- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- A-2329-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00295-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
- Advokatai
- Asta Astrauskaitė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K., jo atstovei advokatei Astai Astrauskaitei,
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Linai Verikovskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, kartu su VSAT – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsimo“ (toliau – ir Teikimas), prašydamas pratęsti 3 mėnesiams, t. y. iki 2024 m. lapkričio 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. (gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) prieglobsčio byloje Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Šalies argumentai
2.1. Užsienietis, pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą, įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, neišsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio motyvai, jo pateikimo aplinkybės.
2.2. Suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę, iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva), siekdamas išvengti išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), taip trukdydamas išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą, įvertinti jo pagrįstumą.
2.3. Ankstesni Užsieniečio veiksmai, t. y. kompetentingų institucijų sprendimų nevykdymas, slėpimasis nuo jų laikomi nebendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis, kurios sprendžia Užsieniečio teisinės padėties klausimus.
2.4. Ankstesni Užsieniečio veiksmai patvirtina, kad jis visais įmanomais būdais siekia likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje.
2.5. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, tikslinga pratęsti terminą alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui (Teikime nurodytas teiginys „palikti sulaikymą“ laikomas rašymo apsirikimu), nes priešingu atveju nebus galimybės įvykdyti dėl Užsieniečio priimtų sprendimų.
3. Užsienietis prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo suvaržymų. Užsienietis siekia įsidarbinti.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nuspręsta tenkinti Teikimą, pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas [Užsieniečio] prieglobsčio byloje.
5.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliai 2022 m. birželio 26 d. sulaikė du neblaivius asmenis, tarp kurių buvo Užsienietis, kuris su savimi neturėjo jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl buvo nustatinėjama jo tapatybė;
5.2. Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, paso Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo išduota Lietuvos Respublikos ,,C“ tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimo laikotarpis nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. birželio 5 d., Lenkijos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi iki 2022 m. balandžio 17 d.;
5.3. 2022 m. birželio 27 d. 2:20 val. Užsienietis buvo pristatytas į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP, kur buvo nustatyta Užsieniečio tapatybė;
5.4. 2022 m. birželio 27 d. 9:00 val. nustatyta, kad Užsienietis pasišalino iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP. Iš vaizdo kamerų nustatyta, kad Užsienietis 8:38 val. atidarė langą, išstūmė apsaugines groteles ir taip pasišalino iš minėtų patalpų;
5.5. 2022 m. liepos 8 d. 13:30 val. Užsienietis buvo sulaikytas ir pristatytas į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių, kur buvo papildomai nustatyta jo tapatybė. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 1 dalį [VSAT 2022 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. 22S93867 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. sulaikymo“];
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 10 d. sprendimu Užsieniečiui 3 mėnesiams skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir išnagrinėtas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo;
Šalies argumentai
5.7. Užsienietis pateikė 2022 m. liepos 13 d. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, kurį Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 22S95818 nuspręsta nagrinėti iš esmės (skubos tvarka) (klausimas dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvą nesprendžiamas, Užsieniečio apgyvendinimo klausimas nesprendžiamas, nes Užsienietis sulaikytas ar apgyvendintas teismo sprendimu);
Žemesnės instancijos teismas
5.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-3651-1047/2022 (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis), nutarė tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 10 d. sprendimą, taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti Užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir išnagrinėtas Užsieniečio prieglobsčio prašymas;
5.9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-1722-1143/2022, nuspręsta tenkinti prašymą, pratęsti Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2023 m. balandžio 10 d., bet ne ilgiau, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje;
5.10. Užsienietis sudarė 2022 m. gruodžio 1 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 03/2022 (adresu Šopeno g. 3-41, Vilnius) [pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. informavo apie tai VSAT Centrą (2022 m. gruodžio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4T-749 „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“)];
5.11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-1837-405/2022, nusprendė tenkinti teikimą, pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti VSAT Centrui apie savo buvimo vietą – iki 2023 m. balandžio 10 d.;
5.12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu nuspręsta, be kita ko, pratęsti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti VSAT Centrui apie savo buvimo vietą – iki 2023 m. spalio 10 d., bet ne ilgiau, ko, bus įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje;
5.13. Departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, priėmė 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123910 (toliau – ir Departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui (prieglobsčio prašytojui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos);
5.14. Užsienietis apskundė Departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą teismui;
5.15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimu nutarta tenkinti teikimą, pratęsti Užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti VSAT Centrui apie savo buvimo vietą – iki 2024 m. sausio 10 d., tačiau [iki] bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje;
5.16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-11631-872/2023 (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas), nusprendė atmesti Užsieniečio skundą dėl Departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus;
5.17. Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą apeliacine tvarka;
5.18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu nuspręsta, be kita ko, tenkinti teikimą, pratęsti Užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti VSAT Centrui apie savo buvimo vietą – nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. balandžio 10 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje;
5.19. Užsienietis 2023 m. gruodžio mėnesį neteisėtai išvyko iš Lietuvos [2024 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. 15K-635 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K.“];
5.20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1198-575/2024, nutarė atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą;
5.21. Departamentas priėmė 2024 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 24S46523 (toliau – ir Departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), pavesti VSAT vykdyti Užsieniečio išsiuntimą, uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvą 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Su šiuo sprendimu Užsienietis supažindintas 2024 m. gegužės 20 d. Dėl Departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo nagrinėjama administracinė byla [dabartinis Nr. eI2-11056-764/2024], kurioje teismo posėdis paskirtas 2024 m. rugsėjo 3 d. [13.15 val.] (Užsieniečio prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pirmosios instancijos teismo netenkintas [administracinė byla Nr. eAS-445-1047/2024 pagal Užsieniečio atskirąjį skundą paskirta nagrinėti 2024 m. rugsėjo 11 d. 10 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka]);
5.22. Užsienietis 2024 m. gegužės 15 d. grąžintas iš Prancūzijos Respublikos (toliau – ir Prancūzija) į Lietuvą;
5.23. Užsienietis 2024 m. gegužės 16 d. 16.25 val. sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį [2024 m. gegužės 16 d. sprendimas „Dėl sulaikymo“];
5.24. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-202-617/2024 (toliau – ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimas), nuspręsta tenkinti teikimą, sulaikyti Užsienietį VSAT Centre iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdyta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos procedūra;
5.25. Užsienietis apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą apeliacine tvarka;
5.26. Užsienietis pateikė 2024 m. gegužės 21 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje;
5.27. [Departamentas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 24S125976 „Priimti prašymą suteikti prieglobstį“ nusprendė atlikti tyrimą dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje priimtinumo (nenagrinėjimo), nes Užsienietis pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (klausimas dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvą nesprendžiamas)];
5.28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024 (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis), nutarė tenkinti iš dalies Užsieniečio apeliacinį skundą, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą, tenkinti iš dalies VSAT Centro teikimą, skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus, tiek charakterizuojančius Užsienietį, tiek ir apibūdančius jo ankstesnį elgesį, nenustatyta pagrindo visiškai neriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvoje;
Šalies argumentai
5.29. VSAT Centras kreipėsi į teismą su 2024 m. birželio 19 d. teikimu Nr. 21-7K-836 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. <...> sulaikymo [VSAT] [Centre] persvarstymo“];
5.30. VSAT Centras pateikė prašymą palikti nenagrinėtą pateiktą teikimą;
Žemesnės instancijos teismas
5.31. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-256-405/2024 (toliau – ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartis), nutarta nutraukti bylą, tenkinus VSAT Centro prašymą;
5.32. Užsienietis apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartį apeliacine tvarka;
5.33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS-536-525/2024, nutarė atmesti Užsieniečio atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartį;
5.34. Užsienietis dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Stebulė“ nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. (teismo sprendime nurodyti „2021 m.“ laikomi rašymo apsirikimu) sausio 10 d. [b. l. 11];
5.35. UAB „Stebulė“ sutiktų įdarbinti Užsienietį, jeigu jis turėtų leidimą dirbti Lietuvoje, kurį jau turėjo.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo 112, 113, 140¹⁹ straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neišnyko Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktuose, 5 dalies 6, 11, 14 punktuose, nes: nes nėra atskleisti Užsieniečio paskesnio prieglobsčio prašymo motyvai; Užsienietis paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė, būdamas sulaikytas, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti [Užsienietį] į [(duomenys neskelbtini)]; Užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; Užsienietis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (nustatytu metu nepranešė apie savo buvimo vietą); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu [Užsienietis] neteisėtai išvyko iš Lietuvos; Užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę.
8. Teismas, atsižvelgęs į Užsieniečio elgesį, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Teikimas tenkintinas, pratęsiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą.
9. Teismas, įvertinęs Užsieniečio elgesį, konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė, siekiant teisėtų Įstatymo tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą [Užsieniečio] prieglobsčio byloje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.
11. Teismas nurodė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui taikytina dar 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d., t. y. nuo kitos dienos einančios, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pabaigos, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas [Užsieniečio] prieglobsčio byloje.
III.
12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, tenkinti iš dalies VSAT Centro Teikimą, pritaikant Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Užsienietis grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines Užsieniečio situacijos aplinkybes.
13.2. Nors Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau Užsienietis yra laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris apsuptas tvora, saugomas pareigūnų ir iš kurio Užsieniečiui nėra leidžiama išeiti, pavyzdžiui, į bendrą VSAT Centro teritoriją. Taigi Užsieniečiui yra taikoma ne alternatyvi sulaikymui priemonė, o de facto (faktiškai) sulaikymo priemonė, nes jo judėjimas iš esmės apribotas ir nuolat kontroliuojamas. Tai patvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime M.A., dalyvaujant VSAT, C-72/22, ECLI:EU:C:2022:505 pateiktas „sulaikymo“ sąvokos išaiškinimas.
13.3. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, itin galisi dėl padaryto pažeidimo, kurio daugiau nekartos.
13.4. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl Užsieniečio tapatybės nekeliamas, nes ji nustatyta.
13.5. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis.
13.6. Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti Užsieniečiui tokį griežtą jo judėjimo laisvės apribojimą.
13.7. Suteikus Užsieniečiui teisę dirbti, jis turės galimybę įsidarbinti UAB „Stebulė“, dėl ko jam reikalinga teisė judėti.
13.8. Įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, darytina išvada, kad Įstatymo tikslai (nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus) gali būti pasiekti, taikant ir mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, pavyzdžiui, alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
14. VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą.
15. VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja Teikime nurodytas aplinkybes, nurodo naujas aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimu, Užsieniečio apeliacinio skundo motyvus, grindžia nesutikimą su Užsieniečio apeliaciniu skundu šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
15.2. Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai ir toliau neteisėtai siekė judėti Europos Sąjungos teritorijoje iki kol buvo sulaikytas, kas patvirtina, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis.
15.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsieniečio asmens byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių griežtesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui (Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą; Užsienietis pasišalino iš tarnybinių patalpų; Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos į Prancūziją).
15.4. Ankstesni Užsieniečio veiksmai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad Užsienietis gali slėptis, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos, yra linkęs pažeidinėti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius migracijos procedūras.
15.5. Dėl ankstesnių Užsieniečio veiksmų egzistuoja didelė tikimybė, kad Užsienietis, gavęs judėjimo laisvę, bandys išvykti iš Lietuvos arba slapstytis nuo atsakingų teisėsaugos pareigūnų, taip bandydamas išvengti išsiuntimo procedūros, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Todėl priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip teisingai konstatuota, egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 dalies 6, 11 ir 14 punktuose nustatyti sulaikymo pagrindai.
15.6. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir VSAT bei Šengeno erdvės integralumo.
15.7. Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas, siekiant užkardyti nelegalios migracijos Šengeno erdvėje riziką.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad neišnyko Užsieniečio sulaikymo pagrindai, ir atsižvelgęs į ankstesnį Užsieniečio elgesį, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti pareiškėjui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – kuri, teismo vertinimu, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiamiems Įstatymo tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje.
