Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-205-874/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-25
Bylos Nr.
1-205-874/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-205-874/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43751-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.25.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2022 m. balandžio 25 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,kaltinamajam T. S., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-09-10 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2002-09-17 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 20 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; subendrinus su 2001-09-10 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002-12-11 pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams 11 dienų; 2002-12-23 paleistas lygtinai 2 mėnesiams 5 dienom;

3) 2017-05-25 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos), taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2018-06-15 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2021 m. gruodžio 17 d. apie 22 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo G. S. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant 1,69 promilės girtumui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną su drauge buvo nuvažiavę pas draugus. Jo draugė išgėrinėjo, o jis vaikščiodamas lauke išgėrė dvi skardines alaus. Manė, kad neviršys leistinos normos, bet sustabdę policijos pareigūnai nustatė girtumą. Buvo po darbo nemiegojęs apie 16 val., mano kad tai įtakojo didesnį girtumą. Jo draugė nematė, kaip jis gėrė alų. Automobilis priklauso jo sugyventinei. Gailisi nusikaltęs. Administracinių baudų nėra sumokėjęs, nes nedirbo, įsigijo butą, reikėjo gerinti buitį. Prašo perduoti jį pagal laidavimą motinos atsakomybei. Mama apie jo padarytus administracinius nusižengimus žino nedaug, nes jis gyvena savo gyvenimą. Apie šį įvykį motinai pranešė po 3-4 dienų, nes nenorėjo nervuoti. Jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes pradėjo dirbti.

G. S., pareiškusi prašymą būti T. S. laiduotoja, posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus ir ji nori būti paskirta sūnaus laiduotoja, kad sūnus būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apie sūnaus padarytą nusikaltimą sužinojo po kelių dienų, sūnus pasakė, kad nebegali atvažiuoti, nes nebeturi teisės vairuoti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi dažnai bendrauja telefonu, kartą per mėnesį susitinka. Mano, kad daro sūnui teigiamą įtaką. Nežinojo apie sūnaus padarytus administracinius nusižengimus, kad pastarasis turi tiek nuobaudų už Kelių eismo taisyklų pažeidimus. Žino apie vieną greičio viršijimą. Ji pati taip pat yra bausta administracine tvarka už greičio viršijimą. Žino, kad sūnus anksčiau buvo teistas dėl nesusipratimo su sūnumi. Ji santaupų neturi, todėl prašo skirti laidavimą be užstato.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2021-12-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta automobilio „Mercedes Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo vieta – (duomenys neskelbtini), ir pats automobilis „Mercedes Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–20);

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra G. P. (b. l. 23);

2021-12-17 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliu – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio RPK) pareigūnės D. R. tarnybiniu pranešimu „Dėl KET pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 17 d. apie 22 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė įtartinai manevravusį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui T. S. 22 val. 48 min. buvo nustatytas 1,69 prom. girtumas, o 23 val. 09 min. – 1,71 prom. girtumas. Kartu automobilyje važiavo akivaizdžiai neblaivi T. S. sugyventinė G. S. ir mažametė dukra A. S. G. S. nurodė, kad automobilį perpirko tik nespėjo prisiregistruoti, pirkimo-pardavimo sutarties neturi (b. l. 25);

iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijų bei 2021 m. gruodžio 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. S. 2021 m. gruodžio 17 d. 22 val. 48 min. nustatytas 1,69 prom., o 2021 m. gruodžio 17 d. 23 val. 08 min. – 1,71 prom. girtumas (b. l. 27–29, 30, 31);

2021 m. gruodžio 17 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo T. S. (b. l. 32, 33);

iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 38–39, 40–41);

liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilis „MB C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai pagal 2021-10-26 pirkimo-pardavimo sutartį. Kur yra sutartis, nurodyti negali. Automobilio per 15 dienų nepriregistravo, todėl jis yra išregistruotas. Su T. S. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. 2021-12-17 apie 19 val. ji su T. S. ir dukra vyko į svečius pas jos draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji su drauge vartojo alkoholį, kad būtų gėręs T., nematė. Dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Tik ryte iš T. sužinojo kur ir dėl ko juos sustabdė policijos pareigūnai. Į svečius atvažiavo blaivūs, važiuojant į parduotuvę ėjo T., nupirko jai brendžio ir colos, alaus nepirko. Automobilio salone ji jokio alaus nematė. Automobilio rakteliai buvo pas T. Ji automobiliu beveik nevažinėja, važiuoja tik kai yra būtinybė (b. l. 56–59);

liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. gruodžio 17 d. patruliuodama su kolega G. Š., apie 22 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), pastebėjo link Šiaulių važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, kuris įtartinai manevravo. Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojui T. S. alkotesteriu buvo nustatytas pirmu pūtimu 1,69, o antru – 1,71 promilės girtumas. Automobilyje kartu važiavo akivaizdžiai neblaivi T. S. sugyventinė G. S. ir mažametė dukra. Iškviestas vaiko teisių specialistas A. S. perdavė močiutei. Nustatyta, kad automobilis registruotas G. P. vardu, duomenų bazėje rastu pastarosios telefonu niekas neatsiliepė. G. S. nurodė, kad automobilį perpirko tik nespėjo priregistruoti, bet pirkimo-pardavimo sutarties neturi (b. l. 62–63);

iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. 2021-10-26 pardavė G. S. (b. l. 102);

iš EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz C220“, sedano, 4 durų, kuras – dyzelinas, 2148 cm³, 110 kW/149 AG, 2006 m., Lietuvoje kaina su PVM 2710 Eur (b. l. 103).

