- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-242-262/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- P. P., T. M.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. M. ir P. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. M. patikslinęs ieškinį, prašė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 16 034 Lt draudimo išmoką, 400,85 Lt palūkanų nuo privalomos mokėti draudiminės išmokos už laikotarpį nuo 2012-10-28 iki 2013-04-28, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Lt išlaidas už UAB „Auto balt“ atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 12-10-002, 500 Lt išlaidas už UAB „D-grupė“ suteiktas konsultacijas dėl AB „Lietuvos draudimas“ atlikto ekspertinio tyrimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas P. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 22 766 Lt draudiminę išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 2012-09-28 apie 14 val. 30 min. kelio Telšiai-Plungė 82 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovas T. M., vairuodamas asmeninės nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindiniu keliu, atsitrenkė į lengvojo automobilio Mercedes Benz CLK 270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. P., dešinį šoną. Kadangi lengvojo automobilio Mercedes Benz CLK 270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. P. staiga iš pagrindinio kelio sukdamas į kairę pusę (automobilių stovėjimo aikštelę) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas jam kliūtį, dėl ko jis šio susidūrimo išvengti negalėjo ir susidūrė su minėtu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, kadangi eismo dalyviai sužaloti nebuvo, policija į vietą neatvyko, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, P. P. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė jas išmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinius atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo netenkinti ieškovų reikalavimo dėl susidūrimo fakto pripažinimo draudiminiu įvykiu ir priteisti draudimo išmokas, netenkinti reikalavimų dėl palūkanų bei kitų išlaidų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad, detaliai ištyręs visas eismo įvykio aplinkybes, nustatė, jog eismo įvykis įvyko kitomis, negu nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, tai patvirtina ir 2012-10-26 žalų tyrimo eksperto, turinčio 18 m. ekspertinio darbo patirtį, pateikta ekspertinė pažyma. Apžiūrėjęs automobilius ekspertas nustatė, jog kontaktas tarp šių transporto priemonių tikrai buvo, kadangi automobilio Saab galiniame bamperyje atsispaudė dalis automobilio MB valstybinių numerių, tačiau tai vienintelis eksperto nustatytas požymis, sutampantis su vairuotojų pateiktomis aplinkybėmis. Teigia, kad eismo įvykio dalyviai pateikė paaiškinimus praėjus nedideliam laiko tarpui po susidūrimo, todėl jie gerai galėjo prisiminti situaciją su visomis esminėmis ir smulkiomis detalėmis. Nurodo, kad automobilių greitis iki susidūrimo ir jų padėtis jau susidūrus yra pagrindinės aplinkybės, kurios yra svarbios ir jas nėra sunku įsiminti. Pasak atsakovo, jis privalo remtis ieškovų nurodytomis aplinkybėmis ir nustatyti, ar jos atitinka realius automobilių sugadinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo P. P. ieškinys buvo atmestas; ieškovo T. M. ieškinys patenkintas iš dalies: ieškovui T. M. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 4 643,77 Eur draudimo išmoka, 144,81 Eur už turto vertinimą, 65,52 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 977,49 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovas P. P. ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ įpareigoti per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą įmokėti atitinkamai 21,63 Eur ir 21,62 Eur už ekspertizę; iš ieškovo P. P., ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybei priteista po 16,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė (grindžiama šalių tarpusavio pasitikėjimu), todėl abi šalys turi atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją ir būti sąžiningos. Šios sąlygos nesilaikymas leidžia eismo įvykį laikyti nedraudžiamuoju (Taisyklių 8.1.17 p.). Ieškovas P. P. pažeidė savo pareigą suteikti visą teisingą informaciją apie esmines eismo įvykio aplinkybes. Todėl laikytina, jog įvykis yra nedraudiminis – žinomai neteisingų duomenų apie įvykį ir jo padarinius pateikimas. Dėl šios priežasties ieškovo P. P. reikalavimas dėl draudimo išmokos ir kitų susijusių sumų priteisimo negali būti tenkinamas. Net ir įvertinus, kad vis dėlto byloje nustatyta, kad sąlytis tarp automobilių buvo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ir sumažintos draudimo išmokos, kadangi yra nustatytas nedraudiminis įvykis.
