- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- eA-1198-575/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08184-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123910 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl dalyvavimo 2020 m. mitinguose ir akcijose. Skundžiamame Sprendime atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nurodė, kad jie yra išduoti septynių skirtingų institucijų iš kelių skirtingų geografinių vietovių ir savo visumoje neleidžia atkurti jokių vientisų įvykių chronologijos, taip pat nustatyti aiškių ir patikimų sąsajų šių dokumentų tarpusavyje, taip pat tarp jų ir pareiškėjo pasakojimo. Atsakovas taip pat padarė išvadą, kad yra labai didelė tikimybė, jog kai kurie pareiškėjo pateikti dokumentai yra suklastoti.
2.2. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, gavęs iš pareiškėjo jo pasakojimą pagrindžiančius dokumentus, pats ėmė vertinti dokumentų antspaudo, parašo autentiškumą, tirti rašysenos galimus panašumus, neturėdamas tam jokios kompetencijos, specialių žinių, ir padarė reikšmingas išvadas dėl galimo dokumentų klastojimo, nors išvadas apie dokumentų autentiškumą galėjo ir turėjo padaryti specialių žinių turintys asmenys. Atsakovas savo Sprendimą grindė ir motyvavo dokumentų neautentiškumo tikimybe, tačiau nepateikė jokių objektyvių kompetentingo tyrimo duomenų šiuo klausimu, bei nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas jo prašymo nagrinėjimo metu klaidino tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkino, bandė sukčiauti.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjui inkriminuojami straipsniai neleidžia susidaryti aiškaus vaizdo, dėl kokios konkrečiai veikos jis tariamai galėtų būti kaltinamas; prieglobsčio prašytojas taip pat nepaaiškino, kodėl jam inkriminuojami administraciniai straipsniai baudžiamojo proceso metu ir kt., perkelia pareiškėjui nepagrįstai didelę naštą pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurių jis negali paaiškinti dėl jų specifikos ir specialiųjų žinių neturėjimo – jis neturi kompetencijos vertinti šaukimo teksto teisinės technikos aspektu ir negali būti atsakingas už galimas šaukimo rengėjo klaidas, kurių tikimybė taip pat neatmestina.
2.4. Atsakovas Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimai apie kratos metu iš jo paimtą mobilųjį telefoną ir kompiuterį, kuriuose buvo A. L. žeidžiantys susirašinėjimai su prieglobsčio prašytojo neįvardintais draugais, yra nepagrįsti. Atsakovas iš 2022 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) bausmių vykdymo skyriaus V. K. telefono arešto protokolo padarė išvadą, kad telefonas buvo paimtas skolos išieškojimo procedūros metu. Pareiškėjas buvo nuteistas ir jam buvo paskirtos baudos, todėl antstolio veiksmai, susiję su telefono paėmimu, akivaizdžiai sietini su jam taikyta ne civiline, bet baudžiamąja ir ar administracine atsakomybe, taip pat ir iš telefono arešto protokolo matyti, jog jis surašytas (duomenys neskelbtini) miesto bausmių vykdymo skyriaus.
2.5. Neatitikimai apklausų metu pareiškėjo duotuose parodymuose savaime negali būti pagrindas išvadai, kad jo pasakojimas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės – netikslus tam tikrų specifinių aplinkybių nurodymas gali būti sąlygotas tiek dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko nuo įvykių, tiek ir dėl pareiškėjo asmeninių savybių, pavyzdžiui, žinių apie teisinę sistemą neturėjimo.
2.6. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog dėl pareiškėjo paaiškintų aplinkybių jis nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje.
3. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamente 2022 m. liepos 13 d. ir 2023 m. sausio 9 d., įvertinti jo pateikti dokumentai, taip pat įvertinta kilmės valstybės informacija. Migracijos departamentas privalo įsitikinti ne tik pareiškėjo duotais paaiškinimais, lyginti juos su gauta informacija apie kilmės valstybę, bet ir įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu.
