Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. spalio 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą asmeniui, t. y. 2025 m. rugsėjo 21 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), E. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. būnant namo virtuvės kambaryje žodinio konflikto metu tyčia sudavė mediniu pagaliu ne mažiau tris smūgius E. P. į kairės rankos dilbį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam E. P. sukėlė fizinį skausmą, padarė kairės rankos dilbio nubrozdinimą.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. rugsėjo 21 d. susipyko su drauge, buvo labai piktas. Apie 2 val. nakties išėjo į lauką pasivaikščioti, kad nusiraminti. Ėjo pro E. P. namus. Pamatė virtuvėje degant šviesą. Apėjo ratą ir ėjo atgal. Šalia jo namų rado apie metro ilgio pagalį. Pasiėmė jį ir užėjo pas E. P.. Prieš tai su juo turėjo konfliktą. Ėjo tikslu muštis. Durys buvo atrakintos. Užėjo į vidų. Sudavė pagaliu 3-4 kartus E. P. per rankas. E. P. tuo metu buvo virtuvėje. Sutrenkė pagaliu ir išėjo. Pagalį paliko pas E. P. namuose. Grįžo namo. Po kelių dienų susitiko E. P., pašnekėjo, atsiprašė jo. Buvo blaivus. Gailisi dėl savo elgesio. Vyksta ikiteisminis tyrimas kitoje byloje jo atžvilgiu, šiuo metu neteistas. Planuoja kraustytis į (duomenys neskelbtini) ir pradėti dirbti.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir gailisi. Psichinėmis ligomis niekada nėra sirgęs, pas psichiatrus ar psichologus nesilankė, psichiškai jaučiasi sveikas, galvos traumų neturėjo. Nurodo, kad E. P. yra jo pažįstamas nuo vaikystės. 2025-09-21 vėlai vakare, tikslaus laiko neprisimena susiginčijo su savo drauge per telefoną, tada nusprendė išeiti į lauką pakvėpuoti tyro oro ir viską apgalvoti. Išėjus į lauką, netoliese jo buvo pagalys, kurį jis pasiėmė ir išgirdo būdamas lauke, kad per langą šūkauja E. P.. Todėl pasiėmė tą pagalį ir nusprendė su E. P. pasikalbėti. Priėjo prie E. P. durų, jos buvo pravertos, todėl užėjo į vidų. Pamatė E. P. ir iš karto be jokio ginčo jam sudavė nemažiau 3 smūgius tuo pagaliu, kur jam tiksliai pataikė negali pasakyti, nes nesitaikė. Buvo susinervinęs, kad nesiseka su mergina, todėl nusprendė išsilieti ant E. P.. Kai sudavė tuos smūgius E. P., jis dengėsi rankomis, bet neverkė, tik rėkė, kad baigtų. Sudavęs tuos smūgius, suprato ką padarė, numetė pagalį ir išbėgo iš jo namų. Dabar kaip prisimena, jam labai gėda ir supranta, kad E. P. sukėlė fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi. Visą laiką buvo blaivus, bet supykęs. Kitą dieną jis E. P. atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Supranta ir suvokia, kad jo poelgis kvailas ir dėl to gailisi. Esant galimybei, norėtų su E. P. susitaikyti. Viskas ką gali paaiškinti (b. l. 95-98)

?? ?Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, įtariamasis A. P. paaiškino, kad jau buvo apklaustas, todėl kartotis nenori. Nori tik patikslinti, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to gailisi. Pripažįsta, kad E. P. sužalojo su mediniu pagaliu, kurį rado lauke, žino kaip jis atrodo, ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat buvo jam parodytas, tai yra tas pats pagalys, kuriuo ir sudavė E. P. smūgius. Pripažįsta, kad E. P. iš karto be jokio ginčo sudavė ne mažiau 3 smūgius tuo pagaliu, kur jam tiksliai pataikė negali pasakyti, nes nesitaikė. Buvo susinervinęs, kad nesiseka su mergina, todėl nusprendė išsilieti ant E. P.. Dabar kaip prisimena, jam labai gėda ir supranta, kad E. P. sukėlė fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi. Visą laiką buvo blaivus, bet supykęs. Kitą dieną jis E. P. atsiprašė, jis jam atleido jie susitaikė. Sutiktų ikiteisminį tyrimą baigti pagreitinto proceso tvarka. Viskas ką gali paaiškinti. (b. l.106-108)

