Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs N. R. skundą dėl 2015 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo nutarimo Nr. ATPN-4-(22.24.), kuriuo administracine tvarka nubausta N. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189³ straipsnio 1 dalį, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas E. V. 2015 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą Nr. ATPN-4-(22.24.), kuriuo N. R. paskyrė administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą, už tai, kad N. R., būdama pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini) 2/6 dalių savininkė, nevykdė privalomųjų pastato techninės priežiūros užtikrinimo reikalavimų. Pastato konstrukcijos suirusios, pažeistos, vadovaujantis statinio ekspertizės akto išvadomis pastato būklė yra avarinė - pastato konstrukcijų savybės neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.0101(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas“ „Naudojimo sauga“ reikalavimų. Pastatas nesaugus, yra tikimybė nelaimingiems atsitikimams (konstrukcijų griūčiai ar jų nuolaužų kritimui). Šiaulių m. savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistė D. K., vykdydama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. atskirąją nutartį ir vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.12.08.2010 „Statiniu naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatomis, 2015 m. vasario 25 d. surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. AST-45-(22.12) (toliau - Aktas), kuriame nurodyta kartu su bendrasavininkais iki 2015 m. birželio 15 d. atlikti pastato remonto, rekonstrukcijos arba griovimo darbus. Akte nurodyti darbai dėl pastato avarinės būklės pašalinimo neatlikti. Vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinio teisės pažeidimo straipsnio 189⁴ straipsnio 4 dalį į 189³ straipsnio 1 dalį. Priimant nutarimą nenustatyta N. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 25 d. gautu skundu N. R. prašo, panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo nutarimą Nr. ATPN-4-(22.24) ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad yra pilnai įsitikinusi, kad ne nuo jos valios priklauso atlikti nurodymus, kadangi bendrasavininkai, piktnaudžiaudami teise, neduoda jokios eigos šio pastato problemai išspręsti, todėl jos veikoje nėra jokios kaltės. Savavališkai taikyti kokias nors priemones neturi teisės, kadangi bendrasavininkai J. A. ir I. K. bei J. K. iš 3 ir 4 buto į jokias derybas, piktnaudžiaudami teise, nesileidžia. Su 2015-11-05 nutarimu nesutinka dėl šių motyvų: 1. šios administracinės bylos nagrinėjimo metu išspręsti šią problemą tarp bendraturčių teisminiu keliu nėra jokios galimybės, kadangi visos galimybės jau yra išnaudotos. Ieškinys nepriimamas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 1 dalies 4 punktu), ką įrodo civilinė byla Nr. 2A-102-267/2015 (2015-02-19 Šiaulių apygardos teismo nutartis). Yra priimta ir 2015-02-19 atskiroji nutartis šioje byloje. Teismai netenkino jos ieškinio, kurio dalykas ir pagrindas buvo šio ūkinio pastato nugriovimas; 2. Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriui yra pateikusi 2015-10-12 prašymą „dėl avarinių lauko sandėliukų nugriovimo aprašo ir techninių sąlygų komercinio pastato priestato statybai bei statybos leidimo išdavimo prie (duomenys neskelbtini) namo“, tačiau iki šios dienos jokio atsakymo negavo; 3. detalusis planas prie namo (duomenys neskelbtini) yra suformuotas jos iniciatyva ir jos pinigais, kas jau sudaro 5000 Eurų. Nei vienas bendraturtis prie šio sklypo suprojektavimo savo lėšomis neprisidėjo. Detalusis planas buvo formuojamas 2004-07-29 protokolo Nr. 120 pagrindu, bendraturčių parašais leidžiančių rekonstruoti jai