18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo skirti mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju jo judėjimo laisvės apribojimai yra nepagrįsti ir siekiami Įstatymo tikslai gali būti pasiekti, skiriant švelniau jo judėjimo teisę ribojančią priemonę. Užsienietis ir jo atstovė advokatė apeliaciniame skunde raštu išdėstytą poziciją palaikė žodiniais paaiškinimais, išsakytais teismo posėdyje.
19. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).
20. Asmens sulaikymas (taip pat – sulaikymui alternatyvi priemonė) yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“ (2024 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 134 redakcija) 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos.
22. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos pareiškėjui paduodant Teikimą ir pirmosios instancijos teismui priimant tikrinamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo ir nėra atšaukta.
23. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus „[Įstatymo taikymas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio“ nuostatos. Pagal šio skyriaus 140⁷ straipsnį, kitos Įstatymo nuostatos, kai, be kita ko, yra paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
23.1. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. neteko galios Įstatymo 140¹⁷ straipsnis, reglamentavęs prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus (2023 m. balandžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1889 redakcija).
23.2. Įstatymo 113 straipsnio „Užsieniečio sulaikymo pagrindai“ 4 dalyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 3) kai užsienietis, sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
23.3. To paties straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija; 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) nurodyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuva; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas [VSAT], pažeidė laikino išvykimo iš [VSAT] tvarką (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XVI-2427 redakcija); 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvą tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
23.4. Įstatymo 140¹⁹ straipsnis (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) reglamentuoja alternatyvias sulaikymui priemones. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: alternatyvios sulaikymui priemonės yra nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.) (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2427 redakcija). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Šio straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, kad, jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2427 redakcija). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.
23.5. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija; iš esmės toks pat reglamentavimas galiojo nuo 2004 m. balandžio 30 d.) nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, be kita ko, kad: alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos piliečiui arba Lietuvoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.).
24. Aplinkybių, dėl kurių teismas gali skirti kitą ar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, sąrašas nėra baigtinis, todėl galima vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
25. Nagrinėjamu atveju Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta tenkinti pareiškėjo Teikimą ir pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.) – taikymą dar 3 mėnesiams, ginčija tokios alternatyvios sulaikymo priemonės pagrįstumą dėl de facto jam taikomo sulaikymo, taip pat tokios priemonės proporcingumą per griežto jo laisvės judėjimo suvaržymo aspektu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Užsieniečio faktinę situaciją.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste iš naujo įvertinusi Užsieniečio bylos medžiagą, pagal ją pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, kurios nekartojamos, nes detaliai aprašytos šios teismo nutarties 5 punkte, byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie charakterizuoja Užsienietį ir leidžia daryti išvadas apie ankstesnį ir dabartinį Užsieniečio elgesį, taip pat įvertinusi Užsieniečio ir jo atstovės žodinius paaiškinimus, išdėstytus teismo posėdžiuose, neturi jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktuose nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kurie pagrindžia Užsieniečio laisvės judėti suvaržymą.
27. Nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija toliau nurodytų nustatytų bylos aplinkybių, kurių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia minėtų sulaikymo pagrindų egzistavimą, t. y., kad nagrinėjamu atveju siekiama išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio motyvus, yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos, ypač atsižvelgus į tai, kas jau buvo priimtas Departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsieniečio pateiktas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje yra pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti Užsienietį į (duomenys neskelbtini), nes Užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, kurios metu buvo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje:
27.1. Užsienietis buvo 2022 m. birželio 27 d. 3:30 val. sulaikytas, nustatant Užsieniečio tapatybę jis žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje (2022 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. 13 VR-8194) ir 2022 m. liepos 8 d. pateikė raštišką prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, šis prašymas buvo išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas – nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje (žr. šios teismo nutarties 5.20 p.), tačiau po Užsieniečio grąžinimo iš Prancūzijos, į kurią Užsienietis išvyko neteisėtai, vykstant ankstesnio Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje vertinimo procedūrai, Užsienietis 2024 m. gegužės 15 d. pateikė raštišką paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje (tarnybinis pranešimas „Dėl užsieniečio grąžinimo pagal Dublino III reglamentą“) ir dėl šio prašymo dar nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Taigi, Užsienietis vėl yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.