Teismas nustatė, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas priteisti ieškovo T. M. prašomą 4 643,77 Eur (16 034 Lt) sumą, kuri yra pagrįsta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 12-10-002 ir kuri paskaičiuota kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas P. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui P. P. 6593,49 EUR (22 766 Lt) draudiminę išmoką, 5 proc., dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas P. P. netinkamai vykdė draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, buvo nesąžiningas ir šios sąlygos nesilaikymas leidžia eismo įvykį laikyti nedraudžiamuoju. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas P. P. pažeidė savo pareigą suteikti visą teisingą informaciją apie esmines eismo įvykio aplinkybes. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad eismo įvykio dalyviai suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, kad naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Be to, jeigu tokios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, jis turėjo inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl tokiu minimų veiksmų, kurie savo esme laikytini nusikalstamais, tačiau į bylą nėra patekta duomenų, kad jis tokį ikiteisminį tyrimą būtų inicijavęs.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas Ieškovo T. M. ieškinys (ir atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovo P. P. pateiktų duomenų klaidingumo, tačiau netinkamai vertino ieškovo T. M., kaip kito eismo įvykio dalyvio, pateiktų duomenų atitikimą objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Atsižvelgus į ieškovo T. M. pateiktus paaiškinimus, akivaizdu, jog įvykis įvyko kitomis, negu pastarasis nurodo, aplinkybėmis. Todėl draudimo išmoka jam taip pat nepriklauso ir dėl to neturėjo būti išmokėta.
Atsiliepimas
Ieškovas T. M. atsiliepimu į ieškovo P. P. ir atsakovo apeliacinius skundus prašo: ieškovo skundą tenkinti, o atsakovo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai įvertino jos įrodymus, įskaitant ir Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės išvadas, todėl pagrįstai tenkino ieškovo T. M. ieškinį. Kadangi eismo įvykis laikytinas draudiminiu, ieškovo P. P. ieškinys taip pat turi būti tenkinamas.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo P. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimo dalį, kuria atmestas P. P. ieškinys, palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovui buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios autoįvykio aplinkybės, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti P. P. draudimo išmoką, o teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo P. P. apeliacinis skundas tenkinamas; atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ieškovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad eismo įvykis buvo draudiminis, todėl jam, kaip pasidraudusiam KASKO draudimu, turėjo būti išmokėta draudimo išmoka. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad eismo įvykis nėra draudiminis, nes abu eismo įvykio dalyviai (ieškovai P. P. ir T. M.) nurodė neteisingas eismo įvykio aplinkybes, todėl draudimo išmoka jiems nepriklauso.
Taigi šioje byloje yra būtina nustatyta ar eismo įvykis, kuriame dalyvavo P. P. ir T. M. automobiliai yra draudiminis ir atsižvelgus į tai bus pagrindas tenkinti arba ieškovo, arba atsakovo apeliacinį skundą.
Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus.
Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai - draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų, sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) redakcijos, kuri galiojo įvykio metu, 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pagal šią įstatymo normą ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Įvykio pripažinimas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) yra pagrįstas eismo įvykio aplinkybių vertinimu. DĮ 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002 ir kt.).
Šioje byloje ginčas kyla ar atsakovas turi mokėti draudimo išmokas pagal dvi ieškovo P. P. sudarytas draudimo sutartis: 2012-06-01 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/211415034 (išmoka ieškovui T. M.) ir pagal 2012-06-01 transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 97174255 (dar kitaip vadinama KASKO sutartis (išmoka ieškovui P. P.). Pažymėtina, jog abi šias sutartis P. P. sudarė prisijungimo būdu, todėl jos abi turi būti aiškinamos jo ir atitinkamai kito (nukentėjusio) asmens T. M. naudai.
Draudimo sutartyje Nr. 97174255 yra nurodyta, kad jai bus taikomos atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2011-09-28 redakcija). Pagal jų nuostatas, nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi įvykiai, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius (8.1.17 p.); draudimo išmoka gali būti mažinama ar nemokama, jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą, (11.1.4 p.).
Pažymėtina, kad draudimo santykių teisniu reguliavimu visų pirma yra siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Pvz., jeigu asmuo sukelia avariją būdamas neblaivus, žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmoka vis tiek turi būti išmokėta, o patirti nuostoliai išieškoti iš kalto asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-300/2006 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apžvalga dėl 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo).
Nors šioje byloje ir buvo atliktos dvi ekspertizės, tačiau ne vienu atveju nebuvo konstatuota, kad eismo įvykio dalyviai tyčia nuslėpė įvykio priežastis ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Ekspertizėse tik buvo nurodyta, kad eismo įvykių dalyvių parodymai nevisiškai sutampa su iš tikrųjų buvusiomis avarijos aplinkybėmis.
Taigi, atsakovas šiuo atveju neįrodė savo teiginių, kad eismo įvykio dalyviai suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, kad naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Be to, jeigu tokios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, jis turėjo inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl tokių minimų veiksmų, kurie savo esme laikytini nusikalstamais, tačiau į bylą nėra patekta duomenų, kad jis tokį ikiteisminį tyrimą būtų inicijavęs.
Atsakovui neįrodžius, kad ieškovai imitavo eismo įvykį ar suklastojo jo padarinius, t.y. neįrodžius ieškovų kaltų veiksmų, atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo yra atmetami. Kaip minėta, nagrinėjant bylas civiline tvarka, reikia remtis įrodymų pusiausvyros principu. Kadangi labiau tikėtina, kad ieškovai nebuvo nesąžiningi, todėl nustatinėjant ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes galima remtis jų parodymais apie ginčo eismo įvykį bei ieškovų užpildyta eismo įvykio deklaracija. Iš ieškovų parodymų ir eismo įvykio deklaracijos matyti, jog P. P. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl būtent jis laikomas kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, yra visos būtinos sąlygos P. P. atsakomybei kilti ir, atitinkamai remiantis įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nuostatomis, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo T. M. patirtą žalą. Kadangi atsakovas, nors ir privalėjo, bet atsisakė ieškovui T. M. išmokėti draudimo išmoką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją priteisė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė ir išlaidas, susijusias su žalos dydžio nustatymu, nes būtent atsakovas nenustatinėjo žalos dydžio, nors ir privalėjo taip padaryti. Kadangi žalos atlyginimas ieškovui T. M. nebuvo sumokėtas laiku, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai šio ieškovo naudai priteisė ir reikalaujamas palūkanas.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčas ieškovo T. M. atžvilgiu buvo išspręstas teisingai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo.
Byloje nėra ginčo, kad tarp automobilių buvo sąlytis, to neneigia atsakovas ir patvirtina byloje 2014-08-27 atlikta ekspertizė.
Teismas pagrįstai nustatė, kad įvykis yra draudžiamasis, tačiau nepagrįstai vertino ieškovo P. P. nurodytas aplinkybes administruojant draudiminį įvykį, kaip siekimą suklaidinti atsakovą. Pažymėtina, kad automobilių avarijos jų vairuotojams sukelia didelį stresą, todėl dažnai jų nurodomos avarijų aplinkybės gali ir nesutapti su realiai įvykusiomis aplinkybėmis. Todėl šiuo atveju, tai, jog ieškovas P. P. papildomai nurodė, kad atliekant manevrą, jo mašina buvo užgesusi ir jis judėjo minimaliu greičiu, nesudaro pagrindo taikyti atsakovo nurodytų taisyklių Nr. 021 8.1.17 punkto nuostatų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų nurodomas aplinkybes, ekspertizių išvadas, sprendžia, jog šiuo atveju labiau tikėtina, jog ieškovai neklastojo eismo įvykio aplinkybių ir nurodydami autoįvykio aplinkybes nesiekė suklaidinti atsakovo, todėl šio įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju.
Pagal draudimo sutarties Nr. 97174255 bei atsakovo draudimo taisyklių Nr. 021 nuostatas ieškovo P. P. automobilis Mercedes Benz CLK 270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apdraustas ir KASKO draudimu, todėl draudimo išmoka turi būti išmokėta nepriklausomai nuo eismo įvykio priežasties. Atsižvelgus į automobilio Mercedes Benz CLK 270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę prieš autoįvykį, jo reikalaujama draudimo išmoka pripažįstama realia.
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti P. P. priklausančią draudimo išmoką, todėl ieškovo P. P. apeliacinis skundas tenkinamas ir teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas P. P. ieškinys pakeičiama P. P. ieškinį tenkinant visiškai.
Patenkinus ieškovo P. P. apeliacinį skundą ir ieškinį, atitinkamai turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovui P. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme – 197,81 Eur (683 Lt) žyminio mokesčio, 810,94 Eur (2800 Lt) už advokato teisinę pagalbą. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo T. M., o apeliacinės instancijos teismas patenkino ir ieškovo P. P. ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamos visos pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 33,41 Eur, atsakovas taip pat įpareigojamas sumokėti visą ekspertizės išlaidų skirtumą – 43,24 Eur.
Iš atsakovo ieškovui P. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme: 198 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo T. M. apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos - 150 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovo P. P. apeliacinį skundą tenkinti visiškai - pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo P. P. ieškinys, iš ieškovo P. P. valstybei priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bei ieškovas P. P. įpareigotas įmokėti 21,63 Eur už ekspertizę ir:
ieškinį tenkinti visiškai - priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110050834) ieškovui P. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6593,49 Lt draudiminę išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 197,81 Eur žyminio mokesčio, 810,94 Eur už advokato teisinę pagalbą; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110050834) valstybei 33,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; įpareigoti atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110050834) per 20 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini) įmokėti 43,24 Eur už ekspertizę; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110050834) ieškovui P. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: 198 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110050834) ieškovui T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: 150 Eur už advokato teisinę pagalbą.