- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-122-368/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05477-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
- Atsakovas
- UAB „Verslo gamyba“
- Ieškovas
- V. B.
- Advokatai
- Gintaras Žičkus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Verslo gamyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Verslo gamyba“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. N., dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Verslo gamyba“ 13 112 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš L. J. nusipirko automobilį „Audi A8“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nespėjo minėto automobilio įregistruoti VĮ „Regitra“ savo vardu. 2007-09-07 jis atvarė šį automobilį į servisą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur darbininku dirbo ieškovo pažįstamas S. P.. Pažymėjo, kad dėl automobilio remonto susitarė su V. N., jam paliko automobilio raktelius ir perdavė pinigus – 1500,00 Lt avansą už detales. Atkreipė dėmesį į tai, kad jam paliekant automobilį autoservise nebuvo surašyti jokie dokumentai. Su V. N. žodžiu buvo aptarta, koks remontas bus atliekamas. Pažymi, kad būdamas komandiruotėje jis iš S. P. gavo žinutę, kad automobilis autoįvykio metu buvo sugadintas. Kaip teigė pats ieškovas, automobilį jis paliko remontuoti autoservise, o ne asmeniškai V. N., nes V. N. dirbo priėmėju. P. V. N. automobilį ir jo raktelius, ieškovas nedavė leidimo V. N. važinėti automobiliu ir automobilio dokumentų jam nepaliko.
Atsakovas UAB „Verslo gamyba“ su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodo, kad sutartis tarp atsakovo ir ieškovo pasirašyta nebuvo. Pažymi, kad susitarimas dėl automobilio remonto buvo sudarytas tarp draugų, kurie nori pasipelnyti iš atsakovo. Darbdaviui V. N. nurodė, kad automobilį nusipirko sau. Atsakovo teigimu, nebuvo atliekama jokių ieškovo automobilio remonto darbų, nebuvo užpildytas užsakymo lapas, nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas. Pažymi, kad pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad buvo sumokėti pinigai, privalėjo išrašyti buhalterė arba Z. K.. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. N. pats mokėjo tvarkyti ir remontuoti automobilius, turėjo garažą, kur remontavo automobilius. Bendrovės servise, adresu: (duomenys neskelbtini), V. N. remonto darbų niekuomet neatlikdavo. Atsakovas nurodo, kad V. N. buvo nesąžiningas darbuotojas, buvo nustatyta jo sukčiavimo atvejų, todėl 2007-10-17 su juo buvo nutraukta darbo sutartis. Atsakovas pažymi, kad prie serviso patalpų buvo mėlynos spalvos ženklas, kuriame buvo nurodyta, kad tai yra servisas, nurodyti telefonų numeriai ir atliekamų darbų sąrašas. Paliktų remontui automobilių raktai buvo laikomi Z. K. žinioje esančioje metalinėje spintelėje. Dienos metu raktus gali imti įmonės darbuotojai, todėl, atsakovo vertinimu, V. N. turėjo galimybę patekti į serviso patalpas ne darbo metu, kadangi buvo serviso vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 12 500 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3543,36 Lt bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Iš atsakovo valstybei priteisė 101,43 Lt bylinėjimosi išlaidas. Grąžino atsakovui 50 Lt, sumokėtus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-12 nutartį į teismo depozitinę sąskaitą už prekinę-techninę ekspertizę. Nurodė, kad vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl ieškovui priklausančio automobilio remonto susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo. Minėta sutartis sudaryta žodinės formos, ir tai neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Pažymėjo, kad surašyti ir išduoti automobilio priėmimo remontui ir pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus buvo atsakovo darbuotojų – V. N., Z. K. pareiga. Teismo vertinimu, atsakovas nesiėmė priemonių perduotam pagal rangos sutartį daiktui išsaugoti ir ieškovas dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo patyrė 11 000 Lt nuostolių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Verslo gamyba“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Nurodo, kad automobilis nėra įregistruotas VĮ „Regitra“, ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl automobilio teisėto valdymo.
2. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. N. automobilį paėmė remontuoti asmeniškai, neveikdamas atsakovo naudai.
3. Pažymi, kad įvykio metu automobilis nepriklausė ieškovui, todėl byla teisminga pagal atsakovo buveinę.
4. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
5. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad vartojimo rangos sutarčiai nėra privaloma rašytinė forma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
1. Nurodo, kad L. J. buvo paskutinis VĮ „Regitra“ transporto priemonės valdytojas, tačiau jos savininku pagal 2007-08-28 pirkimo-pardavimo sutartį buvo ieškovas V. B..
2. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atsakomybė ieškovui kyla ne iš delikto, o iš sutarties.
3. Pažymi, kad šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis bei avanso sumokėjimas nebuvo įforminti raštu ne dėl ieškovo kaltės.
4. Ieškovo vertinimu, civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje nustatinėtinos ir įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 str. 1 d.), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti užsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėties nelygiavertiškumą objektyviai verslo srityje pranašesnio rangovo (verslininko) atžvilgiu.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl automobilio registracijos VĮ „Regitra“, automobilio teisėto valdymo ir bylos teismingumo. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4. 47 str. 1 p., 6. 305 str. 1 d.). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1. 75 str. 2 d. nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010).
Asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio duomenų keitimo, tačiau tai nereiškia, kad, tokių duomenų nustatytais terminais nepakeitus, šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo negalės būti laikoma automobilio savininko pasikeitimo faktą patvirtinančiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,, Airidvika“ v. D. M. ir G. V., bylos Nr. 3K-3-495/2010).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad V. N. automobilį paėmė remontuoti asmeniškai, neveikdamas atsakovo interesais. Priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl ieškovui priklausančio automobilio remonto susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad byloje nustatyta, kad ieškovas atvarė jam priklausantį automobilį remontuoti į atsakovui priklausančio serviso patalpas, prie kurių yra iškaba, kad patalpose yra servisas, nurodyti telefonai ir atliekamų darbų sąrašas. Be to, ieškovas suderino remonto darbus su atsakovo atstovu, sumokėjo avansą ir paliko automobilį serviso patalpose. Esant minėtom aplinkybėms ir apeliantui nepagrindžius savo teiginių, teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad rangovas atsako už perduoto turto sužalojimą esant bet kuriai jo kaltės formai – tyčiai ar neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje B. J. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-515/2004).
Teisėjų kolegija atmeta, – kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus dėl vartojimo rangos sutarties formos. Priešingai, nei teigia apeliantas, ginčo šalių sudaryta žodinė sutartis neprieštarauja galiojantiems įstatymams. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje P. O. v. UAB „Automobilis“., bylos Nr. 3K-3-587/2007).
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvais dėl įrodymų vertinimo ir pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamą procesinių sprendimą turinį bei apelianto teiginių pagrindimą apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ iš atsakovo priteistina ieškovui 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
kolegija nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Verslo gamyba“ (įmonės kodas 300062859) 1 815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) naudai.