27.2. Užsieniečio tapatybė nustatyta.
27.3. Užsienietis, 2022 m. birželio 26 d. 8.38 val. būdamas sulaikytas, siekiant nustatyti jo tapatybę, pasišalino iš Vilniaus oro uosto atvykimo terminale esančių patalpų, kurios priskirtos užkardos naudojimui (2022 m. birželio 30 d. raštas Nr. IT-1845 „Dėl duomenų pateikimo medžiagoje Nr. M-5-02-00125-22“), slapstėsi ir, vykdant neteisėtos migracijos stebėseną ir kontrolę, buvo sulaikytas 2022 m. liepos 8 d. 13.30 val. Vilniaus autobusų stotyje (2022 m. liepos 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. MD-843).
27.4. Užsienietis 2022 m. gruodžio 13 d. 15.30 val., 2022 m. gruodžio 18 d. 23.59 val. negrįžo į VSAT Centrą (2022 m. gruodžio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 3A-1995; 2022 m. gruodžio 18 d. tarnybinis pranešimas Nr. 3A-2021), t. y. nevykdė tuo metu jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (Įstatymo 113 str. 5 d. 6 p.).
27.5. Nuo 2023 m. gruodžio 28 d. su Užsieniečiu nebuvo galima susisiekti (2024 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. 15K-635), t. y. nevykdė tuo metu jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (Įstatymo 113 str. 5 d. 6 p.).
27.6. Užsienietis taip pat kartą yra pažeidęs VSAT Centro vidaus tvarkos taisykles – rūkė ne tam skirtoje vietoje (2023 m. liepos 31 d. protokolas Nr. 15K-3066; 2024 m. liepos 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. 15K-3067).
27.7. Užsienietis 2024 m. gegužės 15 d. 13 val. grąžintas iš Prancūzijos (2024 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 40PR-33), t. y. dar nepriėmus galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje pagal pirmąjį Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, Užsienietis išvyko iš Lietuvos (Įstatymo 113 str. 5 d. 11 p.).
27.8. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsieniečiui yra taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybės nares) (Įstatymo 113 str. 5 d. 14 p.).
28. Šiuo konkrečiu atveju tai, kad Užsienietis kitaip vertina nustatytas bylos aplinkybes, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nusprendęs tenkinti pareiškėjo Teikimą, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Užsieniečio faktinę situaciją ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.). Bylos medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė aptartas įrodymų vertinimo taisykles.
29. Vertinant Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir žodinius paaiškinimus dėl to, kad jam reikalinga laisvė judėti, siekiant įsidarbinti ir dirbti, pažymėtina, kad pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2¹ dalį, jeigu užsieniečiui skirta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad Užsienietis neturi teisės dirbti Lietuvoje.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrįstumo, nustačius, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktuose nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai ir ypač – didelė tikimybė, jog, Užsieniečiui suteikus judėjimo laisvę, Užsienietis vėl gali slėptis ar išvykti iš Lietuvos, nepriėmus galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, Užsienietis nenuginčijo byloje nustatytų aplinkybių, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pagrįstai suvaržyti Užsieniečio judėjimo laisvę. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jam nepagrįstai paskirta griežčiausia priemonė – de facto sulaikymas, buvo nurodyti ankstesniame teisminiame procese ir atmesti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartyje konstatavus, kad nėra pagrindo visiškai neriboti Užsieniečio judėjimo laisvės. Šiuo aspektu Užsienietis nenurodė jokių iš esmės naujų ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitaip vertinti jo faktinę situaciją ir atitinkamai priimti kitokį sprendimą dėl jam taikomo jo judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo nustatytų aplinkybių kontekste.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, įvertinusi Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir teismo posėdyje išdėstytus žodinius paaiškinimus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja pagrindų, leidžiančių Užsieniečiui skirti alternatyviai sulaikymui priemonei, nurodytai Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kuria netaikomi judėjimo laisvės apribojimai.
33. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nusprendė pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą, ir Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.