Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir nuteista:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. gegužės 4 d. veikos) laisvės apribojimu 6 mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. gegužės 10 d. veikos) laisvės apribojimu 8 mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 51 MGL (2 550 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir 51 MGL (2 550 Eur) bauda.

L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2017 m. lapkričio 13 d. apie 16 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, supykusi ranka suėmė mažamečiui posūniui S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., už kaklo, apdraskė nukentėjusiojo nosį, po to, paėmusi už megztinio jį nutempė į kitą kambarį, tokiu būdu mažamečiui nukentėjusiajam S. S. padarė poodinę kraujosruvą kakle, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.2. 2018 m. gegužės 4 d. apie 15 val. namuose, (duomenys neskelbtini), užlipo ant grindų sėdinčiam posūniui S. S. ant kojų, po to jį spardė į įvairias kūno vietas, mušė kuprine per galvą suduodama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, taip sukeldama nukentėjusiajam S. S. fizinį skausmą;

1.3. 2018 m. gegužės 10 d. apie 19-20 val. buto (duomenys neskelbtini) virtuvėje, vieną kartą kumščiu trenkė į nugarą posūniui S. S., po to nuvedusi į kambarį ir suėmusi už dešinio peties pasodino ant žemės, suėmė rankomis už kaklo ir tempė per kambarį, tokiu būdu nukentėjusiajam S. S. padarė kaklo srities sumušimą, poodinę kraujosruvą sprando srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl L. S. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, L. S. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl 2017 m. lapkričio 13 d. nusikalstamos veikos), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios L. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama L. S. skundo esmę, jame keliamus klausimus, bylą patikrina skundo ribose, t. y. įrodymų vertinimo ir bausmės skyrimo aspektu.

Dėl įrodymų vertinimo.

7. Nuteistoji L. S. neigia savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo posūniui S. S. 2018 m. gegužės 4 d. ir nežymaus jo sveikatos sutrikdymo 2018 m. gegužės 10 d. tvirtindama, kad šių nusikaltimų ji nepadarė ir negalėjo padaryti, nes tuo metu laukėsi ir jai buvo paskirtas gulimas rėžimas, posūnis ją apkalba, o jokių kitų jos kaltės įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistosios L. S. skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo atmeta, kaip nepagrįstus.

8. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo pagrindines nuostatas apibrėžia BPK 20 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas L. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Visi byloje surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

10. L. S. dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 4 d. veika), BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 10 d. veika) prašo ją išteisinti teigdama, kad šių nusikaltimų ji nepadarė, posūnis galėjo būti sužalotas kitų asmenų muštynių mokykloje metu, yra posūnio apkalbama. Tačiau šią nuteistosios versiją byloje surinkti įrodymai paneigia.

11. Nukentėjusysis S. S. nuosekliai tvirtino, kad fizinį smurtą prieš jį 2018 m. gegužės 4 ir 10 dienomis naudojo L. S., savo parodymuose detalizuodamas, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko pamotė (2018 m. gegužės 4 d. jam, sėdinčiam ant grindų, užlipo ant kojų, spardė, mušė kuprine per galvą; 2018 m. gegužės 10 d. kumščiu trenkė į nugarą, suėmusi už dešinio peties pasodino ant žemės, suėmė rankomis už kaklo, tempė per kambarį, sužalojo kaklą). Skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai yra išgalvoti, nukentėjusysis apeliantę apkalba, tačiau teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti S. S. parodymų, kaip įrodymo, patikimumu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis dėl esminių šiai bylai aplinkybių, t. y. kad fizinį smurtą prieš jį naudojo L. S., davė nuoseklius paaiškinimus. Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę nukentėjusiojo S. S. padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas nenustatyti, konstatuota, kad nukentėjusysis galėjo adekvačiai suvokti tiriamų įvykių aplinkybes ir duoti apie jas parodymus (3 t. b. l. 90–99). Teisiamajame posėdyje apklaustos psichologė I. S. ir psichiatrė S. S. savo pateiktas išvadas patvirtino (3 t. b. l. 118, 119).

12. Su šioje byloje tiriamais įvykiais susijusias aplinkybes, turinčias reikšmės L. S. veiksmų teisiniam vertinimui, nukentėjusysis pasakojo ir mokyklos psichologei A. R., socialinei darbuotojai I. Z.. Kaip liudytoja apklausta A. R. patvirtino iš paties nukentėjusiojo pasakojimo sužinojusi, kad 2018 m. gegužės 4 d. L. S. prieš jį naudojo fizinį smurtą. Apie 2018 m. gegužės 4 d. įvykį savo paaiškinimuose nurodė ir liudytoja L. K. ((duomenys neskelbtini)) patvirtinusi, kad apie tai, jog pamotė smurtavo prieš S. S., ji sužinojo iš psichologės A. R.. Liudytoja I. Z., duodama paaiškinimus teisiamajame posėdyje, nurodė, kad apie 2018 m. gegužės 4 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. įvykius jai pasakojo pats nukentėjusysis S. S., pati ant nukentėjusiojo kaklo matė kraujosruvą. Nors šios liudytojos pačios tiesiogiai šioje byloje analizuojamų įvykių nematė, tai nėra kliūtis jų parodymus pripažinti įrodymais ir jais, sprendžiant L. S. kaltės klausimą, vadovautis. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta pareiga nuosprendyje padarytas išvadas grįsti tik tiesioginiais įrodymais. Remiantis BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokie duomenys turi būti gauti teisėtais būdais ir turi būti galimybė patikrinti juos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Aptarti liudytojų parodymai BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus atitinka. Liudytojos buvo apklaustos įspėjus jas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prieštaravimai jų parodymuose nenustatyti, kaip ir nenustatyti prieštaravimai kitiems bylos duomenims, liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo S. S. parodymus, kuriais, kaip minėta, nėra pagrindo abejoti. Be to, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų nurodytos aplinkybės (dėl 2018 m. gegužės 10 d. veikos) neprieštarauja 2018 m. birželio 14 d. specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, atlikus nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos tyrimą, padaryta išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajam (kaklo srities sumušimas, poodinė kraujosruva sprando srityje) galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2018 m. gegužės 10 d. Žymes ant kaklo 2018 m. gegužės 11 d. nurodė mačiusios ir liudytojos R. K. bei N. K., kuri taip pat nurodė ir tai, kad nukentėjusysis jai sakė, kad L. S. jį tempė už kaklo, minėjo apie smūgį į nugarą.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai yra pakankami daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl L. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. S., sukėlė jam fizinį skausmą (2018 m. gegužės 4 d.) ir nežymiai sutrikdė sveikatą (2018 m. gegužės 10 d.). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nuteistosios nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas muštynių mokykloje metu. Nenustatyta, kad S. S. nežymus sveikatos sutrikdymas būtų padarytas ir fizinis skausmas sukeltas kitomis, nei šioje byloje nustatytos, aplinkybėmis. Priešingai, nukentėjusiojo parodymai, juos patvirtinantys liudytojų parodymai, specialisto išvada, teismo psichiatrijos, teismo ekspertizės aktas, kiti nuosprendyje aprašyti ir įvertinti įrodymai, nuteistosios iškeltą versiją paneigia. L. S. argumentas, kad tiriamų įvykių metu ji laukėsi (buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį nėščia), buvo skirtas gulimas rėžimas, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, jos veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir baudžiamosios atsakomybės nešalina.

14. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. taip pat pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl S. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2017 m. lapkričio 13 d. Dėl šios nusikalstamos veikos nuteistoji savo kaltę pripažino. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos nėra ginčijamos. Nesant ginčo dėl L. S. pripažinimo kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taip pat nenustačius įrodymų vertinimo klaidų, kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija plačiau dėl šios nusikalstamos veikos šioje nutartyje nepasisako.

15. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą L. S. pritaikė tinkamai, byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuosprendyje padarytos išvados tiek dėl L. S. veiksmų kvalifikavimo, tiek dėl jos kaltės argumentuotos ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais, kurių, kaip pakankamų apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl bausmės.

16. Apeliaciniame skunde prašoma pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirti kitos rūšies švelnesnę bausmę. Šį prašymą L. S. grindžia aplinkybėmis, kad yra nedirbanti, augina neseniai gimusį vaiką, neturi jokių pajamų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti nuteistosios prašymą ir švelninti jai paskirtą bausmę.

17. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Skundžiamu nuosprendžiu teismas L. S. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė baudą. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas L. S. šios rūšies bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pagrįstai paskyrė bausmę BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijose ribose. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas vertino duomenis apie teistumus (anksčiau neteista), darbinę veiklą (nedirba), šeimines aplinkybes (augina mažametį vaiką, ištekėjusi). Visas šias aplinkybes teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausios rūšies BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis šiuo atveju yra artimas minimaliam.

19. BK 54 straipsnio 3 dalis numato galimybę paskirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau nagrinėjamoje byloje aplinkybės, sudarančios pagrindą L. S. atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, nenustatytos. Prašymą švelninti bausmę nuteistoji grindžia iš esmės tik ta aplinkybe, kad nedirba ir neturi pajamų sumokėti paskirtą baudą. Tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nesant jokių kitų duomenų, rodančių mažesnį nuteistosios asmenybės ar jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ar kitaip lengvinančių jos padėtį, negali būti pagrindas tyčinę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, atsakomybę. Juo labiau, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto, Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro rašto) galima spręsti, kad žalingų įpročių patenkinimui nuteistoji pinigų nestokoja (nuteistoji piktnaudžiauja alkoholiu, keisti netinkamą gyvenimo būdą – atsisakyti alkoholio, išlaikyti stabilius darbo santykius – nesistengia).

20. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, L. S. padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti artimą minimaliai baudos bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra motyvuotas. Skiriant bausmę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. gegužės 4 d. veika), 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. gegužės 10 d. veika) bausmių skyrimą reglamentuojančios normos taip pat pritaikytos tinkamai, laisvės apribojimo bausmė paskirta įvertinus tai, kad šias nusikalstamas veikas L. S. padarė nepraėjus vieniems metams po nuosprendžio, kuriuo ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nežymaus savo posūnio S. S. sveikatos sutrikdymo, priėmimo, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytas atsižvelgiant į BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes BK 63 straipsnis pritaikytas tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu L. S. paskirtą bausmę ją dar labiau švelninant nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.