priklausančius sandėliukus ir 5 butą į komercinės paskirties patalpas. Tie patys bendraturčiai iš 3 ir 4 buto 2010-03-31 viešojo susirinkimo protokole pasirašė, kad su tokiu detaliuoju planu sutinka ir sutinka šį avarinį pastatą nugriauti. Raštu įsipareigojo naujajame pastate įrengti sandėliukus savo lėšomis arba apmokėti už juos, ką įrodo 2013-06-22 jos prašymas -įsipareigojimas, į kurį jie nesiteikė atsakyti. Tą faktą patvirtina ir Šiaulių m. savivaldybės administracija, ką įrodo 2014-07-25 dokumentas Nr. S-2397-11, kuriame aiškiai parašyta, kad plane vietoje esančių butų priklausinių (sandėliukų) yra numatyta priestato prie daugiabučio gyvenamojo namo statyba; 4. 2015-10-26 administracinės teisės pažeidimo protokole nurodyta iki 2015-06-15 kartu su bendrasavininkais atlikti pastato remonto, rekonstrukcijos arba griovimo darbus, tačiau jos ieškinį atsakovams dėl šio avarinio ūkinio pastato nugriovimo teismai atmetė; 4.1. remontuoti šį ūkinį pastatą dėl jo suirimo laipsnio neekonomiška ir neprotinga, ką įrodo jos iniciatyva atlikta šio pastato ekspertizė ir teismo paskirta papildoma ekspertizė, esantys civilinėje byloje Nr. 2A-102-267/2015. Statybos zonos paskirtis - komercinio priestato statyba, o ne ūkinio pastato remontas ar naujas jo atstatymas, ką įrodo šio detalaus plano patvirtinta specifikacija; 4.2. Ūkinio pastato rekonstrukcija negalima be detalaus žemės sklypo patvirtinimo. Tam tikslui, kad būtų galima rekonstruoti šio namo 5 butą ir šalia esančius sandėliukus, gavo visų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sutikimus, ką įrodo 2004-07-29 susirinkimo protokolas. Kadangi bendrasavininkai šio sklypo detaliojo plano tvirtinimo metu sutiko su tokiu sklypo teisiniu režimu, paprašė ūkinio pastato bendrasavininkų tokį sutikimą patvirtinti notarine tvarka techninių sąlygų gavimui. Tačiau 3 ir 4 buto bendrasavininkai, elgdamiesi nesąžiningai, už tą notarinį patvirtinimą pareikalavo iš jos atiduoti jiems palėpes virš antro aukšto namo trečio aukšto statybai. Jai atsisakius palėpes atiduoti, kadangi namas yra avarinės būklės, tuo pagrindu, kad namo pamatai ir sienos suskilę, jie atsisakė leisti griauti, rekonstruoti sandėliukus bet kokiomis sąlygomis. J. A. ir K. siūlė pinigines kompensacijas ir atstatyti naujajame pastate jiems naujas sandėliavimo patalpas, tačiau jie ir su tokiomis sąlygomis nesutiko. Iki šio laiko neturi jokio teisinio pagrindo nugriauti visą ar jai priklausančią dalį ūkinio pastato. Nei teismai, nei Šiaulių m. savivaldybės administracija tokios teisės nesuteikė. Kadangi jos veiksmuose nėra tyčios elemento, nėra ir ATPK 189³ str. 1 d. administracinės teisės pažeidimo sudėties. Jos kaltės dėl Statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymo taip pat nėra, įvardijo konkrečias bei objektyvias priežastis, dėl kurių neturi galimybės Statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytus reikalavimus įvykdyti, kadangi tapo bendraturčių J. A. ir K. piktnaudžiavimo teise įkaite. Yra pilnai įsitikinusi, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189 str. 1 dalyje, kadangi aiškiai nėra įvardinta nenuginčijama jos tyčia ir kaltė. Dėl kitų asmenų veikos jai administracinė atsakomybė negali atsirasti. ATPK nenumato kolektyvinės asmenų atsakomybės, todėl už kitų asmenų padarytas veikas ji neatsako. 5. Nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo, kuris yra trunkamojo pobūdžio, paaiškėjimo diena laikytina 2015-02-25 diena, kai 2015-02-25 buvo surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. AST-45-(22.12). Senaties terminas suėjo 2015-08-25. Suėjus šiam terminui, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas bausti jos pagal ATPK 189 str. 1 dalį neturėjo teisės.

Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 7 d. gautu atsiliepimu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius prašo, N. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. AST-45-(22.12) nurodyta, kad kartu su bendrasavininkais iki 2015 m. birželio 15 d. atlikti pagalbinio ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) remonto, rekonstrukcijos arba griovimo darbus ir nedelsiant sustabdyti pastato naudojimą. Bendrasavininkams iki nustatytos datos neatlikus privalomųjų pastato priežiūros reikalavimų, pradėta administracinio teisės pažeidimo procedūra kiekvienam savininkui atskirai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 str. 1 dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Atsižvelgiant į šią teisės akto nuostatą, siūlymas nesutarimą tarp bendraturčių dėl pastato sutvarkymo būdo spręsti teisminiu kelių buvo pagrįstas. Nurodė, kad dėl pastato priežiūros ir privalomųjų reikalavimų vykdymo atsakingi visi pastato bendrasavininkai, tame tarpe ir Pareiškėja. Pareiškėjos reikalavimas, kad Savivaldybė turi pareikšti civilinį ieškinį teisme dėl pastato nugriovimo J. A., I. K. ir Y. K. yra nepagrįstas, nes pastato griovimas yra vienas iš būdų pašalinti pastato keliamą grėsmę. Šiuo atveju reikalavimo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti pastatą nevykdė visi pastato bendrasavininkai. Pažymėjo ir tai, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1. 07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedu, minėto pastato griovimo atveju valstybės tarnautojo raštiško pritarimo nereikia. Statinio projektavimo sąlygų sąvadai panaikinti nuo 2010 m. spalio 1 d., todėl vietoj sąvado savivaldybės administracija išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus. Norint gauti leidimą statyti naują pastatą, savivaldybei pateikiamas prašymas statybos techninio reglamento STR 1. 07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 1 priedas, Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir / ar žymos projekte) projekto sprendiniams. Statybos projekto popierinį variantą turi sudaryti šios dalys (kai jos privalomos): bendroji, architektūrinė, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, sklypo sutvarkymo, gaisrinės saugos. Į kompiuterinę laikmeną (pvz., kompaktinį diską) turi būti įrašytos visos projekto dalys. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Savivaldybė 2015 m. spalio 12 d. Pareiškėjos rašte išdėstytų prašymų negalėjo įvykdyti. Bylos metu pateikti dokumentai jau buvo įvertinti teismo, vykusio dėl pastato nugriovimo metu, po kurio teismas priėmė sprendimą netenkinti Pareiškėjos ieškinio ir atskirąja nutartimi įpareigojo Savivaldybę įstatymų nustatyta tvarka pareikalauti, kad statinio savininkai imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, sustabdyti statinio naudojimą, uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia - ir statinio sklype) iki statinys bus suremontuotas arba nugriautas, taip pat nustatyti terminus minėtiems veiksmams atlikti. Pareiškėja kitų įrodančių dokumentų, kad bandė susitarti dėl pastato sutvarkymo būdo su pastato bendrasavininkais po Akto surašymo nepateikė. Pagrindinė priežastis kodėl nėra pašalinta pastato keliama grėsmė yra nesutarimas tarp bendraturčių dėl pastato sutvarkymo būdo. 1/3 dalies savininkas J. A. ir 1/3 dalies savininkai Y. K. ir I. K. pastatą nori remontuoti, 2/3 dalies savininkė Pareiškėja ir 1/3 dalies savininkė R. Č. nori pastatą griauti, dar 1/3 dalies savininko nustatymo ir nuosavybės teisės įteisinimo klausimas sprendžiamas teisme. Dėl Pareiškėjos ieškinio griauti pastatą yra priimta Šiaulių apygardos teismo atskiroji nutartis, bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo šalys nedelsiant privalo susitarti ir nuspręsti, kokiu statybos būdu (kapitaliniu remontu, rekonstrukcija ar statinio griovimu ir nauja statyba) bus pašalinta avarinės būklės statinio keliama grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai, todėl priimama atskiroji nutartis, kuria šioje byloje nedalyvaujantis viešojo administravimo subjektas, Savivaldybė, informuojama apie Šiaulių miesto centre esančio statinio avarinę būklę ir jo savininkų delsimą užtikrinti saugų statinio eksploatavimą. Statybos skyrius neturi įgaliojimų ir teisinių galių spręsti kokiu būdu (remontu, rekonstrukcija ar pastato griovimu ir nauja statyba) bus pašalinta pastato keliama grėsmė. Sprendimą dėl pastato sutvarkymo būdo turi priimti pastato bendrasavininkai. Dėl pareiškėjo nurodyto senaties termino nurodė, kad šiam pažeidimui nėra suėjęs senaties terminas, nes dėl pastato sutvarkymo buvo surašytas Aktas, kuriame nurodyta, pastato remonto, rekonstrukcijos arba griovimo darbus atlikti iki 2015 m. birželio 15 d. Iki Akte nurodytos datos pastato savininkai turėjo taikyti statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytas priemones dėl pastato esminių statinio reikalavimų mechaninis atsparumas ir pastovus bei naudojimo sauga užtikrinimo. Tik pasibaigus šiam terminui pradedamas skaičiuoti administracinio teisė pažeidimo už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė laikas.

Teismo posėdyje N. R. palaikė savo skundą ir parodė, kad šiai dienai yra tokia pati situacija, pastatas yra nenaudojamas ir griūva. Yra 4 pastato savininkai, kiekvieno dalis nėra atidalinta iš bendros nuosavybės, o jie yra tik pasiskirstę bendrai. Įvykdė Akte nurodyta pirmą reikalavimą, nes iki 2015-03-15 iškraustė sandėliukus ir jais nesinaudojo. Įvykdyti antro Akte nurodyto punkto negali, nes nepavyksta susitarti su bendrasavininkais. Savo lėšomis padarė ekspertizę, detalų planą, bei kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandėliuko nugriovimo, tačiau ieškinys buvo atmestas tiek Šiaulių apylinkės teismo tiek Šiaulių apygardos teismo. Bendrasavininkų reikalaujamą palėpę atiduotų, tačiau kadangi ji siejasi su jos siena, kuri yra įtrūkusi ir menkų pamatų, to padaryti negali. Sutinka su sandėliuko nugriovimu. Dėl atidalinimo į teismą nesikreipė.

Teismo posėdyje N. R. atstovas pagal įgaliojimą R. R. parodė, kad susitarti su bendrasavininkais nepavyksta, kadangi 4 buto savininko A. nematė jau 3 metus, o 3 buto savininkas J. K. su jais nebendrauja. J. K. buvo pasiūlyta 5000 Lt ir sandėliuko atstatymas, tačiau jis to atsisakė. Nurodo, kad nutarimas turi būti panaikintas, kadangi yra suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas. Dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės į teismą nesikreipė, nes iš po praėjusių teismų, nebepasitiki teismais. Nurodo, kad N. R. veiksmuose tyčios nėra, todėl nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismo posėdyje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybų skyriaus atstovas Ričardas Bosas parodė, kad iki nutarimo priėmimo nebuvo gavę Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties, todėl atsižvelgiant į tą nutartį bei pateiktus dokumentus, priimant nutarimą buvo pakeistas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas ATPK 189⁴ str. 4 d. į ATPK 189³ str. 1 d. Nurodė, kad pažeidimo padarymo data laikoma nuo 2015-06-15, kadangi surašomas apžiūros aktas, nurodomi reikalavimai ir duodamas terminas tiems reikalavimams įvykdyti, o jų neįvykdžius, konstatuojamas pažeidimas. Tai yra kaip prevencinė priemonė. Poįstatyminio akto, reglamentuojančio jų pažeidimo padarymo datą nėra, tai yra bendrai formuojama savivaldybės praktika. Visi bendrasavininkai nubausti priimant nutarimus, tačiau negali tiksliai nurodyti ar visiems buvo perkvalifikuoti straipsniai į ATPK 189³ str. 1 d. Dėl Akto tinkamo vykdymo buvo kreiptasi į bendrasavininkus ir prašoma pateikti informaciją, tačiau duomenų apie akto įvykdymą pateikta nebuvo. Mano, kad nutarimas surašytas tinkamai ir straipsnis kvalifikuotas teisingai, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu N. R. nubausta pagal ATPK 189³ str. 1 d. - 289 Eur bauda, už tai, kad būdama pagalbinio ūkio pastato 2/6 dalių savininkė, nevykdė privalomųjų pastato techninės priežiūros užtikrinimo reikalavimų. Šiaulių m. savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistė D. K. vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.12.08.2010 „Statiniu naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatomis, 2015 m. vasario 25 d. surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. AST-45-(22.12), kuriuo pastato bendrasavininkai iki 2015 m. birželio 15 d. privalėjo atlikti pastato remonto, rekonstrukcijos arba griovimo darbus, tačiau iki nurodyto termino Akte nurodyti darbai neatlikti.

ATPK 189³ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė.

Šis administracinės teisės normos pažeidimas yra įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje, todėl, siekiant atskleisti jos turinį, privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta Administracinių teisės pažeidimų kodekso.

ATPK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Vadinasi administracinę atsakomybę gali nustatyti ne tik ATPK, bet ir kiti teisės aktai. Vienas tokių įstatymų yra LR statybos įstatymas.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalies nuostatas statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. To paties įstatymo 2 straipsnio 75 dalis nustato, kad statinio techninė priežiūra - tai statinio naudotojo (savininko) organizuojama Statybos ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Statybos įstatymo 4 straipsnio l dalyje nustatytus statinio esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punktas nustato, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai aplinkai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyresn. specialistė D. K. 2015 m. spalio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. R. pagal ATPK 189⁴ str. 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas E. V. 2015 m. lapkričio 5 d., vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d., priėmė nutarimą N. R. atžvilgiu pagal ATPK 189³ str. 1 d.

ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus statinių naudojimo priežiūros vykdytojas 2015 m. vasario 25 d. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. AST-45-(22.12), kuriuo nustatyti Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ IV ir V skyrių reikalavimų pažeidimai ir pateikti nurodymai bendrasavininkams iki 2015 m. birželio 15 d. atlikti pastato remonto, rekonstrukcijos arba griovimo darbus (7-8 b. l.). Be to, 2015-10-26 administracinio teises pažeidimo protokole (9-10 b. l.) ir 2015-11-05 nutarime (11-12 b. l.) nurodyta, kad iki 2015-06-15 Akte nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti.

Statinio naudojimo priežiūrą vykdančios institucijos funkcijas ir kompetenciją šiuo atveju reglamentuoja Statybos įstatymo 42 straipsnis bei Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. D1-825 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“. Statybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Statybos reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 7.2. punkte numatyta, kad savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardintus šio reglamento 7.1. punkte) naudojimo priežiūrą. Konkrečios pareigos, kurias turi atlikti statinio naudojimo priežiūrą vykdantis subjektas numatytos šio reglamento 12 punkte, t.y. privalo paprašyti pateikti statinio techninei priežiūrai reikalingus dokumentus, patikrinti juos, jų pildymo tvarką, o taip pat patikrinti, ar atliekamos statinio periodinės ir specialios apžiūros, ar įvykdyti statinio techninės priežiūros žurnale įrašyti reikalavimai. Taip pat privalo apžiūrėti statinį ar jo dalį vietoje, o apžiūrėjus nustatyti: ar statinys naudojamas pagal paskirtį, ar nevykdomi statybos darbai be tai leidžiančių dokumentų, ar laikomasi statinio projekte numatytų reikalavimų, ir padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą. Atlikus patikrinimą, privaloma surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą ir nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti kaip šie reikalavimai vykdomi.

Teismas pažymi, jog visumą statinio naudotojui keliamų reikalavimų reglamentuoja pagrindiniai teisės aktai, t. y. LR statybos įstatymas bei Statybos techniniai reglamentai STR.

Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių naudotojai privalo: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; 2) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; 3) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; 4) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 5) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka patekti į naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos; pateikti šiems pareigūnams su statinio, buto ir kitų gyvenamųjų patalpų naudojimu ir jų technine priežiūra susijusius dokumentus.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 30 punktas numato, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo: 30.3. laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų ištaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus [8.6] [8.7] [8.8] [8.9] [8.10] [8.11]; 30.4. organizuoti ir /ar atlikti statinio techninę priežiūrą; 30.5. suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius [8.12], jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 33 punktas numato, kad statinio naudotojas, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, privalo imtis priemonių žmonėms, aplinkai ir statiniui apsaugoti nuo galimų pasekmių, sustabdyti statinio naudojimą, uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia, – ir statinio sklype).

Visi paminėti teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi sistemiškai, nes jie reglamentuoja tą pačią sritį. Kaip matyti iš jau aptartų teisės normų visumos, statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija, šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė, įpareigota tikrinti būtent statinių naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą, kuri susijusi su jau aptartų Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų privalomų būtinų reikalavimų statinio naudotojui vykdymu, patikrinimas koncentruojamas į 3 anksčiau minėtus elementus, kuriuos turi nustatyti institucija, atliekanti patikrinimą, t. y., ar statinys naudojamas pagal paskirtį, ar nevykdomai statybos darbai be tai leidžiančių dokumentų, ar laikomasi statinio projekte numatytų reikalavimų. Institucija įpareigota padaryti išvadas būtent apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą. Patikrinimo eiga ir rezultatai, išvados fiksuojami techninės priežiūros akte, todėl reikalavimai trūkumams pašalinti, kuriuos institucija įpareigota nustatyti, turi būti susiję būtent su patikrinimo rezultatais, t. y. su statinio technine priežiūra, statinio atitikimu esminiams reikalavimams, statinio naudotojo anksčiau nurodytų privalomų reikalavimų vykdymu, į kuriuos kaip jau minėta įeina pastato griovimas, rekonstravimas ar remontas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog šioje byloje yra visi būtini ATPK 189³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo požymiai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad N. R. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 189³ str. 1 d., dėl 2015-02-25 Akto. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pažeidimas pagal ATPK 189³ str. 1 d. padarytas 2015-02-25, kadangi tą dieną buvo priimtas patikrinimo aktas ir nustatyti pažeidimai, atitinkantys ATPK 189³ str. 1 d.

Teismas nesutinka su Institucijos pozicija, kad pažeidimo pagal ATPK 189³ str. 1 d. senaties terminas skaičiuojamas nuo 2015-06-15, kadangi ta diena yra reikalavimo-nurodymo neįvykdymas ir atitiktų ATPK 189⁴ str. 4 d. Kaip ir matyti iš paties protokolo N. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad ji būdama pagalbinio ūkio pastato ((duomenys neskelbtini)) 2/6 dalių savininkė, nevykdė privalomųjų pastato techninės priežiūros užtikrinimo reikalavimų, todėl kvalifikuojant pažeidimą pagal ATPK 189³ str. 1 d., administracinė nuobauda N. R. vėliausiai galėjo būti paskirta iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., kadangi būtent priimant apžiūros aktą, t.y., 2015-02-25 ir buvo nustatytas pažeidimas pagal ATPK 189³ str. 1 d. Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-378-195/2011.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad N. R. veiksmai atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ str. 4 d., kadangi ji neįvykdė statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų iki 2015-06-15 kartu su bendrasavininkiais atlikti pastato remonto, rekonstrukcijos arba griovimo darbus, o ne ATPK 189³ str. 1 d.

Pažymėtina, kad ATPK 189³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda yra nuo 289 Eur iki 1448 Eur, o ATPK 189⁴ str. 4 d. sankcijoje bauda yra nuo 289 Eur iki 2027 Eur, taigi ATPK 189⁴ str. 4 d. sankcija yra griežtesnė. Vadovaujantis ATPK 302 str. 2 d. pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą skundas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundą teismui padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. R.. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi galimybės perkvalifikuoti N. R. veiksmus pagal griežtesnį ATPK 189⁴ straipsnį, juolab Institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai.

ATPK 250 straipsnio 7 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Todėl, iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. nepaskyrus N. R. administracinės nuobaudos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vadovaujantis imperatyviomis ATPK 35 straipsnio 1, 3 dalių ir 250 straipsnio 7 punkto nuostatomis, turėjo būti nutraukta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, N. R. skundas tenkintas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. ATPN-4-(22.24.) naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 str. 7 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302 ⁴ straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. skundą tenkinti.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. ATPN-4-(22.24.), kuriuo N. R. nubausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189³ straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą N. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.