Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-27 · Civilinė byla Nr. 2S-714-264/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
2S-714-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25316-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
R. K.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-714-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25316-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2735-615/2017 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo, institucijos duodančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė ieškinyje prašė pakeisti išlaikymo formą nepilnamečiui vaikui M. K., priteisiant iš atsakovo išlaikymą konkrečia suma, t.y. 139 200 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. liepos 14 d.) iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini) nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys ieškovė R. K.; nustatyti atsakovo turimam nekilnojamajam turtui žemės sklypui (u.n. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamajam namui (u.n. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pripažino, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu paaiškėjo, jog civilinėje byloje pareikštas ieškinys neatitinka pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir įpareigojo ieškovę R. K. per keturiolika dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K. paliko nenagrinėtu, kadangi ieškovė per teismo paskirtą terminą nepašalino įsiteisėjusia teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi jau nustatytų pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu paaiškėjusių ieškinio trūkumų ir į civilinę bylą nepateikė nei prašymo pratęsti teismo paskirtą terminą, nei prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nei prašymo atidėti jai dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.Ieškovė R. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės R. K. atskirąjį skundą priėmė ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikino.Įpareigojo ieškovę R. K. per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 1 901,48 Eurus žyminio mokesčio ir pateikti į civilinę bylą tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.Teismas nurodė, kad antrasis ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo R. K. turimam nekilnojamajam turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovo teiktino išlaikymo užtikrinimui, yra savarankiškas materialaus pobūdžio ieškinio reikalavimas, kuris gali būti savarankiškai tenkinamas arba atmetamas tiek pirmojo ieškinio reikalavimo tenkinimo, tiek pirmojo ieškinio reikalavimo atmetimo atveju. CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu nustatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio sumą sudaro to turto rinkos vertė, t.y. reikalavimai dėl daiktinių teisių į turtą yra turtinio pobūdžio.Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje turto, dėl savarankiškos daiktinės teisės į kurį nustatymo ji reiškia ieškinio reikalavimą, nurodyta rinkos vertė yra 82 686 Eurai, todėl antrasis savarankiškas ieškinio reikalavimas nagrinėjamu atveju turi būti apmokėtas 1 942,48 Eurų dydžio žyminiu mokesčiu (868+((82686-28962)x2%). Ieškovė šiuo metu yra sumokėjusi 41 Eurą žyminio mokesčio, todėl privaloma sumokėti kita žyminio mokesčio dalis sudaro 1 901,48 Eurus (1942,48-41).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai taiko CPK 80 str. nuostatas. Nepagrįstai nurodoma, kad antrasis ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo R. K. turimam nekilnojamajam turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui yra atskira ir savarankiška teisė į turtą. Šiuo reikalavimu nesiekiama įgyti jokio turto, turtinės naudos, o prašoma nustatyti hipoteką atsakovo turtui siekiant užtikrinti tik reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įvykdymą, todėl nagrinėjamu atveju žyminis mokestis yra mokamas vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p.Pagrindinis reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui konkrečia suma (139 200 Eur) vadovaujantis CPK 83 str. nuostatomis atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jeigu būtų patenkintas šis reikalavimas, šios sumos negalima būtų patenkinti vykdant išieškojimą iš prašomo nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovo turto. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 1 901,48 Eurus žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis, kuria priimtas ieškovės R. K. atskirasis skundas ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis panaikinta, neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš R. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui M. K. po 800 Eur kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 20 d. iki jo pilnametystės, 28 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki pareiškimo padavimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 21 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti išlaikymo formą nepilnamečiui vaikui M. K., priteisiant iš atsakovo išlaikymą konkrečia suma, t.y. 139 200 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. liepos 14 d.) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys ieškovė R. K.; nustatyti atsakovo turimam nekilnojamajam turtui žemės sklypui (u.n. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamajam namui (u.n. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra savarankiškas materialaus pobūdžio ieškinio reikalavimas, su ieškiniu nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškinio reikalavimas dėl atsakovo turto priverstinio įkeitimo yra apmokėtas CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, todėl įpareigojo ieškovę sumokėti CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovė vykdydama teismo nutartį sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 138). Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė per teismo paskirtą terminą nepašalino įsiteisėjusia teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi jau nustatytų pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu paaiškėjusių ieškinio trūkumų ir į civilinę bylą nepateikė nei prašymo pratęsti teismo paskirtą terminą, nei prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nei prašymo atidėti jai dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovė dėl 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė atskirąjį skundą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi pasinaikino skundžiamą nutartį bei įpareigojo ieškovę sumokėti 1 901,48 Eur dalį žyminio mokesčio už antrą ieškinio reikalavimą.Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK 135 str. 2 d.). Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). CPK 80 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio nustatymo būdai ir dydis sumų, mokėtinų už tam tikrus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio dydis priklauso nuo bylos pobūdžio (turtinis ar neturtinis ginčas, ypatingoji teisena). Dėl to ginčo kvalifikavimas turtiniu ar neturtiniu yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 80 str. 1 d.).Byloje kilo ginčas ar reikalavimas nustatyti atsakovo R. K. turimam nekilnojamajam turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui yra turtinio ar neturtinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad minėtas reikalavimas yra turtinis ir įpareigojo ieškovę sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį.Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).Apeliantės teigimu teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo R. K. turimam nekilnojamajam turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui yra atskira ir savarankiška teisė į turtą, kadangi šiuo reikalavimu nesiekiama įgyti jokio turto, turtinės naudos, todėl nagrinėjamu atveju žyminis mokestis yra mokamas vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko pagrįstais. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pakeisti išlaikymo formą nepilnamečiui vaikui M. K., priteisiant iš atsakovo išlaikymą konkrečia suma, t.y. 139 200 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. liepos 14 d.) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys ieškovė R. K.; nustatyti atsakovo turimam nekilnojamajam turtui žemės sklypui (u.n. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamajam namui (u.n. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas yra priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.), bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio sumą sudaro to turto rinkos vertė (CPK 85 str. 1 d. 9 p.), tačiau nagrinėjamu atveju iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė prašydama nustatyti atsakovo turimam nekilnojamajam turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) nesiekia įgyti turtinių teisių į atsakovui nurodytą priklausantį turtą. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimu, t. y. išlaikymo teikimo pareigos įvykdymui užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Todėl darytina išvada, kad pareikštas reikalavimas taikyti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) nėra savarankiškas reikalavimas ir turi būti vertintinas vaiko išlaikymo instituto šeimos teisės taikymo srityje išlaikymo teikimo pareigos įvykdymui užtikrinti (CK CK 3.197 str.), (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2016 06 09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-669-479/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-507-230/2016; kt.).Teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.).Taip pat CK 3.197 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik tuomet, kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės.Tokiu atveju, įvertinus pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, konstatuotina, kad šioje byloje kilęs ginčas ne dėl tam tikro turto įgijimo ar turtinės (reikalavimo) teisės nuginčijimo, todėl antrasis ieškinio reikalavimas iš esmės yra neturtinis. Pirmosios instancijos teismas jį netinkamai vertino kaip turtinį. Atsižvelgiant į tai, antrasis ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo turimam nekilnojamajam turtui žemės sklypui (u.n. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamajam namui (u.n. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui apmokestinamas žyminiu mokesčiu CPK nustatyta tvarka kaip reikalavimas, pareikštas ne už turtinius, o už kitus (t. y. neturtinio pobūdžio) reikalavimus (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje antrąjį ieškinio reikalavimą nustatyti atsakovo turimam nekilnojamajam turtui žemės sklypui (u.n. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamajam namui (u.n. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimu kvalifikavo turtiniu, taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įpareigojo apeliantę sumokėti 1 901,48 Eur dydžio dalį žyminio mokesčio. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje yra sumokėjusi 41 Eur žyminį mokestį kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą, šalindama 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus (b. l. 138). Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė