- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2-1705-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00376-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- „LongfordImpex LP“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos delikatesai“
- Kategorijos
- 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „LongfordImpex LP“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelta bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1342-253/2018 pagal ieškovės „LongfordImpex LP“pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos delikatesai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas„LongfordImpex LP“kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos delikatesai“ iškėlimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas jam sudaro 345 497,32 Eur. Ieškovas teigia, kad susipažinęs su viešai prieinamais atsakovės duomenimis apie atsakovė finansinę padėtį (2016 m. balansu, pelno (nuostolių) atskaita) nustatė, kad bendrovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais – yra faktiškai nemoki. Dėl nurodytos priežasties ieškovas nesikreipė dėl skolos priteisimo ginčo teisena. 2018 m. gegužės 7 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją dėl įsiskolinimo ir pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė grąžinti 345 497,32 Eur sumą ir informavo, kad, atsakovei neatsiskaičius su ieškovu per 30 d., pastarasis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pretenzija atsakovei įteikta 2018 m. gegužės 15 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Baltijos delikatesai“ pareiškimą prašė atmesti ir atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad „LongfordImpex LP“nėra bendrovės kreditorius ir neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę. Ieškovas vykdė mokėjimus atsakovei už trečiąjį asmenį „RoydonSoliutions LP“ už pateiktą žuvies produkciją, mokėjimo paskirtis yra nurodyta mokėjimo pavedimuose. Už piktnaudžiavimą teise reikšti ieškinį atsakovė prašė skirti ieškovui baudą. Nurodė, kad atsakovė yra mokus ūkio subjektas, vykdantis stabilią ūkinę-komercinę veiklą, valdantis didžiausią žuvies konservų gamyklą Lietuvoje, vienas didžiausių mokesčių mokėtojų Palangos mieste.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2018 m. liepos 10 d. ir pakartotinai 2018 m. liepos 16 d. pateikė prašymus skirti atsakovės vadovui baudą iki 2 896 Euruž teismo įpareigojimų pateikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus teismui nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Baltijos delikatesai“ bankroto bylą.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumo
6. Teismas nurodė, kad atsakovė nesutinka su įsiskolinimu ieškovui, o pastarajam apie tai buvo žinoma dar prieš jam kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai, kurių šalys neginčija. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ginčija ieškovo reikalavimą bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigi, kad ieškovas preliminariai pagrindė savo reikalavimą atsakovei ir dėl to gali inicijuoti jai bankroto bylą.
Dėl atsakovės mokumo vertinimo
7. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, pasisakė ir dėl bendrovės (ne)mokumo, jos gebėjimo toliau vykdyti veiklą. Remdamasis į bylą pateiktu 2018 m. birželio 30 d. balansu, teismas nustatė, kad UAB „Baltijos delikatesai“ turtas iš viso sudaro 3 358 635 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 737 945 Eur. Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. atsakovės pateikto skolų tiekėjams iššifravimo teismas nustatė, kad pradelsti bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 484 050 Eur. Tuo tarpu 85 464 Eur bendrovės skolos kreditorei UAB „Akaservis“ grąžinimo terminas yra 2019 m. birželio 30 d., o 2018 m. vasario 22 d. susitarimu buvo pratęstas atsakovės kredito (kreditavimo sutartis Nr. KS-2011-014-05) grąžinimo terminas AB „Šiaulių bankas“ iki 2025 m. vasario 21 d. Todėl esą nurodyti bendrovės įsipareigojimai nėra pradelsti. Ieškovo 345 497 Eur reikalavimo teismas nepriskyrė prie bendrovės pradelstų įsipareigojimų, nes pastarasis atsakovės yra ginčijamas.
8. Remdamasis viešųjų registrų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė yra šalis dviejose administracinėse bylose, tačiau jose atsakovei nereiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovė neturi.
9. Vertindamas ieškovo argumentas, kad atsakovė, sužinojusi apie bankroto bylos jai iškėlimo galimybę, pervertino savo turtą, tokiu būdu nepagrįstai padidino jo vertę, teismas nurodė, kad, spręsdamas dėl bendrovei priklausančio turto vertės, jis vadovavosi į bylą pateiktomis UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto išvada Nr. A1805901 ir UAB „Vestus group“ turto vertinimo ataskaitos santrauka. Byloje nėra duomenų, paneigiančių turto vertintojų išvadas.
