Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad kalta dėl 2017 m. lapkričio 13 d., įvykio visiškai prisipažįsta, o dėl 2018 m. gegužės 4 ir 10 dienų įvykių kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad prisipažįsta, kad trenkė ir ėmė už kaklo, apdraskė nosį ir nutempė S. S. į kitą kambarį. Jai tada buvo pykčio protrūkis, nes tuo metu laukėsi, todėl smurtavo posūnio atžvilgiu. Tačiau parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį to nedarė ir kaltinime nurodytomis gegužės 4 ir 10 dienomis prieš S. S. nesmurtavo. Tuo metu buvo 8 mėnesį nėščia, jai buvo paskirtas gulimas režimas. Būdavo kartais žodinių konfliktų, kai jis priekaištaudavo jai dėl įvairių pastabų, bet dėl to ji jo atžvilgiu nesmurtavo ir jo nespardė. Tuo tarpu jis jai buvo pasakęs, kad padarys taip, kad pas ją negyvens ir dar iš jos atims kitus vaikus. Jis nori savo gyvenimo, todėl dėl to ir apkalba ją. S. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne jos, o muštynių mokykloje metu.

Nors kaltinamoji L. S. kalta prisipažino tik iš dalies, jos kaltė dėl visų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją` nukentėjusysis S. S. parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), į juos atvyko 2018 m. gegužės 17 d., nes susimušė ir susipyko su pamote L. S.. Kai jis atėjo į virtuvę atsigerti vandens, pamotė, pasakiusi „eik iš virtuvės“, trenkė kumščiu per nugarą, nuvedė jį į kambarį ir pasodino ant kilimo, jis atsirėmė į fotelį, kai pamotė liepė nesiremti, paklausė, ar jis jai trukdo, tuomet ji paėmusi už kaklo abiem rankomis tempė toliau nuo fotelio per kilimą apie 1 metrą. Sodindama ant grindų ji tiesiog paėmė už peties ir paspaudė į žemę, nuo to veiksmo jam neskaudėjo, jis pamotei nesipriešino. Jai paspaudus petį, jis atsisėdo. Kumščiu į nugarą ji trenkė virtuvėje, jam skaudėjo ir truputį buvo baisu. Labiau skaudėjo kai pamotė suėmė už kaklo ir apdraskė, nei tada kai spaudė už peties. Kai ji suėmė už kaklo, jam labai skaudėjo ir bėgo kraujas. rankomis palietęs kaklą, pajautė kraują. Jai nesakė, kad skaudėjo, laukiau, kad ji išeitų iš kambario, tačiau jam skaudėjo. Buvo labai pikta ant pamotės, kad ji taip blogai elgiasi. Po kurio laiko atėjęs tėtis pradėjo ant jo rėkti, klausė kodėl taip pasielgė, kodėl pamotę mušė. Pagalvojo, kad tai kvaila, nes pamotė mušė jį, o ne jis ją ir tėtis turėjo pykti ant pamotės. Kai tėtis rėkė, jis tylėjo, pasakęs daugiau taip nedaryti, tėtis išėjo iš kambario. Nepamena kokia buvo tada mėnesio diena, buvo vakaras, apie 19-20 valanda. Ankščiau buvo dar vienas įvykis, tada taip pat apdraskė, tiksliai dabar nepasakys, kurioje vietoje apdraskė, nes tai buvo gana seniai. Tada pamotė jį dar ir spardė - jis tiesiog sėdėjo ant žemės kambaryje, kur miega tėvai. Pamotė ėjo į balkoną - išnešė jo kuprinę ir batus, kad neitų į treniruotę, nes grįžo iš mokyklos pusvalandžiu vėliau, todėl ji nenorėjo leisti į treniruotę. Atidariusi balkono duris, pamotė žiūrėjo žemyn kaip lauke žaidžia jos vaikai, pažiūrėjusi į jį, užlipo viena koja ant jo kojos, kai jis pasakė, kad nuliptų, ji užlipo ir kita koja, tuomet jis trenkė jai per kojas, ji nieko nesakė. Pamotė stovėjo balkono tarpduryje, o jis buvo kambaryje šalia jos. Nulipusi nuo jo kojų, pamotė pradėjo jį spardyti - spyrė į šonus, į galvą, rankas, daužė jo kuprine jį sėdintį per galvą iš viršaus. Atėjęs tėtis ir vėl rėkė ant jo, jis atėjo po kurio laiko, išėjus mamai. Tėtis pradėjo rėkti, klausė ar trenkė pamotei, jis vėl tylėjo ir nieko jam nesakė. Nežino kiek kartų pamotė jam įspyrė, kad nepataikytų į galvą, gynėsi rankomis. Jis sėdėjo ant grindų, todėl ji pasiekė ir spyrė į galvą, jį spardė, trankė iš kuprinės. Neatsimena kada tas įvykis buvo, tai buvo kelios dienos prieš pirmiau papasakotą įvykį, darbo dieną, maždaug apie 15 vai. Kitas įvykis buvo jam stovint virtuvėje, jis grįžęs iš mokyklos prie stalo valgė, o ji skubino, nes kažką pjaustė ir sakė, kad jai reikia prie stalo. Jis tiesiog tylėjo, bandė truputį greičiau valgyti ir truputį verkė, tuomet ji trenkė per galvą kumščiu, jam labai skaudėjo, kraujas nebėgo. Po šio įvykio mokyklos psichologė matė didelę mėlynę. Dėl pamotės elgesio pasakojo mokyklos psichologei po kiekvieno įvykio. Po praeito įvykio su pamote truputį buvo susitaikę, po to vis tiek susipyko. Pamotės nemėgsta, bet stengiasi kuo mažiau bendrauti, kalbėtis, lysti jai į akis. Ji su juo kasdienybėje elgiasi įprastai. Ryte dažniausiai pats atsikelia, pavalgo ir eina į mokyklą, valgyti padaro pamotė. (2 t., b. l. 19-21)

Liudytoja R. M. paaiškino, kad yra netiesa, kad L. S. sumušė S. S.. Ji buvo nėščia ir negalėjo mušti. Pati yra kaltinamosios kaimynė, dirba nuo vidurdienio iki 11 val. vakaro, todėl tuo metu nebūna namuose. Bet S. S. nėra mačiusi sumušto. Tik yra mačiusi, kad kaltinamoji ėjo su vaiku pas gydytojus ar psichologus.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad dėl S. S. sveikatos sutrikdymo girdėjo tik iš tyrėjos. Su S. S. seniau bendravo, žino, kad jis buvo gan paslaugus, pasisiūlydavo panešti daiktus. Iš jo nusiskundimų dėl L. S. nėra girdėjusi.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad 3 metus buvo S. S. klasės vadovė. Pažįsta kaltinamąją, nes su ja ne kartą bendravo. Žino, kad šitoje šeimoje kildavo sunkumų, apie kuriuos tekdavo pasikalbėti. Dažniausiai pavykdavo po pokalbio viską išspręsti. Didžiausią šoką sukėlė paskutinis įvykis praėjusiais metais lapkričio mėnesį. Ji budėjo mokykloje per pertraukas ir atsitiktinai sutiko S. S.. Jis atrodė baisiai, matėsi smurto žymės. Paklausus, kas nutiko. jis juokaudamas atsakė, kad susimušė. Per sekančią pertrauką su juo sutarė, kas jis ateis po pamokų pasikalbėti. Jis pasakė, kas namuose įvyko konfliktas, kad buvo smaugiamas, mušamas, užgauliojamas. S. S. besimokant 5 klasėje taip pat buvo įvykis, kai jis pabėgo iš namų pas savo senelius į (duomenys neskelbtini). Apie gegužės mėnesio įvykius žino, kad ketvirtadienį su klase išvažiavo į ekskursiją į Klaipėdą, o penktadienį jo pamokose jau nebuvo. Vaikai pajuokavo, kad jį išsivedė moteris. Pradėjus jo ieškoti sužinojo, kad jis išvežtas į (duomenys neskelbtini). A. R. atėjo pirmadienį ar penktadienį ir pasakė, kad S. S. skundėsi, jog buvo sumuštas, kad šiek tiek matyti žymės. Vaikas yra guvus, protingas, sąžiningas, su juo buvo daug pokalbių iš širdies. Jis visada yra mandagus, dalyvauja akcijose, padeda.