??? Nukentėjusysis E. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025-09-19, vakare nuvyko pas mamą D. D., gyv. (duomenys neskelbtini). 2025-09-20, vakare, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus (degtinę) kartu su mama, alkoholio išgėrė nemažai. 2025-09-21, apie 02 val. 00 min., prabudo iš miego ir nuėjo į virtuvę atsigerti vandens, mama taipogi buvo atsikėlusi, nes ėjo į tualetą. Jam būnant virtuvės kambaryje, išgirdo kaip yra klibinama durų rankena ir netikėtai atsidarius durims, pamatė pažįstamą A. P., apie (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris rankose laikė medinį pagalį. Tik pamatęs jį, priėjo prie jo ir minėtu pagaliu užsimojo trenkti. Kadangi nenorėjo, jog jam sužalotų veidą, jis kaire ranka užsidengė veidą. Užsimojęs minėtu pagaliu, juo jam trenkė į kairės rankos dilbį, ne mažiau 3, bet ne daugiau nei 5 kartus, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10 balų. Sudavęs smūgius, A. P. minėtą pagalį numetė ant žemės ir išėjo nežinoma kryptimi. Po šio įvykio spec. tarnybas iškvietė jo mama, tačiau ji įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Pirmiausia atvyko GMP medikai, kurie jį apžiūrėjo ir į gydymo įstaigą nesivežė. Toliau atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 2,46 promilės girtumo laipsnį. Ką tiksliai sakė policijos pareigūnams gerai neatsimena ir galėjo nurodyti netikslias įvykio aplinkybes, tačiau dabar, būdamas visiškai blaivus ir viską aiškiai prisimindamas, nurodė detales įvykio aplinkybes. Dėl kokių priežasčių A. P. jį sumušė nežino, bet įtaria, kad dėl praeityje įvykusių konfliktų. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi jį apžiūrėjo GMP medikai. Civilinio ieškinio nereikš, taip pat ir nereikš ir ateityje. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b. l. 29-32)

??? Nukentėjusysis E. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jau buvo apklaustas savo pirminėje apklausoje, todėl kartotis nenori. Nori tik patikslinti, kad 2025-09-20, jam būnant virtuvės kambaryje, išgirdo kaip yra klibinama durų rankena ir netikėtai atsidarius durims, pamatė pažįstamą A. P., kuris rankose laikė medinį pagalį. Tik pamatęs jį, su minėtu pagaliu priėjo prie jo ir užsimojo trenkti. Kadangi nenorėjo, jog jam sužalotų veidą, jis kaire ranka užsidengė veidą. Užsimojęs minėtu pagaliu, juo jam trenkė į kairės rankos dilbį, ne mažiau 3 kartus, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10 balų. Sudavęs smūgius, A. P. minėtą pagalį numetė ant žemės ir išėjo nežinoma kryptimi. Pagalį matė, pagalys buvo paimtas pareigūnų, kadangi dar pats jiems parodė, kur jis yra įvykio vietoje. Kaip pagalys atrodo jis žino, ikiteisminio tyrimo metu jis jam buvo parodytas dar kartą ir gali patvirtinti, kad tai tas pagalys su kuriuo buvo jam suduoti smūgiai. Taip pat nori papildyti, kad jie su A. P. pasikalbėjo, jis jo atsiprašė, jis jam atleido. Civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai nereikš. Pas gydytojus papildomai nesikreipė. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b. l.35-38)

???Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nuo važiuojamosios kelio dalies matome pramintą takelį, kurio paviršius sudarytas iš žolės ir žvyro. Einame minėtu taku ir prieiname medinį, vieno aukšto, nublukusios mėlynos spalvos namą. Einame toliau minėtu takeliu, namas gaunasi kairėje pusėje. Galiausiai prieiname įėjimą į minėtą gyvenamąjį namą. Matome paguldytą medinę lentą, kuri veda į gyvenamojo namo koridorių. Prieiname arčiau ir matome rudos spalvos praviras medines duris. Einame pro minėtas duris ir patenkame į gyvenamojo namo koridorių. Koridoriuje matome dar vienas praviras rudos spalvos, medines duris, kurios veda į virtuvę. Virtuvėje, dešinėje pusėje, matome juodos spalvos krosnį, uždengtą marga staltiese, ant šios padėti įvairūs indai. Tiesiai prieš mus stovi automatinė skalbimo mašina, ant kurios padėta mikrobangų krosnelė. Šalia stovi baltos spalvos šaldytuvas, šalia stovi baltos ir rudos spalvos spintelės, ant kurių sudėti įvairūs buitiniai daiktai. Taip pat matome rudą medinę taburetę bei juodos spalvos plastmasinį kibirą. Taip pat apžiūrimas 84 x 7 cm medinis pagalys. Daugiau apžiūrint įvykio vietą jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas 84 x 7 cm medinis pagalys, fotografuota. (b. l.8-10)

???Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vyriškos lyties asmuo. Apžiūrint asmens kūną ant kairės rankos dilbio matome nubrozdinimą. Daugiau vizualiai ant atidengtų kūno vietų sužalojimų nenustatyta. (b. l. 51-52)

???Iš greitosios medicinos kvietimo kortelės matyti, kad atvykus į įvykio vietą, pacientas atėjo prie GMP automobilio. Teigia, jog atėjo kaimynas ir mušė su lazda per ranką. Apžiūros metu stebimas kairės rankos dilbio srityje nedidelis paviršinis nubrozdinimas. Auskultuojant plaučiuose alsavimas vezikulinis, pilvas minkštas, neskausmingas. Kitų sužeidimų nestebima. Iš burnos galimai alkoholio kvapas. Vaistų nuo skausmo atsisakė. Po apžiūros atsisako vykti į ligoninę. Preliminari diagnozė: rankos nubrozdinimas, lygis nepatikslintas. (b. l. 61-62)

Iš įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis apklausoje nurodė, kad atleidžia A. P., kadangi jis jo atsiprašė ir nori su juo susitaikyti. Įtariamasis savo kaltę prisipažino visiškai ir gailisi. (b. l. 113-116)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. P. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie A. P. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. rugsėjo 21 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), E. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia sudavė mediniu pagaliu ne mažiau tris smūgius E. P. į kairės rankos dilbį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam E. P. sukėlė fizinį skausmą, padarė kairės rankos dilbio nubrozdinimą. Kaltinamojo A. P. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį E. P. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. P. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 78-79; 80-81). Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi. Byloje yra įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (b. l. 113-114).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti, tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Tuo tarpu dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, pažymėtina, kad nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą ir pan. ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, Nr. 2K-589/2011, Nr. 2K-103-689/2019 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino savo kaltę visiškai, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, žala nepadaryta, kaltininkas ir nukentėjusysis susitaikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamasis A. P. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, formalias sąlygas. Tuo tarpu dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos buvimo, teismas vertina tai, kad byloje yra duomenys, jog 2025 m. rugsėjo 26 d. A. P. pateiktas pranešimas apie įtarimą dėl 2025-07-21 nesunkaus sveikatos sutrikdymo bendrininkų grupėje, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A. P. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinės nusikalstamos veikos, kur jis įtariamas nesunkiai sutrikdęs sveikatą, šioje nagrinėjamoje byloje A. P. taip pat atliko tyčinius smurtinius veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant visoms BK 38 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, galimybės nėra.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei įstatymo leidėjo nurodytas vidurkis už tokios nusikalstamos veikos padarymą, bei paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, asmuo pripažino savo kaltę.

Kaltinamajam A. P. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinis pagalys 84x7 cm, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, gynėjas kaltinamajam buvo privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl teismas valstybės turėtų išlaidų už gynėjo dalyvavimą iš kaltinamojo nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinį pagalį 84x7 cm, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nepriteisti iš kaltinamojo teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.