10. Taip pat teismas atmetė ieškovo argumentą dėl abejotinų gautinų sumų, įtrauktų į bendrovės turto sudėtį, kaip deklaratyvų ir nepagrįstą. Tuo tarpu remdamasis atsakovės pateiktais dokumentais, įrodančiais, kad atsakovė su kitais juridiniais asmenimis sudaro sutartis ir jas vykdo, sprendė, kad atsakovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Apibendrindamas visus išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad į bylą nebuvo apteikta neginčytinų duomenų apie atsakovės nemokumą.
Dėl baudos skyrimo
11. Teismas sprendė, kad atsakovė pateikė teismui esminius dokumentus, numatytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, ieškovo prašomi pateikti į bylą dokumentai tokia apimtimi kaip tai nurodyta jo prašymuose yra pertekliniai, todėl baudos atsakovei neskyrė.
12. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovo pareiškimas atsakovei negali būti vertinamas kaip nemotyvuotas, negrindžiamas jokiais įrodymais, todėl bankroto bylos atsakovei iniciavimas, nepaisant to, kad ieškovo pareiškimas nebuvo patenkintas, nesuponuoja pagrindo konstatuoti jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir skirti ieškovui baudą.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskiruoju skunduieškovas „LongfordImpex LP“prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Baltijos delikatesai“ iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės mokumo nepagrįsta, kadangi atsakovė nepateikėį bylą dalies praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio (iki pareiškimo pateikimo teismui dienos) finansinių ataskaitųrinkinio, t. y.2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30d. sudarytos(1) pelno nuostolių ataskaitos, (2) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir (3) pinigų srautų ataskaitos.
13.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad atsakovė, gavusi 2018 m. gegužės 7 d. pranešimą apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekdama fiktyviai padidinti savo turto masę prieš teikiant dokumentus teismui, 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. skubotai atliko dalies atsakovei priklausančio turto perkainojimą.
13.3. Atsakovė pateikė į bylą tik turto vertinimo ataskaitų išvadas, iš kuriųnėra aišku, kokiais vertinimo metodais buvo vertinamas turtas, neįmanoma susipažinti su šio įrodymo turiniu bei jį vertinti. Kilnojamojo turto vertinimo išvadoje nėra vertinto kilnojamojo turto sąrašo. Todėl ieškovui (kaip ir pirmosios instancijos teismui), šiuo atveju nežinančiam viso turto vertinimo ataskaitų turinio, buvo apribota galimybė išnagrinėti pačias ataskaitas ir, esant poreikiui, ginčyti šių ataskaitų išvadas, prašyti išreikalauti papildomus įrodymus.
13.4. Atsakovės ilgalaikį turtą didžiąja dalimi sudaro tik jai priklausantys nekilnojamojo turto objektai, kurievisi yra įkeisti hipoteka AB „Šiaulių bankas“.. Tuo tarpuatsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad realiai valdo balanse nurodytą kilnojamąjį turtą (mašinas ir įrangą, transporto priemones, kitus įrenginius, prietaisus ir įrankius) bei atsargas, dėl ko yra pagrindas teigti, kad šis turtas neįtrauktinas į bendrą atsakovės turto masę. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad šių sumų atgavimas iš debitorių yra realiai įgyvendinamas ir kokių priemonių šiuo klausimu ji ėmėsi.
13.5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad bendrovės skolos AB „Šiaulių bankas“ nėra pradelstos, vadovavosi daugiau nei pusės metų senumo duomenimis apie atsakovės įsipareigojimų AB „Šiaulių bankas“ vykdymą irneišreikalavoiš atsakovės aktualių duomenų apie įsipareigojimo šiam bankui būklę, kuri nuo 2018 m. vasario 22 d. objektyviai galėjo pasikeisti ir tikėtinaipasikeitė. Taip pat šiai dienai nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir net teisminio ginčo dėl ieškovo reiškiamo atsakovei 345 497,32 Eur reikalavimo (ne)pagrįstumo, šis ieškovo reikalavimas turėjo būti įtrauktas į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą.
13.6. Norsatsakovė nurodo, kad ji yra moki ir sėkmingą ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė, tačiau 2016 m. gruodžio 31 d. ji patyrė 474 955 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. – 430 122Eur, o 2018 m. birželio 30 d. net 136 030 Eur nuostolių.
13.7. Teismas neįvertino fakto, jog atsakovė nevykdo teisės aktų reikalavimų laiku pateikti VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir savo finansinius rodiklius neteisėtai slepia tiek nuo valstybės institucijų, tiek nuo kreditorių. Nuo 2017 m. pradžios atsakovė sistemingai pažeidinėja atsiskaitinėjimo su valstybės biudžetu terminus ir periodiškai turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.Per pastaruosius 5 metus atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo per pusę nuo apytiksliai 105 darbuotojų (2013 m.) iki 52 (2018 m.), todėl darytina išvada, kad atsakovė susiduria su labai rimtais finansiniais sunkumais ir negali samdyti didelio kiekio darbuotojų.
13.8. Nuo pareiškimo pateikimo (2018 m. birželio 28 d.) iki skundžiamos nutarties priėmimo (2018 m. rugsėjo 5 d.) praėjo daugiau nei du mėnesiai, todėl buvo pažeista ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis.Toks pažeidimas buvo sąlygotas atsakovės vadovo neveikimo, kuris netpo dviejų pirmosios instancijos teismo įpareigojimų nepateikė dalies ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepašalino byloje esančių įrodymų apie tikrąją jos finansinę padėtį trūkumo, visi neatskleisti faktai turėjo/turi būti vertinami išimtinai atsakovės nenaudai.
13.9. Aplinkybė, jog atsakovė gautas iš ieškovo lėšas neteisėtai nukreipė kito juridinio asmens prievolėms padengti,niekaip nepaneigia fakto, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Nėra jokio teismo/arbitražo sprendimo,turinčio prejudicinę arresjudicatagalią, vadovaujantis kuriuo būtų konstatuota, jog ieškovės reikalavimas grąžinti 345 497,32 Eur sumą yra neteisėtas ir nepagristas, o ieškovas nėra atsakovės kreditorius. Ieškovo reikalavimas pagrįstas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais – banko pavedimais, pagal kuriuos pervestos lėšos atsakovei iki šiol neteisėtai negrąžintos. Pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovo pareiškimą, buvo konstatuota, kad ieškovas yra tinkamas subjektas inicijuoti atsakovei bankroto bylą.
13.10. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo akivaizdžiaišališkas, kadangi turėjo išankstinę nuomonę apie šios bylos baigtį atsakovės naudai,t. y. teismas nei pasirengimo nagrinėti šią bylą laikotarpiu, nei jos nagrinėjimo iš esmės metu nepaskelbė bankroto administratoriaus atrankos;2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu nesiekė pašalinti ieškovo atstovo keliamus neaiškumus dėl atsakovės duomenų trūkumo ir neatitikimo;neįpareigojo atsakovės vadovo pateikti trūkstamus dokumentus; skundžiamą nutartį grindė išimtinai atsakovei palankiomis ir byloje esančiais duomenimis nepagrįstomis savo paties prielaidomis; skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų argumentų, įrodančių atsakovės nemokumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios jau buvo nusprendęs nekelti atsakovei bankroto bylos. Pirmosios instancijos teismo akivaizdus šališkumas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įmonei iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Atsakovė UAB „Baltijos delikatesai“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2018 m. spalio 5 d. paaiškinimą dėl 2018 m. birželio 30 d. preliminaraus balanso, suvestinę apie įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, mokestinių ir/ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktą bei mokėjimo nurodymą, informaciją apie apdraustuosius asmenis. Apelianto „LongfordImpex LP“ į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas su atsakovės pateiktais naujais įrodymais susipažino, prieštaravo jų prijungimui prie bylos.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK314 straipsnis).
Dėl ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumo
19. ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis kreditorių apibūdina kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Tačiau nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz.,Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-567-370/2018). Priešingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis nenustatinėjami, šie klausimai sprendžiami iškėlus skolininkui bankroto bylą ir sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1291-381/2017).
20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Vien ieškinių dėl kreditoriaus teisės į skolininką pagrįstumo kitose bylose nagrinėjimas taip pat nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jei tai neatima galimybės teismui patikrinti įstatyme numatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tokiais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės (ne)mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią reikšmę įmonės mokumui turi nagrinėjami ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Tuo tarpu jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), tačiau neatlikdamas išsamaus įrodymų tyrimo, o remdamasis preliminariu turimų įrodymų vertinimu. Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo reikalavimo nepagrįstumo atsakovei. Ieškovas teigia, kad atsakovė piktavališkai, pasinaudodama ieškovo klaida formuluojant mokėjimo paskirtį (ieškovas teigia, kad per klaidą pervedė atsakovei 408 545 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad mokėjimas atliekamas pagal atsakovės ir „RoydonSoliutions LP“ 2013 m. spalio 3 d. sutartį Nr. BD/RON-01/2013), didžiąją dalį pervestos sumos – 345 497,32 Eur savavališkai įskaitė su ieškovu nesusijusio trečiojo asmens „RoydonSoliutons LP“ prievolėms padengti. Ieškovui pastebėjus klaidą ir atsakovės paprašius 345 497,32 Eur sumai pristatyti žuvies konservus pagal šalių sudarytą sutartį arba nedelsiant grąžinti pinigus, atsakovė atliko minėtus įskaitymo veiksmus, o likusią sumą panaudojo padengti ieškovo įsipareigojimams atsakovei. Bylos duomenimis 2013 m. spalio 3 d. tarp atsakovės UAB „Baltijos delikatesai“ ir „RoydonSoliutions LP“ buvo sudaryta sutartis Nr. BD/RON-01/2013, pagal kurią atsakovė per 2013-2014 metus įsipareigojo pagaminti ir parduoti žuvies konservus, o „RoydonSoliutions LP“ žuvies konservus priimti ir už juos sumokėti. Taip pat iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, jog 2013 m. spalio 21 d. UAB „Baltijos delikatesai“ ir apeliantas „LongfordImpex LP“ sudarė laidavimo sutartį Nr. BD/LOIMP/RON-01/1/2013 prie 2013 m. spalio 3 d. sutarties Nr. BD/RON-01/2013. Pagal minėtos laidavimo sutarties 1.1 punktą apeliantas įsipareigojo būti atsakingas tiekėjai (atsakovei šioje byloje) už „RoydonSoliutions LP“ visų 2013 m. spalio 3 d. pasirašyta tiekimo sutartimi Nr. BD/RON-01/2013 prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Pagal nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. mokėjimo pavedimus matyti, kad apeliantė nurodytu laikotarpiu pervedė atsakovei 408 545 Eur sumą, visuose mokėjimo pavedimuose nurodydama, kad atlieka mokėjimus pagal 2013 m. spalio 13 d. sutartį Nr. BD/RON-01/2013 dėl žuvų produktų.
22. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad UAB „NobleGroup“, 2017 m. gegužės 2 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties su pradiniu kreditoriumi „LongfordImpex LP“ pagrindu (šios reikalavimo teisių perleidimo sutarties ieškovas į bankroto bylą nepateikė), kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu UAB „Baltijos delikatesai“ dėl 345 497,32 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų pritesimo (civilinės bylos Nr. e2-1419-730/2017). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu (šalys sudarė sutartį perduoti ginčą spręsti arbitražui) UAB „NobleGroup“ ieškinį paliko nenagrinėtu. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimu „LongfordImpex LP“ nutraukė 2017 m. gegužės 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „NobleGroup“. UAB „Baltijos delikatesai“ bankroto bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovas nėra jos kreditorius ir bendrovė nėra jam skolinga. Bylos duomenimis atsakovė 2018 m. birželio mėn. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „LongfordImpex LP“ nusikalstamų veiksmų, kuriais mėginama priversti UAB „Baltijos delikatesai“ apmokėti neesamas skolas.
23. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei remdamasis minėta teismų praktika, kurioje nurodyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas preliminariai nepagrindė savo kreditorinio reikalavimo atsakovei. Nors ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose tvirtina, kad jis nėra susijęs su „RoydonSoliutons LP“, o paties į bylą pateikta UAB „Baltijos delikatesai“ ir „LongfordImpex LP“ sudaryta laidavimo sutartis Nr. BD/LOIMP/RON-01/1/2013 prie 2013 m. spalio 3 d. sutarties Nr. BD/RON-01/2013 yra suklastota, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Priešingai, aplinkybė, kad apeliantas nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. atliko mokėjimo pavedimus būtent laidavimo sutarties pagrindu, leidžia teigti, kad šios sutarties suklastojimo faktas yra deklaratyvus teiginys. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl minėtos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir/ar po Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1419-730/2017 būtų kreipęsis į arbitražinę instanciją dėl 345 497,32 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Tuo tarpu apelianto į bylą pateikti dokumentai, priešingai nei teigia ieškovas, iš esmės paneigia kreditorinio reikalavimo atsakovei buvimą.
24. Be to, nors apeliantas savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams tvirtina, kad dėl 345 497,32 Eur skolos priteisimo iš atsakovės nesikreipė ginčo teisena, nes bendrovė, ieškovo vertinimu, yra nemoki, tačiau šią aplinkybę gali konstatuoti tik teismas įsiteisėjusia nutartimi. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iniciavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad „LongfordImpex LP“ neįrodė, kad turi kreditorinio reikalavimo teisę UAB „Baltijos delikatesai“ atžvilgiu.
25. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti kreditorius. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje nustačius, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tokios teisės neturintis subjektas, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo pareiškimą priėmė ir net nustatęs, kad apeliantas nėra atsakovės kreditorius, jo pareiškimą išnagrinėjo iš esmės ir bankroto bylą bendrovei iškelti atsisakė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nustatyta, jog tuo atveju, kai aplinkybė, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė tokios teisės neturintis subjektas, paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas šią bylą nutraukia kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas)(Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825-330/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas nėra atsakovės kreditorius, turėjo konstatuoti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tokios teisės neturintis subjektas, o civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs faktines aplinkybes iš esmės neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo pareiškimo iš esmės – nustatytosios aplinkybės sudarė pagrindą nutraukti bylą. Nustačius, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tokios teisės neturintis subjektas ir tai sudaro pagrindą civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti, teisinės reikšmės netenka kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl atsakovės (ne)mokumovertinimas.
27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsižvelgiant į bankroto bylų kėlimo ir nagrinėjimo proceso ypatumus, šios bylos užbaigimas jos nutraukimu nereiškia, kad ieškovas nebegalės ateityje kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kai išnyks aplinkybės, dėl kurių jis kreipimosi į teismą, o taip pat ir šiuo metu laikytinas neturinčiusubjektinės teisės inicijuoti teisminį atsakovės bankroto procesą.
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo
28. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasisCPK65– 66straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d.nutartiscivilinėje bylojeNr. 3K-3-234/2012).Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo akivaizdžiaišališkas, išreikštą poziciją grindė tuo, kad esą pirmosios instancijos teismas dėlbylos rezultato turėjo išankstinę nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas, teismas ginčo byloje ėmėsi visų teisinių priemonių ieškovo pareiškimui išsamiai ir nuodugniai išnagrinėti. Apelianto nurodomos aplinkybės (teismas nei pasirengimo nagrinėti šią bylą laikotarpiu, nei jos nagrinėjimo iš esmės metu nepaskelbė bankroto administratoriaus atrankos;nesiekė pašalinti ieškovo atstovo keliamus neaiškumus dėl atsakovės duomenų trūkumo ir neatitikimo;neįpareigojo atsakovės vadovo pateikti trūkstamus dokumentus; skundžiamą nutartį grindė išimtinai atsakovei palankiomis ir byloje esančiais duomenimis nepagrįstomis savo paties prielaidomis; skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų argumentų, įrodančių atsakovės nemokumą) neleidžia spręsti apie teismo šališkumą. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo, kuris tenkintų ieškovą, ar kad bylos nagrinėjimo eigoje nesiėmė, ieškovo nuomone,tam tikrų procesinių veiksmų, nesudaro pagrindo pripažinti teismą buvus šališką. Be to, apeliantas viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimų nereiškė. Todėl apelianto argumentai dėl teismo šališkumo byloje atmetami kaip nepagrįsti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo „LongfordImpex LP“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos delikatesai“.