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes T. S. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas pareiškė prašymą atleisti kaltinamąjį T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pateikė kaltinamojo motinos G. S. prašymą skirti ją sūnaus T. S. laiduotoju (b. l. 158).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra tris kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 68–71), todėl laikytina, kad T. S. tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. S. per 5 pastaruosius metus net 29 kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe 25 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 73–96), už 13 nusižengimų paskirtos baudos iki šiol nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, paskirtų baudų savanoriškai nemoka, teismas daro išvadą, kad T. S. nelinkęs laikytis įstatymų.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja pageidauja būti kaltinamojo motina G. S., kuri nurodė, kad gyvena atskirai nuo sūnaus T., tačiau dažnai bendrauja telefonu, kartą per mėnesį susitinka, mano savo autoritetu sugebės sūnui daryti teigiamą įtaką. Nors G. S. yra neteista (b. l. 159), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 160), tačiau yra metų laikotarpyje bausta administracine tvarka už KET pažeidimą (nustatyto greičio viršijimas) (b. l. 162). Tai G. S. apibūdina neigiamai, nes asmuo, kuris pats daro analogiškus teisės pažeidimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Nors iš G. S. parodymų matyti, jog ji sūnaus elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali pastarajam daryti teigiamą įtaką, ji posėdžio metu nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti teismui, kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti sūnui. Vien tai, kad G. S. dažnai bendrauja telefonu ir kartą per mėnesį susitinka su juo, nesudaro pagrindo teigti, kad pastaroji savo sūnui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. T. S. jau anksčiau buvo tris kartus teistas, iki šio nusikaltimo padarymo yra daug kartų baustas administracine tvarka už priešingą teisei elgesį, todėl yra pagrindas abejoti, kad motinos bendravimas su sūnumi daro pastarajam kokią nors teigiamą įtaką. G. S. posėdžio metu nurodė, kad net nežinojo, jog sūnus turi tiek administracinių nuobaudų. Taigi akivaizdu, kad motinos ir sūnaus santykiai nėra labai artimi, o bendravimas atviras. Motinos bendravimas su sūnumi T. S. elgesio neįtakojo ir šis vėl padarė nusikaltimą. Tai rodo, kad vien pokalbiai su motina T. S. nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, t. y. motina nesugebėjo daryti teigiamos įtakos sūnui. Įvertinus kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad G. S. negali būti T. S. laiduotoja, nes akivaizdu, jog realiai negalės pastarajam daryti teigiamos įtakos. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte ir 3 dalyje numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su pagrindu manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką T. S. buvimu. Teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas, o ne formalus.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 68–71), bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 73–96). Nors kaltinamasis 2022-04-11 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad T. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2022-03-18 (b. l. 164). Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skirti baudą T. S. yra netikslinga, nes kaltinamasis nėra sumokėjęs administracinių baudų, nėra duomenų, kad dirbtų, iš Antstolių informacinės sistemos registro išrašo matyti, kad T. S. atžvilgiu yra vykdoma net 21 vykdomoji byla (b. l. 165–181). Teismo nuomone kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina artima arešto bausmės vidurkiui. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas mano, kad kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir nustatant įpareigojimus.

Įvertinus kaltinamojo anksčiau sistemingai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai, kad nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, T. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. S. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad G. S. priklausančios transporto priemonės, kuri buvo nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Tai, kad automobilis „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo nupirktas kaltinamojo sugyventinės vardu, nagrinėjamu atveju nėra kliūtis taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. S. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena, veda bendrą ūkį, automobiliu beveik nevažinėja, važiuoja tik kai yra būtinybė (b. l. 56–57). Darytina išvada, kad automobilis „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas naudotis būtent T. S., tik pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta kaltinamojo sugyventinės vardu, nes T. S. atžvilgiu antstoliai yra užvedę ir vykdo išieškojimus net 21 vykdomojoje byloje. Be to, nustatyta, kad G. S. važiavo automobilyje kartu su kaltinamuoju, abu buvo neblaivūs.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114–115), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 117–118), ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 122–123) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu (b. l. 127) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. S. turtui – automobiliui „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis transporto priemonės nugabenimo ir saugojimo išlaidas bei priteisti jas iš kaltinamojo. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra pateikęs byloje prašymą dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ikiteisminiame tyrime (b. l. 42–51), kuriame nurodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra transporto priemonė „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2021-12-17 iš įvykio vietos buvo nuvežta ir saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019-10-22 sudarytos sutarties Nr. 40-ST2-106 pagrindu. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašyme nurodė, kad už transporto priemonės „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje komisariatas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka 50 Eur su PVM, o už saugojimą – 0,40 Eur su PVM už parą iki transporto priemonės grąžinimo ar perdavimo. Pateiktame prašyme nėra nurodyta konkreti suma, kurią Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo priteisti, be to, teismas neturi jokių duomenų, kiek laiko minėta transporto priemonė bus saugoma, todėl toks prašymas paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti arešto bausmę 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. S. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. S. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti T. S. pareigas:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 20 d.

Automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. S. turtui – automobiliui „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė