Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui V. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Argumentuoja, jog teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tačiau nurodo, jog iš esmės vienas ir išlaiko vaikus, o kiekvienos dukters poreikiams per mėnesį reikia 320 Eur. Teigia, kad teismas vertino tik jo galimybes uždirbti daugiau, ir nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė išnaudojo visas galimybes įsidarbinti. Nurodo, kad ieškovė nėra visiškai nedarbinga, be to, neneigė dirbanti nelegaliai ir galinti dirbti, o priteistas 20 Eur per mėnesį išlaikymo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, visa vaikų išlaikymo našta ir rūpestis perkeltas jam, nes vaikai jau daugiau kaip 10 metų gyvena su juo, jam tenka kasdienė jų priežiūra. Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu iš ieškovės priteistas išlaikymas trims vaikams, iš kurių vienas šiuo metu jau yra pilnametis, tačiau gyvena kartu. Mano, kad vieno iš tėvų liga negali būti pagrindas atleisti jį nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

9. Argumentuoja, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad ji negali dirbti dėl sveikatos būklės, be to, ligai palengvėjus stengiasi susirasti darbą, tačiau tai yra sunku, nes negali nuo darbdavių nuslėpti savo ligos. Nurodo, jog yra nuolat stebima medikų ir turi vartoti vaistus, kurių kaina per mėnesį sudaro 15 Eur. Pažymi, jog teismas negali priteisti vaikui daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl nesutinka, kad dukrų išlaikymo našta perkelta tėvui, o tiesiog yra išlaikyta įstatymo leidžiama proporcija. Taip pat teigia, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tikrąsias savo pajamas, taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę dirbti daugiau ir gauti didesnį darbo užmokestį. Nurodo, kad sūnui sulaukus pilnametystės išlaikymo įsiskolinimas, sudarantis virš 10 000 Eur, yra išieškomas toliau, atsakovas neatsisakė išlaikymo įsiskolinimo, tai taip pat lemia jos sunkią turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys, t. y. sumažintas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius, tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

14. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-688-676/2008 nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, padalijo turtą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (atsakovu), priteisė iš ieškovės nepilnamečių vaikų M. Č., G. Č., A. Č. išlaikymui po 37,65 Eur (130 Lt), mokamų periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2007 m. vasario 23 d., iki vaikų pilnametystės. M. Č. pilnametis tapo (duomenys neskelbtini).

15. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-676/2008 dalis dėl išlaikymo priteisimo ir iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnametėms dukterims G. Č. ir A. Č. po 20 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2017 m. sausio 31 d. iki vaikų pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas V. Č.

16. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

17. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti išlaikymo dydį, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais laikytina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

19. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad lyginant su teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo priėmimu metu buvusia faktine situacija ieškovės padėtis iš esmės pablogėjo, o atsakovo iš esmės pagerėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, jog sutiktina su atsakovo argumentu, kad augant vaikams didėja ir jų poreikiai, tačiau pati savaime ši aplinkybė nereiškia, jog negalima mažinti priteisto išlaikymo dydžio, jeigu yra nustatytos kitos reikšmingos aplinkybės.

21. 2008 m. balandžio 9 d. teismo sprendimu nustatyta, kad šeimą išlaikė atsakovas ir buvo finansiškai pajėgus tai daryti, dirbo, turėjo savo verslą, jo pajamos stabilios, buvo samdoma auklė, kuri prižiūrėjo vaikus ir tvarkė namus, ieškovė turėjo sveikatos problemų, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, taip pat turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, nedirbo ir prie šeimos biudžeto neprisidėjo ilgiau kaip 12 metų, tačiau noro ir iniciatyvos įsidarbinti ir dirbti nerodė, ieškovę išlaikė atsakovas, jos pajamas sudarė atsakovo jai skiriamos lėšos, „Sodros“ ir Darbo biržos išmokos, vaikų specialiųjų poreikių nenustatyta, todėl konstatuota, kad atsakovas gali išlaikyti vaikus, o iš ieškovės priteista minimaliai po 130 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Teismo sprendimu padalytas turtas: V. Č. priteistas pastatas – prausykla, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio vertė 20 734 Lt, du automobiliai, kurių vertė po 100 Lt, individualioji įmonė, kurios vertė 500 Lt, 1/2 dalis gyvybės draudimo įmokos – 1 012,29 Lt, o R. Č. iš V. Č. priteista kompensacija – 11 729,29 Lt.

22. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo matyti, kad apie ieškovės sveikatos problemas tuo metu jau buvo žinoma, tačiau duomenų, kad ji tuo metu būtų buvusi neįgali, nėra. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra neįgali, nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d. (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0921672) jai nustatytas 40 procentų darbingumas, nuo 2018 m. kovo 28 d. išduotame neįgaliojo pažymėjime nustatytas naujas darbingumo lygis (iki 2020 m. kovo 25 d.) – 35 proc. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovės padėtis, ji tapo neįgali, iš dalies nedarbinga dėl ligos ir jos darbingumo lygis mažėja, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė turi nuolat gydytis ir vartoti vaistus, o vieninteles jos gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kurios dydis šiuo metu apie 180 Eur, iš jų po 89 Eur (pusė) išieškomas ieškovės įsiskolinimo Vaikų išlaikymo fondui, kuris sudaro 10 042,92 Eur, todėl ieškovės pajamas sudaro tik apie 89 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių ieškovė neturi, o jos galimybės dirbti yra labai ribotos ir mažos, jos pačios teigimu, ją išlaiko artimi giminaičiai, todėl net ir įvertinus aplinkybę, kad vienas iš vaikų jau yra sulaukęs pilnametystės, o ieškovė epizodiškai dirba, sutiktina, kad kitiems dviem vaikams mokėti kas mėnesį po 37,65 Eur išlaikymo, t. y. 75,30 Eur, ieškovei yra itin sunki finansinė našta.

23. Pagal atsakovo pateiktas darbo užmokesčio pažymas ir duomenis matyti, kad jo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) 2016 metais sudarė apie 213 Eur, pateiktoje 2017 metų pajamų deklaracijoje nurodyta, kad metinės 2017 metų pajamos, susijusios su darbo santykiais, sudarė 3 120 Eur, 2018 metais darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudarė apie 260 Eur per mėnesį, o (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis nesiekė 10 Eur. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad atsakovas yra įmonės, teikiančios laidojimo paslaugas, direktorius ir vienintelis akcininkas, nurodyta, kad dirba ne visą darbo laiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tik nuo paties atsakovo sprendimo priklauso jo darbo užmokestis, ir atsakovas neįrodė, kad negali dirbti daugiau ir gauti didesnio darbo užmokesčio. Be to, vertinant faktines aplinkybes, tai, kad atsakovas iš esmės vienas išlaiko vaikus, važiuoja su jais atostogauti, pramogauja ir pan., manytina, kad atsakovas nėra linkęs atskleisti savo iš tikrųjų gaunamų pajamų dydžio, todėl teismas neturi galimybių nustatyti tikslų ir teisingą jų dydį. Aplinkybė, kad atsakovas nėra skyręs ir išsimokėjęs dividendų, nepatvirtina, kad jo įmonė veikia nepelningai, nors ir buvo įpareigotas pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio metu priimta žodine nutartimi, nepateikė įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso, todėl teismas negali nustatyti ir tikslios įmonės finansinės padėties, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mažai tikėtina, kad įmonė, užsiimanti laidojimo ir kremavimo paslaugų teikimu, dirbtų nepelningai. Priešingai, nustatyta, kad įmonė 2017 m. lapkritį Vokietijoje įsigijo automobilį „Mercedes Benz“.

24. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė ir nekilnojamasis turtas: garažas (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, įgytas 2009 m. gegužės 29 d.; žemės sklypas su statiniais – vila, esanti (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad statybos pradžios metai 2009, pabaigos – 2011 metai, pagal 2011 m. lapkričio 28 d. duomenis, jos rinkos vertė yra 54 700 Eur, naujo suformuoto daikto (vilos) įregistravimo pagrindas 2015 m. spalio 12 d. statybos užbaigimo aktas. Tai reiškia, jog po teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo atsakovas įgijo nekilnojamojo turto, vykdė statybos darbus, duomenų, kad turėtų finansinių įsipareigojimų, nėra. Be to, iš civilinės bylos Nr. 2-688-676/2008 duomenų matyti, kad 2012 m. kovo 20 d. išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimu priteistos kompensacijos R. Č. išieškojimo iš V. Č., o 2012 m. rugpjūčio 31 d. vykdomasis raštas grąžintas teismui, nes atsakovas teismo sprendimą įvykdė, R. Č. sumokėjo priteistą 11 729 Lt kompensaciją ir vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad lyginant su teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo priėmimo metu buvusia situacija atsakovo finansinė situacija yra iš esmės pagerėjusi.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turimus duomenis apie šalių materialinę padėtį, šalių galimybes teikti išlaikymą, pagrįstai konstatavo iš esmės pasikeitusią šalių padėtį, sudarančią pagrindą mažinti iš ieškovės priteistą išlaikymą, todėl apelianto argumentai, kad teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, nepagrįsti. Teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir sumažino teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą iki 20 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, todėl pritaria teismo motyvams ir jų plačiau nekartoja, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

26. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Ieškovei ir atsakovui nagrinėjamoje byloje teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant juos 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl vadovaujantis CPK 99 straipsniu, 96 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.