Liudytoja A. R. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 8 d. pas ją atėjo S. S.. Jis pasakė, kad pamotė prieš jį panaudojo smurtą. Prieš tai, jis skųsdavosi dėl psichologinio smurto, dėl jo poreikių ignoravimo. Jis pasakojo, kad pamotė jam ranka sudavė per veidą. Jis sakė, kad tai vyko savaitgalį, kivirčo metu, kai atsisakė valgyti. Lyg sakė, kad jam sudavė vieną kartą. Sužalojimų apžiūrėjus jo veidą nematė. Apie gegužės 10 d. įvykį iš S. S. nieko negirdėjo. Jis gegužės 11 d. mokykloje iš viso nepasirodė. Tik iš nuogirdų sužinojo, kad jis išvežtas į vaikų namus. Bendraujant su S. S. susidarė įspūdis, kad santykiai su pamote yra įtempti, jis jautėsi šiek tiek išnaudojamas, kad jam reikia atlikti daugiau darbų nei broliams, todėl nenorėdavo eiti namo po pamokų.

Liudytoja S. R. paaiškino, kad ji yra L. S. kaimynė. Apie S. S. sumušimą nieko nežino, nematė šito vaiko sumušto. Su L. S. santykiai normalūs, ją pažįsta nuo gimimo.

Liudytoja I. Z. paaiškino, kad yra socialinė darbuotoja. Gegužės mėnesį S. S. papasakojo, kad jį skriaudžia. Jis konkrečiai parodė, kaip jis sėdėjo ant žemės atsirėmęs į fotelį, o pamatė, eidama į balkoną, jam užlipo ant kojų, tempė jį nuo fotelio iki radiatoriaus. Jis pasakojo, kad yra ignoruojamas, tėvas jo neužstoja ir prisideda prie pamotės. Jis parodė savo apibrozdintas rankas, sakė, kad taip daro su adata. Jis rodė savo riešus, sakė, kad braižo su peiliuku ir, kad taip nori atkreipti dėmesį, jog jam yra negerai. Kitas atvejis buvo kai mokykla pranešė, kad ant jo kaklo yra kraujosruvos. S. S. tada nurodė, kad L. S. jį smaugė. Kai jis jai tai papasakojo, su juo nuvyko iki vaiko teisų apsaugos skyriaus. Dėl gegužės mėn. įvykių, mėlynių neteko matyti, nes vaiko kūno neapžiūrinėjo. Tik kai jis vaiko teisių apsaugos skyriuje rašė paaiškinimą, matė pas jį mėlynę, bet paklausus kas čia, jis atsakė, kad nieko.

Liudytoja V. Š. paaiškino, kad nieko nežino dėl įvykio, nes L. S. kaimyne buvo tik iki 2017 m. gruodžio 30 d. Todėl dėl šio kaltinimo nieko nežino, nes ten nuo minėto laiko negyvena. S. S., kai dar gyveno kaimynystėje, matyti sužaloto neteko.

Liudytoja V. Ž. paaiškino, kad kaimynų bute girdisi vaikų triukšmavimas, durų trankymas. Daugiau nieko negali pasakyti. Su L. S. neteko bendrauti. Su S. S. yra bendravusi, susidarė įspūdis, kad jis yra uždaras. Jis nežaisdavo su kitais vaikais, sėdėdavo šalia ir stebėdavo vaikus. Susižalojusio S. S. nėra mačiusi.

Liudytojas N. R. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 17 d. kalbėjo su S. S.. Tada jo paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad ji primušė pamotė. Jo paklausė, ar negali būti, kad pats išprovokavo, nes yra paauglys. Jis atsakė, kad gali būti. Daugiau su juo nebendravo. S. S. jam nepasakojo kaip smurtas jo atžvilgiu pasireiškė. Iš jo suprato, kad jis nenori gyventi su pamote. Jis kažko nepadarė ir pamotė dėl to supyko, bet kas konkrečiai nutiko, nežino.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 11 d. buvo atvežtas S. S.. Jį atvežė N. K.. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Suprato, kad S. S. yra fiziškai nukentėjęs. Tiesiogiai ji berniuko nieko neklausinėjo. Jis buvo labai sutrikęs ir pasimetęs. Kiti vaikai sakė, kad jis jiems pasakojo, kad jį pamotė nuskriaudė, ištempė iš lovos. Girdėjo kaip jis bendravo su policija. Jis buvo sutrikęs, daug detalių nepasakojo. Matė ant S. S. kaklo raudoną dryžį ir kaip pareigūnai nufotografavo jo kaklą.

Liudytoja N. K. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 11 d. į vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi S. S. su soc. darbuotoja. Berniukas buvo susijaudinęs, sunerimęs. Jis sakė, kad nenori grįžti į namus, nes bijo pamotės. Konfliktai vyksta dėl valgymo. Ant berniuko kaklo matėsi įdrėskimo žymės. Paklausus jo iš kur nudrėskimai, jis pasakė, kad tai gali būti L. S. smurto žymės, nes ji tempė paėmusi už kaklo. Vaikas buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Dar jis kažką minėjo apie smūgį į nugarą. Šeimos nariai nurodė, kad S. S. turi elgesio problemų, atsikalbinėja, vartoja necenzūrinius žodžius. Taip sakė tėvas, pamotė ir senelė. Mokykla yra pateikusi duomenis, kad S. S. nenoriai grįžta į namus, daugiau laiko praleidžia bibliotekoje. L. S. visa tai neigė, sako, kad berniukas jai jaučia piktumą. Pamotė nepripažino savo kaltės.

Ekspertė psichologė Ieva Salialionė paaiškino, kad ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad artimųjų atžvilgiu S. S. stengiasi neigiamų emocijų nerodyti, stengiasi tas emocijas užneigti, bet jaučiasi tam tikros nuoskaudos, kad su juo tiek metų buvo taip elgiamasi. Šiuo metu vaikas džiaugiasi gyvendamas globos namuose ir savo smarkiai pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis. Jam nebuvo nustatyta tokių individualių ypatumų kaip padidintas fantazavimas, ar padidintas nervingumas, dėl ko kiltų abejonių gebėjimų duoti parodymus ir jo emocijos visos atspindi tai, ką jis sako.

Ekspertė psichiatrė Sigutė Stanaitienė paaiškino, kad pagal taisykles sveiktos sutrikdymo mąsto pradžia vertinama nuo byloje pateikto tiriamo nusikalstamo laikotarpio, tai ėmė tą laikotarpį, kada nurodyta pirmoji kaltinamajai inkriminuojama veika, tai yra 2017 m. lapkričio 12 d. Tačiau remiantis paties tiriamojo paaiškinimais, tai jis tą diskomfortą jautė tik apsigyvenęs šeimoje pas tėtį ir pamotę, kaip jis pats sako, kad pradžioje dar buvo visai neblogai, bet vėliau prasidėjo mušimai, fizinės bausmės ir jo atstūmimas. Emocijų sutrikimas - plačiąja prasme tai ir yra psichikos sutrikimas. Daugiau jokių kitų psichikos sutrikimų jam nebuvo konstatuota. Ekspertizės akte S. S. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas siejamas su visomis byloje tiriamomis veikomis. Nėra galimybių atskirti kiek kiekviena iš paminėtų veikų turėjo įtakos šio sveikatos sutrikdymo mastui konstatuoti, todėl vertina, kad tiek visi kartu, tiek ir atskirai įtakojo emocijų sutrikimo išsivystymą.

