsižvelgė į objektyvią priežastį (skolininkas atliko laisvės atėmimo bausmę), dėl kurios jis negalėjo atlikti minėtų veiksmų.Vykdomųjų bylų Nr. 41-74/05 ir Nr. 41-75/05 duomenys patvirtina, jog priverstinis išieškojimas vyko administracinių nutarimų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad administracinių nuobaudų – baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus visų pirma atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nuo minėtų baudų paskyrimo žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo, to neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų siekiant sumokėti paskirtas baudas, neprašė jų išdėstyti dalimis, tačiau pateikė prašymą nutraukti baudos vykdymą suėjus senaties terminui. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Aplinkybė, jog pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Tuo labiau, kad laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlikinėjo gerokai vėliau, nei buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškotos priteistos baudos.Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl vykdomųjų bylų Nr. 41-73/05 ir Nr. 41-1642/06 jo atžvilgiu nutraukimo, nes yra suėję senaties terminai. Iš vykdomosios bylos Nr. 41-73/05 nustatyta, kad joje išieškojimas vykdomas pagal teismo sprendimą, kuriame iš M. D. buvo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o vykdomojoje byloje Nr. Nr. 41-1642/06 išieškojimas vykdomas pagal teismo nuosprendį, kuriuo iš M. D. valstybei priteistos jo deportavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nėra numatyti išieškojimo senaties terminai dėl skolų išieškojimo valstybei, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomosios bylos Nr. 41-73/05 ir Nr. 41-1642/06 negali būti nutrauktos CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam išieškojimo senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti antstolį vykdomųjų bylų Nr. 41-73/05 ir Nr. 41-1642/06 vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojams, kaip nenagrinėtiną teisme, pažeidė civilinio proceso tvarką reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau išaiškino pareiškėjui vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui ir antstolio veiksmų apskundimo tvarką. Vykdomojo dokumento gražinimo išieškotojui klausimą, nesant išieškotojo prašymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti antstolis, atsižvelgdamas į vykdomojoje byloje esančius duomenis ir skolos išieškojimo galimybes (CPK 625 str. 1–2 d.). CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nėra prašęs grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui valstybei, o antstolis nėra atlikęs jokių procesinių veiksmų dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, bylą dalyje dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo nutraukti, yra teisėtas ir pagrįstas. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.