3.2. Pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarimas buvo išanalizuotas visa apimtimi, įskaitant ir ant jo uždėtus parašą ir antspaudą. Nustatyta, kad dokumentas yra skenuotas ir atspausdinta kopija, tačiau neįmanoma nustatyti, kiek kartų, kokia apimtimi ir kokiose vietose pateiktas dokumentas galėjo būti keičiamas ir modifikuojamas iki savo galutinio varianto, kai buvo atspausdintas. Pateiktame dokumente aptikti raštvedybos neatitikimai, parašo nenatūralus nutrūkimas, taip pat į aptikti prieštaravimai tarp pateiktame dokumente nurodytos informacijos ir prieglobsčio prašytojo pasakojimo, todėl tikėtina, kad pateiktas dokumentas iki savo atspausdinimo buvo modifikuojamas kito dokumento pagrindu ir todėl yra suklastotas. Šias išvadas taip pat pagrindžia ir pareiškėjo nenoras duoti paaiškinimus dėl chronologinių ir topografinių neatitikimų tarp jo pasakojimo ir pateiktame teismo nutarime nurodytų faktų. Buvo išanalizuoti ir dokumentuose esantys antspaudai, kurie iš esmės yra analogiški, išanalizuotas pareiškėjo pateiktas 2022 m. gegužės 2 d. šaukimas dėl jo, kaip kaltinamojo, kvietimo. Palyginus minėtame šaukime esantį raštą su pareiškėjo klausimyne pateiktu raštu, buvo padaryta išvada, kad šaukime esantis raštas vizualiai panašus į prieglobsčio prašytojo raštą. Minėto šaukimo autentiškumas kelia abejonių ir dėl jame įrašytos informacijos.
3.3. Dėl nustatytų neatitikimų apklaustas pareiškėjas negalėjo atsakyti dėl šaukime nurodytų neaiškumų, t. y. kodėl jis buvo kviečiamas kaltinamuoju dėl veikų, numatytų (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir BR ATPK) 24.23, 23.4 straipsniuose ir (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir BR BK) 196 straipsnyje vienu metu, kas yra mažai tikėtina. Be to, pareiškėjas buvo apklaustas dėl šaukime pareikštų kaltinimų, tačiau nieko konkrečiai negalėjo paaiškinti. Migracijos departamentas išanalizavo minėtą dokumentą visapusiškai ir dėl jo autentiškumo padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad jis yra galimai suklastotas.
3.4. Migracijos departamentas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir nesprendžia dėl pareiškėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos (dokumentų klastojimo), tačiau būtent Migracijos departamentas sprendžia dėl tokių dokumentų pagrįstumo ir autentiškumo, kiek tai yra susiję su prieglobsčio prašymu. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtas išvadas. Migracijos departamentas pagrįstai paminėtus netikslumus dokumentuose tikslinosi su pareiškėju, nes būtent jis ir pateikė minėtus įrodymus Migracijos departamentui kaip pagrindžiančius jo prieglobsčio prašymą.
3.5. Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus dėl kratos, kurios metu iš jo paimtas mobilus telefonas ir kompiuteris, kadangi ir pats pareiškėjas pripažįsta, jog telefonas ir kompiuteris paimti ne kratos metu, o atliekant antstolio veiksmus dėl pareiškėjo įsiskolinimo unitarinei įmonei „BelJurObespečenije“. Pareiškėjo dabartinis aiškinimas nesutampa su jo apklausų metu duotais paaiškinimais, kad minėti daiktai areštuoti (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje 2022 m. žiemą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokie konkrečiai duomenys galėjo likti iš jo išieškotame telefone ir dėl jo tariamo dalyvavimo mitinguose (duomenys neskelbtini), arba dėl politinės nuomonės viešo reiškimo. Migracijos departamentas apie pareiškėjo pasakojimą šioje dalyje irgi padarė pagrįstas išvadas ne vien tik vadovaujantis tuo, kad iš pareiškėjo nurodyti daiktai (mobilus telefonas ir kompiuteris) paimti ne kratos metu, o antstolio veiksmais, bet ir nesant pagrįstų duomenų apie jo kitas nurodytas aplinkybes (dalyvavimas mitinguose, susirašinėjimai su draugais, politinės nuomonės viešas reiškimas).
3.6. Prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimas apima ne tik persekiojimo priežasčių, pagrįstos baimės buvimo, bet kartu ir pareiškėjo kaip asmenybės, jo nuoširdžių pastangų pateikiant išsamius ir tikrovę atitinkančius paaiškinimus, įvertinimą. Atsakovas įvertino ne tik visas pareiškėjo pateiktas pasakojimo aplinkybes, jų nesutapimus, prieštaravimus, bet ir išanalizavo visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad jie arba susiję išimtinai su administracinėmis procedūromis, arba apskritai neleidžia suprasti jų konteksto, todėl juos atmetė.
3.7. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo 2020 m. po prezidento rinkimų vykusiuose mitinguose (duomenys neskelbtini) mieste, kartu su kitais protestuotojais vaikščiojo miesto centrinėmis gatvėmis su didžiule vėliava, taip pat protestavo prie (duomenys neskelbtini) miesto kalėjimo, reikalaujant paleisti žmones, kurie buvo sulaikyti už protestus. 2022 m. pradžioje (iš pradžių teigė, kad 2021 m. pradžioje) prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, pristatytas į (duomenys neskelbtini) sulaikymo izoliatorių, kur jam pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimų protestų metu. Iš prieglobsčio prašytojo taip pat paimtas jo telefonas ir nešiojamas kompiuteris, kuriame buvo jo susirašinėjimai su draugais politinėmis temomis. Prieglobsčio prašytojas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) sulaikymo izoliatoriuje apie 3 mėnesius, 2022 m. gegužės pradžioje vyko teismas, kuriame prieglobsčio prašytojas buvo nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atliekant namuose. Iki nuosprendžio įsigaliojimo prieglobsčio prašytojas buvo paleistas į laisvę teismo salėje. (duomenys neskelbtini) kalėjime prieglobsčio prašytojui negrąžino iš jo paimtų daiktų. Teisėjas taip pat neišdavė jam bylos dokumentų kopijų, teigdamas, kad jos bus išsiųstos į prieglobsčio prašytojo gyvenamąją vietą, tačiau dokumentai nebuvo atsiųsti. Prieglobsčio prašytojas grįžo į (duomenys neskelbtini) ir apsistojo draugo namuose. Į prieglobsčio prašytojo registruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo tėvai, paštu pradėjo gauti šaukimus atvykti į bausmės vykdymo skyrių; teirautis prieglobsčio prašytojo buvimo vietos porą kartų buvo atėję teisėsaugos pareigūnai. Prieglobsčio prašytojas suprato, kad pareigūnai nepaliks jo ramybėje ir 2022 m. birželį pabėgo į Lietuvą, naktį perplaukęs Nemuną.
5.2. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimų arba jam priskirtų asmeninių savybių. Konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimas arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai. Rizikos veiksnių, dėl kurių V. K. atsidurtų padidinto pavojaus situacijoje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi jo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).
5.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).
6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija dėl pabėgėlių) 1 straipsnio A dalies 2 punkto, Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 99 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui jo pasakojimą patvirtinančius dokumentus, t. y.: (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarimą skirti V. K. 1 350 rublių baudą pagal (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų kodekso 24.23 straipsnį; (duomenys neskelbtini) rajono teismo šaukimą V. K. 2022 m. gegužės 2 d. 10 val. 30 min. atvykti į teismo posėdį kaltinamojo vaidmenyje dėl baudžiamosios bylos pagal BR BK 196 straipsnį, BR ATPK 24.23 straipsnį ir 23.4 straipsnį; 2021 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono bausmių vykdymo skyriaus nutarimą Nr. 40321/94299 apie vykdomosios bylos pradėjimą dėl 54 rublių dydžio administracinės baudos išieškojimo; 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) rajono bausmių vykdymo skyriaus nutarimą Nr. 40321/98119 apie vykdomosios bylos pradėjimą dėl 58 rublių dydžio administracinės baudos išieškojimo; (duomenys neskelbtini) transporto prokuratūros laiško V. K. nuotrauką; (duomenys neskelbtini)rajono vidaus skyriaus išsiųstą voką su penkiais pranešimais apie neatsiimtus registruotus bausmių vykdymo skyriaus laiškus; (duomenys neskelbtini) teismo išsiųstą voką su keturiais pranešimais apie neatsiimtus registruotus bausmių vykdymo skyriaus laiškus; 2022 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini)rajono bausmių vykdymo skyriaus priverstinio turto (telefono ir kompiuterio) išieškojimo akto nuotrauką; (duomenys neskelbtini) teismo šaukimo 2022 m. birželio 6 d. atvykti į teismą administracinės bylos pagal BR ATPK 19.1 straipsnio nagrinėjimui nuotrauką; (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų valdybos šaukimo iki 2022 m. liepos 26 d. 10 val. atvykti į baudžiamąją-vykdomąją inspekciją registracijai nuotrauką.
8. Teismas pažymėjo, kad pateikti dokumentai (originalai ir dokumentų nuotraukos) yra išduoti septynių skirtingų institucijų iš kelių skirtingų geografinių vietovių ((duomenys neskelbtini) rajono teismo, (duomenys neskelbtini) rajono teismo, (duomenys neskelbtini) rajono bausmių vykdymo skyriaus, (duomenys neskelbtini) transporto prokuratūros, (duomenys neskelbtini) rajono vidaus skyriaus, (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų valdybos), todėl sutiko su atsakovu, kad šių dokumentų visuma neleidžia atkurti vientisų įvykių chronologijos, taip pat nustatyti aiškių ir patikimų sąsajų tarp šių dokumentų.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, pažymėjo, kad jis nėra pakankamai detalus ir konkretus, prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys nėra nuoseklūs. Šią išvadą patvirtina ne tik dokumentai, bet ir aplinkybė, kad teismo posėdyje pareiškėjas nenuosekliai nurodė faktines aplinkybes, o tik deklaratyviai teigė, kad ne viską prisimena. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog yra tam tikrų abejonių dėl pareiškėjo dokumentų autentiškumo.
10. Teismas nustatė, kad trijuose pareiškėjo dokumentuose yra nurodomi BR APTK ir BR BK straipsniai, kuriais remiantis prieglobsčio prašytojo atžvilgiu yra atliekami teisiniai veiksmai, t. y.: 1) 2020 m. liepos 15 d. nutarime skirti V. K. 1 350 rublių baudą pagal BR ATPK 24.23 straipsnį; 2) (duomenys neskelbtini) rajono teismo šaukime V. K. 2022 m. gegužės 2 d. 10 val. 30 min. atvykti į teismo posėdį kaltinamojo vaidmenyje dėl baudžiamosios bylos pagal BR BK 196 straipsnį, BR ATPK 24.23 ir 23.4 straipsnius; 3) (duomenys neskelbtini) teismo šaukime 2022 m. birželio 6 d. atvykti į teismą dėl administracinės bylos pagal BR ATPK 19.1 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas detaliai įvertino pateiktus dokumentus Sprendime, ir atlikęs įvertinimą nustatė, kad pateikti dokumentai nėra autentiški. Teismas pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas neneigia, kad jo pasakojimuose galimi neatitikimai.
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas ir atsakovo nustatytas aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmais paimant iš pareiškėjo telefoną, taip pat aplinkybes, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokie konkrečiai duomenys galėjo likti iš jo išieškotame telefone, sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas minėtų įrodymų nepateikė ir teismui, kas suponuoja išvadą, kad tokių įrodymų nėra.
12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas painiojo metus, kada buvo nuteistas. Teigė, kad sulaikytas buvo 2021 m. žiemą, į patikslinantį klausimą vėl nurodė 2021 m., ir tik paklaustas ar per metus iki savo pabėgimo į Lietuvą 2022 m. birželį nepradėjo atlikinėti paskirtos bausmės, pasitaisė, kad sulaikytas ir nuteistas buvo 2022 m. Apklausos metu pareiškėjas teigė, jog nuteistas dviejų metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atliekant namuose už dalyvavimą 2020 m. protestuose, buvo „po 2-3 mėnesių“ nuo sulaikymo, t. y. 2022 m. pavasarį, tačiau teikė labai tikėtinai suklastotus dokumentus, tariamai patvirtinančius, jog 2022 m. gegužę jis buvo tik šaukiamas apklausai baudžiamojo tyrimo dėl dalyvavimo mitinguose metu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad buvo sulaikytas buvo 2020 m., kas atitinkamai vėl sukelia abejones dėl pareiškėjo pateiktų aplinkybių.
13. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai yra hipotetiniai ir nepatvirtina persekiojimo grėsmės. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento nustatytų aktualių aplinkybių visumą, sprendė, kad nėra pagrindo prielaidai, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini) valdžia / teisėsauga) identifikuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę valdančiajam režimui, bei atitinkamai, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų) tikėtinų motyvų ir siekio nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas papildomos apsaugos suteikimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą, ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.
15. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja individualios pareiškėjo savybės, dėl kurių galėtų būti pažeidžiamos pagrindinės jo teisės ir laisvės, ir kad pareiškėjas neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl nurodė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam ar su juo būtų bandoma susidoroti. Pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Teismas sprendė, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir nėra pagrindo jį tenkinti.
III.
17. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti 2023 m. rugpjūčio 3 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S123910 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
18. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
18.1. Aplinkybė, kad pareiškėjo pateikti jo pasakojimą patvirtinantys dokumentai yra išduoti septynių skirtingų institucijų iš kelių skirtingų geografinių vietovių ir nesudaro galimybės atkurti vientisų įvykių chronologijos, nustatyti aiškių ir patikimų sąsajų šių dokumentų tarpusavyje, taip pat tarp jų ir pareiškėjo pasakojimo, savaime nėra pagrindas atmesti pareiškėjo pasakojimą kaip netikėtiną, o juo labiau daryti išvadą, kad šias Sprendime ir teismo sprendime nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra suklastoti.
18.2. Iš Sprendimo yra akivaizdu, kad atsakovas, gavęs iš pareiškėjo jo pasakojimą pagrindžiančius dokumentus, pats ėmė vertinti jų autentiškumą, nors tam neturėjo jokios kompetencijos, specialių žinių, kadangi išvadas apie dokumentų autentiškumą galėjo ir turėjo padaryti specialių žinių turintys asmenys. Atsakovas neteisėtai inkriminavo pareiškėjui nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas jo prašymo nagrinėjimo metu klaidino tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkino, bandė sukčiauti. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų ir atsakovo vertinimų skundžiamame sprendime išsamiai nepasisakė.
18.3. Nors teismas nustatė, kad pareiškėjas painiojo metus, kada buvo nuteistas, tačiau šie nustatyti netikslumai neturi esminės reikšmės nustatinėjant pačius grėsmės faktus, dėl kurių pareiškėjas pabėgo į Lietuvos Respubliką; netikslumai gali būti sąlygoti to, kad pareiškėjas netiksliai atsiminė aplinkybes dėl praėjusio netrumpo laiko nuo įvykių, dėl įtemptos situacijos, susijusios su jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu.
18.4. Atsakovas turi bendradarbiauti su pareiškėju, siekdamas tinkamai nustatyti visas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo aplinkybes, be to, pareiškėjo pateikti duomenys, nors ir nepagrįsti dokumentais, turi būti vertinami pareiškėjo naudai, tačiau teismas neištaisė atsakovo priimant Sprendimą padarytų pažeidimų, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
18.5. Teismas, netinkamai išsprendęs klausimą dėl prieglobsčio (ne)suteikimo, tuo pačiu nepagrįstai konstatavo ir tai, kad pareiškėjas neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.
Atsiliepimas
19. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumo. Atsakovas nesutinka, kad jis negalėjo vertinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, nes pagal Tvarkos parašo 99 punkto nuostatas atsakovas vertina, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai ir kt., taigi nagrinėjamu atveju buvo vertinamas pareiškėjo pateiktų dokumentų patikimumas.
20. Atsakovo teigimu, buvo ištirtos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir priimti pagrįsti ir motyvuoti sprendimai tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Migracijos departamento. Minėtuose sprendimuose apibendrintos visos prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės, įvertinta kilmės valstybėje esanti informacija, įvertintos su pareiškėju susijusias individualios aplinkybės buvo padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir Migracijos departamento atliktame tyrime nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 23S123910 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam ar kad su juo būtų bandoma susidoroti; pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, skundžiamas Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
25. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
26. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
27. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
29. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
31. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. <...> Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu..
32. Pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) buvo grindžiamas tuo, kad jis dalyvavo 2020 m. po prezidento rinkimų vykusiuose mitinguose (duomenys neskelbtini) mieste, buvo sulaikytas, jam buvo iškelta baudžiamoji byla, gyvenamosios vietos adresu jam buvo siunčiami įvairūs šaukimai, pranešimai, todėl jam kyla grėsmė grįžus į kilmės valstybę.
33. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė nesutiekti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), konstatavęs, jog prieglobsčio prašytojas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio pabėgėlio statuso sutekimo nuostatų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kadangi tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie pabėgimo iš šalies priežastis buvo nenuoseklus ir prieštaringas, prieglobsčio prašytojas bandė sukčiauti ir klaidinti tyrimą, taip pat savo pasakojimo pagrindimui teikė įrodymus, kurie, tikėtina, yra padirbti. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.
34. Atsakovas, pareiškėjo kilmės valstybės informacijos kontekste įvertinęs pareiškėjo pateiktis dokumentus, patvirtinančius jo pasakojimą, nustatė, kad šie dokumentai išduoti septynių skirtingų institucijų iš kelių skirtingų geografinių vietovių ((duomenys neskelbtini) rajono teismo, (duomenys neskelbtini) rajono teismo, (duomenys neskelbtini) rajono bausmių vykdymo skyriaus, (duomenys neskelbtini) transporto prokuratūros, (duomenys neskelbtini) rajono vidaus skyriaus, (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų valdybos), bei padarė išvadą, kad šie dokumentai savo visumoje neleidžia atkurti jokių vientisų įvykių chronologijos, taip pat nustatyti aiškių ir patikimų sąsajų tarp šių dokumentų, taip pat jų sąsajos su prieglobsčio prašytojo pasakojimu.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog prieš jį buvo pradėta baudžiamoji byla dėl dalyvavimo 2020 m. protestuose (duomenys neskelbtini), nustatė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, tik trijose yra nurodomi BR APTK ir BR BK straipsniai, remiantis kuriais prieglobsčio prašytojo atžvilgiu yra atliekami teisiniai veiksmai – 1) 2020 m. liepos 15 d. nutarime skirti V. K. 1 350 rublių baudą pagal BR ATPK 24.23 straipsnį; 2) (duomenys neskelbtini) rajono teismo šaukime V. K. 2022 m. gegužės 2 d. 10 val. 30 min. atvykti į teismo posėdį kaltinamojo vaidmenyje dėl baudžiamosios bylos pagal BR BK 196 straipsnį, BR ATPK 24.23 straipsnį ir 23.4 straipsnį; ir 3) (duomenys neskelbtini) teismo šaukime 2022 m. birželio 6 d. atvykti į teismą administracinės bylos pagal BR ATPK 19.1 straipsnį nagrinėjimui.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas atliko ypač kruopštų pareiškėjo pateiktų dokumentų įvertinimą, ir Sprendime išsakė pagrįstas abejones dėl pirmų dviejų šios nutarties 35 punkte nurodytų dokumentų (2020 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo nutarimo ir 2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini)rajono teismo šaukimo) autentiškumo (2020 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo nutarimas ir 2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini)rajono teismo šaukimas (t. y. dviejų skirtingų institucijų dokumentai) pažymėti to paties asmens ((duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismo sekretoriaus) antspaudu ir parašu; 2020 m. liepos 15 d. nutarime nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka pareiškėjo pasakojimo apie dalyvavimą protesto mitinguose (duomenys neskelbtini) mieste aplinkybių; 2022 m. gegužės 2 d. šaukime nurodoma, kad pareiškėjas tuo pačiu šaukimu kviečiamas ir į baudžiamosios bylos, ir į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog nustatyti minimų dokumentų neatitikimai kelia pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo ir juose nurodytos informacijos patikimumo, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjas, teikdamas atsakovui dokumentus, kurių autentiškumas labai abejotinas, siekė suklaidinti atsakovą.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų (žr. šios nutarties 35 p.) autentiškumo, vertino ne tik jų parašų, antspaudų autentiškumą, tačiau detaliai išanalizavo juose pateiktą informaciją, kurią įvertino surinktos informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę kontekste, bei padarė išvadą, kad minėtuose dokumentuose nurodyta informacija neatitinka kilmės valstybės informacijos, pareiškėjo pasakojimo, bei nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo persekiojimo. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog atsakovas neteisėtai inkriminavo pareiškėjui nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą, kadangi pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumas buvo vertinamas tik pareiškėjo pasakojimo kontekste, siekiant įsitikinti juose užfiksuotos informacijos patikimumu.
38. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas taip pat labai detaliai išanalizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybės ir dokumentus dėl jo telefono ir kompiuterio konfiskavimu ir padarė išvadas, jog pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo apie šių prietaisų konfiskavimą, kadangi telefonas iš pareiškėjo buvo paimtas skolų išieškojimo procedūros metu; o pareiškėjo pasakojimas neleidžia daryti išvadų apie draudžiamos informacijos šiuose įrenginiuose laikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo padarytomis išvadomis.
39. Atsakovas taip pat įvertino kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus (jo gyvenamosios vietos adresu siųstus dokumentus ir jų nuotraukas), bei konstatavo, kad jie yra arba susiję išimtinai su administracinėmis procedūromis, arba apskritai neleidžia suprasti jų konteksto, ir iš visų šių dokumentų turinio neįmanoma konstatuoti šių dokumentų atsiradimo aplinkybių ir galimų sąsajų su tariamai vykdomu prieglobsčio prašytojo baudžiamuoju persekiojimu dėl dalyvavimo 2020 m. protestuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, duodamas paaiškinimus Migracijos departamente, nurodė, jog jis savo gyvenamosios vietos adresu buvo ieškomas dėl karo šaukimo įteikimo, taip pat patvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) nėra paieškomas. Šias aplinkybes taip pat nustatė ir atsakovas, peržiūrėjęs (duomenys neskelbtini) paieškomų asmenų sąrašą, (duomenys neskelbtini) ekstremistų sąrašą, (duomenys neskelbtini) teroristų sąrašą, Interpolo paieškos duomenų bazę, ir nei viename iš registrų neradęs duomenų apie pareiškėją.
40. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas surinko ir Sprendime pateikė aktualią ir pakankamai išsamią kilmės šalies informaciją, įvertino ją pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste. Akcentuotina, kad nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytų prieštaravimų kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo, o pagrindo reikalauti, kad Migracijos departamentas, atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos, paneigtų tokį pasakojimą objektyviais įrodymais, nėra. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovo Sprendime nustatytos aplinkybės dėl skirtingų institucijų išduotų dokumentų, jų sąsajos tarpusavyje, taip pat sąsajos su pareiškėjo pasakojimu, savaime nėra pagrindas atmesti pareiškėjo pasakojimą kaip netikėtiną. Pažymėtina, jog pareiškėjas ir apklausos Migracijos departamente metu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kelis kartus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl įvairių nusižengimų, nesusijusių su dalyvavimu proteste ir mitinguose; be to, pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti, kada jis buvo sulaikytas dėl dalyvavimo protesto mitinguose (teigė, kad 2021 m. pradžioje, vėliau – kad 2022 m. pradžioje); taip pat negalėjo tiksliai pasakyti jo atžvilgiu nagrinėtos bylos baigties (ar buvo apskųsta, kokia bylos eiga); taip pat nėra aišku, ar pareiškėjas gyvenamojoje vietoje buvo ieškomas dėl bausmės atlikimo, ar dėl šaukimo į karinę tarnybą, taigi pareiškėjo pasakojimai apie persekiojimą jo kilmės valstybėje neišsamūs, prieštaringi, kintantys, pareiškėjas negalėjo aiškiai įvardinti jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje, teismo posėdžio metu teigė, kad Lietuvoje nori likti dėl ekonominių priežasčių, ir toks pasakojimas negali būti vertinamas kaip neprieštaringas bei nuoseklus, o pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas savo kilmės šalyje yra persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo teiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms šiuo aspektu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių padarytas išvadas paneigiančių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų.
42. Teisėjų kolegija pritaria, kad vien pareiškėjo pasakojimas, kuris nėra nuoseklus ir turi trūkumų, išsamiai aptartų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo, negali būti laikomas pakankamu pagrindu pagrįsti pareiškėjo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamu (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų, o pateiktų įrodymų įrodomoji vertė pagrįstai nustatyta kaip ypač žema ir nepatikima. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
43. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymo dalį dėl papildomos apsaugos jam suteikimo, tyrimo metu nenustatė realios rizikos pareiškėjui jo kilmės valstybėje, pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taip pat, kad šiuo metu kilmės valstybėje vyktų tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
44. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai sprendė, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.