Atlikus S. S. sveikatos sutrikdymo tyrimą, gauta specialisto išvada Nr. G1781/2018(02), kad dėl kaklo srities sumušimo, poodinės kraujosruvos sprando srityje, padarytų kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka ir galimai užduotyje nurodytu laiku (2015-05-10), jo sveikata sutrikdyta nežymiai.( 2 t., b. l. 28)

Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad L. S. ir L. S. šeima nuo 2014 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais. Minėtai šeimai Kaišiadorių socialinių paslaugų centras teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Skyrius gauna skundų, jog L. ir L. S. šeimoje pasitaiko konfliktų, tėvai girtauja, vaikai netinkamai prižiūrėti. S. S. atsisakė grįžti gyventi į namus. Nepilnametis negalėjo grįžti į aplinką, kurioje nesaugu gyventi. S. S. yra likęs be tėvų rūpybos, todėl Lazdijų r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-17 įsakymu Nr. 10V-416 "Dėl laikinosios rūpybos nustatymo S. S." jam nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 83-84)

Atlikus teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę S. S. nenustatytatokių individualių psichologinių ypatumų (padidinto fantazavimo, padidinto įtaigumo), kurie trukdytų duoti adekvačius parodymus. S. S. konstatuoti emociniai sutrikimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 90-99)

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamoji 2018 m. gegužės 04 d. apie 15 val., namuose, (duomenys neskelbtini), užlipo ant grindų sėdinčiam posūniui S. S. ant kojų, po to jį spardė į įvairias kūno vietas, mušė kuprine per galvą, suduodama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, taip sukeldama nukentėjusiajam S. S. fizinį skausmą, o 2018 m. gegužės 10 d. apie 19-20 val., buto (duomenys neskelbtini) virtuvėje vieną kartą kumščiu trenkė į nugarą posūniui S. S., po to nuvedusi į kambarį ir suėmusi už dešinio peties pasodino ant žemės, suėmė rankomis už kaklo ir tempė per kambarį, tokiu būdu nukentėjusiajam S. S. padarė kaklo srities sumušimą, poodinę kraujosruvą sprando srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamoji ir neigė savo kaltę dėl nurodytų nusikaltimų padarymo, teismo vertinimu, ištirti įrodymai visiškai pakankami konstatuoti kaltinamosios kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo visiškai įrodytą.

Pažymėtina, kad apie 2018 m. gegužės 4 ir 10 dienomis įvykių metu S. S. naudotą smurtą tiesiogiai parodė tik pats nukentėjusysis S. S., Dalis kitų liudytojų (liudytojai R. M., A. Š., S. R., V. Š., V. Ž.) arba iš viso nieko nežinojo apie šiuos įvykius, arba buvo apie tai girdėję iš kitų šaltinių (paties S. S., kitų asmenų) (Liudytojai L. K., A. R., I. Z., N. R., R. K., N. K.. Dar vienas liudytojas L. S., nukentėjusiojo tėvas, iš viso atsisakė duoti parodymus, naudodamasis įstatymo jam suteikta teise.

Kaip nustatyta nukentėjusiojo S. S. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo atžvilgiu 2018 m. gegužės 4 ir 10 dienomis smurtavo tik L. S.. Kaip nustatyta iš jo parodymų, 2018 m. gegužės 04 d. ji smurtavo, kai užlipo ant grindų jam sėdinčiam ant kojų, po to jį spardė į įvairias kūno vietas, mušė kuprine per galvą, dėl ko jautė fizinį skausmą 2018 m. gegužės 10 d. jam vieną kartą kumščiu trenkė į nugarą, po to nuvedusi į kambarį ir suėmusi už dešinio peties pasodino ant žemės, suėmė rankomis už kaklo ir tempė per kambarį, sužalojo kalą, padarė, poodinę kraujosruvą sprando srityje. Pažymėtina, kad tokie nukentėjusiojo parodymai dėl 2018 m. gegužės 10 d. įvykio metu padarytų sužalojimų atitinka ir specialisto išvadą dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Šioje specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padarytas kaklo srities sumušimas, poodinės kraujosruvos sprando srityje, kurios galėjo būti padarytos 2018 m. gegužės 10 d. kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka. Taip pat nukentėjusysis analogiškas aplinkybes dėl nurodytų įvykių buvo papasakojęs ir kitiems liudytojams, kurie vykdydami savo pareigas su juo bendravo. Tai yra socialiniams pedagogams, vaiko teisių apsaugos specialistams.

Nors kaltinamoji viso proceso metu kėlė versiją, kad nukentėjusiojo parodymai yra išgalvoti ir jais jis tik siekia ją apkalbėti, kad sudaryti pagrindą jam atskirai gyventi, teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nustatyta nėra. Kaip patvirtino nukentėjusiojo S. S. psichologinę – psichiatrinę ekspertizę atlikę ekspertai, berniuko parodymais galima tikėti, nes ekspertinio tyrimo metu (3 t., b. l. 90-99) buvo nustatyta, kad vaikas nelinkęs fantazuoti, o pokalbio metu netgi linkęs sumenkinti patirtą fizinį ir emocinį smurtą bei stengiasi sušvelninti ne tik kaltinamosios, bet ir kitų šeimos narių netinkamus veiksmus jo atžvilgiu. Visa tai pagrįstai leidžia teigti, kad nukentėjęs S. S. nėra piktybiškai nusiteikęs pamotės atžvilgiu ir nesiekia jai pakenkti, o duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją papasakojo tai, ką objektyviai patyrė tikrovėje. Ikiteisminio tyrimo teisėjui papasakotos įvykio aplinkybės atitinka tas aplinkybes, kurias nukentėjusysis buvo papasakojęs ir įvairiems kitiems liudytojas. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, neprieštaringumą, tuo pačiu ir patikimumą.

Kaip parodė A. R., 2018 m. gegužės 8 d. ji bendravo su S. S. ir jis pasiskundė, kad pamotė prieš jį naudojo fizinį smurtą – sudavė į veidą, anksčiau jis taip pat skųsdavosi ir dėl psichologinio smurto, jo poreikių ignoravimo. Liudytoja socialinė darbuotoja I. Z. parodė, kad 2018 m. gegužę S. S. jai pasakojo jog yra skriaudžiamas, parodė, kaip pamotė užlipo jam sėdinčiam ant kojų, tempė nuo fotelio. Gavus pranešimą iš mokyklos, kad ant S. S. kaklo yra kraujosruvos, jis paaiškino, kad pamotė jį smaugė. Liudytojas N. R. nurodė 2019 m. gegužės 17 d. trumpai bendravo su S. S., kuris jam pasakė buvęs sumuštas pamotės ir netiesiogiai išsireiškė, kad su ja nenori gyventi. Liudytoja R. K. nurodė, kad S. S. į Paparčių globos namus buvo atvežtas 2018 m. gegužės 11 d., buvo sutrikęs, pasimetęs, kitiems vaikams pasakojo, kad buvo sumuštas pamotės, bijojo iš namų pasiimti savo batus ir vadovėlius. Šių liudytojų parodytos aplinkybės tiek vertinant atskirai, tiek ir bendrai visų byloje ištirtų įrodymų visumoje, patvirtina nukentėjusiojo parodymus, specialisto ir ekspertų išvadas ir neleidžia teismui abejoti tuo, kad nukentėjusysis papasakojo tikrąsias, o ne jo išgalvotas įvykių aplinkybes. Todėl nukentėjusiojo parodymai teismo vertinami kaip patikimi ir teisingi ir bendrai su kitais byloje esančiais įrodymais visiškai pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti.